- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-14
- Bylos Nr.
- 2S-970-115/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Auruškevičius (pran.), Danutė Kutrienė, Neringa Švedienė
- Atsakovas
- V. B.
- Trečiasis asmuo
- V. G., N. P.
- Kategorijos
- 110.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2S-970-115/2009
Teisėja Bronislava Todesienė Procesinio sprendimo kategorijos 110.3; 122.4.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2009 m. rugsėjo 14 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, teisėjų Danutės Kutrienės, Neringos Švedienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų 365-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos, V. B. ir V. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 13 d. nutarties, kuria prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-1652-129/2009 pagal ieškovų 365-os Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos, V. B. ir V. B. ieškinį atsakovui V. B. , tretiesiems asmenims V. G. , N. P. dėl be pagrindo įgyto svetimo turto priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai 365-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrija, V. B. ir V. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo V. B. 96 638 Lt skolą, 1308,4 Lt palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, priteisti bylinėjimosi išlaidas bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi uždėjo areštą atsakovo V. B. turtui ir piniginėms lėšoms 97946,40 Lt sumai ieškovų 365-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos, V. B. ir V. B. ieškinio užtikrinimui. 2008 m. spalio 24 d. UAB INVEST CLUB įnešė už atsakovą V. B. į teismo depozitą 26442,63 Lt, todėl teismas patenkino atsakovo prašymą ir 2008 m. spalio 28 d. nutartimi pakeitė pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, t. y. panaikino V. B. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamo/kilnojamojo turto areštą, paliekant areštą visoms V. B. piniginėms lėšoms, esančioms AB DnB NORD banke. 2009 m. gegužės 12 d. teismas gavo atsakovo prašymą dėl pritaikytų laikinųjų pasaugos priemonių pakeitimo. Atsakovas prašė uždėti areštą jam nuosavybes teise priklausančiam nekilnojamam turtui – negyvenamajai patalpai – apartamentams, esantiems (duomenys neskelbtini). Paaiškino, jog lėšų areštas varžo jo veiklą, o uždėjus areštą nekilnojamajam turtui bus užtikrinti abiejų šalių interesai.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. gegužės 13 d. nutartimi prašymą tenkino ir pakeitė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 21 d. ir 2008 m. spalio 28 d. nutartimis pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, t. y. panaikino uždėtą areštą visoms V. B. piniginėms lėšoms, esančioms AB DnB NORD banke ir uždėjo areštą V. B. nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui negyvenamajai patalpai – apartamentams, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Nutarčiai įsiteisėjus nurodė grąžinti UAB INVEST CLUB į teismo depozitą 2008 m. spalio 24 d. įneštas 26442,63 Lt lėšas (b.l. 26-27). Pirmos instancijos teismas nustatė, kad atsakovui priklauso hipoteka įkeistas nekilnojamas turtas – negyvenamoji patalpa – apartamentai, adresu (duomenys neskelbtini). Iš pridėto hipotekos registro išrašo matyti, jog bendras įkeisto daikto įkainojimas yra 2325000 Lt, o sutartine hipoteka užtikrintos prievolės dydis – 393000 EUR (apytiksliai 1356950 Lt). Kadangi hipoteka apsunkinto daikto vertė yra daug didesnė nei hipoteka užtikrintos prievolės dydis, ir esant reikalui išieškoti iš hipoteka užtikrinti turto hipotekos kreditoriui atiteks ne visas hipoteka užtikrintas turtas, o likusios turto dalies pakanka nagrinėjamoje byloje ieškiniui užtikrinti, teismas tenkino prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Kadangi areštuotino turto vertė yra pakankama visam ieškiniui užtikrinti, teismas nutarė grąžinti iš depozito lėšas įneštas už atsakovą V. B. į teismo depozitą.
Šalies argumentai
Ieškovai 365-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrija, V. B. ir V. B. pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-05-13 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Ieškovai nurodo, kad laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas neužtikrina ieškinio reikalavimų. Teismas nepagrįstai nurodė, kad hipoteka įkeisto nekilnojamojo turto vertė yra pakankama visam ieškiniui užtikrinti (97 946,40 Lt), kadangi bendras turto įkainojimas yra neva 2 325 000 Lt. Pažymėtina, kad, kaip matyti iš atsakovo pateikto nekilnojamojo turto registro išrašo, minėto nekilnojamojo turto rinkos vertė 2009-01-06 siekia tik 672 000 Lt. Tuo tarpu pats atsakovas nurodo, jog sutartine hipoteka užtikrintos prievolės dydis yra apie 1 356 950 Lt, taigi į visą šį nekilnojamąjį turtą pirmumo teise savo reikalavimų patenkinimui turi hipotekos kreditorius (LR CK 4.192 str. 1 d.). Dėl šios priežasties turėtų būti atmestas teismo motyvas, kad hipoteka apsunkinto daikto vertė yra daug didesnė nei hipoteka užtikrintos prievolės dydis ir reikalui esant likusios turto dalies pakaktų ieškiniui užtikrinti. Kadangi ginčas yra turtinis, todėl piniginių lėšų areštas yra būtina laikinoji apsaugos priemonė. Be to, ieškovai nurodo, kad nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovas V. B. įsigijo 2009-01-06, t.y. tebegaliojant areštui jo piniginėms lėšoms. Šios aplinkybės rodo, jog 97 946,00 Lt piniginių lėšų areštas nėra nepagrįstai varžantis atsakovo teises ir nepažeidžia laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo ir šalių lygiateisiškumo principų. Ieškovai taip pat pažymi, kad pirmos instancijos teismas priėmė skundžiamą nutartį apie tai nepranešęs byloje dalyvaujantiems asmenims ir tuo pažeidė LR CPK 146 straipsnio 1 dalies reikalavimą. Nepagrįstas ir teismo leidimas nutartį vykdyti skubiai. Ieškovai mano, kad pirmos instancijos teismo nutartis yra visiškai be motyvų ir neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų. Todėl remiantis LR CPK 329 str. 2 d. 4 p. yra absoliutus šios nutarties dalies negaliojimo pagrindas.
Atsiliepimas
Atsakovas V. B. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-05-13 nutartį palikti nepakeistą, o ieškovų atskirąjį skundą atmesti. Atsakovas nurodo, kad ieškovai nepagrįstai nurodė, jog nekilnojamojo turto vertė yra 672 000, kadangi teismas nurodydamas 2 325 000 Lt vertę vadovavosi 2009-05-06 Hipotekos registro išrašu. Atsakovas mano, kad piniginių lėšų areštas varžo jo veiklą, nes jis negali disponuoti areštuotu turtu, vykdyti finansinių atsiskaitymų. Todėl ši laikinoji apsaugos priemonė taikytina tik tuomet, kai negalima taikyti kitų LR CPK 145 str. nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių ar jų nepakanka sprendimo įvykdymui užtikrinti. Tad pirmiausiai areštuojant ne fizinio asmens nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei turtines teises, o pinigines lėšas, nėra užtikrinama šalių pusiausvyra bei yra pažeidžiami vienos iš šalių interesai. Atsakovui priklausančio turto vertė yra pakankama, kad užtikrintų ieškovų reikalavimus šioje byloje. Atsakovas taip pat pažymi, kad ieškovų nurodytas pagrindas – LR CPK 329 str. 3 d. 1 p., kuris nustato, kad absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas yra, jeigu pirmos instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, nėra absoliutus skundžiamos 2009-05-13 nutarties negaliojimo pagrindas. Klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, byloje dalyvaujantys asmenys nėra kviečiami į teismo posėdį ir jame nedalyvauja. Taip pat neapgrįstas ir ieškovų argumentas, kad pirmos instancijos teismo nutartis yra visiškai nemotyvuota.
Ieškovų 365-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos, V. B. ir V. B. atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Pagal LR CPK 144 straipsnio pirmąją dalį teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Teismo taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi atitikti ekonomiškumo ir kitus civilinio proceso principus (LR CPK 3 str. 1 d., 17 str., 144 str. 1 d., 145 str. 2 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimą, jeigu jis būtų priimtas ieškovo naudai. Taip pat teismas gali dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita (LR CPK 146 str. 1 d.). Spręsdamas prašymą pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita, teismas turi vadovautis LR CPK 144 straipsnio nuostatomis bei įvertinti tai, ar pakeitus laikinąsias apsaugos priemones teismo sprendimo įvykdymas nepasunkės arba nepasidarys nebeįmanomas, ar pakeičiamos laikinosios apsaugos priemonės atitiks jų taikymu siekiamus tikslus.
Bylos medžiaga nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008-08-21 nutartimi nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-1652-129/2009 ieškovų ieškinio užtikrinimui pritaikė laikinąsias apsaugos priemones - areštavo atsakovui V. B. nuosavybes teise priklausantį turtą 97 946,40 Lt sumai, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, tačiau paliekant teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis. 2008-10-28 nutartimi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas pakeitė laikinąsias apsaugos priemones ir panaikino V. B. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo/kilnojamojo turto areštą, paliekant areštą visoms V. B. piniginėms lėšoms, esančioms AB „DnB NORD bankas“. 2009-05-12 atsakovas vėl kreipėsi į teismą su prašymu pakeisti laikinąją apsaugos priemonę – piniginių lėšų areštą – į nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), areštą. Pirmos instancijos teismas skundžiama nutartimi atsakovo prašymą tenkino. Tačiau teisėjų kolegija su šia teismo nutartimi nesutinka, kadangi teismo pakeista ir naujai pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė neužtikrina ieškinio reikalavimų. Ieškinys yra turtinis, kurio suma siekia 97 946,40 Lt. Negyvenamosios patalpos - apartamentų, esančių (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2009-01-06 VĮ Registrų centro duomenimis yra 672 000 Lt (b.l. 24-25). Tačiau iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, jog minėtam turtui yra įregistruota hipoteka, o sutartine hipoteka užtikrintos prievolės dydis siekia 1 356 950 Lt. Kadangi pagal LR CK 47.192 str. 1 d. į visą nekilnojamąjį turtą pirmumo teisę savo reikalavimų patenkinimui turi hipotekos kreditorius, o byloje nėra kitų įrodymų, patvirtinančių, kad įkeisto nekilnojamo turto vertė šiuo metu yra didesnė nei 672000Lt, akivaizdu, kad šia laikinąją apsaugos priemone ieškinio reikalavimas yra visiškai neužtikrintas. Nors atsakovas nurodo, kad teismo 2008-10-28 nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė – piniginių lėšų areštas - pažeidžia jo interesus ir turėtų būti taikoma tik tuomet, kai nėra kitų galimybių užtikrinti reikalavimą, teisėjų kolegija su tokia jo nuomone nesutinka. Pažymėtina, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones, teisingumo principas reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, t. y. laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios ir tiek, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nevaržytų vienos proceso šalies teisių bei teisėtų interesų daugiau, nei būtina tikslui pasiekti (LR CPK 17, 146 str.). Pirmos instancijos teismui skundžiama nutartimi pakeitus taikytą laikinąją apsaugos priemonę kita, liko neužtikrintas ieškovų reikalavimas, o tai pažeidžia šalių lygiateisiškumo ir proporcingumo principus bei suteikia atsakovui pernelyg didelį pranašumą ieškovų atžvilgiu. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas priėmė nepagrįstą nutartį, kuri yra naikintina (LR CPK 329 str. 1 d.), o ieškovų atskirasis skundas yra tenkintinas, atmetant atsakovo V. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (LR CPK 337 str. 2 p.). Dėl kitų ieškovų atskirojo skundo motyvų teisėjų kolegija atskirai nepasisako, kadangi tai neturi įtakos nagrinėjamos nutarties teisėtumui bei pagrįstumui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 2 p., 339 str., teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1652-129/2009 panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo V. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmesti.
Nutarties nuorašą išsiųsti Centrinės hipotekos įstaigos Turto arešto registrui ir byloje dalyvaujantiems asmenims.