- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-12-07
- Bylos Nr.
- I-6761-643/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01376-2016-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Margarita Stambrauskaitė
- Pareiškėjas
- K. G.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Įžanginė dalis
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos K. G. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016-04-27 nutartimi (b.l. 32-33) buvo priimtas pareiškėjos K. G. (toliau – ir pareiškėja) skundo (b. l. 1-3) reikalavimas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2016-03-09 sprendimą Nr. 68-65.
Pareiškėja nurodo, kad Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-23982-199/2015 pagal jos (pareiškėjos) ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, dėl kreditorinių įsipareigojimų. VMI civilinėje byloje pateikė teismui civilinį ieškinį dėl prievolės pripažinimo bendra solidariąja sutuoktinių prievole.
Pareiškėja, gavusi VMI ieškinį dėl prievolės pripažinimo bendra solidariąja sutuoktinių prievole, sužinojo apie Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015-07-21 sprndimą Nr. FR0682-511, konstatuoti mokesčių mokėtojo V. G. pažeidimai. Šį faktą V. G. nuo pareiškėjos nuslėpė.
2016-02-10 pareiškėja su skundu kreipėsi į VMI dėl Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015-07-21 sprendimo Nr. FR0682-511. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendime nėra nustatyta, kad pareiškėja būtų kaip nors savo veiksmais pažeidusi teisės aktų reikalavimus, t.y. nustatyti tik V. G. veiksmai, kuriais mokesčių administratoriaus nuomone pažeistos Gyventojų pajamų mokesčių įstatymo nuostatas ir pan., tačiau VMI vertinimu pareiškėja laikytina mokestinės prievolės vykdytoja.
2016-03-09 sprendimu Nr. 68-65 VMI nepagrįstai atsisakė nagrinėti 2016-02-10 pareiškėjos skundą, motyvuodama tuo, jog 2015-07-21 sprendimas Nr. FR0682-511 yra priimtas tik dėl V. G.. Baudos, delspinigiai ir kitos mokesčių sumos už padarytus teisės pažeidimus yra V. G. asmeninės prievolės, tačiau VMI reikalauja baudas ir delspinigius, kaip ir mokesčių sumas, pripažinti solidariosiomis prievolėmis. VMI 2016-03-09 sprendimas Nr. 68 - 65 yra nepagrįstas, lakoniškas, nes sprendime nebuvo atsakyta į pareiškėjos pagrindinius reikalavimus. Pareiškėjai, kaip mokesčių mokėtojai Mokesčių administravimo įstatymo (MAĮ) prasme, negali būti nepagrįstai ribojama teisė ginti savo pažeistas teises. VMI privalo suteikti jai teisę susipažinti su dokumentais, teikti paaiškinimus dėl sutuoktinio prievolės,
Pagal Viešojo administravimo įstatymo (VAĮ) 2 straipsnio 9 punktą individualus administracinis aktas sukuria pareigas ir suteikia galimybę naudotis įstatymuose nustatytomis teisėmis tik tam asmeniui, dėl kurio jis yra priimtas. Iš individualaus administracinio akto atsiradusios prievolės yra asmeninės. Pareiškėjos nuomone, individualus administracinis aktas yra priimtas tik dėl V. G. asmeniškai vykdytos veiklos, todėl pareiškėjai nesukėlė ir nesukelia jokių teisinių pasekmių, t.y. sprendimas neturi juridinės galios.
Pareiškėja patvirtino, kad tikrinamuoju laikotarpiu nedirbo ir niekada nedalyvavo sutuoktinio verslo reikaluose, nesinaudojo sutuoktinio įmonės pajamomis, apie sutuoktinio atliekamus veiksmus nežinojo ir negalėjo žinoti, nėra davusi sutikimo tokiems veiksmams atlikti, todėl šios išlaidos negali būti pripažintos šeimos išlaidomis, nes pareiškėja ir V. G. nuo 2006 metų kartu negyvena ir bendro ūkio nebeveda.
VMI atsiliepimu prašo skundą atmesti (b. l. 36-37). Nurodo, kad Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2015-07-21 priėmė sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. FR0682-511, kuriuo V. G. už 2006 - 2011 metų laikotarpį papildomai apskaičiuota 7 869 374,71 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau - GPM), 6 010 704,95 Eur GPM delspinigių, skirta 30 proc, t.y. 2 360 812 Eur, GPM bauda, už 2009 m. papildomai apskaičiuota 284 791,76 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų (toliau - PSD), 214 562,11 Eur PSD delspinigių, 30 proc. t.y. 85 437 Eur PSD baudos. Inspekcijos 2015-07-21 sprendimu V. G. buvo nurodyta sumokėti į biudžetą iš viso 16 825 682, 53 Eur sumą.
Pareiškėja 2016-02-10 VMI pateikė skundą dėl sutuoktinio atžvilgiu priimto Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015-07-21 sprendimo. VMI paliko skundą nenagrinėtą, kadangi pareiškėja ginčijo ne jos vardu priimtą sprendimą, įgaliojimo veikti sutuoktinio (V. G.) vardu pareiškėja nepateikė.
Vadovaujantis MAĮ 153 straipsnio 2 dalimi, skundas turi būti pasirašytas mokesčių mokėtojo (jo atstovo), todėl skundą dėl minėto sprendimo pateikti galėjo tik V. G. arba jo atstovas. Sprendimas sukėlė pasekmes V. G., nes mokestinė prievolė suformuota būtent jam. Taigi, pareiškėja neįgijo teisės ginčyti sprendimo, kuris priimtas ne jos atžvilgiu.
Teismo posėdžio metu VMI atstovė su skundu nesutiko iš esmės atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindu. Papildomai nurodė, kad pareiškėjos sutuoktinis V. G. yra inicijavęs mokestinį ginčą, kurį nagrinėjant Vilniaus apygardos administraciniame teisme pareiškėja yra įtraukta trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Prašė skundą atmesti.
Skundas atmestinas.
Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2015-07-21 sprendimu Nr. FR0682-511 (b.l. 13-30) nurodė V. G. sumokėti į VMI sąskaitą: 7869374,71 Eur GPM, 6010704,95 Eur GPM delspinigių, 2360812 Eur GPM baudą, 284791,76 Eur PSD, 214562,11 Eur PSD delspinigių ir 85437 Eur PSD baudą.
2016-03-09 sprendimu Nr. 68-65 (b.l. 12) VMI pareiškėjos 2016-02-10 skundą dėl Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015-07-21 sprendimo Nr. FR0682-511 paliko nenagrinėtu.
Byloje spręstinas ginčas dėl VMI 2016-03-09 sprendimo Nr. 68-65 pagrįstumo ir teisėtumo. Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktai neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (Administracinių bylų teisenos įstatymo, redakcija galiojusi iki 2016-07-01 (toliau – ABTĮ) 3 str. 2 d.). Be to, sprendžiant pareiškėjos reikalavimo panaikinti ginčijamą sprendimą pagrįstumą, būtina įvertinti skundžiamo sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra kitų ABTĮ 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.
Ginčijamas sprendimas palikti nenagrinėtu pareiškėjos 2016-02-10 skundą priimtas vadovaujantis MAĮ 2 straipsnio 17 ir 22 dalimis bei 150 straipsnio nuostata.
MAĮ 150 straipsnyje įtvirtinta, kad centrinis mokesčių administratorius nagrinėja mokestinius ginčus, kurie kyla tarp mokesčių mokėtojo ir vietos mokesčių administratoriaus.
Mokesčių mokėtojas MAĮ 2 straipsnio 17 dalyje apibrėžtas, kaip asmuo, kuriam pagal mokesčio įstatymą yra nustatyta prievolė mokėti mokestį. Mokesčių mokėtoju pagal šį įstatymą laikomas ir mokestį išskaičiuojantis asmuo, tai yra šio įstatymo nuostatos minėtam asmeniui taikomos taip pat kaip ir mokesčių mokėtojui, išskyrus tiesiogiai numatytus specialius atvejus.
Mokestiniai ginčai – ginčai, kylantys tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus dėl sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo ar kito panašaus pobūdžio sprendimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis, taip pat dėl mokesčių administratoriaus sprendimo atsisakyti grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą) (MAĮ 2 str. 22 d.).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja siekė inicijuoti mokestinį ginčą dėl Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015-07-21 sprendimo Nr. FR0682-511, kuriuo V. G. buvo nustatyta prievolė mokėti GPM ir PSD. Taigi, mokesčių administratorius teisėtai ir pagrįstai mokesčių mokėtoju nagrinėjamoje situacijoje laikė ne pareiškėją, o V. G.. Byloje nenustačius ir aplinkybių, kurios leistų pareiškėją vertinti, kaip mokestį išskaičiuojantį asmenį MAĮ 2 straipsnio 17 straipsnio taikymo prasme, pareiškėja neįgijo mokestinio ginčo iniciatyvos teisės, todėl mokesčių administratorius pagrįstai jos skundą paliko nenagrinėtu. Kad Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015-07-21 sprendimas Nr. FR0682-511 nesukelia pareiškėjai tiesioginių teisinių pasekmių MAĮ ir VAĮ taikymo prasme skunde teismui nurodė ir pati pareiškėja.
Pareiškėja, ginčydama VMI 2016-03-09 sprendimą Nr. 68-65, nurodo iš esmės vienintelį argumentą, kad jis yra nepagrįstas ir lakoniškas. Tačiau išanalizavus ginčijamo sprendimo turinį konstatuotina, kad jis yra aiškiai ir detaliai pagrįstas teisės aktų nuostatomis bei jų taikymą nulėmusiosiomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl visiškai atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus.
Absoliučiai visi kiti pareiškėjos skundo argumentai yra susiję su Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015-07-21 sprendimu Nr. FR0682-511 V. G. 16825682,53 Eur paskaičiuotos mokestinės prievolė vertinimo asmenine pastarojo prievole ar solidariąja su pareiškėja prievole. Pažymėtina, kad šie ginčo aspektai nagrinėtini Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka bendrosios kompetencijos teisme. Akivaizdu, kad šis ginčas yra nagrinėjamas pareiškėjos ir mokesčių mokėtojo V. G. santuokos nutraukimo civilinėje byloje, kurioje kreditorius VMI yra pareiškęs reikalavimą mokestinę prievolę pripažinti solidariąja sutuoktinių prievole. Taigi, vertinti pareiškėjos argumentus dėl jos egzistuojančių ar tariamų prievolių pagal Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015-07-21 sprendimą Nr. FR0682-511 šioje administracinėje byloje nėra jokio pagrindo ir teismas dėl jų nepasisakys.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 - 129 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pareiškėjos K. G. skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.