Tauragės apylinkės teismo nutartis

2016-04-07 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-11-733/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-04-07
Bylos Nr.
II-11-733/2016
Teisminio proceso Nr.
4-43-3-00110-2016-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Robertas Povilaitis
Pažeidėjas
R. K.
Kategorijos
  • 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-11-733/2016Teisminio proceso Nr. 4-43-3-00110-2016-5Procesinio sprendimo kategorija 2.7.4.4.; 2.14.5. (S)
ŠILUTĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2016 m. balandžio 7 d.Šilutė
Šilutės rajono apylinkės teismo teisėjas Robertas Povilaitis,sekretoriaujant Dovilei Benediktavičienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto R. K. atstovui advokatui V. K., Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) atstovei A. A., suinteresuoto asmens sodininkų bendrijos (toliau – ir SB) „RASA“ atstovui G. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto R. K. skundą dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato 2016-01-04 nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato 2016-01-04 nutarimu R. K. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, paskiriant 28 Eur baudą už tai, kad jis, 2015-08-12, apie 12 val. 20 min., Šilutės m., sodininkų bendrijos „RASA“ 4-ame take, vairuodamas nuosavą automobilį „Peugeot 407“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo didesniu nei leistinu 20 km/h greičiu, lygiareikšmių kelių sankryžoje savalaikiai nestabdė vairuojamo automobilio ir susidūrė su automobiliu „Audi A6“, dėl ko eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės ir SB „RASA“ betoninis stulpas.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patrauktas R. K. skundu prašo Institucijos 2016-01-04 nutarimą panaikinti kaip nepagrįstą ir neteisėtą, bei administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, nes jo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, įvykio ir sudėties. Nurodo, kad 2015-08-12, apie 12 val. 20 min., Šilutės m., SB „RASA“, 4-ame take, jam vairuojant automobilį „Peugeot 407“ staiga jam iš kairėje pusėje esančio tako į jo vairuojamo automobilio kairės pusės priekinį sparną atsitrenkė automobilis „Audi A6“, dėl ko nuo smūgio jo automobilis buvo nustumtas nuo kelio ir atsitrenkė į tvoros stulpą. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo. Automobilio „Audi A6“ vairuotojas pripažino savo kaltę dėl eismo įvykio, jo atsiprašė. Paskambinus bendruoju pagalbos telefonu Nr. 112 jam buvo paaiškinta, kad gali užsipildyti eismo įvykio deklaraciją, jei nėra sužeistų asmenų. Tačiau baigus pokalbį į autoavarijos vietą atvykęs automobilio „Audi A6" vairuotojo pažįstamas vyras pradėjo aiškinti, kad dėl eismo įvykio yra kaltas būtent jis, o ne automobilio „Audi A6“ vairuotojas. Kilus ginčui į eismo įvykio vietą išsikvietė policijos pareigūnus, kurie fiksavo autoįvykio vietą, o įvertinę eismo įvykio situaciją žodžiu pranešė, kad dėl autoįvykio kaltas yra automobilio „Audi A6“ vairuotojas, kuris nepraleido kliūties iš dešinės pusės, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 155 punktą, numatantį, jog lygiareikšmių kelių sankryžoje vairuotojas privalo duoti kelią iš dešinės pusės artėjančioms transporto priemonėms. Su tokiu situacijos vertinimu jis sutiko. Tačiau praėjus kelioms dienoms po eismo įvykio į Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariatą iškviestas automobilio „Audi A6" vairuotojas pradėjo neigti savo kaltę. Papildomai jį į Instituciją iškvietusi policijos pareigūnė konstatavo abipusę eismo įvykio dalyvių – automobilių vairuotojų kaltę. Jam su nauju eismo įvykio situacijos vertinimu nesutikus pareigūnė pranešė, kad bus atliekamas tyrimas. 2016-01-04 grįžus į Lietuvą iš (duomenys neskelbtini), kurioje jis dirba, ir nuvykus į Instituciją jam buvo paaiškinta, kad dėl 2015-08-12 autoįvykio yra kaltas automobilio „Audi A6“ vairuotojas, bet jis galimai prieš eismo įvykį truputį viršijo greitį, dėl ko jam, nors ir nesutikus, tą pačią dieną surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą (toliau – ir ATP protokolas) ir nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje (toliau – ir nutarimas ATP byloje) pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, paskyrė 28 Eur baudą.

Taip pat nurodo, kad yra įsitikinęs, jog Institucijos 2016-01-04 nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes dėl 2015-08-12 eismo įvykio kaltas yra ne jis, o automobilio „Audi A6“ vairuotojas, kuris pažeidė KET 155 punkto reikalavimą. Atkreipia dėmesį į tai, kad 2016-01-04 ATP protokole, kurio pagrindu surašytas 2016-01-04 nutarimas ATP byloje, yra nurodyta, jog jis pažeidė KET 9, 127 punktų reikalavimus. KET 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 127 punktas numato, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Tačiau jis minėtų KET punktų nepažeidė.

Be to, 2016-01-04 ATP protokole ir nutarime ATP byloje nurodyta, kad jis važiavo didesniu nei leistinu 20 km/h greičiu, bet nenurodyta, kiek jis viršijo leistiną greitį. Tvirtina, kad jis prieš eismo įvykį greičio neviršijo, nes važiuojant siaurais, tarp sodų sklypų, daug posūkių turinčiais, duobėtais sodininkų bendrijos keliais nebuvo galimybių važiuoti didesniu nei 20 km/h greičiu. Prieš autoįvykį jis automobilio nestabdė, nes iš kairės pusės staiga išvažiavęs automobilis jam atsitrenkė į šoną, nespėjus sureaguoti. Administracinio teisės pažeidimo byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad jis būtų viršijęs leistiną greitį. Tai patvirtina ir eismo įvykio bei transporto trasologijos ekspertizės aktas, kuriame konstatuota, jog „dėl akto tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių negalima nustatyti automobilio „Peugeot 407“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavimo greičio prieš pat eismo įvykį“. Be to, minėtame ekspertizės akte konstatuota, kad „techniniu požiūriu prieš eismo įvykį susidariusioje situacijoje tiesioginį priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu turėjo automobilio „Audi A6 Allroad“ vairuotojo L. Ž. veiksmai, lygiareikšmių kelių sankryžoje nedavė kelio iš dešinės pusės artėjusiam automobiliui „Peugeot 407“ ir įvažiuodamas į važiuojamųjų dalių sankirtą su šiuo automobiliu susidūrė“. Tokiu būdu, ekspertas V. P. atlikęs minėtą ekspertizę nustatė, kad dėl autoįvykio kaltas yra automobilio „Audi A6 Allroad“ vairuotojas ir jo padarytas KET pažeidimas buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su autoįvykiu. Tačiau minėtame ekspertizės akte ekspertas nenurodė, kad jis pažeidė Kelių eismo taisykles, o tik konstatavo, jog jis privalėjo laikytis KET reikalavimų. Konkrečių KET pažeidimų nenustatyta ir administracinio teisės pažeidimo byloje. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalies dispoziciją asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik nustačius, jog jis pažeidė KET reikalavimus ir būtent šis pažeidimas nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), t.y. tarp tokio asmens padaryto KET pažeidimo ir minėtų ATPK 127 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodytų pasekmių turi būti nustatytas tiesioginis priežastinis ryšys, kuris yra vienas iš privalomų šio administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-08-24 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-662/2012).

Administracinėn atsakomybėn patraukto R. K. atstovas advokatas V. K. teismo posėdyje prašo skundą tenkinti jame išdėstytų motyvų pagrindu ir papildomai paaiškino, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog R. K. SB „RASA“ teritorijoje prieš eismo įvykį važiavo didesniu nei 20 km/h greičiu ir jo veiksmai būtų priežastiniame ryšyje tarp KET pažeidimo ir kilusių pasekmių. ATP protokolas surašytas remiantis hipotetine prielaida, kurios pagrindu priimtas nutarimas ATP byloje yra nepagrįstas ir neteisėtas. Dėl eismo įvykio kaltu yra pripažintas automobilio „Audi A6“ vairuotojas L. Ž., kurio veiksmai, remiantis eismo įvykio ir transporto trasologijos ekspertizės akto išvada, techniniu požiūriu buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu, nes nedavė kelio iš dešinės pusės artėjančiam automobiliui „Peugeot 407“.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepimu į skundą prašo skundo netenkinti, palikti galioti skundžiamą nutarimą, nurodo, kad nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, administracinio teisės pažeidimo aplinkybės ištirtos visapusiškai, teisės pažeidimas kvalifikuotas tinkamai, administracinė nuobauda paskirta atsižvelgiant į teisės pažeidimo padarymo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Nurodo, kad po eismo įvykio buvo atliekamas tyrimas, kurio metu visą surinktą medžiagą pateikė eismo įvykio ir transporto trasologijos ekspertui, o šis atlikęs tyrimą ekspertizės 2015-10-08 akte Nr. 11K-248(15) nurodė, jog eismo įvykio metu R. K. su vairuojamu minėtu automobiliu važiavo 0,7 m atstumu nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, t.y. nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios kelio dalies krašto kaip reikalauja KET taisyklės. Taip pat pažymi, kad jei prieš eismo įvykį automobilio „Peugeot 407“ vairuotojas R. K. būtų važiavęs leistinu 20 km/h greičiu, techniniu požiūriu jo veiksmai neturėtų priežastinio ryšio su eismo įvykio kilimu, t.y. jei R. K. būtų važiavęs leistinu greičiu, arčiau dešiniojo važiuojamosios kelio dalies krašto, būtų savalaikiai stabdęs vairuojamą automobilį, nebūtų susidūręs su automobiliu „Audi A6“.

Institucijos atstovė A. A. teismo posėdyje prašo skundą atmesti atsiliepime į skundą išdėstytų motyvų pagrindu ir papildomai paaiškino, kad dėl eismo įvykio kalti abu automobilių vairuotojai. Automobilio „Audi A6“ vairuotojas L. Ž. jau yra patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį. Ji automobilio „Peugeot 407“ vairuotojo R. K. veiksmus vertino techniniu požiūriu remdamasi ekspertizės aktu, įvykio schema, R. K. paaiškinimais, kurių pagrindu buvo padaryta išvada, jog pastarasis viršijo 20 km/h greitį.

Suinteresuoto asmens SB „RASA“ atstovas G. J. teismo posėdyje nurodė, kad prieš įvažiuojant į SB „RASA“ teritoriją yra ženklas, ribojantis greitį iki 20 km/h. Jų bendrijos teritorijoje vadovaujamasi lygiareikšmių kelių sankryžos taisykle, todėl akivaizdu, kad ginčo situacijoje automobilio „Audi“ vairuotojas turėjo sustoti ir praleisti automobilį, kuris jam buvo kliūtis iš dešinės, nes kelias siauras, dėl ko jie nebūtų prasilenkę. SB „RASA“ valdybos nariai eismo įvykio metu padarytą žalą, t.y. apgadintą betoninį tvoros stulpą, kuris iki šiol neatstatytas, įvertino 120 Eur, kurios pusę sumos atlygino draudikas. SB „RASA“ sodų sklypų gyvatvorės turi būti ne aukštesnės kaip 1,2 m.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

ATPK 301 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš minėtos teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta (2014-10-16 įstatymo Nr. XII-1236, įsigal. 2015-01-01 (TAR, 2014-10-28, 2014-15013) redakcija) atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos požymiai įtvirtinti blanketinėje dispozicijoje, todėl atskleidžiant jos turinį privalu remtis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-10-03 nutarimu Nr. 1086 patvirtintomis Kelių eismo taisyklėmis.

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal minėtą ATPK straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (Kelių eismo taisyklių pažeidimą), bet ir padarinius (kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą) bei priežastinį ryšį tarp KET pažeidimo ir turto sugadinimo. Priežastinio ryšio nustatymas tarp KET pažeidimo ir kilusių padarinių negali būti pagrindas kvalifikuoti veiką pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, jeigu nenustatoma eismo įvykį sukėlusio asmens kaltė. Asmuo atsako pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį tik tais atvejais, kai joje numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo. Priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių yra suprantamas kaip santykis, kuriam esant atitinkama veika sukelia ir nulemia nusikalstamas pasekmes.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2015-08-12, apie 12 val. 20 min., Šilutės m., sodininkų bendrijos „RASA“ teritorijoje, kurioje greitis ribojamas iki 20 km/h, L. Ž. vairuodamas UAB „Toluta“ priklausantį automobilį „Audi A6 A. Q.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apdraustą ADB „Gjensidige“ (iki 2016-03-01 buvusi UAB DK“PZU Lietuva“), ir R. K. vairuodamas nuosavą automobilį „Peugeot 407“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apdraustą ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, važiuodami skirtingais, L. Ž. 3,1 m pločio, R. K. 4,3 m pločio, žvyrkeliais susidūrė lygiareikšmių kelių sankryžoje, kurioje nėra pastatytų įspėjamųjų ar pirmumą teikiančių kelio ženklų, dėl ko eismo įvykio metu susidūrė abi transporto priemonės, kurios apgadintos, o taip pat apgadintas SB „RASA“ 120 Eur vertės betoninis tvoros stulpas.

Šioje situacijoje Institucija nubaudė L. Ž. už tai, kad jis vairuodamas automobilį lygiareikšmių kelių sankryžoje nepraleido jam iš dešinės pusės važiavusio automobilio ir su juo susidūrė, eismo įvykio metu apgadindamas abi transporto priemones, kitokį svetimą turtą, o R. K. už tai, jog jis vairuodamas automobilį važiavo didesniu nei leistinu 20 km/h greičiu, lygiareikšmių kelių sankryžoje savalaikiai nestabdė vairuojamo automobilio ir susidūrė su iš kairės pusės važiavusiu automobiliu, eismo įvykio metu apgadindamas abi transporto priemones, kitokį svetimą turtą.

Nors nutarime ATP byloje patraukiant R. K. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį yra nurodoma tik jo padaryta veika, bet nenurodomas konkretus KET pažeidimas ar pažeidimai, kaip būtini ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos požymiai įtvirtinti blanketinėje dispozicijoje, tačiau iš nutarime ATP byloje aprašytos veikos galima daryti prielaidą, kad R. K. galimai pažeidė KET 127 punkto reikalavimą, nes toks KET pažeidimo punktas nurodytas ATP protokole. Kadangi R. K. skunde apie tai nieko neužsimena, todėl teismas šiuo aspektu plačiau nepasisako.

Skunde R. K. nurodė, kad 2015-08-12 eismo įvykį sukėlė L. Ž., vairavusio automobilį „Audi A6 A. Q.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) veiksmai, nes šis lygiareikšmių kelių sankryžoje nedavė kelio iš dešinės pusės artėjančiam jo vairuojamam automobiliui „Peugeot 407“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir įvažiuodamas į važiuojamųjų dalių sankirtą su juo susidūrė, dėl ko apgadinti abu automobiliai, SB „RASA“ betoninis tvoros stulpas, o jo veiksmuose nėra priežastinio ryšio tarp veikos – KET pažeidimo (pažeidimų) ir kilusių pasekmių – turto sugadinimo, nes byloje nėra duomenų, jog jis vairuodamas automobilį važiavo didesniu nei leistinu 20 km/h greičiu, lygiareikšmių kelių sankryžoje savalaikiai nestabdė vairuojamo automobilio. Teismas visiškai sutinka su šiais R. K. skundo argumentais.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, kad eismo įvykio dalyvių – vairuotojų L. Ž. ir R. K. parodymai dėl jų vairuojamų automobilių greičio yra neišsamūs, nenuoseklūs ir prieštaringi: 2015-08-12 paaiškinimuose L. Ž. nurodė, jog automobilis „Peugeot 407“ važiavo didesniu nei 50 km/h greičiu, o R. K. apskritai nepaklaustas kokiu greičiu važiavo jis vairuodamas nuosavą automobilį, tik užfiksuota, kad „<...> automobilis „Audi“ važiavo nesaugiu greičiu“ (b.l. 19-21); 2015-08-18 paaiškinimuose L. Ž. nurodė, kad automobilio „Peugeot 407“ vairuotojas „<...> važiavo tikrai daugiau nei leistinu greičiu, <...>“, o R. K. nurodė, jog dideliu greičiu nevažiavo, nes kartu važiavo mažamečiai vaikai (b.l. 33, 34). Nors ATP protokolo skiltyje „Asmens pasiaiškinimas ir pastabos, data, parašas“ yra atspausdintas įrašas: „Dėl pažeidimo sutinku, greitis galėjo būti ir didesnis nei 20 km/h greičiu“, tačiau R. K. neigia, jog tai yra užrašyta iš jo žodžių, o ATP protokolą pasirašė nesigilindamas į jo turinį, įkalbėtas Institucijos pareigūnės užbaigti administracinio teisės pažeidimo bylą.

Eismo įvykio vietos schema, papildomi duomenys apie eismo įvykį, Transporto priemonės techninės apžiūros aktai, fotolentelė iš 11-kos juodai baltų nuotraukų patvirtina, kad 2015-08-12 eismo įvykio metu buvo apgadinti: UAB „Toluta“ automobilis „Audi A6 A. Q.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) R. K. automobilis „Peugeot 407“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), SB „RASA“ betoninis tvoros stulpas (b.l. 17, 18, 23-30).

Iš fotolentelės (nuotraukos Nr. 1, 2, 4, 5), papildomos schemos iš L. Ž. administracinio teisės bylos matyti, kad lygiareikšmių kelių, padengtų žvyru, sankryžoje, kurioje nėra pastatytų įspėjamųjų ar pirmumą teikiančių kelio ženklų, automobilio „Audi A6 A. Q.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui L. Ž. iš dešinės, o automobilio „Peugeot 407“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui R. K. iš kairės pusės, abiejų vairuotojų judėjimo kryptimi, yra aukšta gyvatvorė, kuri akivaizdžiai aukštesnė už abi minėtas transporto priemones, kas atsispindi fotolentelės nuotraukoje Nr. 5 (b.l. 25-27, 35), dėl ko buvo ribota galimybė abiem vairuotojams pilnai matyti sankryžą iš abiejų pusių, iš anksto numatyti galimas kliūtis sankryžoje, link kurios abu judėjo, todėl teismo vertinimu ginčo situacijoje vairuotojai turėjo būti laikytis lygiareikšmių kelių sankryžos taisyklės, įtvirtintos KET 155 punkte.

Eismo įvykio ir transporto trasologijos ekspertizės 2015-10-08 akte Nr. 11K-248(15) nurodoma, kad kadangi eismo įvykio vietoje esantys pėdsakai užfiksuoti neinformatyviai, negalima nustatyti transporto priemonių judėjimo aplinkybių eismo įvykio metu ir to pagrindu, esant galimybei nustatyti jų judėjimo greičius prieš pat eismo įvykį. Sprendžiant iš transporto priemonių išsidėstymo eismo įvykio vietoje, eismo įvykio metu automobilis „Peugeot 407“ judėjo ir, tikėtina, prieš pat eismo įvykį važiavo apie 0,7 m atstumu nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Spręsti apie tai, ar judėjo automobilis „Audi A6 Allroad“ negalima, tačiau, jeigu jis judėjo, jo greitis buvo nedidelis, mažesnis nei automobilio „Peugeot 407“. Be to, šiame ekspertizės akte konstatuota, kad dėl akto tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių negalima nustatyti automobilio „Peugeot 407“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavimo greičio prieš pat eismo įvykį, taip pat negalima nustatyti, ar prieš eismo įvykį automobilis „Audi A6 Allroad“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjo ar važiavo. Techniniu požiūriu prieš eismo įvykį susidariusioje situacijoje tiesioginį priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu turėjo automobilio „Audi A6 Allroad“ vairuotojo L. Ž. veiksmai, lygiareikšmių kelių sankryžoje nedavė kelio iš dešinės pusės artėjusiam automobiliui „Peugeot 407“ ir įvažiuodamas į važiuojamųjų dalių sankirtą su šiuo automobiliu susidūrė (b.l. 42-46).

Aplinkybės, kad lygiareikšmių kelių sankryžoje važiavęs automobilis „Audi A6 Allroad“ sudarė kliūtį iš dešinės pusės važiavusiam automobiliui „Peugeot 407“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nėra nuginčytos administracinio teisės pažeidimo byloje, kurioje L. Ž., prieš eismo įvykį vairavęs automobilį „Audi A6 A. Q.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį (b.l. 82, 83).

Vertinant administracinėn atsakomybėn patraukto R. K., kuris nuo eismo įvykio pradžios savo 2015-08-12 ir 2015-08-18 paaiškinimuose iš esmės neigė jam inkriminuotą teisės pažeidimo faktą, nežiūrint į tai, kad ATP protokole yra įrašas apie jo prisipažinimą dėl KET pažeidimo fakto, nes reikia turėti omeny, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę, bet ne pareigą, duoti paaiškinimus dėl administracinio teisės pažeidimo ir jis duodamas bet kokius paaiškinimus nėra atsakingas už melagingą jų davimą, yra akivaizdu, kad šie įrodymų šaltiniai yra tarpusavyje iš esmės prieštaringi, todėl konstatuoti ATPK 127 straipsnio 2 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą galima tik remiantis byloje surinktų papildomų įrodymų visuma. Vien tik eismo dalyvio – vairuotojo L. Ž. 2015-08-12 ir 2015-08-18 paaiškinimuose nurodytos kaltinančios aplinkybės, kad automobilis „Peugeot 407“ važiavo didesniu nei 50 km/h greičiu, kurių nepatvirtina kiti bylos duomenys, t.y. eismo įvykio vietos schema, papildomi duomenys apie eismo įvykį, Transporto priemonės techninės apžiūros aktai, fotolentelė, nėra pakankami pažeidimo faktui konstatuoti.

Tačiau pažymėtina tai, kad administracinėn atsakomybėn patraukto R. K. parodymus, duotus 2015-08-12 ir 2015-08-18 paaiškinimuose, kurie atkartoti skunde, iš esmės patvirtina eismo įvykio ir transporto trasologijos ekspertizės aktas, kuriame nurodoma, kad eismo įvykio vietoje esantys pėdsakai užfiksuoti neinformatyviai, todėl negalima nustatyti transporto priemonių judėjimo aplinkybių eismo įvykio metu ir to pagrindu, esant galimybei nustatyti jų judėjimo greičius prieš pat eismo įvykį. Kitų objektyvių įrodymų dėl R. K. padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, t.y. priežastinio ryšio tarp veikos – KET 9 ir/ar 127 punktų pažeidimo ir kilusių pasekmių – turto (automobilių, betoninio tvoros stulpo) sugadinimo, byloje nėra. Priešingai, minėtas ekspertizės aktas patvirtina, kad būtent automobilio „Audi A6 Allroad“ vairuotojo L. Ž. veiksmai, lygiareikšmių kelių sankryžoje nedavus kelio iš dešinės pusės artėjusiam R. K. vairuojamam automobiliui „Peugeot 407“, techniniu požiūriu sudarė pagrindinę sąlygą eismo įvykiui kilti.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-12-18 nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-01-26 nutartis byloje Nr. N663-156/2007). Teismas daro išvadą, kad nėra pakankamai patikimų įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų, jog R. K. padarė minėtame Institucijos nutarime įvardintą pažeidimą, todėl byloje esamos abejonės vertinamos asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, naudai (in dubio pro reo). Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju ATPK 127 straipsnio 2 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas nėra įrodytas, nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.), todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena R. K. atžvilgiu nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 302 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patraukto R. K. skundą tenkinti.

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato 2016-01-04 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 94P-47635339-16 (ROIK Nr. 15053110779), kuriuo R. K. už teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, paskirta 28 Eur bauda, panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną R. K. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Šilutės rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Robertas Povilaitis