Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis E. K. dėl jam pareikšto kaltinimo neprisipažino ir parodė, jis G. F. nenužudė. Būdamas kieme prie savo namų apie 18 val., sutiko G. F. ir D. Č., kurie pas D. Č. vartojo alkoholį. G. F. kvietė ateiti, pasiūlė atsinešti alkoholio. Pasiėmė iš namų 1,5 litro talpos butelį spirito apie 90 laipsnių stiprumo, į kurį įpylė likerio „Moca“ apie 50 gramų, ir nuėjo pas juos. Prieš tai buvo išgėręs 5 laipsnių stiprumo puse litro butelį alaus. G. F., D. Č. turėjo puse litrinio butelio valstybinės degtinės. Tą degtinę visi trys išgėrė, po to pradėjo gerti jo (E. K.) atsineštą spiritą. D. Č. gal 2-3 stikliukus išgėrė, po to nuėjo miegoti, o jis (E. K.) ir G. F. toliau vartojo alkoholį. Bendravo normaliai, ginčų nebuvo. Buvo kalba apie jo (E. K.) skyrybas. Neatsimena, kaip išėjo iš D. Č. namų. Toliau neatsimena aplinkybių iki lavono suradimo. Nežino, ar vaikščiojo prie garažų, naktį nieko kieme neveikė, nesupranta, kodėl S. D. parodė tokias aplinkybes. Žino tik iš parodymų, kad skambino O. S.. 16 dienos ryte apie 7-8 val. atsibudo savo namuose pirmame aukšte (tyrimo metu pamelavo, kad pabudo antrame aukšte), buvo basas, su rūbais – kelnėmis, bliuzonu. Buvo negera, akyse tamsu, burną džiovino, visas drebėjo. Ant žemės prie lovos priekyje pamatė gulintį žmogų. Nesuprato, kas tai per žmogus, bandė papurtyti, tačiau žmogus nejudėjo (suprato, kad žmogus negyvas). Bandė prisiminti kas įvyko vakare, žmogus buvo panašus į G. F., jo visa ausis buvo ištinusi, mėlyna, ant šono buvo mėlynės, lavonas buvo su rūbais. Bute buvo išvartyti baldai, sudaužytas stalas, jo (E. K.) koja kruvina, ant grindų, kilimo, televizoriaus buvo kraujas. Buvo baisu. Galvojo, kad kraujas nuo jo sužalotos kojos, nes buvo gili žaizda. Išsigando, nebežinojo, ką daryti. Negali atsakyti, kodėl neiškvietė pagalbos. Ištempė iš buto į savo mašiną lavoną, tempė už pažastų. Lavoną įkėlė į bažaginę, kilimą bet kaip įgrūdo, lavono į kilimą nevyniojo, nieko neslėpė su kilimu. Kodėl taip padarė, nežino. Tyrimo metu sakė, kad tuo metu, kai tempė lavoną, jo buto durys buvo užrakintos, bet nepamena. Gal buvo durys užrakintos, neatsimena. Negali atsakyti, koks buvo gatvės apšvietimas tuo metu. Kai pabudo buvo tamsu, kai įtempė lavoną į mašiną dar buvo tamsu, kai važiavo su lavonu buvo šviesu. Kai suvyniojo kilimą, tada šlapiu skuduru pravalė grindis, o kraują išvalė grįžęs iš kaimo. Nuo pabudimo iki išvažiavimo į kaimą praėjo maždaug valanda laiko. Nuvažiavo į kaimą, galvojo paslėpti kūną. Neatsimena, ar važiuodamas į sodybą persirengė, prisimena, kad telefoną paliko, nes galvojo, kad taip būtų galima nustatyti jo buvimo vietą. Neatsimena, ar tada ištraukė ir numetė kilimą. Pasiėmė celofaną, kastuvas buvo mašinoje. Nuvažiavo miškelin, iškasė duobę, įdėjo lavoną, nuvažiavo atgal į kaimą, kur paliko mašiną. Tada pasiėmė karutį, grėblį, dyzelio. Grįžo ir užkasė lavoną, užpylė dyzelio, dar pakasė ir paviršių užpylė dyzeliu tam, kad žvėrys neiškastų. Kaime degino sukruvintus skudurus, kuriais išvalė bagažinę, nes buvo prilašėję kraujo. Apie 12 val. parvažiavo namo, susitvarkė. Savo bute kojinių nedegino. Jas į židinį įmetė, nes jos buvo kruvinos, suplyšę. Buvo stalo stiklai, juos nuvežė prie (duomenys neskelbtini) ežero ir išmetė, tuo metu ežeran išmetė ir nukentėjusiojo telefoną. Namuose išplovė grindis. Sėdėjo namuose ir galvojo, kas čia buvo. Apie 15-16 val. atvažiavo O. S., pamatė sužalotą jo koją. Ji parduotuvėje nupirko peroksido, binto, sutvarstė koją ir išvažiavo namo. Skambino D. Č.. G. F. žmonai sakė, kad nieko nežino. Vėliau policijos pareigūnai jį sulaikė. Pareigūnams iš pradžių nieko nepasakojo, nenorėjo su niekuo bendrauti. Negali atsakyti, kodėl nenurodė, kur paslėpė lavoną. Kai pareigūnai iškasinėjo lavoną, pareigūnų klausė, ar tai G. F.. Negali atsakyti, kada sužinojo, kad tas kūnas yra G. F..

Nukentėjusioji V. F. parodė, kad įvykio dieną jos vyras G. F. atvažiavo į jos darbą su D. Č., kuris yra vyro draugas. Nuvažiavo pas D. Č., iškrovė statybines medžiagas, kurias vyras padėjo D. Č. atsivežti, ir su vyru grįžo namo. Tai buvo po 17 val. Vyras pasakė, kad išeina pas D. Č. išgerti alkoholio. Iki D. Č. vyrą nuvežė kaimynas. Susitarė, kad vyras paskambins dukrai ir ši jį parveš namo. Vyras planavo grįžti apie 22 val. Nesulaukė vyro skambučio, pradėjo skambinti. Telefonas kvietė, bet vyras neatsiliepė. Yra buvę atvejų, kad vyras užtrunka pas kitą draugą, todėl ryte namuose neradusi vyro, išėjo į darbą, nes buvo įsitikinusi, kad vyras nuėjo pas draugą K.. Ryte skambino D. Č., klausė, kur vyras. D. Č. pasakė, kad vyras iš jo namų išėjo, sakė, kad pats buvo neblaivus, todėl nuėjo miegoti ir nematė, kada išėjo jos vyras. D. Č. paminėjo, kad reikia paskambinti E. K.. Vyrui skambino apie 13.30 val. ir nebuvo telefono ryšio. Grįžusi po darbo vyro nerado namuose. Vakare apie 17 val. telefono ryšio nebuvo. Pasidarė neramu, todėl su dukra pradėjo vyro ieškoti. Nuvažiavo pas K., sužinojo, kad vyro ten nebuvo. Skambino D. Č., bet šis nekėlė telefono. Tada nuvažiavo pas D. Č. į jo namus. D. Č. nedarė durų, grįžo namo, tada D. Č. perskambino ir pasakė, kad yra jos vyro striukė. Kadangi buvo šalta, pasidarė dar neramiau. Nuvažiavo pas D. Č., klausinėjo. D. Č. pasakė, kad jis (D. Č.) buvo neblaivus, nuėjo miegoti, o vyras nuėjo su E. K.. Vyro striukėje nebuvo telefono. Klausė, kur gyvena E. K.. D. Č. vakare paskambino E. K.. Ji kalbėjo su E. K., kuris pasakė, kad jos vyro nėra, išėjo. Po to kreipėsi į policiją dėl dingusio vyro.

Iš 2020–04–23 lavono parodymo atpažinti protokolo matyti, jog nukentėjusioji V. F. atpažino G. F. (4 t., b. l. 118–120).

Nukentėjusioji A. F. parodė, kad balandžio 15 d. apie 17.30 val. tėtis G. F. pasakė, kad eina išgerti alkoholio, ir išėjo. Buvo susitarę, kad apie 22 val. parsiveš jį namo. 22 val. ji ir mama skambino, bet tėtis neatsiliepė. 16 d. buvo senelio metinės, su močiute (tėčio mama) važiavo į kapines. Buvo keista, kad tėčio nėra namuose. Močiutė buvo sunerimusi. Ji ir mama nerimavo. Su mama nuvažiavo pas D. Č., bet jis neatidarė durų. Vėliau vėl važiavo pas D. Č., kur paėmė tėčio striukę. D. Č. sakė, kad buvo labai girtas ir neatsimena, kaip nuėjo miegoti, neatsimena, kada išėjo tėtis. Girdėjo mamos pokalbį telefonu su kaltinamuoju. Girdėjo, kaip kaltinamasis pasakė, kad tėtis išėjo. Mama paskambino policijos pareigūnams.

Liudytojas R. K. parodė, kad kaltinamasis yra jo tėvas, jis su visais draugiškas, darbštus. Neteko matyti, kad tėvas konfliktuotų, ar girdėti priekaištų dėl tėvo elgesio iš darbo kolegų.

Liudytojas M. Š. parodė, kad kaltinamasis yra jo brolis, su kuriuo bendraudavo dažnai, susitikdavo vieną kartą į mėnesį. Teko brolį matyti neblaivų. Išgėręs alkoholio, brolis būdavo linksmas, bendraujantis, draugiškas. Neteko matyti konfliktų. Su motina A. Š. perdavė 2000 eurų G. F. žmonai laidotuvėms padengti, nuėję atsiprašė G. F. šeimos.

Liudytoja Ž. J. parodė, kad kartu su kaltinamuoju gyveno apie 5 metus, apie 8 metus kartu nebegyvena. Kaltinamasis smurto prieš ją nėra vartojęs, blaivus kaltinamasis nekonfliktuodavo. Yra buvę, kad E. K. išgėręs alkoholio aiškinosi santykius su kitais vyrais, teko matyti, kad vyrai pasikumščiavo. Mano, kad kaltinamasis nebuvo linkęs veltis į konfliktus. Būdavo, kad neatsimindavo kai kurių aplinkybių dėl girtumo, tada papasakodavo jam kas vykdavo, E. K. sakydavo, kad neatsimena. Mano, kad tai susiję su vartotu alkoholiu. Kaltinamasis yra linkęs į kategoriškumą. Tvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, esančius 2 bylos tome 140-141 lapuose.

Liudytojas O. S. parodė, kad su kaltinamuoju yra labai geri draugai, per Messenger programėlę dažnai susiskambindavo. Tą nelaimės vakarą 15 d., 23.53 val. bendravo per Messenger programėlę su kaltinamuoju. Pasikalbėjo, kaltinamasis buvo neblaivus, pasakė, kad gėrė su kaimynu, kurio vardo, pavardės ji nepamena; kaltinamasis sakė, kad kitą dieną važiuos į sodybą. Kaltinamąjį apibarė, kad vidury savaitės (galėjo būti trečiadienis) gėrė, liepė eiti miegoti. Prieš eidama miegoti, patikrino dar kartą, ar įjungta Messenger programėlė ir kaltinamajam vėl paskambino. Vėl jam pasakė, kad tą patį. Tarp skambučių buvo 10-15 minučių laiko tarpas. Kai kalbėjo kaltinamasis laikė telefoną, gal kaltinamasis skambino iš pirmo buto aukšto, jis buvo apsirengęs, pasikeitimų jo elgesyje nepastebėjo. Kitą dieną (16 d.) važiuodama pro E. K. namus, pamatė kieme stovintį kaltinamojo automobilį, todėl kaltinamajam ji paskambino, paklausė, ar priims išgerti arbatos, jis sutiko ir jie susitiko. Ji turėjo jo buto raktą, bet juo nesinaudojo. Pas kaltinamąjį atėjo, paskambino, buvo tylu, todėl ėjo į automobilį atsinešti raktą, bet kaltinamasis atidarė duris. Tai buvo 16 diena apie 15.00-16.00 val. E. K. buvo blaivus, jis šlubavo, jam iš kojos pėdos (negali pasakyti, iš kurios) bėgo kraujas, koja buvo pradėjusi tinti, tuo momentu žaizda nekraujavo, koja buvo kruvina. Paklausė, kur jo kilimas, jis sakė, kad persipjovė koją, kilimą sukruvino ir išvežė plauti. Pasakė, kad nusiplautų koją, o ji išvažiavo nupirkti peroksido, pleistro. Grįžo sutvarstė jo koją – buvo apie 2 cm pėdos žaizda, įpjovimas. Abu išgėrė arbatos. Ji dar grindis išplovė, nes jis plovė koją ir pritaškė vandens. Bute kraujo nematė, tik jautė alkoholio kvapą. Sutarė vakare susiskambinti, ji išvažiavo. Vakare apie 22.00 val. kaltinamasis paskambino, pasakė, kad yra pavargęs ir eina miegoti. Sutarė kitą dieną susiskambinti. 17 d., buvo penktadienis, apie 15.00 val. paskambino kaltinamojo draugas A. S. ir melavo apie tai, kad kaltinamasis sukapojo žmogų, kad kaltinamojo mašinoje buvo rasta ranka, koja. Iš draugės sužinojo, kad kažkas atsitiko su kaltinamuoju. Bandė su E. K. susisiekti, tačiau telefonas buvo ne ryšio zonoje. Neteko taip švęsti, kad kaltinamasis neatsimintų aplinkybių po išgertuvių. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė teisingas aplinkybes.

Liudytojas R. Š. parodė, kad kaltinamasis yra jo draugas, pažįstami nuo mokyklos laikų. Mano, kad E. K. nusibodo jų bendravimas. E. K. turi savo nuomonę, jos laikosi, kai išgeria alkoholio, kaip ir visi, gal ne taip pasako ir padaro. Agresyvaus E. K. neteko matyti. Kartais E. K. būna labai ramus išgėręs alkoholio, o kartais būna agresyvesnis. Tvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog su kaltinamuoju pažįstami apie 40 metų, buvo geri draugai. Paskutinius trejus metus jų draugystė nutrūko, jis pradėjo priekaištauti, kad nesutinka su jo nuomone. Kai bendraudavo su E. K., jis girdavosi, pas jį viskas geriausia, jis sutikdavo, E. K. neprieštaraudavo. Maždaug prieš trejus metus jam būnant pas E. K. sodyboje su juo susipyko, nes jis (R. Š.) ant jo draugės O. kažką pasakė. Ką pasakė neprisimena, nes abu buvo išgėrę. Po jo žodžių O. atžvilgiu, kaltinamasis jam nieko nesakęs vieną kartą kumščiu sudavė į dešinį skruostą. Jam buvo šokas, dėl tokio kaltinamojo elgesio. Kaltinamasis prieš jį niekada nėra smurtavęs, nes jie draugai. Kaltinamajam nieko nesakė ir išėjo pėsčiomis iš jo sodybos namo į (duomenys neskelbtini)į. I. E. pasakė, kad daugiau čia jo nebūtų. Sekančią dieną skambino E. K., norėjo pasikalbėti apie vakarykštį įvykį, jis telefonu neatsiliepė ir jam neperskambino. Taip iširo jų draugystė. Jo nuomone, jo pasakymas apie O. nebuvo pagrindinė priežastis jiems susipykti. Jau kurį laiką iš kaltinamojo jautė pavydą, priešiškumą savo atžvilgiu, jis sakydavo, nemoka gyventi ir pan. Su E. K. ne kartą teko būti vienoje kompanijoje. E. K. būdamas išgėręs būna nuotaikos žmogus, gali visą vakarą iki pat nuėjimo miegoti būti nekonfliktiškas, draugiškas ir pan. O kartais būdavo tarsi iš nieko supyksta be priežasties, tarsi apie kažką mintyse pagalvoja ir supyksta. E. K. supykęs atsistoja ir išeina arba duoda kitiems suprasti, kad jie išeitų. E. K. supykęs tiesiai šviesiai pasako išeiti iš jo namų. Jis mėgdavo pabrėžti čia jo namai, jo pirtis ir pan. Neteko matyti, kad kažkas iš buvusių kompanijoje žmonių jam prieštarautų. Gal prieš kokius 5 ar 6 metus buvo pas E. K. sodyboje. Kartu buvo jo buvęs pasienio kolega. Jo kolegos vardo ir pavardės neprisimena ir negali nurodyti. Visi trys sėdėjo priešpirtyje, vartojo alkoholį, bendravo. Vienu metu jo kolega E. pavadino „K.“. E. staiga supyko, nieko nesakė ir vieną kartą ranka sudavė savo kolegai į veido sritį. E. kolega po tokio E. veiksmo su juo nekonfliktavo, išsikvietė automobilį ir išvažiavo namo. Būdamas su E., vengdavo su juo konfliktuoti. E. tik būdamas išgėręs supykdavo be priežasties, blaivas jis kitoks Apie E. K. gali pasakyti, kad nuo vaikystės buvo arogantiškas, pas jį visada viskas turėdavo būti geriausia, jis mėgdavo pirmauti (2 t., b. l. 134-135).

Liudytojas S. D. parodė, kad yra kaltinamojo kaimynas, gyvena 4 bute. Įvykio naktį buvo namuose, žiūrėjo televizorių, staiga, dingo elektra, pažiūrėjo į laikrodį ir laikrodis rodė 00.30 val. Išėjo į lauką prie saugiklių įjungti elektrą ir pamatė E. K. prie garažo, prie jo automobilio. Ką E. K. darė, nežino, jo neklausė. E. K. paklausė, kas nutiko, pasakė, kad eina įjungti elektrą. Nežino, ar E. K. buvo blaivus. E. K. dar paklausė: „koks čia siurblys?“. Dieną pas D. Č. buvo du žmonės ir D. Č., jie gėrė alkoholį pas D. Č., nežino, kokie tai asmenys, jų nepažįsta. Girta kompanija vietoje inkilo jo įkeltą siurblį išlupo, išmetė. Girdėjo, kaip už sienos D. Č. bute dundėjo. Žino, kad iš pradžių kompanija gėrė pas D. Č., o kaimynė Z. pasakė, kad vėliau nuėjo pas E. K. gerti. Namas – medinis, todėl viskas girdisi.

Liudytojas D. Č. parodė, kad su kaltinamuoju yra kaimynai, jų butų durys yra gretimai. Kaimynystėje arčiau E. K. gyvena Z. D., o ketvirtame bute gyvena S. D.. Paskambino draugas G. F., prašė jo padėti, turėjo reikalų. Po to pas jį (D. Č.) susirinko išgerti alkoholio. Buvo dviese, gėrė. G. F. išėjo į lauką, pamatė kaltinamąjį ir pakvietė užeiti. Trise gėrė alkoholį – degtinę, „samagoną“, kurio litrą atsinešė kaltinamasis. Trise išgėrė visą litrą degtinės, o „samagono“ jis išgėrė nedaug. Buvo į lauką išėję parūkyti, kaltinamasis nerūko, rūkydavo tik jis su G. F.. Jokių pykčių nebuvo. Lauke su E. K. susiginčijo – apie kažką kalbėjo, susiginčijo, buvo tik apsižodžiavimai, nebuvo pasistumdymų. Iš lauko visi grįžo į vidų. Gal pusvalandį dar pasėdėjo ir jis (D. Č.) paprašė, kad jie išeitų. Pasijuto, kad yra girtas, pasakė, kad nori eiti miegoti. Užsirakino duris, o jie – (kaltinamasis), G. F. – kartu išėjo. Kada išėjo, negali pasakyti, dar buvo šviesu, buvo pavakarys. Galėjo būti 18-20 val. Kitą rytą paskambino G. žmona, klausė, kur G., atsakė, kad nežino. Apie pietus atvažiavo G. žmona patikrinti, ar nėra G.. Pas jį (D. Č.) buvo likusi G. striukė. Sakė skambinti į policiją, nes G., kai išgerdavo, visada grįždavo namo. Skambino E. K., davė G. žmonai pakalbėti su E. K.. Tai buvo apie 17.00 val. Vakarop atvažiavo policijos pareigūnai.

Iš 2020–05–12 tarnybinio pranešimo dėl E. K., G. F., O. S. ir D. Č. išklotinių analizės matyti įeinančių, išeinančių skambučių, trumpųjų pranešimų (SMA) bei bazinių stočių adresų duomenys (3 t., b. l. 27–31).

Liudytojas A. N. parodė, kad pažįsta kaltinamąjį. Anksti ryte atėjo į darbą, pamatė kolegos kabinete sėdintį E. K.. Užėjo į kabinetą, paklausė, kas atsitiko. Žinojo apie įvykį, prieš eidamas į darbą sutiko kolegas, žinojo apie trenerio dingimą. Kai pamatė E. K., suprato, kad kažkas susieta su tuo įvykiu. Kalbant su E. K., jis pasakė, kad yra problemų, prisidirbo. Nieko konkretaus kaltinamasis nepasakė. Abu skaitė BK 129 straipsnio visų punktų dispozicijas, sankcijas. Iš kaltinamojo kalbos suprato, kad kaltinamasis prisidėjo prie trenerio dingimo. Įkalbinėjo kaltinamąjį parodyti, kur yra trenerio kūnas. Žinojo, kad kūnas nerastas. Kaltinamasis nieko nepasakė, ilgai galvojo, buvo pasimetęs, įsitempęs, sunerimęs, pergyvenantis, būsena nenormali. Su kaltinamuoju bendravo apie valandą. Bendravo nei kaip draugas, nei kaip pareigūnas, apklausos nevykdė. E. K. nebuvo sulaikytas. Buvo matyti, kad E. K. iš vakaro ar prieš pusantros dienos buvo gėręs alkoholio. Tai matėsi iš akių, veido. Kadangi kalbėjo su iš (duomenys neskelbtini) atvykusiais kolegomis, jiems pasakė, kad kalbėjo su kaltinamuoju, todėl kolegos paprašė parašyti tarnybinį pranešimą apie tai, ką kalbėjo su E. K.. Tarnybinį pranešimą surašė vėliau kaip pareigūnas. Tvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., b. l. 116-117).

Iš 2020-04-17 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), automobilyje VW Sharan valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) bei teritorijos rytinėje dalyje esančiame garaže rasta kraujo dėmių – ant automobilio bagažinės dangčio sandarinimo gumos, galinio bamperio, bagažinėje esančios talpos, kastuvo rankenos, kiliminio apmušalo bagažinės dugne, ant kampinio šlifuoklio, bendzopjūklo rankenos; taip pat prie ūkinio pastato, esančios šiukšlių dėžės numesta stiklo šukė su dėme panašia į kraują; bute virtuvėje rasti mėlyni bateliai su dėmėmis panašiomis į kraują; svetainėje ant sekcijos rastas kardas su nulaužta rankena ir makštys, ant kurių yra dėmių panašių į kraują; ant kardo rankenos, pačio kardo matyti dėmės panašios į kraują; ant sekcijos kairės pusės durų matyti dėmė panaši į kraują, taip pat matyti valymo žymės; ant sekcijos durų matyti smulkios dėmės panašios į kraują; po sekcija ir ant stalčiaus matyti dėmės panašios į kraują, grindys švarios, matyti valymo dryžiai; už televizoriaus, pro jo apačią matyti ant sienos dėmės panašios į kraują; virš apatinio kairio sekcijos stalčiaus, matyti dėžė su dėmėmis panašiomis į kraują; nišoje po televizoriumi matyti daiktai su dėmėmis panašiomis į kraują; prie lovos ant popierinio rankšluosčio ritinio matyti dėmės panašios į kraują; sienos nišoje ant esančio peilio rasta dėmių panašių į kraują; antrame aukšte rūbų džiovyklėje rastos kelnės su dėme, ant lovos paklodės matyti dėmės, ant kėdės rastos pilkos sportinės kelnės ir džemperis su dėmėmis panašiomis į kraują; garaže stovi stalo dalis be stiklo su dėmėmis panašios į kraują. Atlikus nurodytų objektų apžiūrą paimti biologiniai pėdsakai ir daiktai nurodyti protokolo 3–5 lapuose (1 t., b.l. 57-106).

Iš įvykio apžiūros metu 2020–04–17 buvo paimti vyriški sportiniai batai ir vyriškos džinsinės kelnės, kurių apžiūra fiksuota (4 t. , b. l. 31–38), kitų įvykio vietos apžiūros metu paimtų objektų apžiūros fiksuotos protokoluose (4 t., b. l. 40–48, 53–59, 79–83).

Iš 2020–04–17 poėmio protokolo matyti, jog paimtas E. K. automobilis VW Sharan valstybino numerio ženklai (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 147–149, 151–152).

Iš 2020–04–17 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog E. K. pateikė džinsines kelnes, juodos spalvos striukę, mėlynos spalvos korpusu mobilaus ryšio telefoną „R.“ (2 t., b. l. 171–174).

Iš 2020–04–28 apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėti geležtė, rankena, dėklas. Geležtės viršūnė užlinkusi, geležtė nežymiai sulenkta, kotas nulūžęs, ant geležtės smaigalio matyti rudos spalvos dėmės. Atlikus apžiūrą paimti biologiniai pėdsakai nuo kardo, dėklo, geležtės smaigalio (3 t., b. l. 143–149).

Iš 2020-04-20 papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad mediniame vieno aukšto pastate (duomenys neskelbtini) pirmame aukšte koridoriuje, ant išorinių koridoriaus durų varčios iš vidinės pusės, koridoriaus šiaurinės sienos rastos rausvos dėmės panašios į kraują, kurių pavyzdžiai, atlikus apžiūrą buvo paimti ( 1 t., b.l. 107-115).

Iš 2020-04-17 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini). Vandens telkinyje prie medinio liepto rastas raudonos spalvos su rudos spalvos ornamentais kilimas. Vienas kilimo kampas prispaustas plyta. Ant kilimo matyti raudonos spalvos objektas panašus į kraujo krešulį. Prie cementinių trijų pakopų laiptelių vedančių į vandens telkinį vandenyje rastas raudonos spalvos tvirtinimo diržas, ant jo matyti rudos spalvos sutepimai, galuose yra užrišti mazgai. Laužavietėje rastos trys netaisyklingos formos stiklo šukės, ant jų matyti rudos spalvos dėmės panašios į kraują. Toje pačioje laužavietėje rasta medžiaginių degėsių likučiai. Ant nesudegusių medžiagų matyti rudos spalvos sutepimai panašūs į kraują. Rasti objektai buvo paimti (1 t., b. l. 116-132) ir jų apžiūra fiksuota 2020–04–21 objektų apžiūros protokole (4 t., b l. 10–23).

Iš 2020-04-22 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini) rastas nukentėjusiojo lavonas su smurto žymėmis (1 t., b. l. 133-163).

Iš 2020–06–02 G. F. rūbų, batų apžiūros protokolo matyti, kad džemperio apykaklė, rankovės, priekinis ir nugarinis paviršius sutepti rusvos spalvos sutepimais panašiais į kraują; džemperio priekinis ir nugarinis paviršius aplipęs dirvožemiu, matyti kraujo krešuliai, vietomis sukietėjusi medžiaga; kelnės aplipę dirvožemiu, ant kelnių mechaninio poveikio pažeidimų nepastebėta. Marškinėlių priekinis, nugarinis paviršius bei rankovės sutepti rusvos spalvos sutepimais panašiais į kraują, matyti kraujo krešuliai, marškinėliai aplipę dirvožemiu, mechaninio poveikio pažeidimų nėra; apatinės trumpikės suteptos rusvos spalvos sutepimais panašiais į kraują, trumpikės aplipę dirvožemiu, mechaninio poveikio pažeidimų nėra; batai aplipę dirvožemiu (4 t., b. l. 64–71).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad:

1. G. F. mirė nuo galvos sumušimo. Į tai nurodo masyvios dauginės poodinės kraujosruvos veide, abipus galvos plaukuotoje dalyje, muštinės-traiškytos žaizdos lūpų gleivinėje, apatinio žandikaulio dešinės pusės lūžis, kas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu (mikroskopiškai), sąmonės sutrikimu, kraujavimu iš muštinių-traiškytų žaizdų lūpų gleivinėje, nosiaryklės, uždusimu, aspiravus (įkvėpus) krauju (kvėpavimo takuose kraujingas turinys, mikroskopiškai vietomis kraujingas komponentas, nepakitusių eritrocitų sankaupos alveolėse ir smulkiųjų bronchų spindžiuose).

2. Lavoninių reiškinių būklė, konstatuota lavono tyrimo metu 2020-04-23, 10.30 val., lavono radimo aplinkybės ir laikymo sąlygos (buvo laikomas šaldytuve) rodo, kad nuo G. F. mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo jo lavone galėjo praeiti 5-10 parų.

3. G. F. lavone nustatyta:

3.1. masyvios dauginės poodinės kraujosruvos veide, abipus galvos plaukuotoje dalyje, muštinės-traiškytos žaizdos lūpų gleivinėje, apatinio žandikaulio dešinės pusės lūžis, pagal makro- ir mikroskopinį vaizdą, padaryta kietais bukais daiktais, mažiausiai 8 smūgiais, 6 valandų laikotarpyje iki mirties. Šie sužalojimai kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu.

3.2. pjautinės žaizdos dešinės ausies kaušelyje, pagal makroskopinį vaizdą, padaryta pjaunančių savybių turinčiu daiktu, mažiausiai vieno smūgio pasekoje, 6 val. laikotarpyje iki mirties ir kvalifikuojama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Poodinės kraujosruvos krūtinės ląstos dešinėje pusėje, pilvo priekinėje sienos dešinėje pusėje, nusitęsiančios į dešinį juosmens ir krūtinės šoną, poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, kairiame dilbyje, kairėje plaštakoje, odos įbrėžimai su poodine kraujosruva dešiniame žaste ties alkūne, pagal makroskopinį vaizdą, padaryta kietais bukais ir ribotą paviršių turinčiais daiktais, mažiausiai 9 trauminiais poveikiais, 6 val. laikotarpyje iki mirties ir kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Odos nubrozdinimas krūtinės ląstos kairiame šone su V-o šonkaulio lūžiu ir kairio plaučio pažeidimu (plyšimu), padarytas kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu, vienu trauminiu poveikiu, 6 val. laikotarpyje iki mirties ir kvalifikuojama sunkiu sveikatos sutrikdymu.

4. G. F. mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio masyviomis dauginėmis poodinėmis kraujosruvomis veide, abipus galvos plaukuotoje dalyje, muštinėmis-traiškytomis žaizdomis lūpų gleivinėje, apatinio žandikaulio dešinės pusės lūžiu, kas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu (mikroskopiškai), sąmonės sutrikimu, kraujavimu iš muštinių-traiškytų žaizdų lūpų gleivinėje, nosiaryklės, uždusimu, aspiravus (įkvėpus) krauju (kvėpavimo takuose kraujingas turinys, mikroskopiškai vietomis kraujingas komponentas, nepakitusių eritrocitų sankaupos alveolėse ir smulkiųjų bronchų spindžiuose ).

5. Pjautinės žaizdos dešinės ausies kaušelyje, pagal pobūdį ir lokalizaciją, galėjo būti padarytos tiek suduodant smūgį (-ius) pjaunančių savybių turinčiu daiktu, tiek nugriuvus dešine ausimi atsitrenkus į pjaunančių savybių turintį daiktą (-us). Odos įbrėžimai su poodine kraujosruva dešiniame žaste ties alkūne, odos nubrozdinimas krūtinės ląstos kairiame šone su V-o šonkaulio lūžiu ir kairio plaučio pažeidimu (plyšimu), pagal pobūdį ir lokalizaciją, galėjo būti padaryta tiek suduodant smūgius kietais bukais ribotą paviršių turinčiais daiktais (-u), tiek nugriuvus ir minėtomis kūno sritimis atsitrenkus į kietus bukus ribotus paviršius.

7. Pagal nustatytų sužalojimų makro ir mikroskopinį vaizdą, G. F. galėjo gyventi iki 6 val. laikotarpyje po sužalojimų padarymo.

8. G. F. lavono kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3,14 promilės etilo alkoholio ir šlapime nustatyta mažiausia koncentracija 3,39 promilės etilo alkoholio. Gyvam asmeniui tai atitiktų sunkų girtumo laipsnį. (4 t., b.l. 103-107).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad

1. Įvertinus pateiktų daiktų (įrankių) pobūdį, matmenis, galima atmesti galimybę, kad G. F. lavone nustatytos poodinės kraujosruvos krūtinės ląstos dešinėje pusėje galėjo būti padarytos kardo geležte, ar kardo dėklu, ar raudonos spalvos trosu. Poodinės kraujosruvos krūtinės ląstos dešinėje pusėje, pagal makroskopinį vaizdą, padaryta kietais bukais, ribotą plokščią pailgą paviršių turinčiais daiktais (-u), kurio plotis, labiausiai tikėtina, yra apie 3 cm ar artimas jam.

2. Įvertinus pateiktų daiktų (įrankių) pobūdį, matmenis, galima atmesti galimybę, kad G. F. lavone nustatytos poodinės kraujosruvos pilvo priekinės sienos dešinėje pusėje, nusitęsiančios į dešinį juosmens ir krūtinės šoną galėjo būti padarytos kardo geležte, ar kardo dėklu, ar raudonis spalvos trosu. Poodinės kraujosruvos pilvo priekinės sienos dešinėje pusėje, nusitęsiančios į dešinį juosmens ir krūtinės šoną, pagal makroskopinį vaizdą, padaryta kietais bukais, ribotą plokščią pailgą paviršių turinčiais daiktais (-u), kurio plotis, labiausiai tikėtina, yra apie 3 cm ar artimas jam.

3. – 6. G. F. lavone nustatytos poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, poodinės kraujosruvos kairiame dilbyje, poodinės kraujosruvos kairėje plaštakoje, odos įbrėžimai su poodine kraujosruva dešiniame žaste ties alkūne, pagal makroskopinį vaizdą, padaryta kietais bukais daiktais ir ribotą paviršių turinčiais daiktais, ir jų morfologiniai duomenys nėra tinkami žalojusių įrankių (daiktų) identifikacijai. (4 t., b.l. 113-114).

Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020-06-02 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad:

1. Nuotraukoje Nr. (duomenys neskelbtini) ant sekcijos durelių stiklo užfiksuoti kraujo pėdsakai (kraujo dėmės) yra kraujo tiškalai. Ant stiklo yra užsifiksavę stiklo valymo pėdsakai. Dėl žemos nuotraukos vaizdo kokybės nustatyti, ar tiškalai yra kraujo ar skiesto kraujo ir ar nuo stiklo buvo valytas kraujas ar šiaip anksčiau valytas stiklas, negalima. Tiriamos kraujo dėmės užsifiksavusios jau ant prieš tai valyto stiklo paviršiaus.

2. Nuotraukoje Nr. (duomenys neskelbtini) ant sekcijos durelių užfiksuoti kraujo pėdsakai (kraujo dėmės) yra kraujo tiškalai. Dėl žemos nuotraukos vaizdo kokybės nustatyti, ar pėdsakai susidarė tiškant kraujui ar atskiestam kraujui (valymo, plovimo metu), negalima.

3. Nuotraukoje Nr. 51 ant sekcijos stalčiaus durelių užfiksuoti kraujo pėdsakai (kraujo dėmės) yra kraujo tiškalai. Dėl žemos nuotraukos vaizdo kokybės nustatyti, ar pėdsakai susidarė tiškant kraujui ar atskiestam kraujui (valymo, plovimo metu), negalima.

Nuotraukoje Nr. 51 ant sekcijos durelių yra pėdsakai, atrodantys kaip valymo, plovimo pėdsakai. Dėl žemos nuotraukos vaizdo kokybės nustatyti, ar durelių paviršiaus faktūros fone esantys dryžiai yra valymo pėdsakai ir ar tai yra kraujo valymo pėdsakai, negalima.

Nuotraukoje Nr. 51 ant šalia durelių esančių grindų (ties liniuote) užfiksuoti kraujo pėdsakai (kraujo dėmės) yra kraujo lašai. Dėl žemos nuotraukos vaizdo kokybės nustatyti, ar pėdsakai susidarė tiškant kraujui ar atskiestam kraujui (valymo, plovimo metu), negalima.

4. Nuotraukoje Nr. 55 ant sekcijos stalčiaus durelių užfiksuoti kraujo pėdsakai (kraujo dėmės) yra kraujo tiškalai. Dėl žemos nuotraukos vaizdo kokybės nustatyti, ar pėdsakai susidarė tiškant kraujui ar atskiestam kraujui (valymo, plovimo metu), negalima.

Nuotraukoje Nr. 55 ant daiktų, sukrautų nišoje, užfiksuoti kraujo pėdsakai (kraujo dėmės) susidarė kombinuotu būdu: tiškant kraujui ir kontaktuojant su kraujuotu objektu. Dėl žemos nuotraukos vaizdo kokybės nustatyti, ar pėdsakai susidarė tiškant kraujui ar atskiestam kraujui (valymo, plovimo metu), kontaktuojant su kraujuotu objektu ar kontaktuojant su atskiestu krauju suteptu objektu, negalima.

5. Nuotraukoje Nr. 57 ant sekcijos stalčiaus durelių užfiksuoti kraujo pėdsakai (kraujo dėmės) yra kraujo tiškalai. Dėl žemos nuotraukos vaizdo kokybės nustatyti, ar pėdsakai susidarė tiškant kraujui ar atskiestam kraujui (valymo, plovimo metu), negalima.

Nuotraukoje Nr. 57 ant daiktų, sukrautų nišoje, užfiksuoti kraujo pėdsakai (kraujo dėmės) susidarė kombinuotu būdu: tiškant kraujui ir kontaktuojant su kraujuotu objektu. Dėl žemos nuotraukos vaizdo kokybės nustatyti, ar pėdsakai susidarė tiškant kraujui ar atskiestam kraujui (valymo, plovimo metu), kontaktuojant su kraujuotu objektu ar kontaktuojant su atskiestu krauju suteptu objektu, negalima.

6. Nuotraukoje Nr. (duomenys neskelbtini) ant lango stiklo užfiksuoti kraujo pėdsakai (kraujo dėmės) yra kraujo tiškalai. Dėl žemos nuotraukos vaizdo kokybės nustatyti, ar pėdsakai susidarė tiškant kraujui ar atskiestam kraujui (valymo, plovimo metu), negalima. (4 t., b.l. 159-170).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad

1. Ant džemperio, nuoplovose nuo buto pietinės sienos, nuo plastikinės dėžutės rastas žmogaus kraujas ir nustatytas G. F. DNR profilis su 99,99999999999999999999957% tikimybe.

2. Nuoplovoje nuo kardo geležtės rasti žmogaus kraujo pėdsakai ir nustatytas G. F. DNR profilis su 99,99999999999999999999957% tikimybe.

3. Ant kelnių rastas žmogaus kraujas ir nustatytas E. K. DNR profilis su 99,999999999999999999996% tikimybe.

4. Nuoplovoje nuo kastuvo rankenos nustatytas E. K. DNR profilis su 99,999999999999999999996% tikimybe.

5. Nuoplovoje nuo kardo rankenos gardos rastas žmogaus kraujas ir nustatytas mišrus DNR profilis. Tikimybė, kad jį sudaro G. F. ir E. K. DNR profiliai yra 1090 tūkstančių milijardų kartų didesnė, nei tikimybė, kad jį sudaro dviejų atsitiktinių nesusijusių asmenų DNR profiliai (4 t., b.l. 133-143).

Kaltinamasis E. K. neneigė paslėpęs G. F. lavoną, tačiau nepaaiškino G. F. sužalojimo aplinkybių. Kad kaltinamasis E. K. paslėpė G. F. lavoną bei atliko kaltinime nurodytus smurto veiksmus prieš G. F. patvirtina surinkti įrodymai – iš dalies paties kaltinamojo E. K. bei liudytojų parodymai, specialistų išvados, įvykio vietos apžiūrų ir kiti tyrimo veiksmų protokolai. Visi teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad E. K. sudavė rankomis, kojomis ir pjaunančių savybių turinčiu daiktu nukentėjusiajam G. F. į įvairias kūno vietas ne mažiau kaip devyniolika smūgių, padarydamas jam pjautines žaizdas dešinės ausies kaušelyje, poodines kraujosruvas krūtinės ląstos dešinėje pusėje, pilvo priekinės sienos dešinėje pusėje, poodines kraujosruvas dešiniame žaste, kairiame dilbyje, kairėje plaštakoje, odos įbrėžimus su poodine kraujosruva dešiniame žaste ties alkūne, odos nubrozdinimą krūtinės ląstos kairiame šone su V-o šonkaulio lūžiu ir kairio plaučio pažeidimu, masyvias daugines poodines kraujosruvas veide, abipus galvos plaukuotoje dalyje, muštines – traiškytas žaizdas lūpų gleivinėje, apatinio žandikaulio dešinės pusės lūžį, kas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, sąmonės sutrikimu, kraujavimu iš muštinių – traiškytų žaizdų lūpų gleivinėje ir nosiaryklės, uždusimu įkvėpus krauju, ko pasekoje nukentėjusysis mirė nuo galvos sumušimo, taip tyčia nužudė nukentėjusįjį G. F..

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji V. F. civilinį ieškinį patikslino patirtomis išlaidomis už kapavietės sutvarkymą. Iš pateiktų dokumentų (2020–10–15 sąskaitos faktūros, pinigų priėmimo kvito, kasos pajamų orderio Nr. (duomenys neskelbtini), sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, jog nukentėjusioji sumokėjo 780 Eur už kapavietės sutvarkymą ir 1480 Eur už paminklą, viso 2260 (6 t., b. l. 172–175). Be to, nukentėjusioji nurodė, jog jai buvo išmokėta 312 eurų laidojimo pašalpa bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija iš Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programos išmokėjo 156 Eur (6 t., b. l. 177–179), todėl prašo priteisti likusią neatlygintą turtinę žalą – 3259,05 Eur (1467,05+2260 –312– 156). Nukentėjusios V. F. parodymai ir pateikti rašytiniai dokumentai pagrindžia jos turėtas išlaidas. Esant nustatytoms aplinkybėms, daroma išvada, jog nukentėjusios V. F. turtinės žalos 3259,05 eurų civilinis ieškinys yra pagrįstas bei priteistinas nukentėjusiajai V. F. iš kaltinamojo E. K., kadangi žala padaryta neteisėtais kaltinamojo E. K. veiksmais.

Nukentėjusioji V. F. teismui nurodė, kad ji patyrė neturtinę žalą, kurią įvertino 120 000 eurų suma ir prašo priteisti 118 000 eurų, nes iš kaltinamojo artimųjų gavo dalį (2000 eurų) neturtinės žalos atlyginimą. Apie tai, jog kaltinamojo vardu buvo atlyginta dalis – 2000 eurų – žalos teisme liudijo kaltinamojo brolis M. Š. (7 t., b. l. 74). Nukentėjusioji V. F. civiliniame ieškinyje nurodė, jog ji neteko labai mylimo sutuoktinio, su kuriuo išgyveno 21 metus darnioje santuokoje, turi bendrą vaiką, siejo glaudus ir intensyvus emocinis, dvasinis ryšys, nuoširdus, artimas bendravimas, nuolat vienas kitam padėdavo dirbti įvairius buities darbus, kartu leisdavo poilsį, dukra pilnametė, išvyko mokytis į kitą miestą todėl buvo likę gyventi tik dviese ir vienas kitam buvo ramstis. Dėl to patyrė dvasinius išgyvenimus, sutriko emocinė sveikata, nuolat jaučia nerimą, tapo uždaresnė, nusiminusi, niekas nebedžiugina, kankina skaudūs prisiminimai, nuolat verkia, tai neduoda susikaupti darbe, tai atsiliepia darbo kokybei. Didelis stresas buvo tyrimo metu kai reikėjo atpažinti surastą vyro kūną. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji V. F. nurodė, kad dėl vyro netekties skaudžiai išgyvena, liko viena, sunku dirbti, kenčia darbas, negali bendrauti su žmonėmis. Pas psichologus nesikreipė.