Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Asta Jakučiūnienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. S. gynėjo advokato L. Ž. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. lapkričio 27 d. nutarimo Nr. 357-469 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nuteistasis V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 31 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, jam paskirta 60 parų arešto bausmė. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 6 d. nuosprendžiu, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (2018 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. XIII-1682 redakcija), BK 181 straipsnio 2 dalį (2018 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. XIII-1682 redakcija), taikant BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, jam paskirta 2 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 31 d. baudžiamuoju įsakymu ir V. S. paskirta 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Nuteistojo V. S. bausmės pradžia – 2022 m. gegužės 3 d., bausmės pabaiga – 2025 m. kovo 3 d. Alytaus kalėjime bausmę nuteistasis atlieka nuo 2023 m. birželio 26 d.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – Komisija) 2023 m. lapkričio 27 d. priėmė nutarimą Nr. 357-469 netaikyti nuteistajam V. S. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnį, rekomenduojant nuteistajam tęsti dalyvavimą savitarpio pagalbos grupės veikloje, dalyvauti nusikalstamo elgesio riziką mažinančiose programose ir nustatė pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo galimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos datą – 2024 m. balandžio 27 d. Komisija, įvertinusi individualaus socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą, nuteistajam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių įvykdymo rezultatus, nuteistojo elgesį ir elgesio pokyčius bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatus bei nusikalstamo elgesio rizikos veiksnių valdymą, nuteistojo požiūrį į darbą, mokymąsi, galimybes dirbti ar mokytis, nusikalstamos veikos, dėl kurios asmuo nuteistas, pavojingumą ir pobūdį, ir kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, padarė išvadą, jog šiuo metu dar negalima konstatuoti, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žymiai mažėja, todėl netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis V. S., lygtinai paleistas į laisvę, nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų.

Skunde nurodoma, kad Komisijos nutarimas yra neišsamus, vienpusiškas, nurodant išimtinai tik neigiamai nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes ir visiškai ignoruojant aplinkybes, kurias vertinant galima spręsti, kad V. S. nusikalstamo elgesio rizika yra sumažėjusi iki minimumo, jis gali resocializuotis ir neatlikdamas jam likusios realios laisvės atėmimo bausmės dalies, o būdamas lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos ar taikant intensyvią priežiūrą. V. S. atitinka formalųjį lygtinio paleidimo kriterijų, nes jis jau yra atlikęs jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. Nustatant nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos laipsnį, buvo vertinami tik neigiami kriterijai, kurie iš esmės susiję su jo praeityje buvusiais teistumais, įsiskolinimais, ankstesniu požiūriu į narkotinių medžiagų vartojimą ir panašiai, tačiau visiškai nebuvo vertintos aplinkybės, kurios nuteistąjį charakterizuoja teigiamai bei suteikia pagrindo išvadai, kad socialinė reabilitacija gali būti tęsiama ir laisvėje, tai yra būnant lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietos įstaigos. Taigi, nuteistojo V. S. elgesio prognozavimas remiasi buvusiais įvykiais ir faktais – buvusiais socialiniais ir teisiniais sunkumais, užfiksuotais tik šio asmens baudžiamojoje byloje, taip pat asmens elgesiu nelaisvės sąlygomis, kas neišvengiamai įtakojo priimant nutarimą prie sistemingo rizikos pervertinimo (per aukšto rizikingumo nustatymo). Kita vertus, tam tikras nuteistojo V. S. elgesio vertinimas ir taikytinų poveikio priemonių efektyvumo numatymas yra daug svarbesnis nei, pavyzdžiui, atliktos ar paskirtos bausmės dydis, taip pat nusikaltimo sunkumas, įsiskolinimai, buvę administraciniai nusižengimai, todėl vienokia ar kitokia forma jis galėtų būti bent jau vienu iš kriterijų sprendžiant, ar asmuo gali būti paleistas lygtinai. Nuteistojo gynėjo nuomone, privalo būti įvertinta tai, kad, atlikdamas bausmę Vilniaus ir Šiaulių kalėjimuose, V. S. buvo skatintas, be to, nei paminėtose įstaigose, nei atlikdamas bausmę Alytaus kalėjime, jis nepadarė drausminių nusižengimų, palaiko aktyvius socialinius ryšius su tėvais ir kitais artimaisiais, yra užsirašęs ir pageidauja dalyvauti socialinio ugdymo programose. Neatsižvelgta į tai, kad V. S. pilnai atlygino nukentėjusiajai padarytą žalą dar bylos teisminio nagrinėjimo metu. Nutarimo teiginiai, kad nuteistajam būdingas nuolatinis pasirinkimas situacijų, kurios padidina pakartotinio nusikalstamumo riziką ir jis kas kiek laiko užsiima veikla, kuri yra susijusi su jo nusikalstamumu, yra pernelyg šabloniški, universaliu principu taikomos frazės, kurios nepagrįstos jokiais faktiniais duomenimis, todėl yra nepagrįstos. Neatitinka faktinių aplinkybių skundžiamo nutarimo teiginiai apie tai, kad V. S. požiūris į darbinę veiklą yra dvejopas. Komisija apibūdino nuteistąjį išimtinai neigiamai, tačiau neatsižvelgta, kad V. S. mokosi (duomenys neskelbtini)centre ir ši aplinkybė tik patvirtina išvadą, kad jis darbinės veiklos nevengia ir turi planų užsiimti ja tiek laisvės atėmimo įstaigoje, tiek ir ateityje. Prie skundo pridedama pažyma patvirtina, kad nuteistasis mokosi (duomenys neskelbtini) skyriuje pagal (duomenys neskelbtini) ugdymo programą, gerai lanko pamokas, jų metu yra drausmingas, gerai įsisavina dėstomą dalyką, labai gerai atlieka praktinius darbus, todėl grupės vadovas siūlo jį skatinti už gerą lankomumą, gerą mokymąsi ir drausmingumą. Nutarime teigiama, kad V. S. nesprendžia problemų dėl priklausomybės psichiką veikiančiomis medžiagomis ir iki šiol jam nepavyko savarankiškai įveikti šios priklausomybės. Galima tik spėlioti, kad Komisija tokias kategoriškas išvadas padarė remdamasi ankstesniu jo teistumu, nes laisvės atėmimo vietoje V. S. nevartoja nei narkotinių, nei psichotropinių medžiagų, tačiau su tokia problema yra susidūręs anksčiau, nes savanoriškai lanko Narkomanų anonimų savitarpio pagalbos grupę. Nuteistojo gynėjo vertinimu, skunde išdėstyti argumentai sudaro pakankamą faktinį ir teisinį pagrindą paneigti Komisijos nutarime nurodytus teiginius bei taikyti nuteistajam V. S. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra atsiliepimo į nuteistojo skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus sprendžiant nuteistojo V. S. lygtinio paleidimo klausimą ir tinkamai juos įvertino. Atkreipiamas dėmesys, kad sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo Komisija priėmė vienbalsiai (nuteistojo asmens byla, bylos lapai 116-117).

Nuteistasis V. S. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kai jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nuteistasis stengiasi vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, mokosi, lanko Narkomanų anonimų savitarpio pagalbos grupę, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, bausmės atlikimo metu drausmine tvarka nebaustas, skatintas du kartus. Šios nurodytos aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau jos savaime nesudaro pagrindo taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Teismas, įvertinęs nuteistojo gynėjo pateikto skundo teiginius, socialinio tyrimo išvados duomenis, nuteistajam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, daro išvadą, kad taikyti lygtinį paleidimą V. S. šiuo metu dar nėra pagrindo.

Teismas pažymi, kad nuteistojo V. S. nusikalstamo elgesio rizika mažėjo nepakankamai, nes 2023 m. liepos 17 d. atlikto pirminio vertinimo metu pagal OASys metodiką buvo nustatyta vidutinė rizika, pakartotinio vertinimo, atlikto 2023 m. spalio 18 d., metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika išliko vidutinė. Vertinimo metu nustatyta, kad nuteistasis pradėjo vykdyti kai kurias plane numatytas priemones – mokytis profesijos, dalyvauti priklausomų asmenų savitarpio pagalbos veikloje. Vis tik nuteistasis nėra padaręs pažangos valdant kitus kriminogeninius veiksnius, kadangi iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog stebimas formalus, deklaratyvus požiūris į darbą, nuteistasis nėra dalyvavęs rekomenduotose intervencinėse programose, kurios nukreiptos į kriminogeninių veiksnių valdymą, todėl vertinimo metu nėra fiksuojami teigiami mąstymo ar elgesio pokyčiai. Nors nuteistasis yra motyvuotas keistis, teismas, įvertinęs socialinio tyrimo išvadoje nurodytus nuteistojo kriminogeninius veiksnius ir tai, kad didesnė jų dalis yra dinaminiai, kuriuos nuteistasis vis dar gali ir privalo pakeisti aktyviai dalyvaudamas pataisos procese, sprendžia, kad nuteistojo akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nenustatyta ir aukščiau minėtos nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės nerodo jo elgesio pokyčių, pakankamų sėkmingai probacijai. Atkreipiamas dėmesys, jog lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos lemia ne vien asmens įvertinimas pagal OASys metodiką, tačiau ir nuteistojo elgesio bei mąstysenos pokyčiai bausmės atlikimo metu, jo pastangos resocializuotis. Reikšmingi V. S. elgesio bei mąstysenos pokyčiai nėra nustatyti, o jo palaikantys santykiai su artimaisiais, drausminių nuobaudų neturėjimas ir apsauginių veiksnių buvimas nereiškia, kad jo nusikalstamo elgesio rizika mažėjo žymiai. Tai, jog nuteistojo ir jo gynėjo netenkina Komisijos nutarimo motyvai, nesuteikia pagrindo laikyti šį Komisijos nutarimą nepagrįstu ir neteisėtu. Nors Komisija nutarime atkreipė dėmesį į nuteistojo praeityje buvusius teistumus, turimus įsiskolinimus, jo požiūrį į narkotinių medžiagų vartojimą, menką darbinę patirtį laisvėje bei kitas aplinkybes, tačiau šiuo aspektu pažymima, jog sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo klausimą, šios aplinkybės nebuvo sureikšmintos, o paminėtos tik tarp visų kitų nustatytų aplinkybių, todėl nuteistojo gynėjo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo nutarimo matyti, jog Komisija, priimdama nutarimą, rėmėsi visais asmens byloje esančiais duomenimis, jų visuma ir, juos įvertinusi, konstatavo, jog nuteistojo V. S. nusikalstamo elgesio rizika vis tik žymiai nekito.

Nuteistojo V. S. gynėjas skunde nurodė, jog nuteistasis, atlikdamas bausmę Vilniaus ir Šiaulių kalėjimuose, buvo skatintas, drausmine tvarka nebaustas. Teismo vertinimu, tai, kad nuteistasis nėra baustas drausmine tvarka, tik patvirtina, kad V. S. stengiasi elgtis taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis, tačiau nuobaudų neturėjimas dar nėra absoliutus įrodymas, jog nuteistasis ir laisvėje pasirinks tinkamus elgesio modelius. Aplinkybė, jog nuteistasis yra 2 kartus paskatintas, sprendžiant jo lygtinio paleidimo klausimą, negali būti išskirtinai sureikšminta, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai, būti paskatintas ir jokiu būdu nepažeisti laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją. Atkreipiamas dėmesys, jog nuteistasis V. S. paskutinį kartą skatintas Šiaulių kalėjime 2023 m. gegužės 12 d., (duomenys neskelbtini) kalėjime skatintas nebuvo, nors ir yra pateiktas (duomenys neskelbtini) skyriaus grupės vadovo siūlymas skatinti nuteistąjį už gerą mokymąsi ir drausmingumą. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl, vis dar išliekant kriminogeniniams veiksniams, tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Įvertinus nuteistojo V. S. elgesį per visą bausmės atlikimo laiką, jo mąstymo, požiūrio į turimas elgesio problemas pasikeitimą, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir sėkmingai probacijai. Tą patvirtina jau vien tai, kad, atlikus didžiąją dalį paskirtos bausmės, vis dar išlieka ne tik statinis kriminogeninis veiksnys: kriminalinė istorija (teistas 20 kartų, nusikalstamam elgesiui būdingas modelis, smurtinio elgesio istorija, nusikaltimai sunkėja), bet dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: lėšų tvarkymas ir pajamos, gyvenimo stilius ir draugai, piktnaudžiavimas narkotikais, mąstymas ir elgesys, nuostatos.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis pripažįsta, jog nusikaltimai atlikti impulsyviai, spontaniškai, neplanuotai, nes neapgalvojo visų savo elgesio pasekmių. Nuteistasis geba iš dalies atpažinti turimas problemas, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą, ir to, kaip pats prisidėjo prie jos atsiradimo, yra prieštaravimų – nurodo, kad alkoholio vartojimas buvo problema, tačiau jos atsiradimo priežasčių neanalizuoja. Asmens situacijos ir savęs analizė yra gana paviršutiniška, buitinio lygmens. Spręsdamas turimas problemas pasirinkdavo netinkamas strategijas (spręsdamas konfliktus – smurtaudavo, spręsdamas emocinius sunkumus – vartojo narkotikus arba alkoholį). Nuteistojo teigimu, jis stengėsi spręsti kylančias problemas teisėtais būdais, tačiau neneigia, kad jam ne visada tai pavykdavo. Stebimas gebėjimas suprasti kitų žmonių jausmus, tačiau tik tam tikru laipsniu, nuteistasis išlieka labiau orientuotas į savo paties interesus ar poreikius. Savęs vertinime problemų dėl narkotinių medžiagų vartojimo V. S. neįžvelgia, tačiau pats pripažino, kad paskutinį nusikaltimą įvykdė būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų bei alkoholio. V. S. ne kartą teistas už nusikalstamas veikas, susijusias su narkotinių medžiagų vartojimu. Anksčiau jis nėra gydęsis dėl priklausomybės psichiką veikiančioms medžiagoms. Dalyvauti Priklausomų asmenų nuo psichiką veikiančių medžiagų reabilitacijos programoje noro neišreiškia, problemos dėl alkoholio vartojimo pats nuteistasis neįžvelgia, tačiau akivaizdu, kad šis veiksnys yra susijęs su nuteistojo nusikalstamo elgesio raiška ir turi būti valdomas. Nuteistasis šiuo metu Alytaus kalėjime lanko Narkomanų anonimų savitarpio pagalbos grupę. Nors nuteistasis ir siekia valdyti šį kriminogeninį veiksnį dalyvaudamas grupės veikloje, tačiau akivaizdu, jog narkotinių medžiagų vartojimo problema vis dar išlieka aktuali, kadangi yra vertinama kaip kriminogeninis veiksnys. Teismo vertinimu, visos aptartos aplinkybės rodo, jog nuteistojo elgesio, mąstymo ir nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama.

Nors nuteistasis yra atlyginęs nusikaltimu padarytą turtinę žalą, tačiau jis turi neįvykdytų finansinių įsipareigojimų. Įsiskolinimas už administracinius nusižengimus – 9 539 Eur. Nuteistojo teigimu, jis turi 7 000 Eur skolą antstoliams, įmokėjęs yra apie 1 500 Eur. Sodros duomenimis, nuteistojo oficiali darbinė patirtis laisvėje yra tik maždaug 5 mėnesiai. Paskutinės jo nusikalstamos veikos padarytos siekiant finansinės naudos, panaudojant smurtą. Teismo vertinimu, nuteistasis stokojo gebėjimų bei motyvacijos užsitikrinti stabilią finansinę padėtį visuotinai priimtinais būdais, laisvėje nuteistasis dažniausiai nedirbdavo, nuolatinio pajamų šaltinio neturėjo, buvo nuteistas už vagystes, kas vertinant kartu su jam nustatytais kriminogeniniais veiksniais, kelia pagrįstas abejones, kad nuteistojo probacija bus sėkminga, kad jis sugebės užsitikrinti stabilią finansinę padėtį visuotinai priimtinais būdais, o ne darydamas naujas nusikalstamas veikas.

Sprendžiant, ar taikoma probacija bus sėkminga ir asmuo laikysis įstatymų bei nenusikals, taip pat vertintinos ir aplinkybės, susijusios su nusikalstamu elgesiu praeityje, tačiau tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atsižvelgiant į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiuos veiksnius pašalinti. Nuteistasis V. S. bausmę atlieka už apysunkio ir sunkaus nusikaltimų padarymą (BK 180 straipsnio 1 dalis, BK 181 straipsnio 2 dalis), šie nusikaltimai yra sunkesni už ankstesnius, būdingas nusikaltimų modelis. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, jog nuteistasis anksčiau teistas 20 kartų (Lietuvoje jis teistas 14 kartų, (duomenys neskelbtini) – 6 kartus) už vagystes, viešosios tvarkos pažeidimą, nusikalstamas veikas, susijusias su narkotinių medžiagų turėjimu be tikslo jas platinti, netikrų pinigų ar vertybinių popierių gaminimą, laikymą arba realizavimą, transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam, ar apsvaigusiam nuo narkotinių medžiagų, plėšimus bei turto prievartavimą. Be to, nuteistasis 19 kartų baustas administracine tvarka už administracinius nusižengimus, iš jų beveik visus kartus už transporto priemonių vairavimą apsvaigusiam nuo psichotropinių medžiagų, greičio viršinimą bei vairavimą transporto priemones, kai teisė vairuoti atimta. Visos šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui, ir suponuoja pareigą atsižvelgti ne tik į nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismo vertinimu, nustatytų nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma šiuo metu dar neleidžia konstatuoti akivaizdžios jo pažangos koreguojant elgesį, nuostatas bei mąstymą teigiama linkme ir daryti išvadą, kad nuteistasis laisvėje sugebės ilgą laiką pasirinkti tinkamus elgesio modelius.

Komisija nutarime atsižvelgė ir vertino ne tik bausmės skyrimo tikslus, bet ir resocializacijos reikšmę nuteistajam taikomo pataisos proceso metu. Vien tik nuteistojo siekiui būti paleistam lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negali būti teikiamas prioritetas prieš visuomenės saugumą bei interesą, kad asmenys laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Teismas įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatė, kad V. S. bausmės tikslai gali būti pasiekti tik faktiškai atliekant terminuotą laisvės atėmimo bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje, todėl jos atlikimo sąlygų pakeitimas jas švelninant galimas tik nustačius tokią asmens pažangą pataisos proceso metu, kuri sudarytų pakankamą pagrindą manyti, kad toliau tęsti bausmės atlikimą struktūruotoje aplinkoje būtinybės nėra, o nuteistas asmuo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos metu laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šiuo atveju aptartos aplinkybės, sudaro pagrindą spręsti, kad pataisos procesas laisvės atėmimo vietų įstaigoje jam vis dar nėra pakankamas, o socialinio tyrimo išvadoje išskiriami aptarti riziką pakartotinai nusikalsti didinantys aspektai, kuriuos pagrįstai ir motyvuotai įvertino Komisija, nepatvirtina pakankamos nuteistojo pažangos.

Teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką, pastangas spręsti turimas elgesio problemas, sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadai, jog nuteistasis V. S. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį ir padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus V. S. iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismo vertinimu, Komisija padarė teisingą išvadą, jog visų nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad Komisijos 2023 m. lapkričio 27 d. nutarimas Nr. 357-469 yra pagrįstas ir teisėtas, jį panaikinti pagrindo nėra, todėl nuteistojo V. S. gynėjo pateiktas skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo V. S. gynėjo advokato L. Ž. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. lapkričio 27 d. nutarimo Nr. 357-469 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, nuteistojo V. S. asmens bylą Nr. 18196 grąžinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.