Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) ieškinį atsakovams K. K. ir S. P. dėl laikino tėvų valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas padavė teismui ieškinį, kuriuo prašo: 1) laikinai apriboti K. K. ir S. P. valdžią sūnaus M. P. atžvilgiu, 2) priteisti iš atsakovės išlaikymą šiam vaikui po 30 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, 3) nustatyti vaiko M. P. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo VšĮ Biržų rajono socialinių paslaugų centre. Ieškinyje nurodo, kad atsakovai turi nepilnametį sūnų M. P., gimusį (duomenys neskelbtini). Atsakovai susituokę nebuvo, šiuo metu gyvena atskirai. 2016-11-08 Biržų r. apylinkės teismo sprendimu iš atsakovo S. P. priteistas išlaikymas vaikui po 60 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Kitas atsakovės sūnus V. P., gimęs (duomenys neskelbtini), 2017-08-09 Biržų r. apylinkės teismo sprendimu atskirtas nuo motinos, jam nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) giminaičių šeimoje, iš atsakovės priteistas išlaikymas sūnui po 30 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovas daugiau nepilnamečių vaikų neturi.

M. P. 2018-06-01 paimtas iš tėvų dėl netinkamos priežiūros ir saugios aplinkos neužtikrinimo. Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu jam buvo nustatyta laikinoji globa (rūpyba) VšĮ Biržų rajono socialinių paslaugų centre, budinčios globotojos šeimoje. Skyriaus 2019-05-24 sprendimu vaiko laikinoji globa (rūpyba) pratęsta dar 6 mėn. M. P. yra nustatytas lengvas neįgalumo lygis, diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Laikinoji globa (rūpyba) šiam vaikui nustatyta jau trečią kartą. Pirmą kartą ji nustatyta 2016 m. vasario mėn. dėl tuo metu kartu gyvenusių tėvų tarpusavio konfliktų, jų nestabilaus ir neprognozuojamo elgesio, smurto artimoje aplinkoje, dėl kurio kilo grėsmė vaiko saugumui ir sveikatai. Vaikas buvo apgyvendintas VšĮ „Vaiko užuovėja“. Po dviejų mėnesių, atsižvelgus į tėvų rodomas pastangas (lankė sūnų, vartojo vaistus, vykdė skirtus įpareigojimus) ir pagerėjusius tarpusavio santykius, sūnus buvo jiems grąžintas. Antrą kartą laikinoji globa (rūpyba) M. P. nustatyta 2017-12-28 todėl, kad motina nesirūpino sergančio vaiko sveikata, neužtikrino jo poreikių. Tėvas tuo metu taip pat negalėjo rūpintis sūnumi, todėl vaikas vėl buvo apgyvendintas VšĮ „Vaiko užuovėja“. Suteikus tėvams reikiamą pagalbą, 2018-01-31 M. P. buvo grąžintas į biologinę šeimą, jai toliau buvo teikiamos socialinės priežiūros paslaugos.

2018 m. balandžio mėn. K. K. dėl pablogėjusios sveikatos būklės buvo paguldyta į (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninę, vaiką tuo metu sutiko prižiūrėti tėvas S. P., tačiau jam vienam buvo sudėtinga užtikrinti tinkamą vaiko priežiūrą, saugią ir palankią aplinką augti. 2018-04-19 šeimos situacija buvo apsvarstyta Biržų r. savivaldybės administracijos Vaikų globos ir rūpybos komisijos posėdyje. Vaikas buvo pervestas į vaikų lopšelio - darželio „(duomenys neskelbtini)“ savaitinę darželio grupę, pas tėvą būdavo tik savaitgaliais. K. K. grįžus iš ligoninės, tarp tėvų vėl prasidėjo nuolatiniai konfliktai, kuriuos girdėdavo mažametis sūnus. Savo elgesiu tėvai darė žalą visapusiškam vaiko vystymuisi, netinkamai jį auklėjo, neužtikrino jam stabilios, saugios aplinkos.

2018-05-28 S. P. raštu nurodė, jog abu tėvai nebegali užtikrinti sūnaus priežiūros ir sutiko, kad sūnui būtų paskirtas globėjas (rūpintojas).

Atsakovė turi protinę negalią, jai nustatytas 35 % darbingumo lygis, diagnozuotas (duomenys neskelbtini), yra ryškūs elgesio pakitimai, reikalaujantys dėmesio ir gydymo, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Jos šeima jau nuo 2012 m. yra žinoma VTAS specialistams ir socialiniams darbuotojams. Iki 2018-06-30 ji buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos, buvo teikiama nuolatinė socialinio darbuotojo pagalba. Nuo 2018 m. lapkričio mėn. jai taikoma atvejo vadyba, sudarytas pagalbos priemonių planas. VšĮ Biržų rajono socialinių paslaugų centro informacijoje nurodoma, jog be socialinių darbuotojų pagalbos K. K. negeba spręsti kylančių sunkumų, jai reikia nuolat padėti gyvenimiškose situacijose, patarti buities, sveikatos, finansų ir kitais klausimais. Moteriai būdinga nuotaikų kaita, emocinis nestabilumas. Nevartojant vaistų pasireiškia neadekvatūs veiksmai, pykčio protrūkiai. Atsakovės pajamos – 120 EUR šalpos pensija, iš kurios atskaičiuojamas išlaikymas sūnui V. P.. Savo gyvenamojo būsto ji neturi, šiuo metu gyvena pas sugyventinį (duomenys neskelbtini), jo vieno kambario bute be patogumų. Siūlomo socialinio būsto atsisakė. Sūnų M. P. retkarčiais aplanko, tačiau emociniai ryšiai su juo nėra labai artimi. Atsakovė nėra pajėgi savarankiškai auginti vaiko, užtikrinti jam saugią fizinę ir emocinę aplinką, o šiuo metu yra nusišalinusi nuo vaiko priežiūros, auklėjimo ir išlaikymo.

Atsakovas domisi sūnumi, pagal galimybes jį lanko, moka priteistą išlaikymą. Gyvena socialiniame būste be patogumų, gyvenamoji aplinka skurdi. Pragyvena iš 122 EUR socialinės pašalpos ir papildomų atsitiktinių uždarbių. Atsakovui trūksta socialinių įgūdžių, jis labai ūmaus būdo, sunkiai valdantis emocijas, linkęs vartoti alkoholį. Nustatytos negalios neturi. Savo elgesio ir gyvenimo būdo nesistengia keisti. Sukurti vaikui saugią ir vaiko poreikius atitinkančią aplinką šiuo metu nėra pajėgus. 2018 m. rugsėjo mėn. jis buvo kreipęsis į teismą dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo su juo, tačiau teismo posėdyje atsisakė ieškinio, teigdamas, jog vaiku savarankiškai negalėtų pasirūpinti. 2019-05-17 paaiškinime jis nurodė, jog šiuo metu savo sūnumi pasirūpinti negali, nes neturi pastovių pajamų, tinkamų vaikui gyvenimo ir buities sąlygų. Atsakovas nusišalino nuo pareigų sūnui vykdymo ir nesiima jokių veiksmų, kad situacija keistųsi. S. P. ne kartą baustas už administracinius nusižengimus, ne vieną jų padarė neblaivus, yra nesumokėjęs baudų. K. K. taip pat yra bausta administracine tvarka už motinos pareigų nevykdymą.

2019-05-17 atvejo vadybos posėdyje atlikta M. P. laikinosios globos peržiūra ir konstatuota, jog M. P. tėvai nesistengia ir nekeičia savo elgesio bei nesirūpina vaiku, pagalbos plane numatyta ir teikta pagalba tėvams nepadėjo, realios galimybės grąžinti vaiką į šeimą šiuo metu nėra. Nuspręsta kreiptis į teismą dėl laikino tėvų valdžios apribojimo. Atsakovai darė žalingą įtaką vaikui savo elgesiu, juo tinkamai nesirūpino, taip pat jau ilgą laiką vengia atlikti savo pareigas jį auklėti, todėl yra pagrindas laikinai apriboti tėvų valdžią sūnaus M. P. atžvilgiu tikintis, jog atsakovai dės pastangas keisti savo gyvenimo būdą bei elgesį ir imsis realių veiksmų, kad būtų užtikrinta vaiko teisė augti biologinėje šeimoje. Apribojus atsakovų valdžią, vaiko M. P. gyvenamąją vietą prašo nustatyti jo dabartinėje globos vietoje – VšĮ Biržų rajono socialinių paslaugų centre. Iš atsakovo išlaikymas sūnui M. P. jau yra priteistas ir išskaičiuojamas. Iš atsakovės prašo priteisti minimalaus dydžio išlaikymą vaikui, atsižvelgiant į jos sunkią turtinę padėtį - nedirba, turi neįgalumą, pragyvena tik iš šalpos pensijos, nekilnojamojo ar kito turto neturi.

Ieškovo atstovė teismo posėdyje ieškinio reikalavimus palaikė jame nurodytais motyvais. Išklausiusi atsakovės advokato nuomonės, ieškovo atstovė sutinka, kad teismas gali išeiti už pareikšto ieškinio ribų ir kad atsakovei būtų ne laikinai apribota motinos valdžia, o ji būtų atskirta nuo vaiko dėl savo ligos. Taip pat prašo laikinai apriboti atsakovo valdžią jo nepilnamečio vaiko M. P. atžvilgiu ir tenkinti kitus du reikalavimus.

Atsakovė nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nors jai procesiniai dokumentai (ieškinys ir jo priedai) įteikti tinkamai, asmeniškai. Tačiau vėliau pateiktame atsiliepime į ieškinį ji nurodė, kad su juo sutinka.

Atsakovė teismo posėdyje su ieškiniu sutinka. Gyvena seseriai priklausančiame vieno kambario bute su dar vienu vaiku. Ji gauna pašalpą, kurios dydžio negali įvardinti. Moka išsiimti pinigus iš bankomato. Vaiko neturi kur pasiimti. Jai siūlė socialinį būstą be patogumų, laukia gero buto. Sūnų M. P. lanko ir su juo bendrauja. Kai turės kur pasiimti, norės, kad jis gyventų su ja. Su vaiko tėvu gyventi nenori.

Atsakovės atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad prašo ieškinį tenkinti iš dalies. Nesutinka su reikalavimu laikinai apriboti motinos valdžią, nes tai pažeistų vaiko ir motinos interesus. Atsakovė šiuo metu negali pasirūpinti vaiku dėl sveikatos būklės – ligos. Sunki šeimos padėtis ar liga negali būti pagrindas apriboti tėvų valdžią. Siūlo sprendimu atskirti vaiką nuo motinos.

Atsakovas nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nors jam procesiniai dokumentai (ieškinys ir jo priedai) įteikti tinkamai, asmeniškai.

Atsakovas teismo posėdyje su ieškiniu sutinka. Susitvarkė butą, kuriame gyvena, turi šaldytuvą, televizorių, mikrobangų krosnelę, tačiau ieškovo specialistai neateina to būsto apžiūrėti. Atsakovas sūnų prieš metus trumpai prižiūrėjo, buvo sunku, kreipėsi pagalbos į VTAS specialistus. Sutinka, kad laikinai berniukas būtų globojamas, jį lankys. Norėtų, kad berniuką prižiūrėtų ta pati moteris, kuri prižiūri ir dabartiniu metu.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Pateiktais bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai turi nepilnametį vaiką M. P., gimusį (duomenys neskelbtini), kuriam nuo 2018-07-25 iki 2020-08-01 nustatytas lengvas neįgalumo lygis (diagnozės kodas (duomenys neskelbtini)). 2016-11-08 Biržų r. apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio M. P. gyvenamoji vieta nustatyta su mama K. K., iš S. P. priteistas išlaikymas šiam vaikui po 60 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016-09-01 iki vaiko pilnametystės ir K. K. paskirta vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja. 2017-08-09 šio teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nuspręsta atskirti nepilnametį vaiką V. P. nuo jo mamos K. K., nustatyti jam nuolatinę globą (rūpybą), paskirti jo globėjais (rūpintojais) V. B. ir S. B., nustatant nepilnamečio gyvenamąją vietą pas juos, priteisti V. P. išlaikymą iš K. K. po 30 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017-08-03 iki vaiko pilnametystės, V. B. ir S. B. paskirti V. P. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytojais. 2012-03-30 Biržų rajono savivaldybės administracijos VTAS rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2012-03-28 direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) K. K. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą ir šeimoje lankysis socialinis darbuotojas, kuris teiks socialines paslaugas. Iš 2014-06-13 Panevėžio apskrities VPK Biržų r. PK rašto Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2015-11-16 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog atitinkamai pradėti ikiteisminiai tyrimai dviejose baudžiamosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to, kad 2014-06-12 d., apie 19 val. ir 2015-11-15 d., apie 22 val., S. P. įtariamas sukėlęs fizinį skausmą sugyventinei K. K., o šioje šeimoje gyvenantys mažamečiai vaikai matė smurtą. 2016-02-01 Biržų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad atsakovė yra neįgali, reguliariai lankosi pas psichiatrą, išrašomi vaistai, dažnai kyla pykčio priepuoliai, sunkiai valdo savo veiksmus, nuraminama tik iškvietus greitąją pagalbą. Atsakovas yra emocingas, gydytas psichiatrijos ligoninėje, į sugyventinės išpuolius reaguoja konfliktiškai, savęs nevaldo, vienam pasirūpinti vaiku sudėtinga. Policijoje gaunama daug iškvietimų dėl konfliktų šeimoje ir smurto artimoje aplinkoje. Tada vaikams nesaugu, nes dažniausiai pykčiai baigiasi muštynėmis. Abu asmenys stokoja įgūdžių tinkamai prižiūrėti vaikus. Tos pačios seniūnijos 2016-02-09 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad situacija nesikeičia ir rekomenduojama nedelsiant paimti vaikus iš šeimos.

2016-02-08 Biržų rajono savivaldybės administracijos VTAS vaiko paėmimo ir jo laikino apgyvendinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nuspręsta dėl tėvų konflikto, smurto, priežiūros, saugumo neužtikrinimo paimti vaiką M. P. iš K. K. ir S. P. ir jį laikinai apgyvendinti VšĮ „Vaiko užuovėja“. 2016-02-11 tos pačios institucijos teikime Nr. (duomenys neskelbtini) siūloma pritarti, kad M. P. laikinoji globa būtų nustatyta VšĮ „Vaiko užuovėja“. 2016-02-11 Biržų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) likusiam be tėvų globos M. P. nuo 2016-02-11 buvo nustatyta laikinoji globa (rūpyba), vaiko globėju (rūpintoju) paskirta VšĮ „Vaiko užuovėja“, vaiko globos (rūpybos) vieta nustatyta su šiuo globėju (rūpintoju) ir jam nustatyta mokėti nuo tos dienos vaiko globos (rūpybos) išmoką.

2016-03-21 Biržų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos rašte Nr. (duomenys neskelbtini) teigiama, kad socialinės rizikos šeimos nariai K. K. ir partneris S. P. sėkmingai įgyvendino visas jiems iškeltas užduotis, siekiant užtikrinti saugią gyvenamą aplinką vaikams, darnius santykius šeimoje, todėl 2016-04-14 Biržų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) M. P. grąžintas tėvams, o 2016-02-11 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintas netekusiu galios.

2017-04-25 Biržų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad K. K. nuo 2017-04-11 paguldyta į (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninę dėl netinkamai naudojamų psichikos vaistų sukelto pašalinio poveikio (tremoro) ir pasunkėjusios emocinės - psichinės būklės, kas nebeleido užtikrinti tinkamos ir saugios vaiko priežiūros vaiko namuose. Vaiką jo namuose motinos gydymo laikotarpiu prižiūri tėvas S. P.. Lankantis vaiko namuose 2017-04-20 vakare reido metu šeima aplankyta su policijos pareigūnais. Aplinka namuose buvo rami. 2017-04-23 (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninės socialinė darbuotoja telefonu susirūpino vaiko saugumu, nes S. P. skambino K. K. telefonu grasindamas susidoroti su ja, atimti iš jos teisę auginti vaiką. Vyras neigė, kad taip elgėsi, apkaltino seniūnijos darbuotoją tyčiniu kenkimu, kad greičiau jis palūžtų ir ši galėtų atimti vaiką. Lankantis socialinei darbuotojai šeimoje kitą dieną, atsakovas kaltino ją nebūtais veiksmais, nekreipdamas dėmesio, kad M. P. viską stebi, o pasislėpęs už sofos, trankė cypsintį voro žaislą. 2017-04-25 susirgus nepilnamečiui, pasiūlyta jį pervesti į vaiko darželio savaitinę grupę, sunkėjant tėvo emocinei būklei. S. P. taip sukurtos sąlygos uždirbti pajamų vaistams įsigyti. 2017-05-28 tos pačios seniūnijos rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad šeimoje 2017-05-26 lankėsi policijos pareigūnai S. P. iškvietimu, dėl barnių su vaiko motina. Vaikas tampa tėvų įrankiu siekti savo užgaidų, yra priverstas stebėti tėvų veiksmus, patirti baimę, psichologinį vieno iš tėvų atstūmimą. Socialinis palaikymas, bendravimo, vaiko priežiūros ir auklėjimo įgūdžių ugdymas tėvų sunkiai priimamas, nė vienas negeba prisiimti atsakomybės dėl vaiko psichinės sveikatos žalojimo, dorovinio ugdymo. Vaiko emocinis ryšys su motina labai žemas, nes ši yra abejinga vaiko ugdymosi poreikiams, nenumato pasekmių dėl netinkamo savo elgesio vaiko atžvilgiu, laimės ieško su kitais vyrais, neatsižvelgdama, kad vaikas patiria stresą ir gali būti nuskriaustas. Seniūnijos nuomone, tėvai negeba prisiimti atsakomybės už saugios šeimos kūrimą ir renkasi ilgalaikės teigiamos vertės šeimai neturinčius primityvius problemų sprendimo būdus, ignoruojant specialistų rekomendacijas, pagalbą. Todėl seniūnija abiem raštais prašo padėti išspręsti vaiko tinkamos priežiūros klausimą. 2017-12-27 toks pačios seniūnijos rašte Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad K. K. 2017-12-22 su savo sergančiu mažamečiu sūnumi ketina išvykti iš (duomenys neskelbtini) nežinomu adresu, taip sukeldama didelį pavojų vaiko saugumui. Vaikas buvo paimtas ir patalpintas į VšĮ „Vaiko užuovėja“, nes jį reikėjo apsaugoti nuo neadekvačiai besielgiančios motinos veiksmų. Seniūnija rekomenduoja nustatyti M. P. laikiną globą. 2017-12-28 rašytiniuose paaiškinimuose K. K. nurodė, kad 2017-12-22 pas savo seserį atvyko į (duomenys neskelbtini) su sergančiu vaiku, iš stoties ją su vaiku parvežė policija, o S. P. teigė, kad vaiku rūpintis kol kas negali, nes nedirba. Mano, kad vaikui būtų geriau augti su motina, jei ši nelakstytų.

2017-12-22 Biržų rajono savivaldybės administracijos VTAS vaiko paėmimo ir jo laikino apgyvendinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) įrodo, kad nuspręsta dėl nesaugios aplinkos, emocinės (fizinės), socialinės grėsmės pavojaus paimti vaiką M. P. iš K. K. ir jį laikinai apgyvendinti VšĮ „Vaiko užuovėja“. Iš 2017-12-22 tos pačios institucijos pakartotinio šeimos aplankymo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad K. K. buvo pas savo seserį B. D.. Vaikas vangus, kosėja. Moteris norėjo išvykti pas draugą ir teigė, kad jos daiktai palikti stotyje. Tą pačią dieną iš PK gautas pranešimas, kad K. K. stotyje ketina su sergančiu vaiku išvykti. Policijos pareigūnai motiną su vaiku parvežė į namus. Nuvykus į K. K. namus, namuose dar buvo šaltoka, motina klausinėjo, ar ji galės švęsti šventes pas kaimynę. Jai sutikus vaikas laikinai apgyvendintas vaikų globos namuose, motina vaiką aprengė ir išlydėjo į globos įstaigą.

2017-12-28 Biržų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) likusiam be tėvų globos M. P. buvo nustatyta laikinoji globa (rūpyba), vaiko globėju (rūpintoju) paskirta VšĮ „Vaiko užuovėja“, vaiko globos (rūpybos) vieta nustatyta su šiuo globėju (rūpintoju) ir jam nuo 2017-12-28 nustatyta mokėti vaiko globos (rūpybos) išmoką.

Iš 2017 m. II pusmečio socialinės darbuotojos informacijos apie šeimą ir jai teikiamą pagalbą matyti, kad šeima yra sunkios rizikos laipsnio. Nurodytos psichikos ir proto negalių keliamos socialinės problemos, konfliktai su vaiko tėvu, neadekvatus vaiko auklėjimas ir priežiūra, K. K. negebėjimas atstovauti savo ir vaiko interesus, aptartos teiktos ar organizuotos šeimai bendrosios ir specialiosios socialinės paslaugos. Aprašyti teigiami ir neigiami pokyčiai. Nors sugyventiniai kartu nebegyvena, S. P. nori matytis su sūnumi, o alimentus vaikas gauna pastoviai (išieško antstolis). K. K. mokosi saugiai auginti vaiką, valdyti savo pyktį be žalos sau ir vaikui, užtikrinamas vaiko gydymas. Tėvystės įgūdžių ugdymosi proceso eigoje įsijungia vangiai. S. P. gruodžio mėn. gydėsi 10 d. (duomenys neskelbtini) psichiatrinėje ligoninėje. Neigiami veiksniai yra tai, kad S. P. šeimoje būna savaitgaliais. Konfliktai peraugo į smurtą artimoje aplinkoje ir grasinimus nužudyti. Socialinių paslaugų centre Dienos užimtumo teikiamų paslaugų K. K. atsisakė. Ji atsakingai nevartoja vaistų psichikai palaikyti ir įvairiais būdais vengia nuvykti pas psichiatrą. K. K. mėgsta su vaiku dingti kelioms dienoms. Tėvui iškelta baudžiamoji byla dėl grasinimo peiliu motinai, stebint vaikui, bet nutraukta. Vaikas dėl nuolatinių tėvų pykčių priverstas patirti emocinį jų smurtą. Daroma išvada, kad K. K. negalia trukdo suvokti ir įgyvendinti daugelį gerų dalykų jos ir vaiko geresniam gyvenimui. Vaiko tėvas nepasitiki žmonėmis, per daug tikisi iš pareigūnų ir K. K. dėl sūnaus tinkamo auginimo. Vaikui bendrauti su tėvais geriausia būtų atskirai, bet S. P. braunasi į K. K. gyvenimą ir namus, tai sukelia jos pasipriešinimą. Tai patvirtina 2017-11-20 Biržų rajono savivaldybės administracijos VTAS raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kad nuolat tarp jų kyla konfliktai, kurių metu atsakovę apima panika ir ji kviečia policiją. Šiuos konfliktus dažnai mato ir jų mažametis sūnus. K. K. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos. Šeimoje nuolat lankosi seniūnijos socialinė darbuotoja, kuri teikia socialines paslaugas šeimai ir stebi moters sveikatą. S. P. sūnų galės lankyti mokykloje - darželyje „(duomenys neskelbtini)“. Tai, kad šeimoje vartojamas ir fizinis smurtas, įrodo 2017-11-07 Panevėžio apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus raštas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad S. P. 2017-04-14 Biržų r. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (fizinio skausmo sukėlimas sugyventinei K. K.). Atsakovas nurodė, kad buvusi sugyventinė neleidžia lankyti mažamečio sūnaus, todėl nuolat kyla konfliktai, kurių metu vyras praranda savitvardą. Kad atsakovų santykiai konfliktiški ir sprendžiami ne geranoriškai, o pasitelkiant valstybės institucijas, pagrindžia ir 2017-12-06 Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimas, iš kurio matyti, kad nutarta nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, nes nepadaryta veika, turinti Lietuvos Respublikos BK 145 str. požymių, nors policijoje gautas K. K. pareiškimas, jog 2017 m. lapkričio mėn. pas ją į namus atvykęs S. P. grasino peiliu.

Iš 2018-01-11 Biržų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad atsakovai lankėsi seniūnijoje dėl socialinių paslaugų šeimai, norinčiai susigrąžinti į šeimą sūnų, bet atsakovas konsultacijos metu kaltino K. K. dėl vaiko praradimo, netinkamos priežiūros ir kylančių su ja konfliktų. Tėvas nesutiko su siūlomais įsipareigojimais tapti vaiko biologiniu globėju. Ugdant naujus tėvystės socialinius įgūdžius K. K. yra pasyvi ir neįsitraukianti į bendrą veiklą su vaiku, ne sykį pastebėta, kad ji ignoruoja vaiko jausmus ir dėmesio prašymą. Jie abu anksčiau ne kartą yra pastebėti įvairiose (duomenys neskelbtini) gatvėse, o tai sukeldavo ligos komplikacijas ir vaiko ugdymo procesas darželyje būdavo nutraukiamas keliems mėnesiams. Moteriai auginant vaiką reikalinga nuolatinė socialinių darbuotojų priežiūra. S. P. vaiko auginimo naujų įgūdžių ugdyme nedalyvauja ir nesikreipia dėl pagalbos. Jis naudoja emocinį smurtą ne tik vaiko namuose, šiam stebint tėvo motinai skirtus įžeidinėjimus, patyčias, viešus grasinimus susidoroti, vaiko bauginimus socialine darbuotoja. K. K. rekomenduoti mokymai tėvams 2018-01-16 ir pasiūlyta kartu dalyvauti S. P.. Seniūnija siūlo vertinti šios šeimos situaciją dėl sunkumų vaikui augti saugiai šeimoje įgyvendinimo, nepakankamų tėvų žingsnių.

2018-01-26 VšĮ „Vaiko užuovėja“ rašte Nr. (duomenys neskelbtini) siūloma M. P. grąžinti auginti K. K., kuri nuolat lanko vaiką, domisi jo sveikata, savijauta, atveža lauktuvių. S. P. lankė vaiką keturis kartus. K. K. trūksta socialinių, kasdienio gyvenimo įgūdžių, tačiau padedama specialistų ji, pagal išgales, rūpinasi vaiku, tenkina jo poreikius. Mano, jog teikiant K. K. nuolatines socialines paslaugas, priežiūrą, ji būtų pajėgi tenkinti vaiko poreikius ir užtikrinti jo saugumą augant biologinėje šeimoje. Dėl šių aplinkybių 2018-01-31 Biržų rajono savivaldybės administracijos VTAS teikimu Nr. (duomenys neskelbtini) pasiūlyta pritarti M. P. laikinosios globos (rūpybos) pabaigai ir grąžinti vaiką tėvams, nes jie ėmėsi konkrečių veiksmų vaikui susigrąžinti, bendravo ir palaikė ryšį su juo, vaikų globos institucija, seniūnija ir 2018-01-31 Biržų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) M. P. nuo 2018-01-31 grąžintas motinai ir tėvui, o 2017-12-28 direktoriaus įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintas netekusiu galios.

2018-04-18 Biržų rajono savivaldybės administracijos VTAS pakartotinio šeimos aplankymo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad būstas minimaliai sutvarkytas, bet S. P. pateiktos rekomendacijos dėl tvarkos namuose, patarta, kaip plauti ir sutvarkyti vaiko drabužius, kad į darželį vaikas ateitų tvarkingas. Namuose maisto yra pakankamai. S. P. pareikštos pastabos dėl vaiko drabužių tvarkymo, tėvas įpareigotas vėdinti būstą, išpurtyti patalynę, tvarkytis buityje.

2018-04-19 Biržų rajono savivaldybės administracijos Vaikų globos ir rūpybos komisijos posėdžio protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad K. K. gydosi (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje. M. P. prižiūri tėvas, tačiau jam trūksta socialinių įgūdžių. Į pastabas reaguoja, tvarkosi. Nutarta spręsti K. K. atskyrimo nuo vaiko klausimą, aiškintis galimybę S. P. nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su savimi tikslingumą arba atskirti vaiką nuo abiejų tėvų, vaiko globėju skirti pasiruošusią šeimą.

2018-05-28 S. P. rašytiniame paaiškinime nurodo, kad 2018-05-26 vakare kilo konfliktas, nes K. K. supyko, kad į skambučius neatsiliepė jos draugas. Jis (S. P.) asmeniškai iškvietė policijos pareigūnus, kuriems atvykus jam buvo nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis ir policijos buvo parvežtas į namus. K. K. sugrįžus iš psichiatrijos ligoninės, niekas nesikeičia: pastoviai konfliktuoja dėl vaiko priežiūros ir auginimo, pagalbos ūkyje, nes ji viena vaiko prižiūrėti negali, siūlomos pagalbos atsisako ir yra linkusi ieškoti naujų draugų ir nuotykių, kartu vesdamasi ir vaiką. 2018-06-01 Biržų rajono savivaldybės administracijos VTAS vaiko paėmimo ir jo laikino apgyvendinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) įrodo, kad jau trečią kartą nuspręsta dėl tėvų tarpusavio konfliktų, alkoholio vartojimo, fizinės, socialinės grėsmės pavojaus paimti vaiką M. P. iš atsakovų ir jį laikinai apgyvendinti VšĮ Biržų rajono socialinių paslaugų centre.

2018-06-01 Biržų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) likusiam be tėvų globos M. P. buvo nustatyta laikinoji globa (rūpyba), vaiko globėju (rūpintoju) paskirtas VšĮ Biržų rajono socialinių paslaugų centras, vaiko globos (rūpybos) vieta nustatyta su budinčia globotoja R. Ž. ir Centrui nuo 2018-06-01 nustatyta mokėti vaiko globos (rūpybos) išmoką.

2018-06-29 Biržų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos raštas Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurio matyti, kad S. P. yra emocingas, gydytas psichiatrijos ligoninėje, savęs valdyti nepajėgus, vienam pasirūpinti vaiku būtų sudėtinga. Šiuo metu atsakovas nuolatinio darbo neturi, gyvena iš socialinės pašalpos, socialiniame būste be patogumų. Atsižvelgiant į tai seniūnija mano, kad asmuo nėra visapusiškai pasiruošęs auginti, auklėti ir prižiūrėti savo sūnaus. Tai pripažįsta ir pats atsakovas, nes 2018-10-01 Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų nutartimi civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukta būtent dėl šių aplinkybių: nors S. P. prašė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą kartu su juo ir priteisti iš atsakovės K. K. išlaikymą vaikui nurodydamas, kad jis nori vaiką auginti pats, tačiau teismo posėdyje nuo ieškinio atsisakė dėl to, kad šiuo metu savarankiškai negalėtų vaiku pats pasirūpinti, nes tam neturi sąlygų, pripažįsta, jog vaikui šiuo metu geriau gyventi pas globėją.

2019-04-05 VšĮ Biržų rajono socialinių paslaugų centro rašte nurodyta, kad R. Ž. globojamam vaikui M. P. geba užtikrinti saugią aplinką, tenkinti jo ugdymo, emocinius, socialinių ryšių poreikius, sudaro sąlygas vaikui bendrauti su biologiniais tėvais, tinkamai rūpinasi globotiniu ir kokybiškai vykdo budinčios globotojos veiklą. Tos pačios institucijos 2019-05-21 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) teigiama, kad direktoriaus 2018-11-26 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) K. K. šeimai pradėta taikyti Atvejo vadyba, nustatytas antras socialinių veiksnių reiškimo lygis. Moteris be socialinių darbuotojų pagalbos negeba spręsti kylančių sunkumų, jai reikia nuolat padėti gyvenimiškose situacijose, patarti buities, sveikatos, finansų klausimais. K. K. šeimai po atvejo vadybos posėdžio buvo sudarytas pagalbos planas. Moteriai rekomenduota gerinti savo psichologinę sveikatą, mokytis kontroliuoti ir atpažinti emocijas, lankyti psichologo konsultacijas. K. K. numatytas pagalbos priemones stengėsi įgyvendinti - lankė psichologo konsultacijas, bendradarbiavo su socialine darbuotoja. Moteris nuolat lankosi pas gydytoją psichiatrą, vartoja paskirtus vaistus. Pasitaiko pykčio protrūkių: ji ne kartą yra gydyta (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje. K. K. su sugyventiniu gyvena vieno kambario socialiniame būste, kuriame nėra galimybės įrengti atskiros erdvės vaikui. Būstas yra be patogumų. K. K. pajamas sudaro 120 EUR šalpos pensija per mėnesį. Moteriai buvo siūloma persikelti į socialinį būstą, kuriame galėtų gyventi su sūnumi, bet K. K. atsisakė, nes šiuo metu gyvena su sugyventiniu. Sūnų M. P. stengėsi lankyti, dėl susitikimų buvo tariamasi su globėja. Pastaraisiais mėnesiais dėl retesnių pasimatymų su sūnumi atsakovė neišgyvena. Dėl nuolatinės nuotaikų kaitos, dėl negalios ji nesupranta vaiko raidos ypatumų, emocinio ryšio poreikio ir teigia, kad auginti sūnaus nesugebės. Tėvas S. P. nuolat lanko sūnų, domisi jo ugdymu, sveikata, reguliariai moka alimentus sūnaus išlaikymui, lankė psichologo konsultacijas. S. P. pajamos – 122 EUR socialinė pašalpa per mėnesį ir atsitiktiniai darbai. Jis gyvena socialiniame būste be patogumų, atsakovui trūksta socialinių įgūdžių, jis nesprendžia sunkumų savarankiškai, nesistengia keisti savo elgesio, gyvenimo būdo, negali tinkamai pasirūpinti fiziniu ir emociniu vaiko saugumu, užtikrinti minimalaus materialinio aprūpinimo. S. P. pripažįsta, kad negalės savarankiškai pasirūpinti vaiku. Pagalbos plane numatyta ir teikiama pagalba nepadėjo tėvams, jie nesistengia ir nekeičia savo elgesio. Siūloma kreiptis į teismą dėl atsakovų tėvų valdžios ribojimo ir M. P. nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo.

2019-05-24 ieškovo sprendime dėl vaiko laikinosios globos (rūpybos) tęsimo nurodyta, kad pagalbos plane numatyta ir teikiama pagalba nepadėjo tėvams, jie nekeičia savo elgesio, todėl nuspręsta pritarti be tėvų globos likusio vaiko M. P. laikinosios globos tęsimui VšĮ Biržų rajono socialinių paslaugų centre ir nurodyta, kad vaiko laikinoji globa (rūpyba) negali trukti ilgiau kaip iki 2019-12-01. 2019-01-10 VšĮ Biržų rajono socialinių paslaugų centro pagalbos planas sudarytas šeimai, nurodyti du atvejo nagrinėjimo posėdžiai. K. K. persikraustė iš (duomenys neskelbtini) seniūnijos į (duomenys neskelbtini) seniūniją ir ji tvirtai apsisprendė toliau gyventi su A. J., vesti bendrą ūkį. 2019-05-17 K. K. teigė nežinanti, ar galėtų auginti savo sūnų M. Ji pripažino, kad sąlygų gyventi vaikui sugyventinio bute nėra, nes vieno kambario socialiniame bute nėra galimybės vaikui turėti savo atskirą erdvę. K. K. pajamas sudaro tik šalpos pensija, kuri yra labai maža ir dėl to sunkiai įmanoma patenkinti bent bazinius poreikius. Sugyventinis A. J. turi alkoholio vartojimo ir sveikatos problemų, todėl sugyventiniai dažnai pykstasi. Kadangi nė vienas iš biologinių tėvų negali auginti sūnaus M. P., todėl teismui bus siūloma vaikui nustatyti nuolatinę globą. Šiame plane taip pat aptariami pagalbos tikslai (įvardinti šeši), uždaviniai (septyni), veiksmai ir priemonės ir daroma išvada, kad ieškovas teiks dokumentus teismui dėl nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo. Tai, kad atsakovas šiuo metu savo sūnumi pasirūpinti negali, nes neturi pastovių pajamų, reikia pagerinti gyvenimo ir buities sąlygas, patvirtina ir 2019-05-17 S. P. rašytinis paaiškinimas.

K. K. administracine tvarka per metus nebausta, tačiau bausta du kartus praeityje įspėjimais už pažeidimą (nusižengimą), susijusį su vaikais ir šeima: 2016-09-08 pagal Lietuvos Respublikos ATPK 181³ str. 1 d. ir 2017-12-28 pagal Lietuvos Respublikos ANK 73 str. 1 d. (2019-07-16 Administracinių nusižengimų registro išrašas <...> už 3 metus). S. P. administracine tvarka per metus baustas kartą 2018-12-05 pagal Lietuvos Respublikos ANK 428 str. 1 d. 40 EUR bauda, informacijos apie baudos sumokėjimą byloje nėra (2019-07-16 Administracinių nusižengimų registro išrašas <...> už 1 metus). Be to, jis baustas net penkiolika kartų praeityje, iš jų sykį už pažeidimą, susijusį su vaikais ir šeima ir net dešimt pažeidimų (nusižengimų) padaryti esant neblaiviam: 2014-04-14 pagal Lietuvos Respublikos ATPK 178 str. 1 d. įspėjimu, 2014-10-22 pagal Lietuvos Respublikos ATPK 178 str. 2 d. 29 EUR (100 Lt) bauda, kurią sumokėjo 2014-12-15, 2014-11-27 pagal Lietuvos Respublikos ATPK 178 str. 3 d. 43 EUR (150 Lt) bauda, kurią sumokėjo 2014-12-15, 2015-01-08 pagal Lietuvos Respublikos ATPK 178 str. 3 d. 60 EUR bauda, kurią sumokėjo 2015-01-16, 2015-03-12 pagal Lietuvos Respublikos ATPK 178 str. 3 d. ir 188²⁰ str. galutine nuobauda - 115 EUR bauda (klaidingai tekste nurodyta, kad 150 EUR bauda), kurią sumokėjo 2015-03-20, 2015-08-24 pagal Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. 43 EUR bauda, kurią sumokėjo 2015-08-25, 2015-09-10 pagal Lietuvos Respublikos ATPK 178 str. 3 d. 7 parų administraciniu areštu, kuris atliktas nuo 2015-10-14 iki 2015-10-21, 2016-09-01 pagal Lietuvos Respublikos ATPK 181³ str. 1 d. (surašytas protokolas su administraciniu nurodymu) 2 EUR bauda, kurią sumokėjo 2016-09-13, 2016-10-10 pagal Lietuvos Respublikos ATPK 131 str. 6 d. (surašytas protokolas su administraciniu nurodymu) 43 EUR bauda, kurią sumokėjo 2016-10-12, 2016-12-10 pagal Lietuvos Respublikos ATPK 131 str. 5 d. 10 EUR bauda, kurią sumokėjo 2016-12-13, 2017-10-31 pagal Lietuvos Respublikos ANK 481 str. 1 d. (surašytas protokolas su administraciniu nurodymu) 15 EUR bauda, kurią sumokėjo 2017-11-13, 2017-12-22 pagal Lietuvos Respublikos ANK 484 str. 1 d. 14 EUR bauda, kurią sumokėjo 2018-03-28, 2018-01-14 pagal Lietuvos Respublikos ANK 484 str. 2 d. 100 EUR bauda, 2018-03-01 pagal Lietuvos Respublikos ANK 428 str. 6 d. 10 EUR bauda, 2018-05-26 pagal Lietuvos Respublikos ANK 489 str. 1 d. (taip tekste, nors šis straipsnis apskritai dalių neturi) 22 EUR bauda, informacijos apie šių trijų baudų sumokėjimą byloje nėra (2018-06-29 Administracinių nusižengimų registro išrašas <...> už 5 metus).

Atsakovas 2019-01-05 – 2019-09-28 lankė individualias psichologo konsultacijas (30 akademinių valandų) ir atliko asmenybės testą. Visi šie aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad atsakovas darė žalingą įtaką vaikui savo elgesiu, juo tinkamai nesirūpino, taip pat S. P. jau ilgą laiką vengia atlikti savo pareigas jį auklėti, o atsakovė to padaryti negali dėl sveikatos būklės. Atsakovo kartais rodomos pastangos auginti sūnų šeimoje buvo trumpalaikės ir teigiamų rezultatų, kad būtų užtikrinta vaiko teisė augti biologinėje šeimoje, nedavė.

Šeimos bylose teismo vaidmuo yra aktyvus. Civilinio proceso įstatymas reglamentuoja, kad jeigu byloje pareikštas vienas iš įstatymuose numatytų alternatyvių reikalavimų, teismas, nustatęs, jog tenkinti pareikštą reikalavimą nėra pagrindo, gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (Lietuvos Respublikos CPK 376 str. 4 d.).

Lietuvos Respublikos CK 3.179 str. nustatyta, kad vaiko atskyrimas nuo tėvų – viena iš dviejų tėvų valdžios ribojimo rūšių, laikina vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, kuri taikoma nesant tėvų kaltės, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas (Lietuvos Respublikos CK 3.179 str. 1 d.). Atskirtam nuo tėvų vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste (Lietuvos Respublikos CK 3.179 str. 2 d.). Atskyrus vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (Lietuvos Respublikos CK 3.179 str. 3 d.). Vaikui nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma, kai vaikas įstatymų nustatyta tvarka atskirtas nuo tėvų (Lietuvos Respublikos CK 3.257 str. 3 p.). Įvertinus ieškovo nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus dėl nepilnamečio M. P. mamos sveikatos būklės (ji yra neįgali, turi protinę negalią, jai nustatytas 35 % darbingumo lygis, diagnozuotas (duomenys neskelbtini), yra ryškūs elgesio pakitimai, reikalaujantys dėmesio ir gydymo, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) ir jos negalėjimo dėl sveikatos būklės ir sąlygų nebuvimo rūpintis nepilnamečiu savo vaiku, darytina išvada, kad nors ieškovas prašo laikinai apriboti K. K. valdžią sūnaus M. P. atžvilgiu, tačiau tėvų valdžia gali būti ribojama tik esant tėvų kaltei, todėl šis ieškovo reikalavimas netenkintinas. Kadangi teismas nenustatė Lietuvos Respublikos CK 3.180 str. 1 d. išvardintų sąlygų, kai ribojama tėvų valdžia ir bent vieno iš nurodytame straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių turėtų būti taikomas laikinas arba neterminuotas tėvų valdžios apribojimas, taip pat nenustatė motinos kaltės, vaikas M. P. atskirtinas nuo motinos (Lietuvos Respublikos CK 3.179 str. 1 d.). Teismas pažymi, kad vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) panaikinamas išnykus aplinkybėms, dėl kurių vaikas nuo tėvų atskirtas, o jei atskirti tėvai (tėvas ar motina) nuo vaiko savo tėvų valdžią naudoja priešingai vaiko interesams, jiems gali būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas (Lietuvos Respublikos CK 3.181 str. 1 d. ir 5 d.).

Lietuvos Respublikos CK 3.155 str. 2 d. numatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Lietuvos Respublikos CK yra užtikrinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo konstitucinės pareigos ir tai yra pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą.

Lietuvos Respublikos CK 3.180 str. 1 d. išvardintos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Nustačius bent vieną iš nurodytame straipsnyje nustatytų pagrindų, turi būti taikomas laikinas arba neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Įvertinęs visus aukščiau išdėstytus įrodymus ir išnagrinėjęs bylą teismas daro išvadą, kad atsakovas nesirūpino vaiko poreikiais, jo priežiūra ir sveikatos būkle, nesudarė jam tinkamos aplinkos augti ir vystytis, taigi vengia atlikti savo pareigas vaikui, o vaikas jau beveik pusantrų metų gyvena pas globėją (rūpintoją), piktnaudžiauja alkoholiu, o ilgą laiką teiktos socialinės paslaugos nebuvo efektyvios. Padėtis nuo ieškinio pareiškimo teisme nėra pasikeitusi. Atsakovas teismo posėdyje parodė, kad bendrauja su sūnumi ir žada dėti tolimesnes pastangas susigrąžinti sūnų. Teismas priimdamas sprendimą atsižvelgia į tai, kad atsakovas su ieškiniu sutinka ir į susidariusią padėtį: į M. P. nenutrūkusius ryšius su šeimos nariais ir į tai, kad 2019 m. atsakovas lankė individualias psichologo konsultacijas ir vaiko interesus (Lietuvos Respublikos CK 3.183 str. 2 d.). Visi šie duomenys rodo, jog S. P. visai nėra nusišalinęs nuo savo kaip tėvo pareigų vykdymo, nenustatyta, kad tėvas daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir yra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti – jis dirba, turi gyvenamąjį plotą, tarp jo ir sūnaus yra emocinis ryšys (Lietuvos Respublikos CK 3.180 str. 1 d. ir 3 d.). Todėl teismas taiko laikiną tėvų valdžios apribojimą kaip prevencinę priemonę tėvui, kad jis pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą – nustotų piktnaudžiauti alkoholiu, pagaliau priimtų siūlomą specialistų pagalbą, kad apsaugoti nepilnametį vaiką nuo būsimos žalos nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. Teismas mano, kad šis ieškovo reikalavimas tenkintinas ir tikslinga apriboti tėvo valdžią nepilnamečio vaiko M. P. atžvilgiu laikinai (Lietuvos Respublikos CK 3.180 str.). Apribojus atsakovo tėvo valdžią laikinai, jam sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Tačiau atsakovui išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja jo interesams (Lietuvos Respublikos CK 3.180 str. 4 d.). Tėvų valdžios apribojimas taikomas tik dėl tų vaikų ir tik tam iš tėvų, dėl kurio priimtas teismo sprendimas (Lietuvos Respublikos CK 3.180 str. 5 d.).

Civilinis įstatymas nustato, kad priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui (Lietuvos Respublikos CK 3.183 str. 4 d.). Todėl apribojus atsakovo valdžią ir atsakovams su ieškiniu sutinkant, šio vaiko gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo nustatytina vaikų globos institucijoje – VšĮ Biržų rajono socialinių paslaugų centre, esančiame (duomenys neskelbtini) (Lietuvos Respublikos CK 3.265 str. 3 p.).

Iš atsakovo jau priteistas išlaikymas vaikui ankstesniu 2016-11-08 teismo sprendimu, todėl nebepriteistinas. Atsakovė su ieškiniu sutinka. Iš atsakovės priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui, ji turi pareigą išlaikyti savo vaiką, ji nedirba, tačiau gaunamos labai mažos pajamos yra nekintančios - 120 EUR šalpos pensija per mėnesį, iš kurios atskaičiuojamas išlaikymas sūnui V. P.. Ji yra neįgali, tik iš dalies darbinga (35% darbingumo, jai nustatytas specialiųjų poreikių lygis 2013-04-08 – 2045-09-05). Duomenų apie jos turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą byloje nėra, bet ieškovas nurodo, kad jokio turto ji neturi, prašomas priteisti išlaikymas – po 30 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis vaikui nuo ieškinio padavimo teisme (2019-07-22 d.) iki vaiko pilnametystės, atitiks minimalių vaiko poreikių patenkinimą, todėl nuo šios datos išlaikymas ir priteistinas, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (Lietuvos Respublikos CK 3.192 str., 3.194 str. 1 d. ir 3 d., 3.195 str., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.208 str.).

Kadangi nepilnametis vaikas gyvena su globėju (rūpintoju) šio buveinės vietoje, VšĮ Biržų rajono socialinių paslaugų centras paskirtinas vaiko M. P. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju (Lietuvos Respublikos CK 3.190 str. 1 d.).

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (Lietuvos Respublikos CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Nors ieškinys patenkintas iš dalies, tačiau beveik visi reikalavimai (išskyrus motinos valdžios apribojimo terminą) patenkinti. Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (Lietuvos Respublikos CPK 83 str. 1 d. 2 p. ir 14 p.). 2019-09-04 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei K. K. suteikta antrinė teisinė pagalba, 100 % atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų mokėjimo. 2019-10-04 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad už atsakovei K. K. teiktą antrinę teisinę pagalbą prašoma priteisti valstybei 63,62 EUR. Civilinio proceso įstatymas nustato, kad nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiamos šalys – bylose dėl tėvų valdžios apribojimo, <...> dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar motinos) <...> (Lietuvos Respublikos CPK 83 str. 1 d. 14 p.). Kadangi atsakovei suteikta aukščiau minėta antrinė teisinė pagalba, todėl iš jos nepriteistinas nei žyminis mokestis išlaikymo dalyje (1 vaikas po 30 EUR x 12 mėn. x 3% = 10,80 EUR), nei pusė žyminio mokesčio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo dalyje (75 EUR : 2 = 37,50 EUR), nei valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, nei procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei (pažyma, Lietuvos Respublikos CPK 88 str. 1 d. 3 d., 92 str., 99 str. 2 d.).

Kadangi atsakovas S. P. nuo žyminio mokesčio neatleistas reikalavimo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo dalyje, o šis reikalavimas buvo pareikštas abiems atsakovams, iš atsakovo priteistina pusė - 37,50 EUR žyminio mokesčio ir pusė – 10,15 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei (20,30 EUR : 2 = 10,15 EUR, pažyma, Lietuvos Respublikos CPK 80 str. 1 d. 6 p. ir 7 d., 88 str. 1 d. 3 d., 92 str., 96 str. 1 d.). Iš ieškovo ir atsakovo nepriteistinos už atsakovei teiktą antrinę teisinę pagalbą prašomos priteisti 63,62 EUR išlaidos valstybei ir jos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (Lietuvos Respublikos CPK 96 str. 4 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 straipsniais, 263-267 straipsniais, 268 straipsnio 1-8 dalimis, 269 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsnio 1-4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 3-5 punktais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities VTAS ieškinį tenkinti iš dalies.

Atskirti nepilnametį vaiką M. P., a.k. (duomenys neskelbtini), nuo jo motinos K. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini).

Laikinai apriboti atsakovo S. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), tėvo valdžią nepilnamečio vaiko M. P., a.k. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovės K. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui vaikui M. P. , a.k. (duomenys neskelbtini), po 30 EUR (trisdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teisme dienos (2019-07-22) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti vaiko M. P., a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo VšĮ Biržų rajono socialinių paslaugų centre, įstaigos kodas (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini).

VšĮ Biržų rajono socialinių paslaugų centrą paskirti vaiko M. P. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju.

Priteisti iš atsakovo S. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), 37,50 EUR žyminio mokesčio ir 10,15 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei (įmokos kodas 5660).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus.