Kauno apygardos teismo nutartis

2016-06-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-806-245/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-06-23
Bylos Nr.
1S-806-245/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Kęstutis Dargužis (pirm.), Daiva Jankauskienė, Olegas Šibkovas
Nuteistasis
K. L.
Kategorijos
Bylos Nr. 1S-806-245/2016
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas), Daivos Jankauskienės ir Olego Šibkovo, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo K. L. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 2-iame sektoriuje 2016 m. gegužės 9 d. priimtą nutarimą Nr. 93-327 taikyti nuteistajam K. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. K. L. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 1 d. dešimties metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 24 d. baudžiamuoju įsakymu ir galutinė bausmė paskirta 10 (dešimt) metų laisvės atėmimo ir 15 (penkiolikos) MGL bauda.

2. Bausmės pradžia – 2008 m. rugsėjo 17 d., bausmės pabaiga – 2018 m. rugsėjo 15 d.

Žemesnės instancijos teismas

3. Komisija 2016 m. gegužės 9 d. nutarimu Nr. 93-327 nutarė nuteistajam K. L. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, padariusi išvadą, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema ir, vykdant Komisijos numatytas priemones, jo elgesio rizika sumažėjo nuo 21 iki 15 balų. Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

4. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 30 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą motyvuojant tuo, kad bausmės atlikimo metu K. L. nesielgė nepriekaištingai, byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Šalies argumentai

5. K. L. skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad yra penkiolika kartų skatintas, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema – 15 balų pagal OASys metodiką. Nuteistasis mano, jog apylinkės teismas nepakankamai įvertino jo daromą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, todėl prašoma peržiūrėti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

6. K. L. skundas atmetamas.

7. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje, kur numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Taigi taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

7.1. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis). Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo priimtą sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, todėl daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo.

8. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad K. L. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau, kaip jau minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad K. L. priklauso žemos rizikos grupei – 15 balų. Sprendžiat klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą, taip pat turi būti įvertina pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir nustatymas aplinkybės, ar ji sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Aukštesniojo teismo vertinimu, išanalizavus socialinio tyrimo išvadoje nurodytus duomenis, kitą teismui pateiktą rašytinę medžiagą, nėra pagrindo išvadai, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia manyti, jog K. L. laikysis įstatymų ir nenusikals.

8.1. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad K. L. anksčiau teistas dėl baudžiamojo nusižengimo padarymo, šiuo metu bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes (nužudymą). Dėl padaryto nusikaltimo jis savo kaltę pripažino tik iš dalies, ar šiuo metu jo nuostatos dėl kaltės pripažinimo yra pasikeitusios, bylos medžiagoje duomenų nėra. Taigi aukštesnysis teismas negali įvertinti, ar nuteistasis nuoširdžiai gailisi dėl savo neteisėtų veiksmų, ar suvokia jų priešingumą visuomenėje nusistovėjusioms elgesio normoms, ar savo priešingą teisei elgesį sumenkina, minimizuoja. Vis dėlto, tai, jog K. L. turi mąstymo bei elgesio problemų, patvirtina socialinio tyrimo išvadoje užfiksuoti duomenys. Nuteistasis problemų savyje neįžvelgia, problemas sprendžia ne visuomet tinkamais metodais, ne visada apgalvoja savo elgesio galimas pasekmes.

8.2. Nors nuteistasis neturi galiojančių drausminių nuobaudų, tačiau jo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas. K. L. bausmės atlikimo metu vidaus tvarkos taisykles pažeidė net vienuolika kartų, šešis kartus buvo drausmintas skiriant drausmines nuobaudas, kitus kartus apsiribota jo elgesio svarstymu drausminėje komisijoje. Paskutinė nuobauda jam skirta 2015 m. gegužės 11 d. už šiurkštų pažeidimą – alkoholio gėrimų ir jų surogatų vartojimą. Ši drausminė nuobauda panaikinta prieš terminą 2015 m. rugsėjo 3 d., tačiau pataisos namų administracijos parodytas geranoriškumas nebuvo įvertintas, nes 2016 m. sausio 22 d. K. L. eilinį kartą nesilaikė įstaigoje nustatytos tvarkos reikalavimų. Nors dėl šio poelgio drausminė nuobauda nebuvo skirta, tačiau tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Gautų paskatinimų už gerą elgesį, sąžiningą darbą, dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje bei nuobaudų už netinkamą elgesį išsidėstymo eiliškumas, tvarka liudija, kad K. L. išlaikyti pavyzdingą elgesį ilgesnį laikotarpį nepavyksta, jis sistemingai kartoja tas pačias klaidas, iš ankstesnių patyrimų nepasimoko.

8.3. K. L. net penkis kartus yra baustas už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą, tačiau alkoholio vartojimo problemos neįžvelgia, kas aukštesniojo teismo vertintina itin nepalankiai. Socialinio tyrimo išvada patvirtina, kad nuteistasis suvokia alkoholio vartojimo padarinius, tačiau sumenkina jų poveikį ir su juo susijusias problemas. K. L. bausmės atlikimo metu nedalyvavo jokioje programoje, susijusioje su alkoholio vartojimo prevencija, kas leidžia spręsti, jog nuteistasis reikšmingos pažangos mažinant savo nusikalstamumo riziką nedaro. Tai, jog K. L. dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, pataisos namuose dirba parodo tik tai, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, tačiau tai nesudaro pagrindo konstatuoti pakankamos jo pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kadangi šiuo metu vis dar įžvelgiami trys nuteistojo pakartotinį nusikalstamumą didinantys kriminogeniniai veiksniai – gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys, alkoholio vartojimas atliekant bausmę.

8.4. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas yra svarstomas nebe pirmą kartą, tačiau K. L. nesugeba sukontroliuoti savo elgesio ir nepažeidinėti vidaus tvarkos taisyklių. Be to, socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotas nepakankamas nuteistojo finansinis stabilumas. K. L. nuosprendžiu yra priteistas gana didelis pagal jo pajamas civilinis ieškinys. Abejonių sėkminga nuteistojo integracija į visuomenę kelia ir faktas, jog anksčiau K. L. įtaką darė asociali grupė, šiuo metu nėra duomenų, jog nuteistasis būtų pasiryžęs keisti savo draugų bei pažįstamų ratą. Sau nuteistasis patinka toks, koks yra. Darytina išvada, kad nuteistasis stokoja gebėjimo pasirinkti tinkamus elgesio variantus, kas nesudaro pakankamo pagrindo manymui, jog jis laikysis įstatymų imperatyvų ir savo gyvenimo tikslų sieks teisėtomis priemonėmis.

9. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos aplinkybės atitinka faktines aplinkybes, tačiau jos nesudaro besąlyginio pagrindo spręsti, kad nuteistasis K. L. padarė pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Todėl nuteistojo K. L. skundas atmetamas, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo K. L. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutartį.

Nutartis įsiteisėja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjai Kęstutis DargužisDaiva JankauskienėOlegas Šibkovas