Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gudyno (kolegijos pirmininkas), Sigitos Rudėnaitės (pranešėja) ir Algirdo Taminsko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A.M. prašymą atnaujinti procesą A.M. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N(3)-1247/2006.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Kelių patrulių rinktinės pareigūnas 2005 m. rugsėjo 18 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą A.M. dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 2 dalyje ir 123 straipsnio 6 dalyje numatytų teisės pažeidimų padarymo už tai, kad jis 2005 m. rugsėjo 18 d. apie 3.30 val. Goštauto g., Vilniuje, vairavo automobilį „Peugeot 307“ (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas vidutinio girtumo laipsnis), taip pat nepateikė privalomojo automobilio civilinės atsakomybės draudimo dokumento.

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos 2006 m. sausio 24 d. nutarimu A.M. už ATPK 126 straipsnio 2 dalyje numatyto teisės pažeidimo padarymą paskirta 2000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 24 mėnesiams. Nutarime nurodyta, kad pareiškėjo atsakomybę sunkina tai, jog tos pačios rūšies pažeidimas padarytas pakartotinai per metus (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas A.M. kreipėsi į administracinį teismą, prašydamas Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos 2006 m. sausio 24 d. nutarimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti. Skunde jis nurodė, kad administracinį teisės pažeidimą fiksavęs policijos pareigūnas buvo šališkas ir elgėsi neteisėtai, nesilaikė Vyriausybės 1996 m. sausio 15 d. nutarimu Nr. 92 patvirtintos Transporto priemonių vairuotojų ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo būsenos nustatymo tvarkos 11.8., 21 punktų reikalavimų, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 5-V-462 patvirtintos Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukcijos 11 punkto reikalavimų. A.M. paaiškino, kad medicininei apžiūrai į sveikatos priežiūros įstaigą jis buvo pristatytas neteisėtai, nes dokumentų ar įrašų apie jo alkotestavimą ir rezultatus ar vengimą alkotestuotis bei motyvuoto siuntimo medicininei apžiūrai nėra. Gydytojos B.P. atlikta medicininė apžiūra buvo neobjektyvi, gydytoja netiksliai fiksavo klinikinius požymius, nebuvo paimtas jo kraujas neblaivumui nustatyti, nors jis prašė tai padaryti. Medicininės apžiūros aktas Nr. 2551, jo teigimu, neteisėtas, nes jame užfiksuoti faktai neatitinka objektyvios tikrovės. A.M. nurodė, kad Ukmergės ligoninėje buvo atliktas pakartotinis tyrimas, patvirtintas medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. 131(45), kuriame užfiksuoti faktai įrodo, kad jis buvo blaivus. A.M. nuomone, byloje atlikta ekspertizė (Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos 2006 m. sausio 13 d. – sausio 17 d. ekspertizės aktas Nr. G-6) taip pat nepatvirtina, kad jis buvo neblaivus (ekspertas pats pripažino, kad medicininei apžiūrai atlikti trūko eilės dokumentų (motyvuoto siuntimo ir kt.), be to, ekspertui nebuvo suformuluoti klausimai ir neaišku, ką jis vertino, neištyręs dokumentų, jis padarė neteisingą išvadą, kad pakartotinė apžiūra atlikta pavėluotai). A.M. pažymėjo, jog ekspertas akte padarė išvadą, skirtingą padarytai pirminės ir pakartotinės medicininės apžiūros metu – pareiškėjo būseną 2005 m. rugsėjo 18 d. po 3.30 val. įvertino kaip vidutinio laipsnio apsvaigimą (Transporto priemonių vairuotojų ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo būsenos nustatymo tvarkos 1.2 punktas). Pareiškėjo teigimu, pažeidimo jis nepadarė, tačiau jeigu teismas nuspręstų, jog pažeidimas padarytas, jis prašė neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nes ši teisė jam yra būtina kasdieniniame darbe, kuris yra pajamų šaltinis.

II.

III.

2006 m. gruodžio 12 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje. A.M. teigia, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas padarė esminių materialinės teisės normų pažeidimų, jas taikant, ir tai turėjo įtakos priimant neteisėtą nutartį (Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 str. 2 d. 10 p.), netinkamai išaiškino ir pažeidė Administracinių teisės pažeidimų kodekso bei kitų administracinės teisės aktų normas. Pareiškėjas nurodo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas netinkamai pritaikė ATPK 9 straipsnį, nes nustatant administracinį pažeidimą būtina nustatyti asmens kaltę, o nustatinėjant jo blaivumą, buvo padaryta eilė pažeidimų, kurių didelė dalis konstatuota ekspertizės akte bei Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartyje, byloje daug abejotinų ir vienas kitam prieštaraujančių įrodymų. Pareiškėjas pažymi, jog 2006 m. spalio 4 d. nutartyje nurodoma, jog esant prieštaringiems įrodymams dėl jo neblaivumo, teismas vadovaujasi 2006 m. sausio 13 d. – sausio 17 d. teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. G-6, tačiau tokia teismo išvada prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms - dar Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. kovo 20 d. nutartyje konstatuota, kad ekspertizės akto teiginys, jog VšĮ Ukmergės ligoninėje kartotinė medicininė apžiūra, kurios metu nustatyta, kad jis buvo blaivus, atlikta pavėluotai, yra neteisingas. Pareiškėjo teigimu, ekspertai, vertindami ekspertizei pateiktus dokumentus, be pagrindo neįvertino svarbaus įrodymo, patvirtinančio jo blaivumą - VšĮ Ukmergės ligoninėje atliktos kartotinės medicininės apžiūros, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas negalėjo minėto ekspertizės akto laikyti vieninteliu įrodymu, patvirtinančiu jo kaltę dėl ATPK 126 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo (egzistavo priešingas, jo kaltę paneigiantis, nenuginčytas įrodymas). Pareiškėjas pažymi, jog teismas nutartyje klaidingai nurodė, kad jo būseną po 2005 m. rugsėjo 18 d. 3.30 val. ekspertai įvertino kaip vidutinio laipsnio neblaivumą. Pažymima, jog nors ir remdamasis prielaidomis, be pagrindo atlikta, netinkamai įforminta, todėl neteisėta pirmine apžiūra, kurioje daroma išvada dėl jo neblaivumo, psichiatras-ekspertas padarė išvadą, kad jo būsena 2005 m. rugsėjo 18 d. po 3.30 val. vertintina kaip vidutinio laipsnio apsvaigimas (ekspertizės akto 3 lapo 4 pastraipa). Taigi, teismas klaidingai nurodė ekspertų padarytą išvadą dėl jo būsenos. Pareiškėjas akcentuoja, jog tai, kad pristatant jį apžiūrai į sveikatos priežiūros įstaigą, policijos pareigūnai nesilaikė 1996 m. sausio 15 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 92 patvirtintos Transporto priemonių vairuotojų ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo būsenos nustatymo tvarkos 11.8, 21, 25, 26 punktų, 2005 m. liepos 25 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr.5-V-462 patvirtintos Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukcijos 11 punkto, nurodyta ir ekspertizės akte (Ekspertizės akto 2 lapo 1 pastraipa 3, 4, 5, 6 eilutės, 2 lapo 2 pastraipos 1, 2, 3, 4 punktai). Būtent jame konstatuota, jog nustatinėjant jo blaivumą, pažeistos materialinės teisės normos, reguliuojančios neblaivumo būsenos nustatymo tvarką. Jo manymu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas netinkamai įvertino minėtus pažeidimus, todėl padarė materialinių teisės normų, reguliuojančių neblaivumo būsenos nustatymo tvarką, pažeidimą (netinkamai pritaikė ATPK 9 straipsnį ir neegzistuojant kaltės įrodymo, priėmė neteisėtą nutartį).

Pareiškėjas taip pat remiasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 12 punktu. Pareiškėjas nurodo, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N12-344-2004 administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese (sprendžiama dėl įstatyme numatytų sankcijų taikymo, prieš tai nustačius, jog buvo padaryta įstatymo draudžiama veika). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažino, kad policijos pareigūnai, sulaikydami ir pristatydami jį medicininei apžiūrai į sveikatos priežiūros įstaigą, pažeidė 1996 m. sausio 15 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 92 patvirtintos Tvarkos 26 punktą, tačiau tai laikė neesminiu pažeidimu. Pareiškėjo manymu, tokia, teismo išvada prieštarauja ATPK 7 straipsniui bei formuojamai vieningai administracinių teismų praktikai.

Pareiškėjas taip pat remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimu, pažymėdamas, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyje nepasisakė dėl esminių jo apeliacinio skundo motyvų, t.y. dėl 2006 m. sausio 13 d. – sausio 17 d. teismo psichiatrijos ekspertizės trūkumų bei kartotinės medicininės apžiūros akto, surašyto VšĮ Ukmergės ligoninės gydytojos, nors minėti motyvai buvo labai svarbūs ir turėjo reikšmės teisingos nutarties priėmimui, neatsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos normas, nepakankamai argumentavo savo nutartį, joje nurodydamas aplinkybes, prieštaraujančias byloje nustatytiems faktams : nurodė, kad jokie objektyvūs įrodymai nepatvirtina jo argumentų, jog gydytoja B.P. netiksliai fiksavo klinikinius požymius, nors ekspertizės akte aiškiai nurodyti gydytojos pirminės apžiūros metu padaryti pažeidimai (Ekspertizės akto 2 lapo 4 punkto 1 pastraipa, 3 lapo 7 punkto 1 pastraipa), pažeisdamas ATPK 7 straipsnį, klaidingai nurodė, kad byloje nebuvo įrodyta, jog jis prašė sveikatos priežiūros įstaigoje paimti kraują neblaivumui nustatyti (medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 2551 nurodyta, kad kraujo tyrimo jis prašė; akto 2 lapas 13 punkto paskutinė pastraipa). Pareiškėjo teigimu, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui netinkamai įvertinus materialinės teisės pažeidimus, kurie padaryti nustatinėjant jo neblaivumą, bei nutartyje nurodžius aplinkybes, prieštaraujančias byloje esantiems dokumentams, netinkamai konstatuota jo kaltė dėl administracinio teisės pažeidimo įvykdymo, teismas nepasiekė ATPK 248 straipsnyje įtvirtintų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių. Pareiškėjas taip pat remiasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 6 straipsniu, 86 straipsnio 1 dalimi, nurodydamas, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas netinkamai pritaikė ATPK 9 straipsnį, nutartyje neatsakė į eilę svarbių apeliacinio skundo argumentų, pažeidė iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylantį reikalavimą teisingai išnagrinėti bylą. Pareiškėjo manymu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tinkamai neištyrė nei faktinės, nei teisinės bylos pusės, yra pakankamas pagrindas teigti, jog nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, buvo netinkamai pritaikyti Lietuvos ATPK 7, 9 ir 248 straipsniai, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos normos, teismo nutartis prieštarauja administracinių teismų praktikai (nutarties konstatuojamosios dalies penkta pastraipa prieštarauja administracinėje byloje Nr. N12-344-2004 suformuotai praktikai), todėl yra pagrindas atnaujinti procesą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas.

Administracinių bylų teisenos įstatymas numato, kad procesas byloje, užbaigtoje įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, gali būti atnaujintas šio įstatymo 153 straipsnyje nustatytais pagrindais. Šiuo atveju byloje prašoma atnaujinti procesą Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktuose nurodytu pagrindu.

Prašydamas atnaujinti procesą Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytu pagrindu, pareiškėjas teigia, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus, neatsižvelgė į padarytus materialinių teisės normų, reguliuojančių neblaivumo būsenos nustatymo tvarką, pažeidimus, tokiu būdu, netinkamai pritaikydamas ATPK 9 straipsnį ir neegzistuojant kaltės įrodymo, priimdamas neteisėtą nutartį. Tačiau netinkamas įrodymų įvertinimas, neatsižvelgimas į tam tikras aplinkybes Administracinių bylų teisenos įstatyme nėra numatytas kaip proceso administracinėje byloje atnaujinimo pagrindas, teismas materialinės teisės normų, reguliuojančių neblaivumo nustatymo tvarką, ATPK 7 bei 9 straipsnių, Lietuvos Respublikos Konstitucijos normų nepažeidė, todėl pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą byloje minėtu pagrindu atmestinas.

A.M., kaip matyti iš prašyme dėl proceso atnaujinimo išdėstytų argumentų, prašo atnaujinti procesą ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 12 punkte nurodytu pagrindu, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi byloje Nr. N12-344-2004. Pareiškėjas nurodo, jog pagal minėtą teismo nutartį administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese (sprendžiama dėl įstatyme numatytų sankcijų taikymo, prieš tai nustačius, jog buvo padaryta įstatymo draudžiama veika), kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nepagrįstai Tvarkos 26 punkto pažeidimą, padarytą sulaikant ir pristatant jį medicininei apžiūrai į sveikatos priežiūros įstaigą, pripažino neesminiu. Tačiau šioje byloje teismo priimta nutartis nurodytai teismo praktikai neprieštarauja, todėl pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą byloje Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatytu pagrindu taip pat atmestinas.

Pažymėtina, jog skirtingai nei teigiama pareiškėjo prašyme dėl proceso atnaujinimo, teismo byloje priimta nutartis yra pakankamai motyvuota, joje paaiškinta, kodėl teismas rėmėsi tam tikrais įrodymais, padarė atitinkamas išvadas. Išsamus apelianto išdėstytų argumentų neaptarimas nutartyje nėra pagrindas pripažinti teismo nutartį nemotyvuota.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

A.M. prašymą atnaujinti procesą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N(3)-1247/2006 atmesti.

Nutartis neskundžiama.