Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-02-21 · Administracinė byla Nr. AS-146-172-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-02-21
Bylos Nr.
AS-146-172-11
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Sutkevičius (pirm.), Audrius Bakaveckas, Laimė Baltrūnaitė (pran.)
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kėdainių, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės
Pareiškėjas
J. C.
Administracinė byla Nr. AS146–172/2011 Procesinio sprendimo kategorija 67 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2011 m. vasario 21 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kėdainių žemėtvarkos skyriaus atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. C. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kėdainių žemėtvarkos skyriui dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Pareiškėjas J. C. (toliau – ir pareiškėja) Panevėžio apygardos administracinio teismo prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kėdainių žemėtvarkos skyriaus 2010 m. gruodžio 3 d. įsakymą Nr. Ž9-654 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“.

Šalies argumentai

Pareiškėja taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos šioje byloje uždrausti atsakovui atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su žemės projekto įgyvendinimu priimtame ginčijamame Kėdainių rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. 3 d. įsakyme Nr. Ž9-654 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“.

II.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 5 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo patenkino ir uždraudė atsakovui atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su žemės projekto įgyvendinimu priimtame ginčijamame Kėdainių rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. 3 d. įsakyme Nr. Ž9-654 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“ iki bus priimtas galutinis sprendimas šioje byloje.

Teismas konstatavo, jog pareiškėja ginčija žemėtvarkos projektą dėl konkretaus žemės sklypo, kurį nuomojo iki projekto papildymo ir buvo išreiškusi norą jį nusipirkti iš valstybės, todėl netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas pasidarytų negalimas.

III.

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kėdainių žemėtvarkos skyrius, nesutikdamas su Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 5 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą (b. l. 44-45), kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį.

Nurodo, kad ginčijamu įsakymu patvirtintame Piliečių (asmenų), kuriems suprojektuoti žemės (miško) sklypai, sąraše yra patvirtinti suprojektuoti sklypai, kurie perduodami neatlygintinai nuosavybėn, leidžiama pirkti iš valstybės arba nuomoti 56 piliečiams. Teismui pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę ir uždraudus atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su žemės projekto įgyvendinimu priimtame ginčijamame Kėdainių rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. 3 d. įsakyme Nr. Ž9-654 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“ iki bus priimtas galutinis sprendimas šioje byloje, sustabdomas projekto įgyvendinimas visiems minėtame sąraše nurodytiems piliečiams, taip pažeidžiant jų teises, nors ginčas kilo tik dėl 2,50 ha žemės sklypo. Paaiškina, kad J. C. prašomi pirkti 2,00 ha ir 0,50 ha žemės sklypai patenka į P. P. suprojektuotus parduodamus valstybinės žemės sklypus Nr. 584-24 ir Nr. 584-28. Pažymi, jog dėl kitų suprojektuotų žemės sklypų ginčo nėra, todėl teismas nepagrįstai sustabdė viso žemėtvarkos projekto įgyvendinimo darbus.

Pareiškėja J. C. atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą prašo atskirojo skundo netenkinti ir pirmosios instancijos nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad iš atsakovo pateiktų dokumentų yra sunku vienareikšmiškai išskirti, kuri priimto įsakymo dalis ar straipsnis pažeidžia jos teises, o kuri – kitų piliečių. Pažymi, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės būtų suteikiama galimybė trečiajam suinteresuotam asmeniui sudaryti sandorius dėl ginčo žemės sklypų pirkimo-pardavimo, kuriuos, galimai patenkinus pareiškėjos skundą, vėliau tektų ginčyti. Teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti, nes būtų parengti dokumentai žemės nuosavybės teisei įforminti bei įregistruoti viešajame registre, todėl tektų ginčyti jų teisinę registraciją.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k onstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo (pvz., administracinės bylos Nr. AS15-183/2006, Nr. AS11-367/2007, Nr. AS8-488/2007, Nr. AS16-528/2007, Nr. AS146–125/2009, Nr. AS525–222/2010 ir kt.), ne kartą yra pažymėjęs, kad teismas, spręsdamas proceso dalyvio prašymą dėl ABTĮ 71 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo kiekvienu konkrečiu atveju turi nustatyti, ar yra reali grėsmė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad teismui priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 straipsnis), taip pat turi atsižvelgti į tai, ar prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo yra tiesiogiai susijęs su byloje pareikštais reikalavimais, kuriuos teismas nutartimi priėmė nagrinėti, ar jis neperžengia kilusio administracinio ginčo ribų. Sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimą taip pat būtina įvertinti pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymo galimybes, nesiėmus prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo tikslingumo, proporcingumo, proceso šalių interesų balanso, viešųjų interesų apsaugos bei kitus principus. Priimant sprendimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, taip pat atsižvelgtina į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo įpareigoti atsakovą uždrausti atsakovui atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su žemės projekto įgyvendinimu priimtame ginčijamame Kėdainių rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. 3 d. įsakyme Nr. Ž9-654 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“ iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos šioje byloje. Pirmosios instancijos teismas šį pareiškėjos prašymą tenkino ir pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teisėjų kolegija pažymi, kad taikant ABTĮ 71 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę (uždraudimą atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus) turi būti konkrečiai nurodyta kokius veiksmus, kurių atlikimas teismo sprendimo įvykdymą apsunkintų arba padarytų negalimu, draudžiama atlikti ir neturi būti nustatoma daugiau suvaržymų, negu yra būtina šio straipsnio 1 dalyje numatytam tikslui pasiekti. Priešingu atveju būtų pažeisti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo tikslingumo, proporcingumo principai.

Minėta, jog ginčijamu įsakymu buvo patvirtintas Kėdainių rajono Pelėdnagių seniūnijos Nociūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas. Teisėjų kolegija pažymi, jog žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimas yra specialiaisiais teisės aktais reglamentuotas sudėtingas iš eilės etapų (darbų stadijų) susidedantis procesas. Kiekvieno konkretaus žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimu būna suinteresuotas atitinkamai didesnis ar mažesnis skaičius pretendentų, kurie pageidauja įsigyti žemę projektuojamoje kadastro vietovėje. Todėl teisinis įsiterpimas į šiuos procesus taikant reikalavimo užtikrinimo priemones gali būti taikomas tik dėl konkrečiai apibrėžto ploto ir (ar) konkrečiai įvardintų žemėtvarkos projekto rengimo veiksmų (darbų), jei yra reali grėsmė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas.

Teisėjų kolegija sutinka su atskirojo skundo argumentu, jog tenkinus pareiškėjos prašymą ir pritaikius reikalavimo užtikrinimą jos nurodoma apimtimi būtų pažeisti kitų tos kadastro vietovės pretendentų, laukiančių žemės suteikimo, o tuo pačiu ir viešasis interesai. Tokia reikalavimo užtikrinimo priemonė būtų akivaizdžiai neproporcinga pareikštiems reikalavimams. Byloje nustatyta, kad pareiškėja pretenduoja į (norėtų pirkti iš valstybės) 2,00 ha ir 0,50 ha žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) kaime, Palėdnagių seniūnijoje, Kėdainių rajone. Kaip matyti iš pareiškėjos atskirojo skundo argumentų, būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumą pareiškėja sieja tuo, kad nepritaikius jos prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės būtų suteikiama galimybė trečiajam suinteresuotam asmeniui sudaryti sandorius dėl ginčo žemės sklypų pirkimo-pardavimo. Vadovaujantis Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 (2006 m. balandžio 20 d. redakcija, išdėstyta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 3D-159) 2 punktą žemėtvarkos projektas pagal planuojamos teritorijos dydį ir sprendinių konkretizavimo lygį yra vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentas. Pažymėtina, jog teritorijų planavimo dokumentais nuosavybės teisės neatsiranda ir nėra perduodamos, todėl pareiškėjos argumentas dėl galimybės tretiesiems suinteresuotiems ginčijamo įsakymo pagrindu sudaryti žemės sklypų pirkimo-pardavimo sandorius yra nepagrįstas. Kadangi jokių kitų konkrečių argumentų, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomas pareiškėja nenurodė, ir nepateikė juos patvirtinančių įrodymų, teisėjų kolegija, įvertinusi reikalavimo pobūdį, daro išvadą, kad taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti atsakovui atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su žemės projekto įgyvendinimu priimtame ginčijamame Kėdainių rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. 3 d. įsakyme Nr. Ž9-654 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“ iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos šioje byloje – nėra pagrindo.

Remdamasi šiais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo 2011 m. sausio 5 d. nutarties dalis, kuria patenkintas pareiškėjos prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, yra nepagrįsta, todėl naikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kėdainių žemėtvarkos skyriaus atskirąjį skundą patenkinti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 5 d. nutarties dalį, kuria buvo išspręstas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimas pakeisti – atmesti pareiškėjos J. C. prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasLaimė BaltrūnaitėArūnas Sutkevičius