Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2020-06-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-155-404/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-06-15
Bylos Nr.
1-155-404/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-49056-2019-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Virginijus Gedeikis
Nukentėjusysis
V. K.
Kategorijos
Bau­džia­mo­ji by­la Nr. 1-155-404/2020
Proceso Nr. 1-01-1-49056-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 25.4.2.1; 1.1.6.6; 1.1.9.1; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 2.1.3.1; 2.1.15.3.3.2.
„(S)“PLUN­GĖS AP­Y­LIN­KĖS TEI­SMASNUOSPRENDISLIE­TU­VOS RES­PUB­LI­KOS VAR­DU2020 m. birželio 15 d.Plun­gė
Plun­gės ap­y­lin­kės tei­smo Plungės rūmų tei­sė­jas Vir­gi­ni­jus Ge­de­ikis,sek­re­to­riau­jant Z. P., V. B.,da­ly­vau­jant pro­ku­rorei V. G.,gynėjui advokato padėjėjui V. T.,nukentėjusiajam V. K.,

vie­ša­me tei­sia­ma­ja­me po­sė­dy­je iš­nag­ri­nė­jo bau­džia­mą­ją by­lą, ku­rio­je A. E., gimęs „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“, asmens kodas (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ pi­lie­tis, „(duomenys neskelbtini)“ išsilavinimo, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, registruotas „(duomenys neskelbtini)“, deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis „(duomenys neskelbtini)“, neteis­tas, kal­ti­na­mas pa­gal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 2 dalį, 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

„(duomenys neskelbtini)“, apie „(duomenys neskelbtini)“ valandą, „(duomenys neskelbtini)“ prie žiedinės sankryžos su „(duomenys neskelbtini)“ gatve, kaltinamasis A. E. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkotesteriu nustatytas „(duomenys neskelbtini)“ promilių girtumas) vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesilaikė atstumo, nesugebėjo automobilio sustabdyti ir atsitrenkė į priekyje sustojusį ir stovėjusį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) dėl ko įvyko eismo įvykis. Eismo įvykio metu automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) keleiviams V. K. ir L. V. padaryti nežymų sveikatos sutrikdymą atitinkantys sužalojimai, o J. K. padarytas nesunkų sveikatos sutrikdymą atitinkantis sužalojimas. Šiais veiksmais A. E. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio mėn. 3 d. nutarimo Nr. 989 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus (eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai), 14 punkto reikalavimus (draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims), 126 punkto reikalavimus (eismo dalyviai privalo laikytis saugaus atstumo), ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

Kaltinamasis A. E. teisme kaltu pilnai prisipažino ir parodė, kad tą dieną buvo pas draugą gimtadienyje, vartojo alkoholinius gėrimus, nepagalvojęs apie galimas pasekmes važiavo į namus „(duomenys neskelbtini)“. Važiavo kartu su draugu S. Š., gyvenančiu „(duomenys neskelbtini)“. Jis teisę vairuoti automobilį yra įgijęs praėjusių metų vasarą. Išvažiuodamas iš „(duomenys neskelbtini)“ gatvės jautėsi neblaivus, todėl pasielgė kvailai, nepasirinko saugaus greičio važiuodamas apie 70-80 km/h greičiu, buvo tamsu, neteisingai įvertinęs priekyje buvusio automobilio atstumą su juo susidūrė, ko pasėkoje sužalojo nukentėjusiuosius ir apgadino bent du automobilius. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi, civilinius ieškinius pripažįsta, dalis žalų jau yra atlyginta, dėl kitų atlyginimo susitarta. Kadangi jis anksčiau neteistas, iki persikėlimo į „(duomenys neskelbtini)“ buvo dirbantis, prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskirti jo globėją M. M..

Nusprendus įrodymų tyrimą teisme atlikti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys (BPK 273, 291 straipsniai).

Iš tyrėjos I. S. tarnybinio pranešimo matyti, kad „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ valandą, „(duomenys neskelbtini)“ mieste, „(duomenys neskelbtini)“ gatvėje prie žiedinės sankryžos, automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. E., gimęs „(duomenys neskelbtini)“, vairavo automobilį, kai jam alkoholio kiekio matuokliu "„(duomenys neskelbtini)“ ", Nr. „(duomenys neskelbtini)“, pirmu pūtimu nustatytas „(duomenys neskelbtini)“ promilių neblaivumas, antru pūtimu - „(duomenys neskelbtini)“ val. nustatytas „(duomenys neskelbtini)“ promilių neblaivumas, važiuodamas „(duomenys neskelbtini)“ gatve, artėdamas prie žiedinės sankryžos nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į eismo intensyvumą, meteorologines sąlygas, atsitrenkė į prie žiedinės sankryžos stovėjusio automobilio "„(duomenys neskelbtini)“ ", valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vairuojamo V. K., galinės dalies kairę pusę. Po smūgio automobilis "„(duomenys neskelbtini)“ " užvažiavo ant dešinės kelio pusės kelkraščio ir atsitrenkė į kelio ženklą, o automobilis "„(duomenys neskelbtini)“ ", valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į prie žiedinės sankryžos stovėjusio automobilio "„(duomenys neskelbtini)“ ", valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kurį vairavo V. D., galinę dalį. Eismo įvykio metu nukentėjo automobilyje "„(duomenys neskelbtini)“ " važiavę šie asmenys: vairuotojas V. K., keleivės J. K. ir L. V. (T. 1, b. I. 10-11).

Iš neblaivumo nustatymo akto Nr. „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad „(duomenys neskelbtini)“ alkotesteriu „„(duomenys neskelbtini)““, Nr. „(duomenys neskelbtini)“ (patikros sertifikatas Nr. „(duomenys neskelbtini)“), A. E. „(duomenys neskelbtini)“ valandą nustatytas „(duomenys neskelbtini)“ promilių neblaivumas, „(duomenys neskelbtini)“ valandą nustatytas „(duomenys neskelbtini)“ promilių neblaivumas (T. 1, b. l. 24).

Iš specialisto išvados Nr. „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad V. K. kraujyje (kraujas paimtas „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ valandą) etilo alkoholio nerasta (T. 1, b. l. 23).

Iš eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta yra „(duomenys neskelbtini)“ mieste, „(duomenys neskelbtini)“ gatvėje prie žiedinės sankryžos su „(duomenys neskelbtini)“ gatve. Užfiksuotos susidūrusių automobilių pozicijos po eismo įvykio (T. 1, b. I. 26-31).

Iš transporto priemonių techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolų matyti, kad po eismo įvykio buvo apžiūrėti automobiliai - "„(duomenys neskelbtini)“ ", valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) "„(duomenys neskelbtini)“ ", valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) "„(duomenys neskelbtini)“ ", valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), užfiksuoti automobiliams padaryti sugadinimai (T. 1, b. l. 33-35, 56-58, 68-70).

Nukentėjusysis V. K. parodė, kad „(duomenys neskelbtini)“, apie „(duomenys neskelbtini)“ valandą, savo automobiliu "„(duomenys neskelbtini)“ ", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įvažiavo į „(duomenys neskelbtini)“ miestą ir toliau važiavo „(duomenys neskelbtini)“ gatve link žiedinės sankryžos. Kartu važiavo jo sutuoktinė J. K., kuri sėdėjo automobilio priekinėje keleivio sėdynėje, ir pastarosios sesuo L. V., kuri sėdėjo galinėje sėdynėje dešinėje pusėje. Visi segėjo saugos diržus. Privažiavus prie žiedinės sankryžos „(duomenys neskelbtini)“ g., sustojo šalutiniame kelyje, kad praleisti žiede (pagrindiniame kelyje) važiavusias transporto priemones. Stovint pajuto labai stiprų smūgį į automobilio galinę dalį. Nuo šio smūgio automobilis buvo nusviestas į priekį ir apsuktas, bei atsitrenkė į kelio ženklą, stovėjusį žalioje vejoje. Po eismo įvykio jis, L. V., jo žmona J. K. buvo greitosios pagalbos medikų pristatyti į „(duomenys neskelbtini)“ ligoninės priėmimo skyrių. Dėl eismo įvykio padaryta turtinė ir neturtinė žala (T. 1, b. I. 111-112).

Iš specialisto išvados Nr. „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų V. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (T. 1, b. l. 133).

Nukentėjusioji J. K. parodė, kad „(duomenys neskelbtini)“, apie „(duomenys neskelbtini)“ valandą, kartu su seserimi L. V. ir sutuoktiniu V. K., važiavo automobiliu "„(duomenys neskelbtini)“ ", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) į „(duomenys neskelbtini)“. Automobilį vairavo V. K., ji sėdėjo automobilio priekinėje keleivio sėdynėje, o už jos galinėje automobilio sėdynėje sėdėjo sesuo L. V.. Visi segėjo saugos diržus. Įvažiavę į „(duomenys neskelbtini)“ miestą važiavo „(duomenys neskelbtini)“ gatve link žiedinės sankryžos. Privažiavus prie žiedinės sankryžos, kuri yra „(duomenys neskelbtini)“ g., V. K. sustojo šalutiniame kelyje, kad praleisti žiede (pagrindiniame kelyje) važiavusias transporto priemones. Stovint pajuto labai stiprų smūgį į automobilio galinę dalį. Kas vyko toliau, nepamena. Atsipeikėjo apžiūrima medikų, po to buvo paguldyta į „(duomenys neskelbtini)“ ligoninę, „(duomenys neskelbtini)“ skyrių. Dėl šio įvykusio eismo įvykio jai padaryta turtinė ir neturtinė žala (T. 1, b. I. 136-137).

Iš specialisto išvados Nr. „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų - krūtinės septinto slankstelio kūno lūžio, J. K.padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (T. 1, b. l. 151).

Nukentėjusioji L. V. parodė, kad „(duomenys neskelbtini)“, apie „(duomenys neskelbtini)“ valandą, kartu su seserimi J. K. ir jos vyru V. K., pastarojo vairuojamu automobiliu "„(duomenys neskelbtini)“", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atvažiavo į „(duomenys neskelbtini)“. J. K. sėdėjo automobilio priekinėje keleivio sėdynėje, ji sėdėjo už jos galinėje automobilio sėdynėje. Visi trys segėjo saugos diržus. Įvažiavę į „(duomenys neskelbtini)“ važiavo „(duomenys neskelbtini)“ gatve link žiedinės sankryžos, kur V. K. sustojo šalutiniame kelyje, kad praleisti žiede važiavusias transporto priemones. Stovint pajuto labai stiprų smūgį į automobilio galinę dalį. Kas vyko toliau, nepamena. Eismo įvykio metu buvo sužalota. Dėl įvykusio eismo įvykio jai padaryta turtinė ir neturtinė žala (T. 1, b. I. 154-155).

Iš specialisto išvados Nr. „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų L. V. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. (1 t., b. l. 168)

Liudytojas V. D. parodė, kad „(duomenys neskelbtini)“, apie „(duomenys neskelbtini)“ valandą, savo automobiliu "„(duomenys neskelbtini)“ ", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiavo „(duomenys neskelbtini)“ link žiedinės sankryžos, kur sustojo šalutiniame kelyje, kad praleisti žiede važiavusias transporto priemones. Prie žiedinės sankryžos stovėjo pirmasis, t. y. prieš jį sustojusių automobilių nebuvo. Stovint pajuto labai stiprų smūgį į savo vairuojamo automobilio galinę dalį. Nuo smūgio jo automobilis buvo nusviestas į priekį. Išlipęs pamatė, kad į jo vairuojamą automobilį atsitrenkė automobilis "„(duomenys neskelbtini)“ " tamsios spalvos. Eismo įvykio metu jokių sužalojimų nepatyrė, sugadintas tik jam priklausantis automobilis "„(duomenys neskelbtini)“" valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (T. 1, b. I. 174-175).

Apklaustas įtariamuoju A. E. parodė, kad „(duomenys neskelbtini)“ vakare, apie „(duomenys neskelbtini)“ valandą, savo automobiliu "(duomenys neskelbtini)", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atvažiavo iš „(duomenys neskelbtini)“ į „(duomenys neskelbtini)“. Šventė draugo gimtadienį iki „(duomenys neskelbtini)“ valandos, gėrė alkoholinius gėrimus. „(duomenys neskelbtini)“, apie „(duomenys neskelbtini)“ valandą, gėrė alų, važiuoti į namus neketino. Apie „(duomenys neskelbtini)“ valandą, būdamas neblaivus, sėdo už automobilio "(duomenys neskelbtini)", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairo norėdamas grįžti į „(duomenys neskelbtini)“. Važiuojant link žiedinės sankryžos, kuri yra „(duomenys neskelbtini)“ mieste, „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ gatvių sankirtoje, nepamatė prie sankryžos stovėjusio automobilio ir trenkėsi į jo galinę dalį. Po susidūrimo nepamena, kad būtų atsitrenkęs dar ir į kitą automobilį. Prieš susidūrimą važiavo ne mažiau kaip 70 km/h. Pamena, kad į įvykio vietą buvo atvykę medikai. Būdamas ligoninėje sužinojo, kad eismo įvykio metu sužalojo tris asmenis. Policijos pareigūnai du kartus alkotesteriu tikrino neblaivumą. Abu kartus buvo nustatytas virš „(duomenys neskelbtini)“ promilių neblaivumas. Dėl to, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus ir sužalojo žmones labai gailisi. Planuoja atsiprašyti nukentėjusiųjų asmenų, bei sulaukęs, kai draudimo bendrovė atlygins nukentėjusiems asmenims turtines ir neturtines žalas geranoriškai tartis su nukentėjusiais asmenims dėl padarytos žalos visiško atlyginimo (T. 2, b. l. 1-2).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas

Nuosprendyje aptartų duomenų visetas, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnis), pilnai įrodo A. E. kaltę, kad jis vairuodamas automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl KET pažeidimo sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sužaloti trys žmonės, vieno jų sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai.

Ikiteisminio tyrimo metu A. E. veika kvalifikuota pagal du Baudžiamojo kodekso straipsnius: pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – dėl transporto priemonės vairavimo neblaiviam, kai nustatytas daugiau nei 1,51 promilės neblaivumas; pagal BK 281 straipsnio 2 dalį – dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Formuodamas teismams vieningą praktiką analogiškoje byloje, Lietuvos Aukščiausiasis teismas išaiškino, kad abiem atvejais kelių transporto priemonės vairavimo apsvaigus nuo alkoholio požymis yra įtrauktas į abiejų nusikalstamų veikų sudėtį, neblaivumas prasideda nuo 0,41 promilės iki neapibrėžtos maksimalios ribos, abiem atvejais yra pažeidžiamas KET 14 punkto reikalavimas, draudžiantis vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, todėl nusikalstama veika, kai kaltininko kraujyje yra nustatyta daugiau negu 1,51 promilės alkoholio, nesuponuoja išvados, kad tokia nusikalstama veika visais atvejais pagal sutaptį turi būti inkriminuojama su kitomis BK 281 straipsnyje numatytomis nusikalstamomis veikomis (kasacinė nutartis 2K-320-693/2018).

Nagrinėjamos bylos kontekste, BK 281 straipsnio 2 dalyje ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų būtinas sudėties požymis – vairavimas kelių transporto priemonės apsvaigus nuo alkoholio. Pagal BK 281 straipsnio 2 dalį neblaivumas numatytas nuo 0,41 promilės ir daugiau alkoholio, pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį neblaivumas numatytas nuo 1,51 promilės alkoholio. Kadangi BK 281 straipsnio 2 dalyje yra numatytas neblaivumo intervalas nuo 0,41 promilės ir daugiau alkoholio, kaltinamojo A. E.vairavimas transporto priemonės esant neblaiviam, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,51 promilės, atitinka BK 281 straipsnio 2 dalyje nurodytus būtinus nusikaltimo sudėties požymius, kaltinamojo veiksmų kvalifikavimas papildomai pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį yra perteklinis, todėl pagal šį kaltinimą kaltinamasis išteisintinas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl prašymo atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Iki įrodymų tyrimo pradžios kaltinamojo gynėjas teismui pateikė A. E. prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti buvusios globėjos M. M. atsakomybei pagal laidavimą (T. 2, b. l. 102-103), bei laiduotojos M. M. prašymą dėl kaltinamojo A. E. perdavimo jos atsakomybėn pagal laidavimą be užstato (T. 2, b. l. 104-106).

Pagal Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatas, asmuo padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. To paties straipsnio 2 dalyje yra numatytos kitos būtinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Pagal jas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pagal formuojamą teismų praktiką, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu. Tik įvertinęs bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą teismas prieina prie išvados dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo kaltininkui galimybės (LAT kasacinė nutartis Nr. 2K-319/2008).

Teisme kaltinamasis A. E. visiškai prisipažino kaltu, davė parodymus dėl jam pareikšto kaltinimo, nuoširdžiai gailėjosi. Šios bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyti ir kiti požymiai, būtini atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindui konstatuoti: pagal susitarimą su nukentėjusiaisiais atlyginta turtinė ir neturtinė žala Valdui ir J. K. (T. 2, b. l. 167-169), atlyginti nuostoliai „(duomenys neskelbtini)“ (T. 2, b. l. 170-175), susitarta su ieškovu – „(duomenys neskelbtini)“ dėl gydymo išlaidų atlyginimo dalimis (T. 2, b. l. 176-178), vyko susirašinėjimas su ieškovu – „(duomenys neskelbtini)“ dėl žalos mokėjimo dalimis (T. 2, b. l. 179), kaltinamasis anksčiau neteistas (T. 2, b. l. 48), jo padarytas nusikaltimas priskiriamas neatsargių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis).

Po bylos išnagrinėjimo teisme, iki nuosprendžio paskelbimo, teisme yra užregistruoti elektroniniu paštu gauti duomenys apie tai, kad atlyginta žala valstybinei ligonių kasai 517,85 Eur, pasirašytas susitarimas su ieškovu – „(duomenys neskelbtini)“ dėl žalos atlyginimo dalimis, kas mėnesį sumokant po 41,60 Eur.

Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, o teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Teismų praktikoje asmenimis vertais pasitikėjimo laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galinčius daryti jam teigiamą įtaką. Kad pripažinti asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, teismas turi atsižvelgti į asmenines laiduotojo savybes, veiklos pobūdį, galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, asmens charakteristiką, nustatyti, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka.

Teisme apklausta liudytoja M. M. parodė, kad iki pilnametystės buvo kaltinamojo globėja, faktiškai jį augino nuo gimimo, juo rūpinasi ir dabar. Prasidėjus paauglystei stengėsi, kad jam draugai nedarytų blogos įtakos, o dėl jo padaryto nusikaltimo dės visas pastangas, kad pasitaisytų. Po šio įvykio A. E. labai išgyveno, gėrė vaistus, jaučiasi kaltas ir dėl to kenčia. Ji turi „(duomenys neskelbtini)“ išsilavinimą, pasinaudodama savo gyvenimiška patirtimi, jį stebėdama, morališkai ir materialiai padėdama galės jam padaryti teigiamą įtaką gyventi dorai ir nebenusikalsti.

Kiti duomenys patvirtina, kad M. M. yra neteista ir nebausta administracine tvarka (T. 2, b. l. 152, 153), turi „(duomenys neskelbtini)“ išsilavinimą, dirbo „(duomenys neskelbtini)“ darbą, buvo skatinama, dabar „(duomenys neskelbtini)“ (T. 2, b. l. 107-129).

Įvertinus visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad M. M. gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, ji yra verta teismo pasitikėjimo. Laiduotoja nėra materialiai priklausoma nuo kaltinamojo, jos numatyta taikyti auklėjamoji metodika gali turėti auklėjamąjį poveikį ir pakeisti kaltinamojo požiūrį nenusikalti.

Esant visiems pagrindams, numatytiems BK 40 straipsnyje dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas sprendžia, kad teisingumo ir protingumo principų įgyvendinimas bus užtikrintas atleidus A. E. nuo baudžiamosios atsakomybės ir perdavus jį pagal laidavimą M. M. be užstato.

Kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką turėdamas teisę vairuoti kelių transporto priemones, vairuodamas automobilį neblaivus ir sukeldamas eismo įvykį, kurio metu buvo sužaloti žmonės, kėlė grėsmę ir kitiems eismo dalyviams, tiesiogiai nesusijusiems su šiuo įvykiu, todėl jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis šia specialia teise (BK 67, 68 straipsniai).

Pagal automobilio registracijos duomenis, automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas yra A. E. (T. 2, b. l. 38), todėl automobilis konfiskuotinas (BK 72 straipsnio 1-3 dalys).

Civiliniai ieškiniai

Ikiteisminio tyrimo metu ieškovas – „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį dėl 517,85 Eur „(duomenys neskelbtini)“ išlaidų atlyginimo (T. 1, b. l. 81-89), ieškovas – „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė civilinį ieškinį dėl 191,60 Eur žalos atlyginimo (T. 1, b. l. 97-103).

Teisme baudžiamoji byla išnagrinėta civilinių ieškovų atstovams nedalyvaujant (T. 2, b. l. 100, 101).

Į bylą pateikti duomenys apie įvykdytą susitarimą su ieškovu – „(duomenys neskelbtini)“ dėl „(duomenys neskelbtini)“ išlaidų atlyginimo dalimis (T. 2, b. l. 176-178), vykdytą susirašinėjimą su ieškovu – „(duomenys neskelbtini)“ dėl žalos mokėjimo dalimis (T. 2, b. l. 179), tačiau abu ieškovai nepateikė jokių prašymų teismui dėl savo ieškinių, todėl ieškinių pagrįstumo klausimas išspręstinas iš esmės.

Ieškovo - „(duomenys neskelbtini)“ ieškinys tenkintinas visiškai. Nukentėjusiesiems: J. K., V. K., L. V. asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos dėl patirtų sužalojimų, padarytų kaltinamojo A. E. neteisėtais veiksmais, kurias apmokėjo „(duomenys neskelbtini)“, todėl jas atlyginti turi A. E., vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.263 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Ieškinys pagrįstas rašytiniais įrodymais (T. 1, b. l. 83-87).

Ieškovo - „(duomenys neskelbtini)“ ieškinys tenkintinas visiškai.

Ieškovas V. K. išmokėjo 191,60 Eur dydžio „(duomenys neskelbtini)“ išmoką už jo laikiną nedarbingumą nuo „(duomenys neskelbtini)“ iki „(duomenys neskelbtini)“, dėl patirtų sužalojimų padarytų kaltinamojo A. E. neteisėtais veiksmais.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.263 straipsnio 2 dalies nuostatas, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Pagal CK 6.280 straipsnio 1 dalies nuostatas, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi regreso teisę į žalą padariusį asmenį tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, todėl ją atlyginti turi A. E..

Ieškinys pagrįstas rašytiniais įrodymais (T. 1, b. l. 100, 101).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 straipsniu, 254 straipsnio 5 dalimi, 303 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

A. E. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos turinčios nusikaltimo požymių, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

A. E. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 40 straipsniu, ir jį perduoti buvusios globėjos M. M., gimusios „(duomenys neskelbtini)“, atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams be užstato.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti A. E., jei būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

A. E. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių, oro ir vandens transporto priemones 2 (dvejų) metų laikotarpiui, termino pradžią skaičiuojant nuo „(duomenys neskelbtini)“.

Automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) VIN kodas „(duomenys neskelbtini)“, registruotą A. E., gimusio „(duomenys neskelbtini)“, vardu (perduotą saugojimui A. E.) – nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento paėmimą, baigti taikyti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Vairuotojo pažymėjimą Nr. „(duomenys neskelbtini)“ (esantį baudžiamojoje byloje) – nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti A. E..

CD (esantį baudžiamojoje byloje) – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

„(duomenys neskelbtini)“ ieškinį tenkinti visiškai ir iš A. E. priteisti 517,85 Eur (penkis šimtus septyniolika eurų 85 ct) gydymo išlaidoms atlyginti „(duomenys neskelbtini)“.

„(duomenys neskelbtini)“ ieškinį tenkinti visiškai ir iš A. E. priteisti 191,60 EUR (šimtą devyniasdešimt vieną eurą 60 ct) žalos atlyginimui „(duomenys neskelbtini)“.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismą.

Teisėjas (parašas) Virginijus Gedeikis