Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Gintaro Kryževičiaus ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. N. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. N. V. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybų inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėja I. N. V. kreipėsi su skundu į teismą, prašydama panaikinti atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau ir – atsakovas, Inspekcija) 2025 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą Nr. 2D-20449 ir įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus – teisės aktų nustatyta tvarka priimti naują sprendimą ir pareiškėjai pateikti detalią informaciją apie preliminarią statinių griovimo sąmatą (statybos darbų kainą) bei pateikti visus su šia statybos darbų sąmata susijusius dokumentus.

II.

Regionų administracinis teismas 2025 m. rugsėjo 16 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu.

Teismas konstatavo, kad skundą pareiškėjos vardu teismui elektroniniu paštu atsiuntė ir pasirašė advokatas Viktoras Gecas, tačiau kartu su skundu nėra pateikta pareiškėjos su advokatu pasirašyta atstovavimo sutartis ar įgaliojimas, t. y. skundą suinteresuoto asmens vardu pateikė neįgaliotas vesti bylą asmuo.

III.

Pareiškėja I. N. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 16 d. nutartį ir perduoti pareiškėjos skundo priėmimo klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Pareiškėja nurodo, kad advokatas buvo tinkamai įgaliotas asmuo, tačiau teismui nepateikė atstovavimo sutarties. Pareiškėjos vertinimu, ši aplinkybė nebuvo pakankamas pagrindas atisakyti priimti skundą. Pareiškėja nurodo pašalinusi aplinkybę, kliudžiusią priimti pareiškėjos skundą, t. y. pateikė atstovavimo sutartį.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 16 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą konstatavęs, kad jį pareiškėjos vardu pateikė neįgaliotas vesti bylą asmuo – advokatas.

Pareiškėjos vertinimu, vien atstovavimo sutarties nepateikimas nėra pakankamas pagrindas atisakyti priimti skundą.

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, jog asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai. Teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, asmens teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali nepagrįstai apsunkintas jos įgyvendinimas. Priešingu atveju, tektų konstatuoti šios teisės deklaratyvumą (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimą).

Pagal ABTĮ 24 straipsnio 3 dalį skundą pasirašo pareiškėjas ar jo atstovas. Paduodant skundą elektroninių ryšių priemonėmis šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, laikoma, kad skundas yra pasirašytas. Prie atstovo paduodamo skundo turi būti pridedamas įgaliojimas ar kitoks dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus. ABTĮ 24 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad kai skundas administraciniam teismui paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybė patvirtinama Lietuvos Respublikos teismų įstatyme nustatytais būdais. Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami ir elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis, o procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai pašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas paduotu pradinio jo padavimo teismui dieną. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, atstovui nepateikus įgaliojimo vesti teisme bylą, teismas, sprendžiantis skundo ar prašymo priėmimo klausimą, turėtų nustatyti terminą trūkumams pašalinti tais atvejais, kai galima spręsti, jog atstovas skundo padavimo metu turėjo atitinkamus įgaliojimus, tačiau nepateikė juos patvirtinančių dokumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS248-181/2008, 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-83-502/2022 ir kt.), o tais atvejais, kai iš pirmosios instancijos teismui pateiktų dokumentų matyti, kad skundą kito asmens vardu padavusiam asmeniui atitinkami įgaliojimai nebuvo suteikti, skundą turėtų būti atsisakoma priimti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-411/2009; 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-570/2010).

Pabrėžtina, kad teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, turi patikrinti ne tik tai, ar paduotas skundas atitinka formalius (turinio ir formos) reikalavimus, bet ir privalo ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigą) išsiaiškinti, ar yra asmens teisė kreiptis į teismą prielaidų ir šios teisės tinkamo realizavimo sąlygos. Teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) skundo priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios proceso stadijos metu nustato, ar skundą paduodantis asmuo turi teisę pareikšti skundą, t. y. tikrina, ar yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą.

Nagrinėjamu atveju skundą teismui pareiškėjos vardu pateikė advokatas Viktoras Gecas. Teismui nebuvo pateikti duomenys, patvirtinantys atstovavimo faktą (2025 m. rugsėjo 2 d. sudaryta atstovavimo sutartis pateikta kartu atskiruoju skundu), todėl darytina išvada, kad skundas neatitiko ABTĮ 24 straipsnio 3 ir 4 dalies reikalavimų ir turėjo būti nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti (ABTĮ 33 str. 1 d.), tačiau nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo konstatuoti, kad skundą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą išsiaiškinti kreipimosi į teismą prielaidas ir sąlygas, to nepadaręs formaliai užkirto kelią pareiškėjai ginti galbūt jos pažeistas teises.

Apibendrindama išdėstytus motyvus teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė proceso teisės normas bei nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė priimti pareiškėjos skundą, kaip paduotą neįgalioto vesti bylą asmens, todėl pareiškėjos atskirasis skundas patenkinamas, skundžiama Regionų apygardos administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 16 d. nutartis panaikinama, o pareiškėjos skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjos I. N. V. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 16 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjos I. N. V. skundo priėmimo klausimą Regionų administraciniam teismui spręsti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.