Utenos apylinkės teismo nuosprendis

2020-03-18 · Baudžiamoji byla Nr. e1-182-335/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-03-18
Bylos Nr.
e1-182-335/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-06042-2020-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Roma Rimkienė
Nukentėjusysis
L. S.
Kaltinamasis
A. S.
Advokatai
Stasys Kavaliūnas
Baudžiamoji byla Nr. e1-182-335/2020Proceso Nr. 1-01-1-06042-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos :1.1.6.3.;1.1.9.10.; 1.2.4.6.2.1.; 2.3.6.4.6.
UTENOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 18 d.Molėtai
Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų teisėja Roma Rimkienė,sekretoriaujant Astai Kanapienienei,dalyvaujant prokurorui Gintarui Čekuoliui,gynėjui advokatui Stasiui Kavaliūnui,nukentėjusiajam L. S. ir jo įstatyminei atstove J. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, 8 kl. išsilavinimo, vedęs, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), neturintis teistumo, kaltinamas pagal BK 140 str. 2 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis A. S. artimoje aplinkoje sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą, o būtent: 2020 m. vasario 10 d., apie 18 val. savo buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, tyčia rankomis pastūmė savo nepilnametį sūnų L. S., gim. (duomenys neskelbtini), po to prirėmęs jį koridoriuje prie sienos, rankomis suėmė jam už galvos ir ją spaudė, tuo jam sukeldamas fizinį skausmą.

A. S. savo kaltę pripažino ir paaiškino, kad su žmona J. S. turi (duomenys neskelbtini) vaikus, iš jų (duomenys neskelbtini) yra nepilnamečiai. Trijų kambarių bute gyvena (duomenys neskelbtini) asmenys, tarp jų ir (duomenys neskelbtini) L. (duomenys neskelbtini) J., kuriam (duomenys neskelbtini) metai ir jis mokosi antroje klasėje. Jis žiemos metu nedirba ir kasdien būna namuose, jaučiasi žeminamas, šeimoje esama didelių nesutarimų. 2020 m. vasario 10 d. kai bute buvo kartu su keliais vaikais, sūnus L. kambaryje valgė sumuštinius, o jis sėdėjo ir žiūrėjo televizorių, L. ant grindų nukrito lėkštė su dešra. Liepė surinkti ir sutvarkyti, bet sūnus labai nepagarbiai ėmė atsikalbinėti ir keiktis. Dėl to jis, tėvas, susinervino ir stumtelėjo jį ant sofos, o jis atsistojęs šoko vartodamas necenzūrinius žodžius. Tuomet suėmė jam už galvos ir prie sienos spustelėjo sakydamas kad reikia skaitytis su tėvu ir norėdamas sūnų apraminti, o jis iš kito kambario paskambinęs iškvietė policiją, pranešdamas jog tėvas smurtauja. Netrukus atvykę pareigūnai jį išvežė į areštinę (duomenys neskelbtini). Teigė, kad apskritai jo manymu pas juos dažnai šeimos narių yra kviečiama policija. Pripažino, kad tąsyk nesusivaldė ir minėtais veiksmais netinkamai auklėjo sūnų ir dėl savo elgesio labai gailėjosi, sūnaus atsiprašė. Ikiteisminio tyrimo metu, dalyvaujant gynėjui, parodė, kad nukritusią ant grindų dešrą sūnus tuomet pradėjo spardyti ir mėtyti. Kai liepė jam pakelti dešrą, o jis to nenorėjo daryti, tarp jų kilo žodinis konfliktas, L. jį išvadino visokiais necenzūriniais žodžiais, tad liepė jam ramintis, bet sūnus toliau provokavo ir jis, tėvas, praradęs savitvardą rankom suėmė už galvos kad jis nusiramintų. Manė, jog fizinio skausmo jam nesukėlė, bet dėl tokio savo netinkamo elgesio gailėjosi /b. l. 70-71/.

Motyvuojamoji dalis

Be prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir kitais įrodymais.

Nukentėjusysis L. S. teismui paaiškino, kad tėtis mėgsta prie visų „kibti“. Vasario 10 d. kai pasigamino sumuštinius ir jam viskas netyčia iškrito, tėtis pradėjo rėkti (priekaištauti), o jis jam atsakė rusiškais keiksmažodžiais, dėl to tarp jų kilo konfliktas. Tėtis supyko ir pastūmė, jis nugriuvo ant sofos, bet jam nieko neskaudėjo. Tada jau jis supyko ant tėčio ir atsistojęs jį dar kartą pavadino rusišku žodžiu, tada tėtis jį koridoriuje pasigavo, prirėmė prie sienos ir rankomis suspaudė galvą gal 5 sekundėms, ją suskaudo. Kai tėtis jį paleido, susinervinęs paskambino 112 ir pranešė, kad tėtis mušasi. Greit atvyko policijos pareigūnai, kuriems jis papasakojo, kas nutiko ir tėtį iš namų išvežė. Vėliau tėtis jo atsiprašė, o teismo posėdyje jam atleido. Pripažino, kad buvo išvedęs jį iš kantrybės, o ir anksčiau negražiai tėtį išvadindavo, nors kaip tėvas jis visgi nusipelno pagarbos, nes su juo ir filmų pažiūri, ir kartu pažvejoja, o tų negražių žodžių (keiksmažodžių) moka „iš jaunimo“.

Liudytoja L. S. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su savo (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). 2020 m. vasario 10 d. po 18 val. buvo namų svetainėje su broliu L. ir tėvu. L. netyčia ant grindų nukrito lėkštė su sumuštiniais ir dėl to tėvas žodžiais jį užsipuolė, o L. jį pavadino "pituchu", sakė "tu neaiškink" ir pan. Tada tėvas L. einant link gretimo kambario jį abiem rankom pastūmė ir jis nuvirto ant sofos, jie vienas ant kito pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius. Tada tėvas jį prirėmęs prie sienos rankom suėmė už galvos ir ją suspaudė, L. ėmė rėkti ir kai tuoj jį paleido, jis nubėgo į kitą kambarį kviesti policijos. Po įvykio ant L. galvos jokių smurto žymių nesimatė, tik veidas paraudonavo /b.l. 26-27/.

Liudytoja G. S. irgi yra paaiškinusi, kad tuomet vakare buvo namuose, viename kambaryje kartu su savo šeimos nariais ir žiūrėjo televizorių. Broliui L. iš rankų iškrito lėkštė ir sumuštiniai pabiro po kambarį. Tėtis dėl to ant L. supyko ir tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu L. su tėčiu elgėsi nepagarbiai, pavadino jį negražiu rusišku žodžiu. Tėtis priėjęs jį pastūmė ir dar vis konfliktuojant rankomis suėmęs jam už galvos jį pastūmė. Vėliau kai į namus atvyko policija, tai girdėjo kaip policininkams L. pasakojo, kad kai tėtis buvo rankomis suėmęs jam už galvos, tai jam skaudėjo /b.l. 29-31/.

2020-02-11 įvykio vietos apžiūros protokolu su fotonuotraukomis užfiksuota buto, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūra ir vizualiai apžiūrėjus L. S., gim. (duomenys neskelbtini), jokių išorinių kūno sužalojimų nepastebėta /b.l. 9-12/.

Taigi teismas, betarpiškai patikrinęs surinktus įrodymus (nors buvo prašoma bylą užbaigti baudžiamuoju įsakymu), konstatuoja, jog A. S. kaltė dėl trumpai trukusio fizinio skausmo sukėlimo nepilnamečiui sūnui, bet ne dėl tiesioginio smurtavimo jo atžvilgiu, visiškai įrodyta ir jo veika atitinka BK 140 straipsnio 2 dalies sudėtį.

Jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta nuoširdų apgailestavimą dėl nusikalstamos veikos, priskiriamos prie nesunkių nusikaltimų kategorijos, padarymo, sūnaus atsiprašymą /BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas/. Taip pat atsižvelgia į tai, kad šis (duomenys neskelbtini) paauglys nederamu, nepagarbiu elgesiu tarsi provokavo tėvą konfliktinėje situacijoje ir šis nesusivaldė. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Abu jie teismo posėdyje susitaikė, apsikabino, kaltinamasis kritiškai vertino savo elgesį, pažadėjo keisti vaikų auklėjimo metodus ir jo sutuoktinė, nukentėjusiojo įstatyminė atstovė, tokiai pozicijai neprieštaravo.

BK 38 straipsnis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo ir 3) susitaikė su nukentėjusiuoju asmeniu arba juridinio asmens atstovu ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis praeityje buvo teistas vieną kartą, bet teistumas išnykęs, administracine tvarka nebaustas, alkoholiu nepiktnaudžiaujantis, teigė ketinantis artimiausiu laiku įsidarbinti.

Visa tai įvertinęs, kaltininko asmenybę, susitaikymą su sūnumi, teismas turi pakankamo pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų ir gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nustačius BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas. Todėl baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina ir įvertinus, kad bylos duomenimis jis ir anksčiau yra konfliktavęs su sūnumi L. ir kitais šeimos nariais, dėl to buvo atliekami ikiteisminiai tyrimai /b. l. 44-48/, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kaip tai numatyta BK 72² straipsnyje.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301-302, 303 straipsnio 4 dalimi, 304-305 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. S., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą LR Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti jam baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Išaiškinti A. S., kad jei jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jei jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.

Teisėja Roma Rimkienė