Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, teistas:

1) Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį galutine bausme – laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant per 4 mėnesius nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

2) Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 18 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 294 straipsnio 2 dalį galutine bausme – areštu 26 paroms. Bausmę subendrinus su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu skirta bausme, galutinė bausmė nustatyta – areštas 90 parų. Bausmę atliko 2014 m. gegužės 9 d.;

3) Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir 3 dalį, 215 straipsnio 1 dalį (2 veikos) galutine bausme – laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams. Bausmę subendrinus su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 18 d. baudžiamuoju įsakymu skirta bausme, galutinė bausmė nustatyta – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams. Bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti 1939 Lt (561,57 Eur) turtinę žalą;

4) Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį galutine bausme – laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams. Bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi bausmės, paskirtos Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 5 d. ir 2014 m. birželio 5 d. nuosprendžiais, subendrintos, nustatant galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 metams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas. Bausmę atliko 2016 m. spalio 31 d.;

5) Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį galutine bausme – laisvės atėmimu 3 metams. Bausmę atliko 2019 m. lapkričio 8 d., teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. N. smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą šiomis aplinkybėmis:

jis 2022 m. rugsėjo 4 d. apie 20 val. (duomenys neskelbtini), įvykus žodiniam konfliktui su sugyventine A. S., rankomis paėmė jai už plaukų ir pradėjo tampyti po kambarį, po ko su delnu trenkė nukentėjusiajai į veidą, taip tyčia sukėlė A. S. fizinį skausmą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis M. N. parodė, kad dėl to, kuo jis yra įtariamas, prisipažįsta visiškai ir labai gailisi. Jis psichinėmis ligomis neserga ir dėl psichikos sutrikimų nesigydė. Jis jau apie keturis mėnesius pažįsta A. S. ir su ja kartu gyvena apie tris mėnesius jos išnuomotame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Už nuomą jie moka kartu, taip pat kartu apmoka ir komunalinius mokesčius. Jis su A. jau apie tris mėnesius kartu veda bendrą ūkį. 2022 m. rugsėjo 4 d. jis buvo namuose su drauge A. ir jie buvo tik dviese. Namuose vakare jis su A. vartojo alkoholinius gėrimus, t. y. gėrė „Žalios devynerios“ trauktinę. Begeriant tarp jo ir A. įvyko žodinis konfliktas, jie pradėjo konfliktuoti dėl jo darbo. A. jam suėmė už plaukų ir jį paguldė ant lovos. Tada jis užpyko ir jai paėmė už plaukų ir patempė per kambarį, sakydamas, ar jai tai „patinka“, paskui dar su delnu sudavė per veidą. Smūgis buvo nestiprus, t. y. buvo tik pliaukštelėjimas. A. tuo metu išėjo į balkoną parūkyti, o jis išėjo iš namų. Išėjęs pasiėmė su savimi pledą ir nuėjęs į savo automobilį pernakvojo. Jo automobilis buvo pastatytas toliau nuo namų, kadangi prie namų nebuvo parkavimo vietos. Ryte jis paskambino A. ir jos atsiprašė dėl to, ką padarė. A. jam atleido ir su ja daugiau prižada nebesipykti ir prieš ją nebesmurtauti. Kol bus atliekamas ikiteisminis tyrimas, jis apsigyvens pas savo pažįstamą, kur ir anksčiau gyveno (1 t., b. l. 115-117).

Motyvuojamoji dalis

Be M. N. prisipažinimo, jo kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodoma, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-33956-22 buvo pradėtas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Pareiškėja (liudytoja) A. S. 2022 m. rugsėjo 4 d. paaiškino, kad 2022 m. rugsėjo 4 d. apie 16.00 val. ji grįžo į savo nuomojamą butą adresu (duomenys neskelbtini). Apie 17.00 val. grįžo namo jos sugyventinis M. N., gim. (duomenys neskelbtini), tel. (duomenys neskelbtini), su kuriuo kartu gyvena apie 3 mėnesius, veda bendrą ūkį. Jis pasakė jai, kad važiuoja pasiimti mašiną ir tuoj sugrįš. Apie 18.00 val. jos sugyventinis grįžo ir turėjo su savimi alkoholinių gėrimų, tada pasiūlė kartu ir jai išgerti. Pasisėdėjimo metu jie gėrė alkoholinius gėrimus ir diskutavo apie buitinius dalykus, tada įvyko žodinis konfliktas, kurio metu jis paėmė su rankomis jai už plaukų ir pradėjo tampyti po kambarį, vėliau su delnu trenkė jai į veido sritį, taip naudodamas prieš ją fizinį smurtą, ko pasėkoje ji jautė fizinį skausmą. Dėl ko įvyko žodinis konfliktas, pasakyti negali. Kodėl taip pasielgė jos sugyventinis, paaiškint taip pat negali, viskas įvyko netikėtai. Po konflikto jos sugyventinis iškart išėjo iš buto, kur jis yra šiuo metu, nurodyti negali. Kai jis išėjo, po 30 minučių paskambino policijai. Bute buvo tik dviese, nepilnamečių vaikų nebuvo. Anksčiau M. N. naudojo prieš ją fizinį smurtą, tačiau ji į policiją nesikreipė. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl fizinio skausmo sukėlimo (1 t., b. l. 1-8).

Nukentėjusioji A. S., ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja, parodė, kad ji užduotį atlikti kūno tyrimą gavo, bet kūno tyrimą darytis ji atsisako, kadangi nėra ryškių padarytų sužalojimų, o buvo sukeltas tik fizinis skausmas. Ji dėl 2022 m. rugsėjo 4 d. įvykio į medicinos įstaigas nesikreipė, greitoji medicinos pagalba į įvykio vietą kviesta nebuvo ir nedarbingumo iš SODROS neturėjo. Nori parodyti, kad smūgis su delnu į veido sritį buvo skausmingas, t .y. vidutinio stiprumo, ir jį vertina 5 balais iš dešimties. Jai labiausiai skaudėjo galvą nuo plaukų traukimo, tampymo. Byloje ji nori pareikšti civilinį ieškinį 300 Eur sumai dėl moralinės žalos ir sutinka, kad žalą kaltinamasis atlygintų dviejų mėnesių laikotarpiu. Ji sutinka, kad minėtas ikiteisminis tyrimas būtų pabaigtas baudžiamuoju įsakymu, t. y. byla būtų išnagrinėta jai nedalyvaujant teismo posėdžiuose. Ji savo buvusiam draugui M. N. dėl jo poelgio neatleis ir su juo taikytis nenori. Po minėto įvykio jie nebebendrauja ir jų bendravimo santykiai nutraukti. Daugiau šiuo metu neturi ką papildyti (1 t., b. l. 57-59).

Nukentėjusioji A. S., ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta kaip liudytoja, paaiškino, kad M. N. jai atlygino 150 Eur žalą, kitą dalį įsipareigojo atlyginti per mėnesį laiko. Šiuo metu ji M. N. pretenzijų neturi ir sutinka, kad tyrimas būtų užbaigtas baudžiamuoju įsakymu. Šiuo metu ji su M. N. bendrauja tik elektroninėmis ryšio priemonėmis retkarčiais ir tik kaip draugai, pažįstami. Jei M. N. jai neatlygins likusios žalos 150 Eur, ji jam pretenzijų neturės ir byloje civilinio ieškinio ji atsisako ir jokių pretenzijų M. N. neturės (1 t., b. l. 81-91).

2022 m. lapkričio 8 d. nukentėjusioji A. S. parašė pranešimą, kad M. N. jai atlygino žalą, jam pretenzijų neturi ir civilinio ieškinio nebereiškia (2 t., b. l. 32).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo savo artimą giminaitį ar šeimos narį. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, jog įrodyta, kad M. N. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Pats kaltinamasis dėl šios nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažino ir parodė, kad įvykio dieną kartu su savo sugyventine vartojo alkoholį, tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu ji patempė jį už plaukų. Susierzinęs suėmė už plaukų ją pačią ir patampė po kambarį, dar sudavė delnu į veidą. Iš A. S. parodymų matyti, jog ji iš esmės analogiškai papasakojo 2022 m. rugsėjo 4 d. įvykius. Nurodė, jog jos draugui grįžus namo ir parsinešus alkoholio, abu jį vartojo, tarp jų dėl buities kilo konfliktas, kurio metu draugas, suėmęs už plaukų, tąsė ją po kambarį, be to sudavė delnu į veidą. Dėl visų jo veiksmų jai skaudėjo. Nukentėjusiosios parodymai nuoseklūs, ji vienodai įvykio aplinkybes nurodė tiek iškviestiems policijos pareigūnams, tiek tyrėjui ikiteisminio tyrimo metu.

Aukščiau aptarti duomenys vieni kitus nuosekliai papildo ir objektyviai patvirtina, kad M. N. 2022 m. rugsėjo 4 d. smurtavo prieš savo draugę: kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, būdamas neblaivus, žodinio konflikto su A. S. metu, rankomis suėmęs jai už plaukų tampė po kambarį, po to su delnu trenkė nukentėjusiajai į veidą. Pagal nukentėjusiosios parodymus, jai tuo metu skaudėjo. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji pripažįsta, kad žodinis konfliktas tarp jų kilo kartu vartojant alkoholį. Kaltinamasis teisinosi, kad pirmoji jį už plaukų konflikto metu tempė nukentėjusioji, jo veiksmai buvo tik atsakas. Tačiau fizinio smurto panaudojimas jokiomis aplinkybėmis nėra priimtina santykių aiškinimosi forma. Juolab, kad kaltinamojo atsakas buvo nepalyginamai grubesnis. Jis nukentėjusiąją už plaukų tampė po kambarį, be to sudavė jai į veidą. Teismui nėra pagrindo netikėti nukentėjusiąja, kad ji juto skausmą dėl kaltinamojo veiksmų. Be to, skausmą dėl tampymo už plaukų ji net apibūdino kaip stipresnį nei sudavimo į veidą, kas rodo, jog kaltinamojo veiksmai buvo ne simboliniai, o išties šiurkštūs. Atitinkamai dėl tokių kaltinamojo veiksmų atsirado baudžiamojo įstatymo numatyti padariniai – buvo sukeltas fizinis skausmas nukentėjusiajai. Teismas daro išvadą, jog smurtinius veiksmus kaltinamasis atliko veikdamas tyčia, kadangi grubiai tąsydamas moterį už plaukų ir suduodamas tiesioginį smūgį delnu į veidą, suvokė, kad tokie veiksmai jai sukels fizinį skausmą, bei to siekė. Kaltinamasis ir nukentėjusioji įvykio metu kartu gyveno, vedė bendrą namų ūkį. Todėl konstatuotina, jog smurtas buvo vartojamas prieš šeimos narį, namų aplinkoje. M. N. veiksmai atitinka subjektyviuosius ir objektyviuosius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

M. N. neprieštaravo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (2 t., b. l. 41-43). Nukentėjusioji A. S. nurodė sutinkanti su proceso baigimu teismo baudžiamuoju įsakymu. Prokurorės sprendimo baigti procesą priimant teismo baudžiamąjį įsakymą neskundė (2 t., b. l. 46-47). Bylos aplinkybės aiškios, nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. S. nurodė, kad neturtinė žala jai yra atlyginta, kiti fiziniai ar juridiniai asmenys reikalavimų dėl turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo nepareiškė, tad procesinių kliūčių priimti teismo baudžiamąjį įsakymą nėra.

M. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), be to atlygino nukentėjusiajai neturtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), kadangi naujas tyčinis nusikaltimas padarytas tebesant neišnykusiam teistumui už kitus tyčinius nusikaltimus. Nors kaltinamasis neneigė, kad iki konflikto vartojo alkoholį, tačiau jo girtumas objektyviai nustatytas nebuvo, girtumo požymis jam neinkriminuojamas, todėl teismas BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytos sunkinančios aplinkybės buvimo nagrinėjamu atveju nekonstatuoja.

Skirdamas M. N. bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas yra baigtas ir padarytas tiesiogine tyčia, dėl nusikaltimo padarymo kaltinamasis prisipažino ir gailisi, yra dvi kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Teismas taip pat atsižvelgia, jog M. N. praeityje buvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už įvairių rūšių nusikalstamas veikas, tarp jų ir smurtines, bausmės atliktos, tačiau teistumas neišnykęs. Per pastaruosius trejus metus administracine tvarka baustas du kartus: vieną kartą už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, kitą kartą – už policijos pareigūnų garbės ir orumo įžeidinėjimą (1 t., b. l. 175-177). Duomenų apie baudų sumokėjimą nėra. VSDFV duomenimis, dirba. Duomenų apie gydymą VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, Respublikiniame priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nesurinko. Pats kaltinamasis neigia, kad būtų buvęs gydytas šios rūšies gydymo įstaigose.

Įvertinęs aptartas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, žalos atlyginimo faktą, nukentėjusiosios poziciją, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta M. N. už nusikaltimą paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą vieną iš švelnesnių bausmės rūšių –laisvės apribojimą, kurio dydis viršija šios bausmės rūšies vidurkį. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis su nukentėjusiąja kartu nebegyvena, intensyvią priežiūrą skirti, teismo vertinimu, netikslinga.

Kadangi kaltinamasis padarė nebe pirmą smurtinio pobūdžio nusikaltimą, šios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės rodo, jog kaltinamasis turi sunkumų kontroliuoti savo emocijas ir pyktį konflikto metu linkęs išreikšti spontanišku fiziniu smurtu, tikslinga jam skirti prokurorės prašomą įpareigojimą – įpareigojimą dalyvauti elgesį keičiančioje programoje. Be to skirtinas pozityvų užimtumą skatinantis įpareigojimas – įpareigojimas dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, subendrintą bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Kadangi kaltinamasis nebe pirmą kartą padaro smurtinio pobūdžio nusikaltimą, naujas nusikaltimas padarytas neišnykus teistumui už kitą smurtinį nusikaltimą (numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje), praeityje atliktos bausmės pakankamo prevencinio poveikio neatliko, tikslinga M. N. papildomai skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 12 MGL (600 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 3 dalis).

Ikiteisminio tyrimo metu M. N. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – naikintina.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir buvo pripažinta civiline ieškove. 2022 m. lapkričio 8 d. rašytiniu pareiškimu civilinė ieškovė informavo, kad visa žala jai yra atlyginta, civilinio ieškinio ji nebereiškia. Tokiu būdu A. S. iš esmės atsisako reikalavimo priteisti neturtinę žalą. Teismas, nustatęs, kad civilinės ieškovės prašymas neprieštarauja įstatymui, nepažeidžia niekieno teisių bei teisėtų interesų, ieškovės atsisakymą nuo ieškinio priima (BPK 113 straipsnio 2 dalis, CPK 140 straipsnio 1 dalis). Esant tokioms aplinkybėms, byla civilinio ieškinio dalyje nutrauktina (CPK 293 straipsnio 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

M. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu tęsti darbą, o jo netekus registruotis Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. N. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu tęsti darbą, o jo netekus registruotis Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 71 straipsniu, skirti M. N. baudžiamojo poveikio priemonę – 12 MGL (600 Eur) įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Priimti civilinės ieškovės A. S. atsisakymą nuo civilinio ieškinio ir bylą civilinio ieškinio dalyje nutraukti.

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

2. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu pagal Lietuvos Respublikos BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

3. Įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą turi būti sumokėta per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą LT88 4010 0510 0467 0332 (Luminor bankas), juridinio asmens kodas 188604955, nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą. Jeigu asmuo vengia atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę sumokėti įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį, už kurio padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu. Šiuo atveju, nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.