Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2019-11-21 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-4541-992/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-11-21
Bylos Nr.
A15.-4541-992/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-03804-2019-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Viktorija Šelmienė
Pažeidėjas
D. G.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-4541-992/2019 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03804-2019-8 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.10.; 16.9.; 16.9.8.; 16.9.11.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. lapkričio 21 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė,sekretoriaujant L. S.,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. G., jo atstovei advokato padėjėjai J. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje

D. G. (D. G.), a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs(duomenys neskelbtini) , gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų (toliau – ir ANK) 426 straipsnio 5 dalį, 417 straipsnio 1 dalį, 424 straipsnio 4 dalį, 427 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. G. 2019 m. rugpjūčio 19 d., apie 1.09 val., Vilniuje, Žemaitės gatvėje, būdamas neblaivus (nustatytas 1,11 prom. girtumas), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, nes tokia teisė jam atimta (2019 m. sausio 24 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje), vairuodamas automobilį Toyota, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) nepakluso teisėtam uniformuoto policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, važiavo šaligatviu. Tokiais savo veiksmais D. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 16, 124 punktų reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 426 straipsnio 5 dalyje, 417 straipsnio 1 dalyje, 424 straipsnio 4 dalyje, 427 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdyje D. G. parodė, kad savo kaltę iš dalies pripažįsta, nesutinka su kaltinimu, kad jis nepakluso policijos pareigūnų reikalavimams sustoti, kitus nusižengimus pripažįsta. Tą vakarą su draugais sėdėjo kavinėje, vartojo alkoholį, nusprendė per daug pavartojusio alkoholio ir užmigusio draugo nepalikti vieno, o parvežti jį namo automobiliu. Važiavo nuo Mindaugo gatvėje esančio prekybos centro „Maxima“ Ševčenkos gatve link Kedrų gatvės, tada suko link Žemaitės gatvės. Važiuodamas suko ne į tą gatvę, nes gerai neatsiminė draugo adreso, važiavo kiemais, šaligatviais, įvažiavo į akligatvį ir tik tada pastebėjo policijos pareigūnų švyturėlius. Per veidrodėlį pamatęs švyturėlius pravažiavo šaligatvį, įvažiavo į važiuojamąją dalį ir leidžiamojoje zonoje sustojo. Greičio nedidino. Iš viso pavažiavo apie 150 – 200 metrų. Policijos pareigūnams nesipriešino, kaltę pripažino. Automobilyje grojo muzika, galbūt negirdėjo, kad stabdo policijos pareigūnai. Nuvykus į policijos komisariatą jis pasirašė ir pažymėjo, kad nesutinka, jog stabdomas nestojo. D. G. atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.

Teismo posėdyje liudytoja policijos pareigūnė I. K. parodė, kad patruliuodama su porininku M. O. naktį, apie 1 val., pastebėjo automobilį, sukėlusį įtarimą. Automobilio vairuotojas, juos pamatęs, padidino greitį. Įjungus švyturėlius, garsinį signalą, kartojant reikalavimą sustoti, automobilis buvo sustabdytas. Automobilis važinėjo po kiemus, šaligatvius, reikalavimui sustoti nepakluso. Atsakydama į teismo klausimus, liudytoja paaiškino, kad vienu metu, važiuojant žiedinėje sankryžoje, jų ir D. G. automobiliai susigretino, buvo šalia, vairuotojas buvo atsisukęs į juos, tačiau padidino greitį ir nuvažiavo. Jų ekipažas buvo prisiartinęs prie stabdomo automobilio, nematė jame kitų asmenų, tik vairuotoją. Jų automobilis prasilenkė su stabdomu automobiliu, apsisuko Kedrų g. žiede ir važiavo iš paskos. Garsinis signalas ir švyturėliai buvo įjungti iš karto apsisukus. Važiuojant kiemais, buvo reikalaujama sustoti. Kitų automobilių nebuvo. Vairuotojas sustojo įvažiavęs į Savanorių prospektą, nors galėjo sustoti neatsižvelgiant į tai, kokie buvo ženklai. Sustabdžius automobilį, atidarius vairuotojo dureles, automobilio vairuotojas rankoje laikė automobilio raktelį, kurį ji paėmė. Muzikos nesigirdėjo. Nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas, todėl buvo patikrintas vairuotojo girtumas alkotesteriu. Automobilyje be vairuotojo buvo dar du asmenys. Su vairuotoju dėl jo neblaivumo sunkiai sekėsi bendrauti. Asmeniui už važiavimą be vairuotojo pažymėjimo, už važiavimą šaligatviu, už vairavimą išgėrus buvo surašytas protokolas. Surašant protokolą sistema strigo, todėl forminimas užtruko. Jai nebuvo pranešta, kad protokolas surašytas blogai. Liudytoja atsakė į teismo ir proceso dalyvių klausimus.

Teismo posėdyje liudytojas policijos pareigūnas M. O. parodė, kad D. G. atsimena iš matymo. Dirbant kartu su I. K., jam vairuojant tarnybinį automobilį, įvažiavus į žiedą Savanorių prospekte, prie Kedrų gatvės, porininkė automobilyje Toyota pastebėjo galimai girtą vairuotoją. Apsisukę žiedu, įvažiavo į Savanorių prospektą, įjungus švyturėlius, garsinį signalą, pradėjo automobilį vytis. Kada tiksliai buvo įjungtas garsinis signalas, nepamena, bet atsimena, kad iš Kedrų gatvės žiedo įvažiavus į Savanorių prospektą garsinis signalas tikrai buvo įjungtas. Stabdomas automobilis nestojo, važiavo šaligatviais ir vėl įvažiavęs į Savanorių prospektą sustojo. Didžiausias atstumas tarp jų ir stabdomo automobilio buvo apie 50-60 metrų. Trumpam, kiemuose, automobilis buvo dingęs iš jų matymo lauko. Jo manymu, vairuotoją persekiojo apie dvi minutes. Reikalavimas „stoti, policija“ buvo pakartotas daugiau nei du kartus. Būna tam tikros aplinkybės, kada vairuotojai nemato ir negirdi, kad yra stabdomi, tačiau jo manymu, šiuo atveju vairuotojas turėjo girdėti, kadangi buvo naktis, gatvės tuščios, eismo nebuvo. Su Toyota automobilio vairuotoju bendravo porininkė, ji surašė protokolą. Kitų automobilyje buvusių asmenų nepamena. Vairuotojas pripažino vairavęs neblaivus, teigė nematęs švyturėlių. Protokolai paprastai keičiami, jeigu įsivelia kokia klaida, netikslumas, registre protokolo keitimai yra matomi. Liudytojas atsakė į teismo ir proceso dalyvių klausimus.

Teismo posėdyje liudytoja policijos pareigūnė I. J. parodė, kad yra Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės tarnybos Organizavimo poskyrio specialistė. Jų poskyryje nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos pagal patrulių surašytus protokolus. Jie tikrina, ar policija turi teisę priimti sprendimą, jeigu turi, priima sprendimą, jeigu ne, ruošia bylą teismui. Šiuo atveju buvo nustatytas protokolo trūkumas, nes buvo neteisingai parinkti straipsniai, todėl protokolas buvo perrašytas. Pirmą kartą protokolą perrašė ji, taisydama klaidas, antrą kartą taisė savo klaidas, kadangi nebuvo nurodžiusi ANK 427 straipsnio, kadangi patikrinus duomenų sistemą buvo nustatyta, kad asmuo jau buvo baustas už vairavimą išgėrus. Pataisymai buvo daromi D. G. dalyvaujant, jam buvo paaiškintos visos aplinkybės. Asmuo gavo protokolą, pasirašė, nesutiko, jog jam inkriminuojamas nesustojimas. Visi pataisymai ir juos darę asmenys užfiksuoti Administracinių nusižengimų registre. Kadangi pirmieji protokolai nėra galiojantys, jie prie bylos pridėti nebuvo. Vieningoje pajėgų valdymo sistemoje tikrino, kada buvo įjungti švyturėliai. Liudytoja atsakė į teismo ir proceso dalyvių klausimus.

Teismo posėdyje liudytojas O. C. parodė, kad tą vakarą važiavo automobiliu, kurį vairavo D. G., automobilyje dar buvo draugas Igoris, jie visi buvo neblaivūs, Igorį vežė namo. Važiuodami pasuko į kažkokius kiemus, užvažiavo ant šaligatvio, po to pastebėjo policijos pareigūnus, kurie stabdė jų automobilį. Negirdėjo policijos pareigūnų reikalavimo sustoti bei įjungto garsinio signalo. Mano, kad negirdėjo dėl to, kad automobilio salone grojo muzika. Jis pats D. G. liepė nuvažiuoti nuo šaligatvio ir tik tada sustoti. Nuvažiavę nuo šaligatvio, įvažiavę į gatvę, sustojo. Policijos pareigūnai jam ir Igoriui liepė pasišalinti. J. I. nusitempė į kiemus, kadangi šis buvo labai girtas ir laukė, kol pareigūnai paleis D. G.. Liudytoja atsakė į teismo ir proceso dalyvių klausimus.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2 kuopos 3 būrio vyriausiosios patrulės I. K. 2019 m. rugpjūčio 19 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. birželio 19 d., apie 01.09 val., patruliuojant kartu su vyriaus. patruliu M. O., Vilniuje, Kedrų gatvėje, pastebėtas automobilis Toyota, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) Juos pamatęs automobilio vairuotas padidino automobilio greitį, apsisukus ir bandant pasivyti minėtą automobilį Žemaitės gatvėje įjungė mėlynos ir raudonos spalvos šviesos ir garso signalus, tačiau automobilis dar labiau padidino greitį ir nuvažiavo kiemais iš Žemaitės gatvės į Savanorių prospektą. Automobilis važiavo šaligatviais, toliau naudojant šviesos ir garso signalus bei per garsiakalbį kartojant „Stok, policija", automobilio vairuotojas nevykdė teisėto policijos pareigūno reikalavimo sustabdyti transporto priemonę. Automobilis išvažiavo į Savanorių prospektą ir sustojo gatvėje, ties namu Nr. 40. Paaiškėjo, kad automobilį vairavo D. G., jam alkoholio matuokliu nustatytas 1,11 promilės girtumas. Vėliau paaiškėjo, asmeniui yra atimta teisė vairuoti transporto priemonę. D. G. surašytas administracinių nusižengimų protokolas (3 b. l.).

Alkotesterio Draeger Alcotest 7510 (patikros sertifikatas 0967288, sertifikatas galioja iki 2019-08-28) rodmenų pažyma patvirtina, kad D. G. 2019 m. rugpjūčio 19 d., 1.13.45 val., nustatytas 1,11 prom. girtumas (4, 5 b. l.).

Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui (D. G.) registruotus administracinius nusižengimu (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad D. G. 2019 m. sausio 24 d. nutarimu pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, ir nubaustas 300 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėn. Paskirta bauda sumokėta 2019 m. balandžio 3 d., administracinio poveikio priemonė vykdoma nuo 2019 m. sausio 24 d. iki 2020 m. sausio 20 d. (6-7 b. l.).

VĮ „Regitra“ duomenų išrašas patvirtina, kad automobilio Toyota, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), valdytojas ir savininkas nuo 2019 m. liepos 4 d. yra D. G. (8 b. l.).

Byloje pateiktas Vieningos pajėgų valdymo sistemos (toliau – ir VPVS) įrašas, kuriame užfiksuotas patrulių tarnybinio automobilio V1757 detali judėjimo ataskaita (laikotarpiu 2019 m. rugpjūčio 19 d., 00.50.00 – 2019 m. rugpjūčio 19 d., 01.20.00). Prie įrašo pateikta ekipažo V1757 maršruto istorija, tikslus ekipažo judėjimo maršrutas nuo 2019 m. rugpjūčio 19 d., 00.50.00 val., iki 2019 m. rugpjūčio 19 d., 01.20.00 val. Ši ataskaita patvirtina, kad policijos ekipažas V1757 2019 m. rugpjūčio 19 d., laiku: 01.09.06 val., važiavo su įjungtais šviesos ir garso signalais, iš ekipažo V1757 maršruto istorijos matyti, kad 01.09.07 val. ekipažas važiavo tik su įjungta šviesos sistema, 01.09.08 val. - su įjungtais šviesos ir garso signalais, 01.09.09 val. - su įjungta šviesos sistema, 01.09.18 val. - tik su įjungta šviesos sistema; 01.09.18 val. - su įjungta šviesos ir garso sistema; 01.09.19 val. ir 01.09.20 val., ekipažas važiavo tik su įjungta šviesos sistema; nuo 01.09.20 val. iki 01.09.28 val. važiavo su įjungta šviesos ir garso sistema. 01.09.08 val. – 01.09.18 val. ekipažas buvo matomas judantis link Savanorių prospekto; 01.09.22 val. ekipažas judėjo Savanorių prospektu.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas.

Bylą nagrinėjant teisme D. G. pripažino, jog 2019 m. rugpjūčio 19 d., apie 1.09 val., jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti, kai jam tokia teisė už vairavimą išgėrus jau yra atimta, D. G. nepripažino, kad nestojo stabdomas policijos pareigūnų, paaiškindamas, kad jis sustojo iš karto, kai pamatė pareigūnus, bet nematė jų važiuojančių su įjungtais švyturėliais ir garsiniu signalu, reikalavimo sustoti negirdėjo. Teismo posėdyje apklausta liudytoja policijos pareigūnė I. K. parodė, kad sustabdžius D. G. vairuojamą automobilį, įvertinus tai, kad nuo automobilio vairuotojo sklido alkoholio kvapas buvo patikrintas vairuotojo girtumas ir nustatyta, kad vairuotojas yra neblaivus. Byloje pateikta alkotesterio Draeger Alcotest 7510 rodmenų pažyma patvirtina, kad D. G. 2019 m. rugpjūčio 19 d., 01.13.45 val., nustatytas 1,11 prom. girtumas.

Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus (toliau – Registro) matyti, kad 2019 m. sausio 21 d., 9.25 val., D. G. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,90 prom. girtumas. 2019 m. sausio 24 d. nutarimu D. G. už nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, nubaustas 300 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėn. Paskirta administracinio poveikio priemonė vykdoma nuo 2019 m. sausio 24 d. iki 2020 m. sausio 20 d. ANK 40 straipsnyje numatyta, kad jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo dienos, kurią administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė baigta vykdyti, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai; padarius pakartotinį administracinį nusižengimą, šiame straipsnyje numatytas terminas skaičiuojamas iš naujo. Kadangi naujo nusižengimo padarymo dieną nebuvo suėjęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas nuo paskirtos administracinės nuobaudos, specialioji teisė vairuoti transporto priemones D. G. nebuvo sugrąžinta, laikytina, kad D. G. veika padaryta pakartotinai. D. G. veiksmai vairuojant transporto priemonę kai jam atimta teisė vairuoti ir pakartotinis vairavimas transporto priemonę neblaivaus kai buvo baustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, laikytini kaip idealioji sutaptis, todėl jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį ir 427 straipsnio 1 dalį.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina D. G. kaltę, padarius nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 1 dalyje, t. y., kad jis 2019 m. rugpjūčio 19 d., apie 01.09 val., vairuodamas automobilį Toyota, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo šaligatviu. Teisme apklausiamas D. G. pripažino, kad automobiliu važiavo šaligatviu. Šią aplinkybę teisme patvirtino ir liudytojai policijos pareigūnai I. K. bei M. O., taip pat ir D. G. vairuojamame automobilyje kartu su juo važiavęs O. C..

D. G. neigia savo kaltę, jog jis vairuodamas automobilį nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens teigimu, jokio reikalavimo sustabdyti savo vairuojamą transporto priemonę jis negirdėjo, nematė įjungtų šviesos švyturėlių, o pastebėjęs, kad jį stabdo policijos pareigūnų ekipažas, pavažiavęs ten, kur leidžiama sustoti, sustojo. Tokie D. G. teiginiai vertintini kritiškai, kaip nepagrįsti, prieštaraujantys byloje pateiktiems ir ištirtiems įrodymams.

Teisme apklausta liudytoja policijos pareigūnė I. K. parodė, kad pastebėjo įtartiną automobilį, kurį, kaip vėliau paaiškėjo, vairavo D. G., įjungė tarnybinio automobilio šviesos signalus ir minėtą automobilį stabdė. Kaip teisme nurodė liudytoja, važiuojant kiemais, buvo vairuotojui išsakytas reikalavimas sustabdyti transporto priemonę, tačiau vairuotojas nestojo.

Iš byloje pateikto šios pareigūnės tarnybinio pranešimo matyti, kad pareigūnė ir tyrimo metu laikėsi nuoseklios pozicijos, kad stabdant D. G. vairuojamą automobilį, buvo įjungti tarnybinio automobilio šviesos ir garso signalai, tačiau automobilio vairuotojas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę nepakluso. Be to, liudytoja I. K. pažymėjo, kad važiuojant žiedinėje sankryžoje, tarnybinis automobilis buvo šalia, vairuotojas buvo atsisukęs į juos, tačiau padidinęs greitį nuvažiavo. Liudytojas policijos pareigūnas M. O. taip pat tvirtino, kad stabdant D. G. automobilį buvo įjungti šviesos ir garso signalai. Darytina išvada, kad tarnybinis automobilis dideliu atstumu nuo D. G. vairuojamo automobilio nutolęs ir ilgesniam laikui dingęs iš akiračio nebuvo, todėl persekiojamo Toyota, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio vairuotojas turėjo pastebėti tarnybinį automobilį su įjungtais šviesos ir garso signalais. Policijos pareigūnų I. K. bei M. O. parodymai yra nuoseklūs, išsamūs ir neprieštarauja kitiems posėdyje ištirtiems įrodymams. Pareigūnai, apklausiami teismo posėdyje, būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, negirdėję vienas kito parodymų, nurodė tapačias aplinkybes, kad stabdant D. G. automobilį buvo įjungti tarnybinio automobilio šviesos ir garso signalai.

Šias pareigūnų nurodytas aplinkybes patvirtina ir byloje pateiktas VPVS įrašas, kuriame užfiksuota patrulių tarnybinio automobilio V1757 detali judėjimo ataskaita (laikotarpiu 2019 m. rugpjūčio 19 d., 00.50.00 – 2019 m. rugpjūčio 19 d., 01.20.00) ir šio ekipažo maršruto istorija. Pateikti duomenys patvirtina, kad policijos ekipažas V1757, 2019 m. rugpjūčio 19 d., 01.09.06 val., 01.09.08 val., 01.09.18 val., 01.09.20 val., 01.09.22 val., 01.09.23 val., 01.09.24 val., 01.09.26 val., 01.09.28 val. važiavo su įjungtais šviesos ir garso signalais; 01.09.07 val., 01.09.09 val., 01.09.12 val., 01.09.18 val., 01.09.19 val. ir 01.09.20 val., ekipažas važiavo tik su įjungta šviesos sistema. Inkriminuojamo nusižengimo padarymo laikas, t. y., 01.09 val., sutampa su laiku, kuomet policijos ekipažas važiavo su įjungta garso ir šviesos sistema, arba tik šviesos sistema. Nenustatyta, jog šiuo atveju būtų buvę išskirtiniai trikdžiai, sukliudę matyti įjungtus tarnybinio automobilio šviesos signalus ir girdėti garsinį signalą. D. G. teisme iškelta versija, kad policijos pareigūnų reikalavimo sustabdyti transporto priemonę ir garsinio signalo galėjo negirdėti dėl automobilyje klausomos muzikos, vertintina kritiškai. Pažymėtina, kad nusižengimas užfiksuotas nakties metu, kada mieste būna pakankamai ramu, eismui nesant intensyviam, todėl mažai tikėtina, kad asmuo važiuodamas tokiu paros metu nematė ryškiai šviečiančių policijos tarnybinio automobilio šviesos signalų ir negirdėjo garsinio signalo. Šių byloje esančių įrodinėjimo priemonių, kurias teismas pripažįsta įrodymais, pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės sutampa tarpusavyje, patvirtina, papildo viena kitą ir leidžia spręsti, kad yra nustatyti visi ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties elementai. D. G. veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį.

Dėl nuobaudos skyrimo

Skirdamas administracines nuobaudas teismas atsižvelgia į pažeidėjo kaltės formą ir rūšį. Įvertina tai, kad D. G. automobilį vairavo neturėdamas teisės vairuoti, kai tokia teisė jam atimta nepraėjus net metams nuo paskirtos nuobaudos už vairavimą išgėrus, į tai, kad D. G. nustatytas neblaivumo laipsnis daugiau kaip du kartus viršijo leistiną normą. D. G. padaryti nusižengimai, numatyti ANK 427 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 5 dalyje, analizuojant ANK nuostatas, vertintini kaip vieni iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, kurie kelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Vairuodamas automobilį neturėdamas tam teisės ir būdamas neblaivus D. G. tik visiško atsitiktinumo dėka išvengė rimtesnių tokio savo neatsakingo elgesio pasekmių. Nagrinėdamas bylą D. G. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Skiriant nuobaudą, taip pat atsižvelgiama į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius D. G. – šiuo metu nedirba, nuo 2019 m. rugpjūčio 7 d. registruotas Užimtumo tarnyboje, yra išklausęs privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai, duomenų apie asmens teistumą byloje nėra pateikta. Nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu spręstina, kad D. G. skirtinos baudos, numatytos ANK 426 straipsnio 5 dalies, 417 straipsnio 1 dalies, 424 straipsnio 4 dalies ir ANK 427 straipsnio 1 dalies sankcijų ribose. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio nuostatomis paskirtos nuobaudos bendrintinos.

D. G. transporto priemonę vairavo neturėdamas tokios teisės (teisė vairuoti transporto priemones jam yra atimta). Pažymėtina, kad teismų praktikoje suformuota nuostata, jog specialiosios teisės atėmimas kaip administracinio poveikio priemonė gali būti skiriamas ir asmenims, kuriems pažeidimo metu tokia specialioji teisė nebuvo suteikta. Toks sprendimas pagrindžiamas aiškinimu, jog ANK 28 straipsnio 3 dalyje apibrėžiamas administracinio poveikio priemonės turinys, nustatantis, kad asmuo, kuriam paskirtas specialiosios teisės atėmimas, šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis ir (ar) jos įgyti. Taigi iš šios normos turinio išplaukia, kad specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas: 1) asmeniui, kuris tokią teisę yra įgijęs (šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis), 2) asmeniui, neįgijusiam tokios teisės (šios teisės atėmimo laikotarpiu negali jos įgyti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2K-12-719/2018, 2AT-27-697/2018).

Už nusižengimų, numatytų ANK 426 straipsnio 5 dalyje ir ANK 427 straipsnio 1 dalyje padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Be to, atkreipiamas dėmesys į tai, kad ANK 28 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog asmuo, kuriam paskirtas specialiosios teisės atėmimas, šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis ir (ar) jos įgyti. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. G. neturi teisės vairuoti transporto priemones, tokia teisė jam yra atimta, jis nėra įvykdęs teisės vairuoti susigrąžinimo sąlygų, nesuėjo šio administracinio poveikio priemonės vykdymo terminas, todėl nepaskyrus minėtos administracinio poveikio priemonės jis ją galėtų susigrąžinti. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, D. G. skirtinas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 (ketveriems) metams.

Turto konfiskavimas - tai priverstinis neatlygintinis konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. Nagrinėjamu atveju, automobilis Toyota, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 427 straipsnio 1 dalyje, padarymo priemonė. VĮ „Regitra“ pateikti duomenys patvirtina, kad automobilio Toyota, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), savininkas nuo 2019 m. liepos 4 d. yra D. G.. Teismo vertinimu, siekiant užkirsti kelią naujų nusižengimų, keliančių pavojų eismo saugumui, darymui, turto - automobilio Toyota, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas nagrinėjamojoje byloje yra būtinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 37 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 675 straipsniu, teismas,

nutaria:

pripažinti D. G. (D. G.), a. k. (duomenys neskelbtini) kaltu

- padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 70 Eur (septyniasdešimties eurų) baudą;

- padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti jam 1300 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų) baudą;

- padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 5 dalyje, ir paskirti jam 1300 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų) baudą;

- padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 427 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1600 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, skirtas nuobaudas subendrinti ir D. G. skirti galutinę 1600 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų eurų) baudą.

D. G. (D. G.) paskirti administracinio poveikio priemonę – 4 (ketveriems) metams atimti teisę vairuoti transporto priemones.

D. G. (D. G.) taikyti turto konfiskavimą ir konfiskuoti jam priklausantį automobilį Toyota, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 19104723994.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Viktorija Šelmienė