- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-12-20
- Bylos Nr.
- I-5611-244/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03493-2017-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Pareiškėjas
- S. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
- Kategorijos
- 20.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. V. pateikė skundą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau - Vilniaus PN), priteisti 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. L 1- 5).
Skunde pareiškėjas paaiškina, kad 2017 m. gegužės 5 d. jis buvo specialiu etapu išvežtas iš Vilniaus PN į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą (toliau - Lukiškių TI-K). Pareiškėjo sesuo J. K. dėl vėliau gauto pareiškėjo laiško su nurodymais kur pervesti jam skirtus pinigus, pervedė 20 Eurų sumą į Vilniaus PN tik 2017 m. gegužės 19 d. t. y. jau po to, kai pareiškėjas buvo perkeltas į Lukiškių TI-K. Vilniaus PN asmeninėje sąskaitoje buvusios lėšos, skirtos pareiškėjui, J. K. grąžintos tik 2017 m. rugsėjo 20 d. Pareiškėjas pažymi, kad toks atvejis jam jau buvo įvykęs 2014 m. gruodį, kuomet piniginės lėšos taip pat buvo pervestos ne laiku. Dėl ne laiku pervestų pareiškėjui priklausančių piniginių lėšų į kitoje pataisos įstaigoje esančią asmeninę sąskaitą pareiškėjas patyrė didelius nepatogumus, dvasinus, psichologinius, fizinius išgyvenimus. Pareiškėjas negalėjo įsigyti pačių būtiniausių produktų, negalėjo palaikyti socialinių ryšių su artimaisiais.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, prašo skundą atmesti (b. 1. 10-13).
Vilniaus PN nurodė, kad pareiškėjas 2017 m. gegužės 5 d. buvo perkeltas į Lukiškių TI-K. Iš Vilniaus PN elektroninės bankininkystės išrašo matyti, kad pareiškėjo Vilniaus PN asmeninėje sąskaitoje esančios lėšos, kurios sudarė 20 Eur, J. K. buvo grąžintos 2017 m. rugsėjo 20 d. Nuteistųjų asmeninėse sąskaitose esančių lėšų siuntimą reglamentuoja Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2007 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. V-372 patvirtintas Nuteistųjų ir suimtųjų asmeninėse sąskaitose esančių lėšų siuntimo tvarkos aprašas, kurio 2.4 p. reglamentuoja, jog „kalinimo įstaigos įskaitos tarnyba sudaro konvojuojamųjų sąrašą 5 egzemplioriais, iš kurių ketvirtasis egzempliorius atiduodamas įstaigos Buhalterinės apskaitos skyriui, kad iš asmeninių sąskaitų būtų persiųsti nuteistųjų ir suimtųjų pinigai. Buhalterinės apskaitos skyrius, gavęs šį sąrašą, ne vėliau kaip per tris darbo dienas, įskaitant sąrašo gavimo dieną, persiunčia sąraše išvardytų nuteistųjų ir suimtųjų asmeninėse sąskaitose esančias lėšas pagal sąraše nurodytas šių asmenų paskyrimo vietas, esančias Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Skunde minimos lėšos į Vilniaus PN banko sąskaitą buvo pervestos jau po to, kaip pareiškėjas buvo perkeltas į kitą įkalinimo įstaigą, šios lėšos bendra tvarka nebuvo pervestos į kitos įkalinimo įstaigos banko sąskaitą. Vilniaus PN gavusi pareiškėjo 2017 m. rugsėjo 6 d. rašytinį kreipimąsi į Vilniaus PN administraciją dėl piniginių lėšų, esančių Vilniaus PN banko sąskaitoje, grąžinimo, šios lėšos buvo grąžintos J. K. į Lietuvos pašto filialą per dešimt darbo dienų. Atsakovo atstovas taip pat pažymi, kad laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 5 d. iki 2017 m. rugsėjo 20 d. pareiškėjas buvo visiškai išlaikomas valstybės, jam buvo garantuojamas ir užtikrinamas būtiniausių poreikių patenkinimas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoj a:
Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Vilniaus PN, atlyginimo.
Teismas pažymi, kad reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobūdį yra civilinio pobūdžio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimą įstatymas priskiria administracinio teismo kompetencijai. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas - neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.
Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šioje byloje S. V. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik nustačius jo nurodytos institucijos - Vilniaus PN - neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.
Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad jam galimai padarytą žalą pareiškėjas kildina iš to, jog J. K. pervestos lėšos, kurios buvo skirtos pareiškėjui, nebuvo laiku pervestos jam.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2017 m. gegužės 5 d. buvo perkeltas į Lukiškių TI-K. 2017 m. gegužės 19 d. į Vilniaus PN depozitinę sąskaitą J. K. pervedė 20 Eur, kurie buvo skirti pareiškėjui S. V. (b. 1. 16). Pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 6 d. kreipėsi į Vilniaus PN administraciją, norėdamas išsiaiškinti kodėl jam nebuvo pervesti jam skirti 20 Eur (b. 1. 20). Vilniaus PN 2017 m. rugsėjo 28 d. atsakydamas į pareiškėjo skundą nurodė, kad pinigų gavimo metu nuteistojo S. V. Vilniaus pataisos namuose nebuvo, piniginės lėšos buvo įrašytos į bendrąją Vilniaus pataisos namų depozitinę sąskaitą, o vėliau grąžintos į AB „Lietuvos paštas“. J. K. dėl pinigų grąžinimo turi kreiptis į AB „Lietuvos paštas“ (b. 1. 21).
Teismas pažymi, kad Vilniaus pataisos namų administracijos veiklos neteisėtumą pareiškėjas grindžia byloje nekvestionuojama aplinkybe, kad piniginės lėšos pareiškėjui nebuvo laiku pervestos. Su šiuo faktu pareiškėjas sieja jo nurodytų neigiamų pasekmių (tam tikrų nepatogumų) atsiradimą.
Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2007 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. V-372 patvirtintą Nuteistųjų ir suimtųjų asmeninėse sąskaitose esančių lėšų siuntimo tvarkos aprašą, nuteistųjų ir suimtųjų asmeninėse sąskaitose esančios lėšos persiunčiamos ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo konvojuojamų asmenų sąrašo pateikimo Buhalterinės apskaitos skyriui.
Byloje nustatyta, kad į Vilniaus PN depozitinę sąskaitą 2017 m. gegužės 19 d. J. K. pervedė 20 Eur pareiškėjui jau po to, kai pareiškėjas buvo 2017 m. gegužės 5 d. buvo perkeltas į Lukiškių TI-K, t. y. praėjus 14 dienų.
Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės negalėjo jam sukelti intensyvios ir ilgai trunkančios slogios emocinės būsenos, sukeliančios papildomus nepatogumus ir neigiamus išgyvenimus, stipresnius nei tie, kuriuos išgyvena nuteistieji, atlikdami jiems paskirtą bausmę.
Teismas pažymi, kad nuo 2017 m. gegužės 5 d. iki 2017 m. rugsėjo 20 d. pareiškėjas buvo visiškai išlaikomas valstybės, jam buvo garantuojamas ir užtikrinamas būtiniausių poreikių patenkinimas. Pagal Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016-04-20 įsakymu Nr. 1R- 132 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ pakeitimo“, higienos priemonės, drabužiai, avalynė išduodami jų neturintiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant šių asmenų rašytiniam prašymui. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ patvirtintos maitinimo normos, pagal kurias nedirbantiems vyrams energetinė maisto vertė sudaro 2298 kcal, dirbantiems - 3301 kcal. Taigi darytina išvada, kad pareiškėjui buvo užtikrinti būtiniausi poreikiai (maitinimas, higienos priemonių išdavimas, drabužiai, avalynė).
Įvertinus nurodytų aplinkybių visumą, pažeidimo pobūdį, jo trukmę bei intensyvumą, ir nesant duomenų, kad Vilniaus pataisos namų darbuotojai būtų sąmoningai delsę pervesti pareiškėjui jo pinigines lėšas, pripažinta, kad pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų, diskomforto ar neigiamų išgyvenimų, tačiau jie nebuvo tokio intensyvumo, jog galėtų būti įvertinti pinigais.
Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas,
nes .
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85- 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo S. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.