- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-14
- Bylos Nr.
- e2S-636-278/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-03229-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Valiulienė
- Ieškovas
- L. G.
- Atsakovas
- V. G.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Gervinė“, R. S. P., R. M., J. M.
- Išvadą teikia
- Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2S-636-278/2017
Teisėja Ingrida Kirsnytė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03229-2017-9
2017 m. rugsėjo 14 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Valiulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. G. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4247-902/2017 pagal ieškovės L. G. ieškinį atsakovui V. G., tretiesiems asmenims UAB „Gervinė“, R. S. P., R. M., J. M., institucijai, teikiančiai išvadą byloje - Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos priteisimo, turto padalijimo, piniginės kompensacijos priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, prievolių kreditoriams įvykdymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė L. G. prašė teismo nutraukti jos ir atsakovo V. G. santuoką dėl atsakovo kaltės, priteisti iš atsakovo 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, nustatyti nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su ja, priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai po 250 Eur išlaikymą per mėnesį ir 4 000 Eur išlaikymo įsiskolinimą bei padalinti santuokoje įgytą turtą.
2. Reikalavimo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - įpareigoti atsakovą V. G., UAB „Gervinė“ direktorių, nevykdyti komercinės veiklos UAB „Gervinė“ vardu, o taip pat savo ir kitų asmenų vardu pastatuose ir žemės sklype, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini).
3. Nurodė, kad atsakovas, neturėdamas jos sutikimo, būdamas UAB „Gervinė“ direktoriumi, vykdo nakvynės bei maitinimo paslaugų teikimo, kaimo turizmo paslaugų teikimo veiklą bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiuose pastatuose ir žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Teigė, jog sandorius, susijusius su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio nekilnojamojo ar kilnojamojo daikto ar daiktinių teisių į jį disponavimu ar suvaržymu, gali sudaryti tik abu sutuoktiniai. Nurodė, jog atsakovo vykdoma veikla ne tik trukdo jai įgyvendinti nuosavybės teises, kol vyksta teismo procesas ir turtas dar nėra padalintas, tačiau yra duomenų, kad dalintinas nekilnojamasis turtas ir kilnojamieji daiktai, esantys pastatuose, naudojami trečiojo asmens - juridinio asmens UAB „Gervinė“ naudai, vykdomi užsakymai. Naudojami daiktai, vykstant teismo procesui, ne tik, kad gali būti sudėvėti ir prarasti ieškinyje nurodytą vertę, tačiau gali būti sugadinti ar sunaikinti. Be to, ieškovė papildomai nurodė, kad nuo 2017-06-02, prasidėjus mokinių atostogos, ji su vaikais apsigyvens gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini). Teigė, jog atsakovas, naudodamas psichologinį spaudimą, anksčiau neleido ne tik gyventi name, bet ir nusiprausti duše, motyvuodamas tuo, kad ji ir vaikai priterš. Nurodė, jog su vaikais gyveno pastate - pirtelėje, kurios plotas 21 m2, nesant jokių patogumų, maistas buvo gaminamas lauke, o apsiprausiama upelyje. Nurodė, kad ji esanti pastatų ir žemės sklypo bendrasavininkė, todėl pageidauja netrukdomai naudotis jai priklausančiu turtu ir turtą valdyti. Trečiųjų asmenų neteisėtas įsikišimas negalimas, trukdantis jai naudotis gyvenamuoju namu, suteikiantis nepagrįstą pranašumą atsakovui, kuris vadovauja ir turi įtaką UAB „Gervinė“. Teigė, kad ji siekia ne tik apginti daiktines teises, bet ir nevaržomai naudotis nekilnojamaisiais daiktais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 31d. nutartimi ieškovės L. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
5. Teismas konstatavo, jog ieškovės prašymas uždrausti atsakovui dalyvauti tam tikruose sandoriuose arba imtis tam tikrų veiksmų, įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti, yra netikslingas, neatitinka ekonomiškumo bei proporcingumo principų. Pažymėjo, jog tokios laikinosios apsaugos priemonės pritaikymas reiškia visišką trečiojo asmens UAB „Gervinė“ veiklos paralyžiavimą bei gali tapti įmonės veiklos pabaigos priežastimi, tuo pačiu gali nukentėti ir šalių nepilnamečio vaiko interesai, atsakovui teikiant išlaikymą ir aprūpinant normaliomis gyvenimo sąlygomis.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovė L. G. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-05-31 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti.
7. Nurodo, kad UAB “Gervinė” veiklą vykdo bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiose patalpose, naudoja sutuoktiniams priklausančius kilnojamuosius daiktus, tačiau tokiai veiklai neturi juridinio pagrindo. Iškėlus santuokos nutraukimo bylą ir prasidėjus procesui, atsakovas atgaline data pasirašė panaudos sutartį su UAB “Gervinė”, nors sandorius, susijusius su bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio nekilnojamojo daikto ar daiktinių teisių į jį disponavimu ar suvaržymu, gali sudaryti tik abu sutuoktiniai (CK 3.92 str. 4 d.). Teigia, jog atgaline data sudarytas sandoris, nesant kito sutuoktinio sutikimo, negalioja ir jį ginčys patikslindama ieškinį. Tai, kad sandoris iki šiol neegzistavo, patvirtina ir faktas, jog šis sandoris viešame registre įregistruotas tik 2017-05-19. Mano, jog teismas neteisingai taikė laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo principą, siekdamas užtikrinti juridinio asmens veiklos tęstinumą, nes veikla vykdoma neatlygintinai naudojant V. G. ir L. G. priklausančius pastatus ir kilnojamuosius daiktus.
8. Nesutinka su teismo išvada, jog taikant laikinąsias apsaugos priemones gali nukentėti nepilnamečio vaiko interesai, atsakovui teikiant išlaikymą ir aprūpinant normaliomis gyvenimo sąlygomis, nes V. G. pajamos iš UAB “Gervinė” vadovo pareigų yra 43,22 Eur, todėl akivaizdu, jog jis turi kitų pajamų, kurių pagrindu gali ir turi išlaikyti dukrą. Be to, UAB “Gervinė” veikla nėra susijusi su vaiko aprūpinimu tinkamomis gyvenimo sąlygomis, nes būtent UAB “Gervinė” vykdant veiklą dukra negalės naudotis patalpomis, kurios komerciniais tikslais bus perduotas naudotis UAB “Gervinė” klientams, poilsiautojams. Pritaikius laikinas apsaugos priemonės ir UAB “Gervinė” veiklą iškėlus į kitą komercijai tinkamą vietą, tiek ji, tiek ir nepilnametis vaikas galėtų nevaržomai naudotis nekilnojamuoju turtu.
9. Nurodo, kad jos reikalavimas, priešingai nei sprendė teismas, yra susijęs su prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis, kadangi ieškiniu prašo priteisti gyvenamąjį namą, taip pat gyvenamajame name esančius kilnojamuosius daiktus, įrangą. Tokiu būdu byloje yra pareikštas ne tik reikalavimas dėl nuosavybės teisės apsaugos, bet ir reikalavimas dėl pastato gyvenamojo namo ir dalies žemės sklypo priteisimo asmeninėn nuosavybėn. Teigia, jog naudojant pastatus ir viduje esančius kilnojamuosius daiktus paslaugų veiklai, pastarieji nusidėvės didesniu procentu nei naudojant asmeniniams fizinio asmens poreikiams. Nors nekilnojamasis turtas, iš dalies kilnojamas turtas, yra apdrausti, tačiau draudimo sutartis neapima atvejų dėl daiktų nusidėvėjimo.
10. Pažymi, kad teismas atsisakė taikyti laikinas apsaugos priemones ir dėl tos priežasties, kad sudaryta 2015-06-25 panaudos sutartis nėra nuginčyta ir byloje nėra duomenų, kad ji prieštaravo UAB „Gervinė“ veiklai, o pati ieškovė yra UAB „Gervinė“ akcininke. Tačiau ji apie 2015-06-25 panaudos sutartį sužinojo tik gavusi atsakovo atsikirtimus į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. po to, kai pateikė prašymą dėl minėtų priemonių taikymo, nes tokia sutartis neegzistavo, ji pasirašyta šio proceso metu ir įregistruota 2017-05-19.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).
12. Byloje sprendžiamas nutarties, kuria atmestas ieškovės L. G. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Apeliantė L. G. nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jos prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neatitinka ekonomiškumo bei proporcingumo principų, gali tapti trečiojo asmens UAB „Gervinė“ veiklos pabaigos priežastimi, o tuo pačiu gali nukentėti nepilnamečio vaiko interesai. Prašo klausimą išspręsti iš esmės ir tenkinti prašymą.
13. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis - užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumui arba pasunkėjimui - neturi būti aiškinama vien kaip būtinumas užtikrinti teismo sprendimo rezoliucinės dalies įgyvendinimą. Teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas ne tik tada, kai nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių nepavyktų įgyvendinti sprendimo rezoliucinėje dalyje suformuoto imperatyvo, bet ir tada, kai dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ar subjektyvaus pobūdžio aplinkybių būsimo teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ir taptų netikslingas. Dėl šios priežasties laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą. Dėl paminėto, Civilinio kodekso (toliau - CK) normos numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 str. 1 d.). Taikydamas specialias šeimos teisinių santykių byloms CK 3.65 straipsnio 2 dalyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones teismas gali įpareigoti vieną sutuoktinį netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu; ir/arba, areštuoti turtą, kol bus išspręstas jo priklausomybės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui klausimas, taip pat siekiant užtikrinti išlaikymo mokėjimą; areštuoti vieno sutuoktinio turtą, kurio verte būtų galima užtikrinti teismo išlaidų atlyginimą kitam sutuoktiniui ir kitas priemones, kurių sąrašas išdėstytas minėto straipsnio 2 dalyje (CK 3.65 str. 2 d. 3 p., 5 p., 6 p.).
14. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas yra būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, t. y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Kadangi sprendimo įvykdymo užtikrinimo priemonių taikymas yra susijęs su asmens teisių suvaržymu, todėl teismas, vertindamas vienos ginčo šalies prašymo pagrįstumą, privalo nustatyti, ar egzistuoja realus poreikis suvaržymams taikyti, privalo užtikrinti, jog taikomas suvaržymas nepažeis ginčo šalių interesų pusiausvyros, bus pakankama ir kartu nereikalingų pasekmių nesukurianti priemonė konkrečiam tikslui pasiekti.
15. Nagrinėjamoje byloje ieškovė L. G. prašė nutraukti santuoką, priteisti išlaikymą dukrai bei padalinti santuokoje įgytą turtą. Reikalavimo užtikrinimui ieškovė prašė teismą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigoti UAB „Gervinė“ direktorių atsakovą V. G. nevykdyti komercinės veiklos įmonės, o taip pat savo ir kitų asmenų vardu gyvenamajame name bei pastate kaimo turizmui, esančiuose 0,0985 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, kad atsakovas V. G., neturėdamas jos sutikimo, būdamas abiems priklausančios įmonės UAB „Gervinė“ direktoriumi, sodyboje vykdo nakvynės, maitinimo, kaimo turizmo paslaugų teikimo veiklą. Atsakovo vykdoma veikla ne tik trukdo jai įgyvendinti nuosavybės teises ir naudotis patalpomis, bet pastatuose esantis turtas yra naudojamas įmonės veiklai, jo vertė mažėja, be to, kilnojamas turtas gali būti sugadintas ar sunaikintas.
16. Santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl, kol jis nėra teismo padalintas, juo naudojasi abu sutuoktiniai bendrai (CK 3. 87, 3.88. 3.91, 3.92 str.). Teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones jeigu yra reali grėsmė, kad vienas sutuoktinis minėtą turtą sunaudos ar sunaikins. Iš bylos duomenų matyti, kad šalys santuokoje įgijo žemės sklypą, pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) bei po 1/2 d. įmonės UAB „Gervinė“ vardinių paprastųjų akcijų, todėl turi lygias teises naudotis turtu. Nustatyta, kad UAB „Gervinė“ vykdoma ūkinė veikla yra susijusi su kaimo turizmo paslaugų teikimu aukščiau minėtuose, šalims priklausančiuose pastatuose, (duomenys neskelbtini). Nors apeliantė nurodo, kad pastatai, juose esantis kilnojamasis turtas įmonės veikloje naudojami be jos sutikimo, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog sutuoktinio sudaryta panaudos sutartis nėra nuginčyta. Be to, L. G. teismui nepateikė jokių įrodymų, jog iki ieškinio dėl santuokos nutraukimo teismui padavimo įmonė nesinaudojo šalių santuokoje įgytu turtu, o iš bendrovės veiklos ji negavo pajamų. Kad L. G. prieštaravo UAB „Gervinė“ veiklai, kuri įsteigta dar 2006-11-03, nei pirmos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikta (CPK 178 str.). Neatmestina, jog taikius laikinąsias apsaugos priemones, įmonės veikla, kurios akcijos priklauso abiems sutuoktiniams, būtų apribota, įmonė negautų pajamų, sumažėtų jos akcijų vertė, tuo nukentėtų ir pati ieškovė, ir, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, bendrovės veikla pasibaigtų, nes L. G. nepateikė duomenų, jog UAB „Gervinė“ vykdytų ir kitą ūkinę veiklą, iš kurios gautų pajamų ar turi galimybę savo veiklą vykdyti kitoje vietovėje (CPK 178 str.). Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas yra UAB „Gervinė“ direktorius, todėl pasibaigus įmonės veiklai, netektų darbo ir, kad ir apeliantės nurodomų nedidelių pajamų, kurių dalis yra skiriama dukters išlaikymui. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės prieštarauja ekonomiškumo ir proporcingumo principams, pažeidžia pačios ieškovės interesus, o jas taikius būtų pažeisti šalių interesų pusiausvyros principai.
17. Apeliantės teiginiai, jog ji ir dukra neturi galimybės naudotis turimu turtu, o nekilnojamas turtas dėvisi, gali būti sunaikintas, nesudaro pakankamo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes iš bylos duomenų matyti, jog ieškovės bei dukters nuolatinė gyvenamoji vieta yra Panevėžio mieste, todėl naudojimasis sodyboje esančiu turtu yra epizodinis. Neatmestina, jog atsakovas sodyboje gyvena nuolat, vykdo ūkinę veiklą. Be to, nepateikta neginčijamų duomenų, kad sodyboje apeliantei su dukra neleidžiama gyventi, todėl konstatuoti, jog L. G. ir dukters teisės yra grubiai pažeidžiamos, nėra pagrindo. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kilnojamas ir nekilnojamas turtas, esantys (duomenys neskelbtini), yra apdrausti. Be to, iš ieškinio matyti, jog L. G. teismui yra detaliai nurodžiusi sodyboje esantį turtą, jį įvertinusi, todėl pasikeitus jai nuosavybėn prašomo priteisti turto vertei ar šiam turtui dingus, ji turi teisę reikalauti padidinti priteistiną piniginę kompensaciją iš atsakovo.
18. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog teismas pagrįstai atsisakė tenkinti L. G. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl naikinti ar keisti pagrįstą nutartį nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
Nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartį palikti nepakeistą.