- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-08-26
- Bylos Nr.
- 1-589-1037/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25108-2019-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Tomas Pukšmys
- Kaltinamasis
- D. A.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.1Viešieji darbai (BK 46 str.)
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėjas Tomas Pukšmys, išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Laisvidos Sabaliauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, turinti pradinį išsilavinimą, išsiskyrusi, bedarbė, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. A. kaltinama tuo, kad 2019 m. birželio 15 d., apie 17.40 val., savo namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi (nustatytas 0,73 promilių girtumas), tarp jos ir jos sugyventinio D. J. kilusio konflikto metu, tyčia vieną kartą dulkių siurblio laidu suduodama D. J. į galvos sritį ir tuo jam padarydama viršugalvio žaizdą, nežymiai jį sužalojo, tai yra, įtariama padariusi nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Įtariamoji D. A., apklausta kaip įtariamoji kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. birželio 15 d. visą dieną tai su vienu, tai su kitu kaimynu gėrė alų. Kartais prisijungdavo ir sugyventinis D. J., kuris ją visą dieną nervino. Vakarop, grįžusi į namus, pamatė, kad sugyventinis žiūri televizorių. Ji pradėjo pykti ant savo sugyventinio D. J. dėl to, jog šis viskuo naudojasi, bet neprisideda prie mokesčių už komunalines paslaugas mokėjimo ir, pačiupusi dulkių siurblio laidą, trenkė juo vieną kartą jam per galvą. Matė, kad praskėlė galvą. Dėl tokio savo elgesio nuoširdžiai gailisi (b. l. 87-88, 91).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamosios kaltė, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais.
Nukentėjusysis D. J. parodė, kad 2019 m. birželio 15 d., vakare, jam iš lauko sugrįžus į namus, jį užsipuolė jo sugyventinė D. A., kuri, nieko nesakiusi, kažkokiu daiktu, galimai žarstekliu, sudavė jam į galvos sritį, dėl to jam buvo sukeltas fizinis skausmas ir pradėjo kraujuoti sumušta vieta. Medikai žaizdą susiuvo ir jis buvo išleistas gydytis ambulatoriškai. Dėl įvykio pretenzijų D. A. nereiškia. Nurodė, jog tai ne pirmas kartais, kai jį sužalojo D. (b. l. 30-31; 33).
Iš 2019 m. birželio 15 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo ROIK Nr. 0119000307041, matyti, kad 2019 m. birželio 15 d. D. J. Telšių apskrities VPK pranešė apie tai, jog jo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), jo atžvilgiu smurtavo jo sugyventinė D. A. (b. l. 10-13).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo bei fotolentelių matyti, kad įvykio vieta yra gyvenamas namas adresu (duomenys neskelbtini). Ant kambario viduryje stovinčio fotelio sėdimosios dalies rastos raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują, o šalia jo – dulkių siurblys su juodos spalvos laidu (b. l. 14-20).
Iš 2019 m. liepos 16 d. VTMT Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 1213/2019(03) matyti, kad D. J. nustatyta viršugalvio žaizda, kuri atitinka nurodytas įvykio aplinkybes ir laiką, padaryta vienu smūgiu. Sužalojimai nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (b. l. 56).
Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad D. A. veika atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodytus nusikalstamos veikos subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, todėl ji pripažintina kalta padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir jai skirtina bausmė.
Teismas, parinkdamas bausmės rūšį, įvertina bausmės paskirtį, kurią padeda atskleisti ne tik nusikalstamos veikos padarymo būdas, bet ir asmenį charakterizuojanti medžiaga. D. A. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą. D. A. neteista (b. l. 72-73), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 75-76), nedirba. Įvertinus nurodytų aplinkybių visetą darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti skyrus švelniausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – viešuosius darbus.
Parenkant bausmės dydį atskaitos taškas yra sankcijos, numatančios atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, vidurkis (BK 61 straipsnio 2 dalis). Už nusikaltimą minimali viešųjų darbų trukmė yra vienas mėnuo, o maksimalus - vieneri metai (BK 46 straipsnio 2 dalis). Ši minimali ir maksimali išraiška suponuoja išvadą, kad sankcijos vidurkį atitinka 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį priklausomai nuo sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių buvimo bei įvertinus kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, parenkama švelnesnė ar griežtesnė nei sankcijos vidurkyje numatyta bausmė. Kaltinamosios D. A. veiksmuose nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir gailėjosi ją padariusi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nepaisant to, kad kaltinamoji neteista, administracine tvarka nebausta, tačiau sunkinančios ir lengvinančios aplinkybės neleidžia jai skirti mažesnės nei sankcijos vidurkyje numatytas bausmės. Dėl to kaltinamajai už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką skirtina 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant per mėnesį išdirbti po 20 valandų visuomenės labui.
Į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamosios laikiname sulaikyme išbūtas laikas vieną sulaikymo dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms (BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunktis). Įvertinus tai, kad kaltinamoji laikinajame sulaikyme praleido dvi dienas nuo 2019 m. birželio 15 d. 17.50 val. iki 2019 m. birželio 17 d. 14.00 val., ji prilygintina 12 val. viešųjų darbų.
Kaltinamoji D. A. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jai paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.
2019 m. birželio 17 d. nutarimu D. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 93-94) – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 139 straipsnio 3 dalis).
Civilinis ieškovas Šiaulių teritorinė ligonių kasa buvo pareiškusi ieškinį dėl 32,22 Eur žalos priteisimo (b. l. 35-36). D. A. žalą 32,22 Eur atlygino, todėl ieškinys dėl žalos atlyginimo civiliniam ieškovui jo neatsisakius atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
D. A. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Taikyti BK 64¹ straipsnį, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis LR BK 66 straipsniu, į paskirtą baudos bausmę įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. birželio 15 d. iki 2019 m. birželio 17 d. (dvi dienas), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms ir nustatyti, kad yra atlikta 12 valandų viešųjų darbų.
2019 m. birželio 17 d. nutarimu D. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Išaiškinti, kad vengiant atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu.
Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškinį dėl 32,22 Eur žalos priteisimo atmesti.
Išaiškinti D. A., kad nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamoji paduoda prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamoji šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.