Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2016-09-29 · Civilinė byla Nr. 2-1887-236/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-09-29
Bylos Nr.
2-1887-236/2016
Teisminio proceso Nr.
2-59-3-00250-2016-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kazys Kailiūnas
Atsakovas
Ignalinos rajono savivaldybės administracijos
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Ignalinos autocentras“
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Autoros“
Kategorijos

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2-1887-236/2016Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00250-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.; 3.1.18.(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugsėjo 29 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės Ignalinos rajono savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ignalinos autocentras“ ieškinį atsakovei Ignalinos rajono savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Autoros“, išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Ignalinos autocentras“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti atsakovės Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų komisijos sprendimą dėl supaprastinto atviro konkurso „Automobilių remonto ir techninio aptarnavimo paslaugos, atsarginės dalys bei eksploatacinės medžiagos“ pasiūlymų eilės, laimėtojo pripažinimo ir pirkimo sutarties sudarymo, apie kurį ieškovei UAB „Ignalinos autocentras“ pranešta atsakovės 2016-07-04 raštu Nr. R2-1392. Nurodė, jog minėtas atsakovės viešųjų pirkimų komisijos sprendimas yra neteisėtas, kadangi pažeidžia tiekėjų sąžiningą konkurenciją bei viešųjų pirkimų principus.Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti supaprastinto atviro konkurso „Automobilių remonto ir techninio aptarnavimo paslaugos, atsarginės dalys bei eksploatacinės medžiagos“ procedūras ir įpareigoti perkančiąją organizaciją nesudaryti viešojo pirkimo sutarties iki procesinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos. Nurodė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir vėliau patenkinus ieškovės reikalavimus nebūtų užtikrinta sąžininga konkurencija ir racionalus lėšų panaudojimas. Ieškinio reikalavimų patenkinimas tokiu atveju jokių teisinių pasekmių nebesukeltų, o teismo priimto sprendimo įvykdymas taptų nebegalimas.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi ieškovės prašymą patenkino – nutarė sustabdyti supaprastinto atviro konkurso „Automobilių remonto ir techninio aptarnavimo paslaugos, atsarginės dalys bei eksploatacinės medžiagos“ procedūras ir įpareigoti atsakovę Ignalinos rajono savivaldybės administraciją nesudaryti viešojo pirkimo sutarties iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.Teismas nustatė, jog ieškovė siekia sudaryti su atsakove paslaugų viešojo pirkimo sutartį. Ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su ieškovės šioje byloje reiškiamu materialiniu – teisiniu reikalavimu, kadangi atsakovei sudarius viešojo pirkimo sutartį, pirkimas bus laikomas pasibaigusiu ir ieškovės galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimą apribotos. Teismas konstatavo, jog nėra pagrindo spręsti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamoje byloje būtų nesuderinamas su ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ar galėtų pažeisti viešąjį interesą, todėl ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkino.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė Ignalinos rajono savivaldybės administracija atskiruoju skundu prašo Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Atsakovė turėjo būti informuota apie klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą. Taikomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis ginamas vien tik privatus ieškovės interesas, taip pažeidžiant ekonomiškumo, proporcingumo, efektyvumo principus ir viešąjį interesą. Racionalus biudžeto lėšų naudojimas gali būti užtikrintas tik leidžiant sudaryti pirkimo sutartį su mažiausią kainą pirkime pasiūliusia UAB „Autoros“. Šiuo metu atsakovė dėl nesudarytos viešojo pirkimo sutarties patiria nuostolius, kadangi sugedus jai priklausančioms transporto priemonėms, ji negali jomis disponuoti ir atlikti savivaldybei priskirtų funkcijų.Ieškovė UAB „Ignalinos autocentras“ atsiliepime su pateiktu atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Atskirajame skunde nurodytos aplinkybės dėl negalėjimo naudotis sugedusiomis transporto priemonėmis yra deklaratyvaus pobūdžio ir neįrodo, jog dėl to savivaldybė realiai patiria kokią nors žalą. Vykdomas pirkimas nėra finansuojamas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, todėl jokia žala atsakovei negresia. Teismas neprivalėjo informuoti atsakovės apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą.

Teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria viešųjų pirkimų byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra pagrįsta ir teisėta. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Viešųjų pirkimų bylose teismas motyvuota nutartimi gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojimą perkančiajai organizacijai nesudaryti viešojo pirkimo sutarties arba su pirkimo laimėtoju sudarytos viešojo pirkimo sutarties vykdymo sustabdymą (CPK 423⁷ str. 2 d. 2 p. ir 4 p.), vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu (CPK 423⁷ str. 1 d.). Atitinkamai, teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą (CPK 423⁷ str. 1 d.). Atskirajame skunde atsakovė nurodo, jog teismas turėjo ją informuoti apie ketinimą nagrinėti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo atsakovės argumentu nesutinka. CPK 147 str. 1 d. reglamentuojama, jog teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui.Iš šios teisės normos formuluotės akivaizdu, jog apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą kitai proceso šaliai pranešama tik tokiu atveju, kai teismo manymu tai yra būtina. Nagrinėjamu atveju šį klausimą sprendęs pirmosios instancijos teismas laikė, jog būtinybės pranešti atsakovui bei paprašyti jo pateikti atsiliepimą nėra, dėl ko pagrįstai to ir nedarė. Dėl minėtos priežasties šis atsakovės argumentas atmetamas kaip nepagrįstas. Skunde apeliantė taip pat nurodo, jog priimdamas aptariamą nutartį teismas patenkino išimtinai privatų ieškovės interesą, taip pažeisdamas visos visuomenės interesą pirkimo objektu. Su tokiu atsakovės argumentu taip at nėra pagrindo sutikti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą akcentavo, kad viešasis interesas apima tiek visuomenės interesą tam tikru pirkimo objektu (preke, paslauga, darbų rezultatu) ir jo teikiama nauda, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011). Tai reiškia, jog viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose iš esmės konkuruoja du viešieji interesai ir kiekvienu atveju teismas turi nuspręsti kuris iš šių interesų konkrečiu atveju yra svarbesnis. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas patenkindamas ieškovės prašymą būtent ir laikė, jog šiuo atveju svarbesnis ir turi būti ginamas ne visuomenės interesas pirkimo objektu, o visuomenės interesas užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi. Todėl nepagrįstu laikytinas apeliantės argumentas, jog ieškovė, kreipdamasi į teismą dėl viešojo pirkimo metu priimtų sprendimų panaikinimo išimtinai gina tik savo privatų interesą. Kaip jau minėta, viešųjų pirkimų procedūrų skaidrumas taip pat yra svarbus interesas ir turi būti vienodai ginamas bei saugomas. Atsakovė skunde taip pat nurodo, jog dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių ji negali tinkamai disponuoti savo turtu – naudotis sugedusiomis transporto priemonėmis ir taip vykdyti jai pavestas funkcijas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog minėto pažeidimo realaus egzistavimo atsakovė šiuo atveju neįrodė. Pirma, ji nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę apie realiai neveikiančias jai priklausančias transporto priemones. Antra, net ir egzistuojant pastarosioms aplinkybėms, atsakovė neįrodė, jog be jos minimų transporto priemonių ji neturi kitų transporto priemonių, kuriomis galėtų naudotis atlikdama savo funkcijas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau aptartas aplinkybes bei įvertinęs, jog atsakovės sudarytoje viešojo pirkimo pasiūlymų eilėje ieškovė liko antra, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai šioje byloje taikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė pirkimo procedūras iki įsiteisės sprendimas šioje byloje. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamą nutartį panaikinti, apeliantas nenurodė ir teismas nenustatė. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 320, 338 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d. 1 p. teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Kazys Kailiūnas