Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2007-07-10 · Administracinė byla Nr. A-143-704-07

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-07-10
Bylos Nr.
A-143-704-07
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Sutkevičius (pirm.), Birutė Janavičiūtė, Anatolijus Baranovas (pran.)
Pareiškėjas
D. S.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Tarnybinio tyrimo komisijos
Advokatai
Vladimiras Buslovičius
Kategorijos
  • 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A11 – 704/2007Procesinio sprendimo kategorija 16.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. liepos 10 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Birutės Janavičiūtės ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,dalyvaujant pareiškėjui D. S.,pareiškėjo atstovui advokatui Vladimirui Buslovičiui,atsakovo atstovui Ramūnui Kučiauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Tarnybinio tyrimo komisijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. S. (D. S.) skundą atsakovui Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Tarnybinio tyrimo komisijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas D. S. (toliau – pareiškėjas) skundu (T 1, b. l. 3 – 4) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Tarnybinio tyrimo komisijos (toliau – atsakovas, Tarnybinio tyrimo komisija, apeliantas) 2006 m. rugsėjo 22 d. sprendimą Nr. 19.

Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamu atsakovo sprendimu nuspręsta, jog jo sveikatos sutrikimas, dėl kurio jis buvo pripažintas netinkamu privalomajai pradinei karo tarnybai ir išleistas iš privalomosios karo tarnybos į atsargą, nėra susijęs su tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnyba. Pareiškėjas pažymėjo, kad į teismą kreipėsi pakartotinai. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. balandžio 24 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. I-1034-3/2006, kuriuo panaikino atsakovo 2005 m. gruodžio 1 d. sprendimą Nr. 29 bei įpareigojo pastarąjį iš naujo išnagrinėti jo 2005 m. rugpjūčio 30 d. prašymą dėl sveikatos sutrikimo priežastinio ryšio su tarnyba ir priimti naują sprendimą. Pareiškėjo nuomone, atsakovas, pakartotinai tirdamas jo prašymą, nepakankamai išsamiai, jam nedalyvaujant, išnagrinėjo sveikatos sutrikimo priežastinio ryšio su tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnyba aplinkybes. Teigė, kad prieš privalomąją karo tarnybą atlikus sveikatos patikrinimą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ligoninėje jokių sveikatos sutrikimų ar kitų susirgimų nebuvo nustatyta. Po vienuolikos tarnybos mėnesių, atlikus kraujo tyrimus, jam buvo diagnozuotas cukrinis diabetas. Pareiškėjo nuomone, įtakos šiai ligai atsirasti galėjo turėti tarnybos metu patirta psichologinė ir fizinė įtampa bei tai, kad tarnaudamas sirgo sunkiu bronchitu.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į skundą (T 1, b. l. 12 – 13) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad 2006 m. rugsėjo 22 d. pakartotinai ištyrė turimą medžiagą, kreipėsi į Lietuvos kariuomenės Karo medicinos tarnybos Karinės medicinos ekspertizės komisiją (toliau – Karinės medicinos ekspertizės komisija), kad ji iš naujo išnagrinėtų galimas pareiškėjo sveikatos sutrikimo atsiradimo priežastis, taip pat kreipėsi į dalinius, kuriuose pareiškėjas tarnavo, kad būtų atlikti tarnybiniai tyrimai dėl pareiškėjo 2005 m. rugpjūčio 30 d. prašyme nurodytų aplinkybių ištyrimo. Nurodė, kad tarnybinių patikrinimų metu nustatyta, jog tarnybos metu pareiškėjui tekę fiziniai krūviai atitiko bazinio kario pasirengimui būdingus krūvius, karys sėkmingai atlikdavo programoje numatytas fizinio rengimo užduotis, o Karinės medicinos ekspertizės komisijos 2006 m. liepos 14 d. išvadoje ,,Dėl D. S.” buvo konstatuota, kad pareiškėjo sveikatos sutrikimo atsiradimo negalima sieti su tarnyba.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. gruodžio 7 d. sprendimu (T 1, b. l. 215 – 218) pareiškėjo skundą patenkino iš dalies. Teismas panaikino atsakovo Tarnybinio tyrimo komisijos 2006 m. rugsėjo 22 d. sprendimą Nr. 19 ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2005 m. rugpjūčio 30 d. prašymą bei priimti naują sprendimą.

Teismas nurodė, kad atsakovas pakartotinai priimtu 2006 m. rugsėjo 22 d. sprendimu Nr. 19 nusprendė, jog pareiškėjo sveikatos sutrikimas, dėl kurio jis pripažintas netinkamu privalomajai pradinei karo tarnybai ir išleistas iš privalomosios karo tarnybos į atsargą, nėra susijęs su tiesioginių pareigų vykdymu ir tarnyba. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2005 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. V-379 patvirtintų Tarnybinio tyrimo komisijos nuostatų 25, 26 punktus, nustatė, kad atsakovas 2006 m. gegužės 29 d. raštu Nr. TIS-62 kreipėsi į Karinės medicinos ekspertizės komisiją dėl pakartotinio pareiškėjo sveikatos sutrikimo priežastinio ryšio su tarnyba tyrimo ir sprendimo priėmimo. Karinės medicinos ekspertizės komisija, išnagrinėjusi atsakovo pakartotinį kreipimąsi, priėmė 2006 m. liepos 14 d. išvadą Nr. IS-1176. Ši išvada, kurios pagrindu priimtas ginčijamas sprendimas, laikytina pareiškėjo skundžiamo sprendimo dalimi, todėl, sprendžiant šio sprendimo pagrįstumo klausimą, yra svarbu nustatyti, kokios išvadoje nurodytos faktinės aplinkybės yra reikšmingos bylai, kurios iš šių aplinkybių, įvertinus byloje surinktus įrodymus, gali būti teismo pripažintos nustatytomis. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1125 patvirtintų Karinės medicinos ekspertizės nuostatų 12.1, 12.4 punktais, įvertinęs paminėtą Karinės medicinos ekspertizės komisijos 2006 m. liepos 14 d. išvadą Nr. IS-1176, konstatavo, kad šis raštas neatitinka karinės medicinos ekspertizės akto turiniui ir formai keliamų reikalavimų. Rašte pateikiamas išnagrinėtų dokumentų sąrašas, nurodomi medicinos literatūroje pateikiamas ligos, kuri buvo diagnozuota pareiškėjui, apibrėžimas bei bendro pobūdžio teiginiai. Rašte teigiama, kad ligos pradžią gali išprovokuoti įvairūs išoriniai faktoriai, tarp jų ūminės bakterinės ir virusinės ligos, tačiau nenagrinėjamos faktinės tyrimo rezultatus patvirtinančios aplinkybės, taip pat galimas pareiškėjo tarnybos metu diagnozuotų susirgimų (2005 m. birželio 6 d. diagnozuoto ūminio faringito ir kt.) ryšys su I tipo cukrinio diabeto išsivystymu. Rašte nurodoma, kad autoimuninį procesą sukelia paveldimi patologiniai genai, tačiau nėra nurodoma, ar buvo nagrinėtos paveldimumą pagrindžiančios aplinkybės. Taip pat nėra plačiau analizuojamos faktinės aplinkybės, susijusios su tiesioginių pareigų bei užduočių vykdymu ir tarnyba, nepateikiamas jų įvertinimas. Be to, šiame rašte nurodoma, kad teigti, jog pareiškėjo susirgimas išsivystė dėl priežasčių, išskirtinai susijusių su tarnyba, negalima. Taigi, teismo nuomone, nepateikiama vienareikšmiška ir pagrįsta išvada, kad priežastys, susijusios su tarnyba, neturėjo įtakos kario ligai išsivystyti. Tuo tarpu Tarnybinio tyrimo komisijos 2006 m. rugsėjo 22 d. sprendime Nr. 19, remiantis minėta išvada Nr. IS-1176, konstatuojama, kad karo tarnyba sveikatos sutrikimui įtakos neturėjo. Tokia išvada negali būti pagrindas sprendimui priimti dėl nepakankamo faktinių tyrimo rezultatus patvirtinančių aplinkybių išanalizavimo. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas konstatavo, kad skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, neatitinkantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, todėl yra naikintinas, o sprendimą priėmusi institucija įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir priimti naują sprendimą, atitinkantį įstatymo reikalavimus.

III.

Atsakovas apeliaciniu skundu (T 2, b. l. 1 – 3) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismo išvada, kad Tarnybinio tyrimo komisijos 2006 m. rugsėjo 22 d. sprendimas Nr. 19 priimtas nesilaikant Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, yra nepagrįsta, priimta nesilaikant Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 86 straipsnio 2 dalies reikalavimų.

2. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 24 d. priimto sprendimo administracinėje byloje Nr. I-1034-3/2006 pagrindu dar kartą atliko išsamų pareiškėjo sveikatos ir tarnybos aplinkybių tyrimą ir dar kartą nustatė, kad pareiškėjo susirgimas negalėjo atsirasti dėl tarnybos pobūdžio ir tarnybos sąlygų.

3. Karinės medicinos ekspertizės komisijos išvada yra svarus, tačiau ne absoliutus įrodymas priimant sprendimą (Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 67 str. 3 d., Tarnybinio tyrimo komisijos nuostatų 8, 10, 26 p., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-2156/2006). Tarnybinio tyrimo komisija yra kompetentinga ir pati vertinti surinktus medicininius dokumentus, taip pat ir Karinės medicinos ekspertizės komisijos išvadą.

4. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių skunde nurodytas aplinkybes (ABTĮ 23 str. 2 d. 6 p., 53 str. 2 d., 57 str. 4 d.), apsiribojo tik medicinos mokslų daktaro, docento A. Šimkaus nuomonės citavimu, o tai nelaikytina tinkamu įrodymu.

5. Nebuvo paskirta medicininė ekspertizė, kurios išvada galima būtų remtis paneigiant minėtą Karinės medicinos ekspertizės komisijos išvadą.

Atsiliepimas

Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 2, b. l. 8 – 9) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, kad atsakovo argumentas, jog Karinės medicinos ekspertizės komisijos išvada yra svarus, tačiau ne absoliutus įrodymas, kurį kartu su visais kitais įrodymais jis turi įvertinti priimdamas sprendimą, nepagrįstas pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio prasmę. Individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais, o Karinės medicinos ekspertizės komisijos 2006 m. liepos 14 d. rašte Nr. IS-1176 nepateikiama vienareikšmiška ir pagrįsta išvada, kad priežastys, susijusios su tarnyba, neturėjo įtakos ligai išsivystyti, nors Tarnybinio tyrimo komisijos 2006 m. rugsėjo 22 d. sprendime Nr. 19, remiantis paminėta išvada, konstatuojama, kad karo tarnyba neturėjo įtakos sveikatos sutrikimui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal bylos duomenis, pareiškėjas tarnavo Lietuvos Kariuomenės Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino štabo batalione nuo 2004 m. lapkričio 16 d. iki 2005 m. rugpjūčio 12 d. 2005 m. liepos 19 d. jam buvo diagnozuotas cukrinis diabetas – I tipas, dėl to Karinės medicinos ekspertizės komisijos 2005 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu jis buvo pripažintas netinkamu privalomajai pradinei karo tarnybai ir minėto bataliono vado 2005 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu buvo išbrauktas iš bataliono sąrašų bei išleistas į atsargą. Išvardintos faktinės bylos aplinkybės yra nustatytos įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 24 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1034-3/2006, kurioje dalyvavo tie patys kaip ir šioje administracinėje byloje asmenys, todėl pripažintinos nustatytomis šioje administracinėje byloje (ABTĮ 58 str. 2 d.).

Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad minėtas pareiškėjo sveikatos sutrikimas (liga) buvo diagnozuotas (nustatytas) pareiškėjo tarnybos metu, praėjus virš dešimt mėnesių nuo pareiškėjo tarnybos pradžios (2004-09-01), t. y. pakankamai daug laiko atsirasti nurodytos ligos simptomams, jeigu ši liga (jos simptomai) objektyviai būtų buvę iki pareiškėjo tarnybos pradžios. Tai leidžia daryti prielaidą, kad Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 67 straipsnio 3 dalies taikymo prasme nurodyta liga galimai turėjo priežastinį ryšį su pareiškėjo tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnyba. Todėl, sprendžiant nurodyto priežastinio ryšio nustatymo klausimą, atsakovas bei Karinės medicinos ekspertizės komisija (specialiųjų medicininių žinių turėtoja), paneigdami šią prielaidą arba ją patvirtinami, privalėjo išsamiai ištirti turimą informaciją apie pareiškėjo tarnybos aplinkybes (reikalui esant išreikalauti papildomą informaciją) tuo aspektu, kiek šios aplinkybės galėjo turėti įtakos minėtam pareiškėjo susirgimui arba galėjo paskatinti galimai jau buvusio šio susirgimo požymių vystimąsi. ABTĮ 86 straipsnio 2 dalies taikymo prasme tai yra šiai bylai reikšmingas aplinkybės.

Kolegija pažymi, kad minėtame Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 24 d. sprendime yra nustatyti (nurodyti) buvusios (2005-11-17) Karinės medicinos ekspertizės komisijos išvados trūkumai ir buvo nurodyta pateikti pareiškėjo tarnybos eigos bei jo turimų (užfiksuotų) susirgimų analizę minėto priežastinio ryšio buvimo ar jo nebuvimo aspektu. Šitie nurodymai yra (buvo) privalomi atsakovui bei Karinės medicinos ekspertizės komisijai pakartotinai sprendžiant nurodyto priežastinio ryšio nustatymo klausimą (ABTĮ 14 str.). Todėl konstatuotina, kad šių nurodymų laikymasis yra svarbus reikšmingų šiai bylai aplinkybių nustatymo elementas, t. y. atsakovo pakartotinai priimto (ginčo) sprendimo pagrįstumas šiuo atveju taip pat yra siejamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 24 d. sprendime nurodytų trūkumų pašalinimu.

Kolegija, patikrinusi pagrįstumo aspektu skundžiamą atsakovo sprendimą bei Karinės medicinos ekspertizės komisijos 2006 m. liepos 14 d. išvadą, atsižvelgdama į aukščiau nurodytus šiai bylai aktualius pagrįstumo kriterijus, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktais šiuo klausimu argumentais ir padaryta išvada.

Taigi tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus BaranovasBirutė JanavičiūtėArūnas Sutkevičius