Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gintaras Dzedulionis, sekretoriaujant Irmai Greičiuvienei, dalyvaujant prokurorei Aušrai Balžekaitei, advokatui Faustui Vrubliauskui, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), LR pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, išsiskyręs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų vadovu, teistas: 1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-23 pagal LR BK 300 str.1d.182 str.1d., LR BK 63 str.1d.2d.4d.5d. 64 ¹ str. pagrindu paskirta 24 MGL dydžio – 3120 litų pingine bauda (nuosprendis įsiteisėjęs); 2) Vilniaus apygardos teismo 2015-03-02 nuosprendžiu pagal LR BK 182 str.1d. paskirta 10 MGL dydžio bauda, pagal LR BK 300 str.1d. paskirta 9 MGL dydžio bauda, vadovaujantis LR BK 63 str.1d.2d.5d.1p. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta 10 MGL (376,6 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis LR BK 63 str.9d. paskirta bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-23 nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – 34 MGL (1280,44 Eur) dydžio bauda; kaltinamas pagal LR BK 183 str.2d. ir 183 str.1d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. G. nuo 2010-09-01 iki 2011-08-02 dirbdamas didmenine alkoholinių gėrimų prekyba užsiimančios įmonės UAB „G.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius) vadybininku, laikotarpiu nuo 2010-11-24 iki 2011-07-12 vykdydamas savo darbines funkcijas tiekė užsakytus gėrimus mažmenine alkoholinių gėrimų prekyba besiverčiančioms įmonėms - prekių pirkėjams, ir iš šių įmonių: UAB „Salanda“, adresu Vilniaus g. 31/Islandijos g. 3, Vilnius, UAB „Gėrimų išparduotuvė“, adresu Ukmergės g. 29A, Vilnius, UAB „Vita Luna“, adresu Smetonos g. 2, Vilnius, UAB „Centrinė Gi“, adresu Laivės pr. 62, Vilnius, UAB „Barflai“, adresu Islandijos g. 4, Vilnius, UAB „Skonio pasaulis“, adresu Ozo g. 25A, Vilniuje, UAB „Vox Mundi“, adresu J. B. g. 18, Vilnius, UAB „Food Supply“, adresu Verkių g. 29, Vilnius, UAB „Emprio Dikat“, adresu Trakų g. 15-1, UAB „Briusly“, adresu Islandijos g. 4, Vilniuje, UAB „Vilniaus Narutis“, adresu Pilies g. 24, Vilniuje, UAB „Panevėžio išparduotuvė“, adresu Darbo aikštė g. 7, Panevėžys - pagal UAB „Gėrimų namai“ pinigų priėmimo perdavimo kvitus gavęs grynuosius pinigus už UAB „G.“ pristatytus alkoholinius gėrimus, dalies arba visų gautų pinigų neįnešė į bendrovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Danske banke, bet pasisavino jam patikėtą, UAB „G. “ priklausantį turtą, t.y.:

-2010-11-24 pagal UAB „G.“ pinigų priėmimo kvitą serijos GER Nr. 005 iš UAB „Gėrimų išparduotuvė“ gavo 710,30 Lt, kurių į kasą ar bendrovės sąskaitą neįnešė;

-2010-12-06 pagal UAB „G. “ pinigų priėmimo kvitą serijos GER Nr. 007 iš UAB „Gėrimų išparduotuvė“ gavo 1000,00 Lt, kurių į kasą ar bendrovės sąskaitą neįnešė;

-2010-12-13 pagal UAB „Gėrimų namai “ LT pinigų priėmimo kvitą serijos GER Nr. 009 iš UAB „Gėrimų išparduotuvė“ gavo 2951,31 Lt, į kasą įnešė 1951,31 Lt, neįnešė 1000,00 Lt;

-2010-12-23 pagal UAB „G.“ pinigų priėmimo kvitą serijos GER Nr. 013 iš UAB „Gėrimų išparduotuvė“ gavo 6913,18 Lt, į kasą įnešė 4903,18 Lt, neįnešė 2010,00 Lt;

-2010-12-23 pagal UAB „G.“ pinigų priėmimo kvitą serijos GER be numerio iš UAB „Centrinė Gi“ gavo 5000,00 Lt, į kasą įnešė 4500,00 Lt, neįnešė 500,00 Lt;

-2011-01-03 pagal UAB „G.“ pinigų priėmimo kvitą serijos GER Nr. 009 iš UAB „Vox Mundi“ gavo 276,60 Lt, kurių į kasą ar bendrovės sąskaitą neįnešė;

-2011-01-06 pagal UAB „G.“ pinigų priėmimo kvitą serijos GER Nr. 016 iš UAB „Centrinė Gi“ gavo 3000,00 Lt, į kasą įnešė 2500,00 Lt, neįnešė 500,00 Lt;

-2011-01-11 pagal UAB „G.“ pinigų priėmimo kvitą serijos GER be numerio iš UAB „Centrinė Gi“ gavo 3000,00 Lt, į kasą įnešė 2500,00 Lt, neįnešė 500,00 Lt;

-2011-01-12 pagal UAB „G. “ pinigų priėmimo kvitą serijos GER Nr. 041 iš UAB „Vita Luna“ gavo 686,82 Lt, kurių į kasą ar bendrovės sąskaitą neįnešė;

-2011-01-17 pagal UAB „G. “ pinigų priėmimo kvitą serijos GER Nr. 035 iš UAB „Vita Luna“ gavo 420,40, kurių kasą ar bendrovės sąskaitą neįnešė;

-2011-01-19 pagal UAB „G.“ pinigų priėmimo kvitą serijos GER Nr. 019 iš UAB „Salanda“ gavo 3200, 00 Lt, į kasą įnešė 3000,00 Lt, neįnešė 200,00 Lt;

-2011-01-21 pagal UAB „G.“ pinigų priėmimo kvitą serijos GER be numerio iš UAB „Skonio pasaulis“ gavo 200,00 Lt, kurių į kasą ar bendrovės sąskaitą neįnešė;

-2011-02-09 pagal UAB „G.“ pinigų priėmimo kvitą serijos GER Nr. 033 iš UAB „Vox Mundi“ gavo 231,61 Lt, kurių į kasą ar bendrovės sąskaitą neįnešė;

-2011-02-15 pagal UAB „G.“ pinigų priėmimo kvitą serijos GER Nr. 012 iš UAB „Panevėžio išparduotuvė“ gavo 1200,00 Lt, kurių į kasą ar bendrovės sąskaitą neįnešė;

-2011-02-17 pagal UAB „G.“ pinigų priėmimo kvitą serijos GER Nr. 058 iš UAB „Panevėžio išparduotuvė“ gavo 1000,00 Lt, kurių į kasą ar bendrovės sąskaitą neįnešė;

-2011-02-24 pagal UAB „G.“ pinigų priėmimo kvitą serijos GER Nr. 013 iš UAB „Emporio Dikat“ gavo 152,48 Lt, kurių į kasą ar bendrovės sąskaitą neįnešė;

-2011-02-24 pagal UAB „G.“ pinigų priėmimo kvitą serijos GER Nr. 014 iš UAB „Vilniaus Narutis“ gavo 235,36 Lt, kurių į kasą ar bendrovės sąskaitą neįnešė,

-2011-01-25 pagal UAB „G.“ pinigų priėmimo kvitą serijos GER Nr. 023 iš UAB „Salanda“ gavo 4516,31, į kasą įnešė 4500,00 Lt, neįnešė 16,31 Lt;

-2011-01-25 pagal UAB „G.“ pinigų priėmimo kvitą serijos GER be numerio iš UAB „Centrinė Gi“ gavo 1000,00 Lt, kurių į kasą ar bendrovės sąskaitą neįnešė;

-2011-01-31 pagal UAB „G. “ pinigų priėmimo kvitą serijos GER Nr. 025 iš UAB „Salanda“ gavo 5000,00 Lt, kurių į kasą ar bendrovės sąskaitą neįnešė;

-2011-02-02 pagal UAB „G.“ pinigų priėmimo kvitą serijos GER Nr. 026 iš UAB „Gėrimų išparduotuvė“ gavo 1707,15 Lt, kurių į kasą ar bendrovės sąskaitą neįnešė;

-2011-02-03 pagal UAB „G. “ pinigų priėmimo kvitą serijos GER Nr. 027 iš UAB „Centrinė Gi“ gavo 900,00 Lt, kurių į kasą ar bendrovės sąskaitą neįnešė;

-2011-02-17 pagal UAB „G.“ pinigų priėmimo kvitą serijos GER Nr. 078 iš UAB „Gėrimų išparduotuvė“ gavo 4000,00 Lt, į bendrovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Danske banke įnešė 2000,00 Lt, neįnešė 2000,00 Lt;

-2011-02-17 pagal UAB „G.“ pinigų priėmimo kvitą serijos GER Nr. 036 iš UAB „Vita Luna“ gavo 507,20 Lt, į bendrovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Danske banke įnešė 507,00 Lt, neįnešė 0,20 Lt;

-2011-02-22 pagal UAB „G.“ pinigų priėmimo kvitą serijos GER Nr. 040 iš UAB „Salanda“ gavo 4000,00 Lt, į kasą įnešė 3000,00 Lt, neįnešė 1000,00 Lt;

-2011-02-22 pagal UAB „G.“ pinigų priėmimo kvitą serijos GER Nr. 042 iš UAB „Vita Luna“ gavo 250,40 Lt, kurių į kasą ar bendrovės sąskaitą neįnešė;

-2011-03-03 pagal UAB „G.“ pinigų priėmimo kvitą serijos GER Nr. 047 iš UAB „Food Supply“ gavo 83,95 Lt, kurių į kasą ar bendrovės sąskaitą neįnešė;

-2011-03-04 pagal UAB „G.“ pinigų priėmimo kvitą serijos GER Nr. 048 iš UAB „Vita Luna“ gavo 161,19 Lt, kurių į kasą ar bendrovės sąskaitą neįnešė;

-2011-03-09 pagal UAB „G.“ pinigų priėmimo kvitą serijos GER Nr. 052 iš UAB „Vita Luna“ gavo 527,27 Lt, kurių į kasą ar bendrovės sąskaitą neįnešė;

-2011-03-09 pagal UAB „Gėrimų namai“ pinigų priėmimo kvitą serijos GER Nr. 055 iš UAB „Vita Luna“ gavo 274,86 Lt, kurių į kasą ar bendrovės sąskaitą neįnešė;

-2011-03-10 pagal UAB „G.“ pinigų priėmimo kvitą serijos GER Nr. 052 iš UAB „Centrinė Gi“ gavo 500,00 Lt, kurių į kasą ar bendrovės sąskaitą neįnešė;

-2011-03-22 pagal UAB „G.“ pinigų priėmimo kvitą serijos GER Nr. 059 iš UAB „Vita Luna“ gavo 447,37 Lt, kurių į kasą ar bendrovės sąskaitą neįnešė;

-2011-03-24 pagal UAB „G.“ pinigų priėmimo kvitą serijos GER Nr. 061 iš UAB „Vita Luna“ gavo 244,70 Lt, kurių į kasą ar bendrovės sąskaitą neįnešė;

-2011-03-25 pagal UAB „G. “ pinigų priėmimo kvitą serijos GER Nr. 062 iš UAB „Salanda“ gavo 1000 Lt, kurių į kasą ar bendrovės sąskaitą neįnešė;

-2011 m. kovo mėn., tiksliau tyrimo metu nenustatytą dieną, pagal UAB „G.“ pinigų priėmimo kvitą serijos GER Nr. 053 iš UAB „Salanda“ gavo 3000,00 Lt, į bendrovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Danske banke įnešė 2200,00 Lt, neįnešė 800,00 Lt;

-2011-04-04 pagal UAB „G.“ pinigų priėmimo kvitą serijos GER Nr. 067 iš UAB „Briusly“ gavo 901,84 Lt, kurių kasą ar bendrovės sąskaitą neįnešė;

-2011-04-04 pagal UAB „G.“ pinigų priėmimo kvitą serijos GER Nr. 066 iš UAB „Barflai“ gavo 774,74 Lt, kurių į kasą ar bendrovės sąskaitą neįnešė;

-2011-04-08 pagal UAB „G.“ pinigų priėmimo kvitą serijos GER Nr. 066 iš UAB „Vita Luna“ gavo 421,53 Lt, kurių į kasą ar bendrovės sąskaitą neįnešė;

-2011-04-13 pagal UAB „G.“ pinigų priėmimo kvitą serijos GER Nr. 068 iš UAB „Barflai“ gavo 864,80 Lt, kurių į kasą ar bendrovės sąskaitą neįnešė;

-2011-04-14 pagal UAB „G. “ pinigų priėmimo kvitą serijos GER Nr. 068 iš UAB „Salanda“ gavo 1000,00 Lt, kurių į kasą ar bendrovės sąskaitą neįnešė;

-2011-04-15 pagal UAB „G.“ pinigų priėmimo kvitą serijos GER Nr. 069 iš UAB „Emporio Dikat“ gavo 370,71 Lt, kurių į kasą ar bendrovės sąskaitą neįnešė;

-2011-04-15 pagal UAB „G.“ pinigų priėmimo kvitą serijos GER Nr. 068 iš UAB „Vita Luna“ gavo 378,16 Lt, kurių į kasą ar bendrovės sąskaitą neįnešė;

-2011-04-19 pagal UAB „G.“ pinigų priėmimo kvitą serijos GER Nr. 070 iš UAB „Barflai“ gavo 1022,28 Lt, kurių į kasą ar bendrovės sąskaitą neįnešė;

-2011-04-20 pagal UAB „G.“ pinigų priėmimo kvitą serijos GER Nr. 071 iš UAB „Vita Luna“ gavo 401,10 Lt, kurių į kasą ar bendrovės sąskaitą neįnešė;

-2011-04-20 pagal UAB „G.“ pinigų priėmimo kvitą serijos GER Nr. 068 iš UAB „Salanda“ gavo 2000,00 Lt, kurių į kasą ar bendrovės sąskaitą neįnešė;

-2011-04-27 pagal UAB „G.“ pinigų priėmimo kvitą serijos GER Nr. 069 iš UAB „Barflai“ gavo 895,21 Lt, kurių į kasą ar bendrovės sąskaitą neįnešė;

-2011-04-28 pagal UAB „G.“ pinigų priėmimo kvitą serijos GER Nr. 069 iš UAB „Vita Luna“ gavo 458,97 Lt, kurių į kasą ar bendrovės sąskaitą neįnešė;

-2011-05-04 pagal UAB „G.“ pinigų priėmimo kvitą serijos GER Nr. 070 iš UAB „Barflai“ gavo 947,28 Lt, kurių į kasą ar bendrovės sąskaitą neįnešė;

-2011-05-05 pagal UAB „G.“ pinigų priėmimo kvitą serijos GER Nr. 069 iš UAB „Vita Luna“ gavo 1764,74 Lt, į bendrovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Danske banke įnešė 1760,00 Lt, neįnešė 4,74 Lt;

-2011-05-10 pagal UAB „G.“ pinigų priėmimo kvitą serijos GER Nr. 072 iš UAB „Barflai“ gavo 759,30 Lt, kurių į kasą ar bendrovės sąskaitą neįnešė;

-2011-05-16 pagal UAB „G.“ pinigų priėmimo kvitą serijos GER Nr. 073 iš UAB „Salanda“ gavo 2000,00 Lt, kurių į kasą ar bendrovės sąskaitą neįnešė;

-2011-05-25 pagal UAB „G.“ pinigų priėmimo kvitą serijos GER Nr. 073 iš UAB „Vita Luna“ gavo 148,77 Lt, kurių į kasą ar bendrovės sąskaitą neįnešė;

-2011-05-25 pagal UAB „G.“ pinigų priėmimo kvitą serijos GER Nr. 074 iš UAB „Centrinė Gi“ gavo 2000,00 Lt, kurių į kasą ar bendrovės sąskaitą neįnešė;

-2011-05-26 pagal UAB „G.“ pinigų priėmimo kvitą serijos GER Nr. 074 iš UAB „Barflai“ gavo 627,38 Lt, kurių į kasą ar bendrovės sąskaitą neįnešė;

-2011-05-30 pagal UAB „G. “ pinigų priėmimo kvitą serijos GER Nr. 074 iš UAB „Gėrimų išparduotuvė“ gavo 3000,00 Lt, kurių į kasą ar bendrovės sąskaitą neįnešė;

-2011-05-31 pagal UAB „G.“ pinigų priėmimo kvitą serijos GER Nr. 075 iš UAB „Centrinė Gi“ gavo 1000,00 Lt, kurių į kasą ar bendrovės sąskaitą neįnešė;

-2011-06-01 pagal UAB „G.“ pinigų priėmimo kvitą serijos GER Nr. 075 iš UAB „Salanda“ gavo 2000,00 Lt, kurių į kasą ar bendrovės sąskaitą neįnešė;

-2011-06-02 pagal UAB „G.“ pinigų priėmimo kvitą serijos GER Nr. 076 iš UAB „Salanda“ gavo 2000,00 Lt, kurių į kasą ar bendrovės sąskaitą neįnešė;

-2011-06-03 pagal UAB „G.“ pinigų priėmimo kvitą serijos GER Nr. 077 iš UAB „Salanda“ gavo 2000,00 Lt, kurių į kasą ar bendrovės sąskaitą neįnešė;

-2011-06-06 pagal UAB „G.“ pinigų priėmimo kvitą serijos GER Nr. 076 iš UAB „Salanda“ gavo 4000,00 Lt, kurių į kasą ar bendrovės sąskaitą neįnešė;

-2011-06-13 pagal UAB „G.“ pinigų priėmimo kvitą serijos GER Nr. 077 iš UAB „Gėrimų išparduotuvė“ gavo 2500,00 Lt, kurių į kasą ar bendrovės sąskaitą neįnešė;

-2011-06-15 pagal UAB „G.“ pinigų priėmimo kvitą serijos GER Nr. 077 iš UAB „Salanda“ gavo 1000,00 Lt, kurių į kasą ar bendrovės sąskaitą neįnešė;

-2011-06-20 pagal UAB „G.“ pinigų priėmimo kvitą serijos GER Nr. 078 iš UAB „Gėrimų išparduotuvė“ gavo 3000,00 Lt, kurių į kasą ar bendrovės sąskaitą neįnešė;

-2011-06-22 pagal UAB „G.“ pinigų priėmimo kvitą serijos GER Nr. 079 iš UAB „Salanda“ gavo 1000,00 Lt, kurių į kasą ar bendrovės sąskaitą neįnešė;

-2011-06-23 pagal UAB „G. “ pinigų priėmimo kvitą serijos GER Nr. 079 iš UAB „Barflai“ gavo 444,00 Lt, kurių į kasą ar bendrovės sąskaitą neįnešė;

-2011-07-12 pagal UAB „G. “ pinigų priėmimo kvitą serijos GER Nr. 080 iš UAB „Barflai“ gavo 500,00 Lt, kurių į kasą ar bendrovės sąskaitą neįnešė;

tokiu būdu, laikotarpiu nuo 2010-11-24 iki 2011-07-12 pasisavino jam patikėtą didelės vertės UAB „G.“ turtą - grynuosius pinigus bendros 65.157,78 Lt vertės.

Šiais savo veiksmais S. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 183 str. 2 d.

Teisminio nagrinėjimo metu S. G. savo kaltę neigė. Nurodė, kad UAB „G.‘ pradėjo dirbti nuo 2010-09-01. Pagal užimamas pareigas jam priklausė klientų paieška, užsakymų priėmimas, prekių tiekimas ir pinigų priėmimas. Priimdavo užsakymą, nuveždavo prekes, gaudavo pinigus . Klientai ne visada galėjo iš karto sumokėti visą sumą, todėl buhalterė sudarė jam kvitus, kuriuos jis pats išsiimdavo iš kompiuterio. Nuvežęs prekes, pinigų gavimo kvitus užpildydavo vietoje ir įrašydavo gaunamą sumą. Gautus pinigus pradžioje veždavo į banką ir įnešdavo į įmonės sąskaitą. Būdavo atvejų, kai direktoriui reikėdavo atsiskaityti su valytoja, todėl ėmė prašyti grynus pinigus perduoti jiems, ką jis ir darė. Grynais perduodavo beveik visus gautus pinigus direktoriui, arba akcininkams. Kai D. buvo direktorius, tai pinigus perduodavo Linui arba E. T., kurie sėdėjo šalia esančiose patalpose. Pinigų perdavimo niekaip neformindavo, perduodavo ir tiek. Pinigų gavimo kvitai buvo jo stalčiuose, dalis lentynėlėse. Perduodamas pinigus akcininkams elgėsi naiviai, bet jis nebuvo pratęs dirbti su pinigais. 2011 metų liepos mėnesį jis išėjo atostogauti, o vietoje jo pasiliko dirbti E. T.. Jis parodė Eimantui klientus, kur jie randasi. Prieš atostogas buvo atlikta sandėlio Kęstučio gatvėje inventorizacija ir nustatytas prekių trūkumas, tačiau kai kurių prekių buvo perteklius. Atlikus inventorizaciją jis išėjo į namus, tačiau netrukus jam paskambino E. T. ir liepė grįžti pasirašyti, ką jis ir padarė. Po atostogų L. T. pareikalavo grąžinti pinigus, sakė, kad kreipsis į policiją. Jam įteikė įsakymą ir liepė surašyti pasiaiškinimą. Tą patį vakarą jis elektroniniu paštu išsiuntė pasiaiškinimą, o kitą dieną jis nuvežė į įmonę ir rašytinį pasiaiškinimo variantą. Mano, kad įmonės administracija įgijo jo pasitikėjimą ir apgavo, nes jis visus pinigus atiduodavo jiems, t.y. gavo iš jo pinigus už prekes, o dabar tai neigia ir nepagrįstai reiškia pretenzijas. Jis turėjo nuo sandėlio raktą, bet spyna buvo sena, todėl jis pats nupirko naują spyną. Ūkvedys pakeitė spyną, o R. D. jam atidavė raktą. Nors komplekte buvo 3-4 raktai, D. davė jam vieną raktą, o kur kiti raktai jis neklausė. Nematė, kad kas nors be jo eitų į sandėlį, niekad nebuvo taip, kad atvykęs rastų atvirą sandėlį, valytoja sandėlio nevalė. Kartais kompiuterio programa darydavo klaidą ir pinigų gavimo kvite įrašydavo ne tą sumą, pvz. 2000, o parduotuvėje gaudavo tik 1500, t.y. kvite buvo nurodyta ne ta suma. Tuomet su valdžia spręsdavo ką daryti. Pinigus duodavo D., Egidijui ir L. T.. Kvitų nenešdavo į buhalteriją, nes jam sakė, kad apskaita ir be kvito bus sutvarkyta. Prieš atostogas jis tvarkė darbo vietą ir kvitus sudėjo į automobilį kaip šiukšles. Kratos metu rado dokumentus, kvitus, buvo net kvitai dėl pinigų, kurie buvo įnešti į banką. Sau nepasiliko pinigų, o butelius iš sandėlio pasiėmė vieną kartą – tris butelius, vadovams leidus tai padaryti švenčių proga. Galėjo būti, jog D. matė, kaip jis davė pinigus Egidijui. L. T. gal pinigus atidavė tik vieną kartą. L. T. ir E. T. privertė pasirašyti pasiaiškinimą. Buvo įbaugintas, todėl neskundė atleidimo. Pasiaiškinime parašė netiesą, nes niekada nesirgo jokiomis ligomis, žemės sklypo neturėjo ir nesiruošė jo pardavinėti. Priėmus į darbą jam paaiškino kaip reikės dirbti, kai pasirašė darbo sutartį, buvo supažindintas su pareigybinėmis instrukcijomis. Apie atsakomybę nekalbėjo, nežinojo, kad bus atsakingas už sandėlį. Kiek kartų pinigus davė D. neprisimena. Spyną nupirkti liepė D. ir jis tai padarė. Kai keitėsi direktoriai, inventorizacija nebuvo daroma. (t.4, b.l. 140-143)

Ikiteisminio tyrimo metu 2011-11-15 apklaustas įtariamuoju S. G. savo kaltę padarius nusikalstamą veiką pagal LR BK 183 str. 2 d. pripažino dalinai. Tuomet G. teigė, jog direktoriaus leido jam išrašyti bendrovės PVM sąskaitas faktūras, pinigų priėmimo kvitus, turėjo žodinį direktoriaus įgaliojimą gauti grynuosius pinigus iš klientų už jiems pristatytas prekes, gautus pinigus tą pačią arba kitą dieną turėjo įnešti į bendrovės sąskaitą Danske banke arba pristatyti direktoriui. Bendrovės ofisas veikė adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. To paties pastato patalpose, nusileidus į rūsį įrengtas bendrovės sandėlis, kur buvo laikoma dalis bendrovės alkoholinių gėrimų, kurie buvo atvežti iš bendrovės pagrindinio - akcizinio sandėlio (yra UAB „Girteka“, Minsko pl.). Jis turėjo raktus nuo bendrovei priklausančio sandėlio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Ar dar kas turėjo raktus nuo sandėlio nežino, sandėlyje nebuvo įrengta signalizacijos sistema, kamerų nėra. Jei kam reikėdavo patekti į sandėlio patalpas, eidavo su juo; jis žmones įleisdavo ir išleisdavo. Į sandėlio patalpas kartu su juo užeidavo direktorius R. D., kuris porą kartų be dokumentų ėmė alkoholinių gėrimų po kelis butelius. Suprato, kad alkoholinius gėrimus R. D. ėmė dovanoms. R. D. buvo kruopštus apskaitai, t.y. į atskirą sąsiuvinį žymėjosi paimtus alkoholinius gėrimus, vėliau jam buhalterė paaiškino, kad sąskaitas galima išrašyti reprezentacinėms reikmėms, kas ir buvo daroma. Jis iš bendrovės sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius savo reikmėms, be dokumentų savo darbo laikotarpiu paėmė tris butelius alkoholinių gėrimų maždaug už 35-40 litus. Jis pasirašė bendrovės sandėlyje atliktos inventorizacijos sutikrinimo žiniaraščiuose, nes buvo spaudimas iš direktorių - L. T. ir E. T. pusės (bendrovėje vyko vadovų kaita- R. D. pakeitė E. T., vėliau jo brolis – L. T., visi jie buvo bendrovės akcininkai). Keičiantis bendrovės direktoriams bendrovės vidinė darbo tvarka, jo pareigos nesikeitė, vadovaujant R. D. pinigus įnešdavo tik į bendrovės sąskaitą. Vadovaujant E. T. - šis skambindavo, klausdavo ar yra grynųjų pinigų ir E. T. prašymu grynuosius pinigus bendrovės ofiso kabinete atiduodavo be dokumentų. Jis ruošė ir pasirašė apklausos metu pateiktus ir pranešime apie įtarimą išvardintus UAB „G.“ pinigų priėmimo kvitus. Buhalterė kompiuteriu atsiuntė pinigų priėmimo kvito formą. Turėdamas pinigų priėmimo kvito formą vykdavo pas klientą ir jau būdamas vietoje pas klientą kvitą užpildydavo, t.y. ranka įrašydavo datą, serijos numerį, kliento pavadinimą ir sumą, eilutėje „pinigus gavau“ parašydavo savo vardą, pavardę ir pasirašydavo. Šių pinigų priėmimo kvitų nepristatė buhalterijai ir pinigų neįnešė į bendrovės sąskaitą, nes jie buvo užsimetę pas jį mašinoje. Gautus iš klientų pinigus pagal pinigų priėmimo kvitus įnešė į banko sąskaitą arba grynais perdavė E. T.. Jam perduodant pinigus grynais, jokie dokumentai pasirašomi nebuvo. Pinigų perdavime dalyvavo tik jis ir E. T.. Dėl jo pasiaiškinimo, adresuoto direktoriui L. T. paaiškino, kad grįžęs po atostogų 2011-08-01 direktoriaus L. T. buvo pakviestas į kabinetą, buvo paaiškinta, kad trūksta apie 60 tūkstančių bendrovės pinigų, dokumentų, buvo paprašytas parašyti pasiaiškinimą. Pasiaiškinime, kurį pavadino „pasiaiškinimas dėl pinigų neįnešimo į įmonės kasą“ surašė melą dėl ligos, jis nesirgo, o bendrovės pinigų realiai neėmė. Prisipažįsta kaltę dėl to, kad iš bendrovės sandėlio paėmė kelis butelius alkoholinių gėrimų, tačiau pinigų neėmė - gautus iš klientų pinigus įnešė į bendrovės sąskaitą arba atidavė bendrovės vadovui E. T.. Keičiantis UAB “G.“ vadovams, bet tik tuomet, kai R. D. keitė E. T., jie atliko buhalterinės apskaitos perdavimą, buvo nustatytas 100 litų trūkumas, kas padengė trūkumą negali pasakyti (t. 3, b. l. 83-85).

2013-08-21 apklaustas įtariamuoju S. G. teigė, kad dirbant UAB „G.“, viena iš darbo funkcijų buvo parduoti šios įmonės alkoholinius gėrimus, gautus pinigus įnešti į kasą arba bendrovės sąskaitą. Žinojo, kad gautus pinigus turi tą pačią ar kitą darbo dieną įnešti į bendrovės Danske banke esančią sąskaitą. Oficialaus nurodymo dėl to nebuvo, taip elgtis sugalvojo pats, nes darbas susijęs su grynais pinigais. Dažniausiai taip ir darydavo. Vadovaujat R. D. ir šį pakeitusiam E. T., jų paprašytas, atiduodavo pinigus jiems. Tokiu atveju vienas ar kitas paskambindavo arba atvykus iš ryto į darbą paklausdavo kiek jis turi pinigų. Jis pasakydavo sumą, o jie paprašydavo dalies arba visų pinigų. Kiek paprašydavo tiek ir palikdavo, atiduodavo į rankas. Konkrečių sumų neatsimena, pinigus perduodavo be liudytojų. Pamena atvejus, kai reikėjo pinigų už ofiso nuomą, valytojos atlyginimui, bet kam konkrečiai davė pinigus neatsimena. Atiduodant pinigus R. D. ir E. T. jokie dokumentai pildomi nebuvo. Vadovas jam pasakė ir jis darė kaip lieptas. Dėl kratos metu pas jį rastų UAB „Gėrimų namai Lt“ pinigų priėmimo kvitų paaiškino, kad jie buvo užsimetę automobilyje, o kai automobilį pardavė , kvitus atsinešė juos namo. Jų nepridavė buhalterei, nes jie buvo užsimetę tarp šiukšlių. Jis turėjo daug funkcijų: pagal įgaliojimą paimti banderoles iš mokesčių inspekcijos, kitas vadybininko funkcijas: ieškoti klientų, jiems parduoti prekes, surinkti pinigus, važiuoti į akcizinį sandėlį prekių, kontroliuoti atsiskaitymą. Pinigų priėmimo kvitų buhalterei nepristatė ir vėliau, nes turėjo šūsnis popierių. Visus apklausos metu parodytus UAB „Gėrimų namai Lt“ pinigų priėmimo kvitus serijos GER (parodant kvitų kopijas pagal specialisto išvados eiliškumą) paruošė jisai, gavo pinigų priėmimo kvituose nurodytas pinigų sumas. Ruošė ir PVM sąskaitas faktūras. Dėl alkoholinių gėrimų pasisavinimo aiškino, kad turėjo raktus nuo bendrovės sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius. Ar dar kas turėjo raktus - nežino. Niekada nematė be jo atidaryto sandėlio, kad atėjus būtų atidarytos durys taip pat nebuvo. Jis dalyvavo sandėlio inventorizacijoje, sandėlio prekes turėjo perduoti E. T.. Atsimena, kad vienų gėrimų trūko, o kitų buvo perteklius. 2011-07-08 sandėlio perdavimo akte yra jo parašas. Prisipažįsta, kad švenčių proga pasiėmė kelis butelis alkoholinių gėrimų. Prieš Kalėdas visi, t.y. jis, E. T., L. T. ir R. D. nusileido į sandėlį ir pasirinktinai pasiėmė po kelis butelius alkoholinių gėrimų. 2011-07-08 UAB „G.“ sutikrinimo žiniaraščių Nr. 1 ir Nr. 2 eilutėse „Su sutikrinimo rezultatais susipažinau vadybininkas S. G.“ yra jo parašai. Šiuos dokumentus pasirašė jau grįžęs po atostogų, spaudžiamas L. T.. L. T. sakė, kad yra tokia situacija, kad reikia pasirašyti, kad susitars, teismų nebus, jei atneš pinigus. Jis sutiko atnešti pinigus. L. T. liepė sugalvoti kokią priežastį, tada Linas ir E. T. jo pasigailės, todėl jis 2011-08-02 parašė, kad serga, nors realiai taip nebuvo. Tuo metu galvojo, kad kažką reikia daryti. Negali pasakyti ar ketino padengti trūkumą. Buvo įbaugintas, ką jam sakė, tą jis ir darė. Grasino L. T. ir E. T.. Į policiją dėl grasinimų nesikreipė. Nesijaučia pasielgęs nusikalstamai, jaučiasi kaltas dėl kelių sau iš sandėlio paimtų ir neapskaitytų alkoholinių gėrimų butelių. Dėl gėrimų nori paaiškinti, kad atvažiuodavo Egidijaus ir L. T., jam nežinomi draugai, jie tvarkydavo reikalus, po to paprašytas lydėdavo juos visus į sandėlį, duodavo Egidijaus ir L. T. draugams alkoholinių gėrimų. Suprato, kad tokiu atveju turi dokumentais fiksuoti gėrimų paėmimą. Jam sakydavo, kad reikia duoti, o po to nusirašys. D. vadovavimo metu, pastarasis irgi imdavo alkoholį, bet dokumentus sutvarkydavo (t. 3, b.l. 96-98).

2013-09-04 akistatos tarp E. T. ir S. G. metu , pastarasis nurodė, kad, atlikus inventorizaciją, vakare jam paskambino E. T. , prašydamas atvykti pasirašyti inventorizacijos dokumentus. Jis grįžo į darbo vietą ir pasirašė su atlikta inventorizacija susijusį dokumentą. S. G. nurodė, kad po atostogų antrą dieną pokalbio apie gėrimų trūkumą metu E. T. sakė žinąs, kad už panašius atvejus žmonės buvo nuteisiami; kaltinamasis tai suprato kaip grasinimą. Tame pokalbyje dalyvavo jis – S. G., E. T. ir L. T.. E. T. neneigė, kad jis su S. G. kalėdinio vakarėlio metu ėmė iš sandėlio gėrimus.(t.3 b.l.113-114).

2013-09-04 buvo atlikta S. G. akistata su L. T.. S. G. teigė niekada neperdavęs L. T. grynųjų pinigų, patvirtino, kad L. T. niekada negrasino, o inventorizacijos medžiaga jam buvo pateikta po atostogų ir liepta pasirašyti . L. T. patvirtino, jog galėjo būti, kad jis, S. G. ir R. D. iš sandėlio pasiėmė po kelis butelius, tik tai turėjo būti nurašyta reprezentacinėms išlaidoms arba pavyzdžiams, degustacijoms (t.3 b.l. 115-116).

Baigiant bylos nagrinėjimą S. G. paprašė prijungti prie bylos rašytinį „paskutinį žodį“. Jame S. G. teigė darbo pradžioje gautus pinigus įnešdavęs į įmonės banko sąskaitą, tačiau vieną dieną vadovai prašė grynus pinigus atiduoti jiems. Praėjus mėnesiui po to, kai pinigus atiduodavo vadovams, pinigų priėmimo kvitus ėmė kaupti lentynėlėje ant savo stalo. Buhalterė pastebėjo, kad trūksta kvitų, tačiau jis liepė šiais klausimais kreiptis pas vadovus ir daugiau tas klausimas neiškilo. G. teigimu, pinigų priėmimo kvitų jis neperduodavo buhalterei jau nuo 2010 metų lapkričio mėnesio. Jo nuomone, tai rodo, kad vadovai tokiu būdu plovė pinigus ir bandė nuslėpti mokesčius. Gėrimai iš sandėlio buvo imami įvairiomis progomis, jis pats taip pat per kažkurias šventes pasiėmė kelis butelius gėrimų. Laikui bėgant keitėsi direktoriai, tačiau prekių inventorizacija nebuvo daroma. Tik prieš jo atostogas 2011 metų liepos mėnesį buvo tikrinamas prekių likutis sandėlyje. Tuo metu jis konfliktavo su direktoriumi, nes jis reikalavo direktoriaus išmokėti jam visas priklausančias darbo užmokesčio sumas su priedais, o pastarasis to nenorėjo daryti. Dėl to apsipyko su tuometiniu direktoriumi ir pasakė, kad po atostogų išeis iš darbo, jeigu jam nebus išmokėti darbo sutartyje numatyti priedai. Po atostogų L. T. jam pasakė, kad jis – G. skolingas akcininkams pinigų, kad turi tuos pinigus grąžinti. Direktorius liepė jam sugalvoti kokį nors graudų paaiškinimą, kad galėtų suteikti malonę ir jam nereiktų kreiptis į policiją. Jis sukūrė istoriją apie savo ligą ir pateikė ją T. Ant jo rėkė, grasino, jis buvo pasimetęs, stresavo, buvo neadekvatus ir pasirašė viską, ką liepė pasirašyti. Ką būtent pasirašė, kokie jo pasirašyti dokumentai teisingi, o kurie neteisingi - G. nenurodė. L. T. jį išvedė iš kabineto, o kai grįžo, tai kabinete jau buvo ekonominės policijos pareigūnas, kuris liepė prisipažinti ( dėl ko liepė prisipažinti – G. nenurodė, kur buvo išėję iš kabineto ir kodėl, taip pat nenurodė). Kratos metu pas jį namuose surado įvairias sąskaitas – faktūras, katalogus, pinigų priėmimo kvitus, kurie buvo tiek įtraukti į apskaitą, tiek neįtraukti. Visa tai G. traktavo kaip savo aplaidumą, o ne tyčią. Tie dokumentai, kuriuos jis pasirašė, negalėjo būti vertinami kaip įrodymai, nes išgauti neteisėtu būdu, grasinant ir darant psichologinį spaudimą. Visa tai, kas nustatyta, jis darė liepus vadovams, o ne tyčia (ką konkrečiai liepė daryti vadovai – nenurodė). Neigdamas savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo S. G. nurodė, kad yra nekaltas tik pagal vieną kaltinimą - dėl alkoholinių gėrimų pasisavinimo, ne todėl, kad neėmė gėrimų, bet todėl, kad nieks nežino kiek buvo raktų nuo sandėlio ir kas juos turėjo. Liudytojai, vadovai apklausiami davė skirtingus parodymus ir, G. nuomone, tuos asmenis reiktų traukti atsakomybėn už melagingų parodymų davimą. Įmonės vadovai patvirtino, kad imdavo iš jo grynus pinigus, tačiau nieks netikrino kiek pinigų jie pasisavino, o kiek įtraukė į apskaitą. Įmonėje buvo leidžiami įsakymai, tačiau jis nebuvo su įsakymu supažindintas. Neigia dalyvavęs atliekant inventorizacijas, o pasirašytų inventorizacijos aktų, jo nuomone, negalima laikyti tinkamais įrodymais. Pripažinus jį kaltu, prašo atsižvelgti į tai, kad turi išlaikytinį sūnų, buvusios žmonos dabartinis vyras nedirba, tad jo – G. parama yra visiems reikšminga. Turi senus ir ligotus tėvus, kuriems reik padėti. Prašo neskirti realios laisvės atėmimo bausmės. Per praėjusius trejus metus sirgo depresija, negalėjo ramiai gyventi, negalėjo užmigti be vaistų ir alkoholio, ir palūžo psichologiškai. Nori grįžti į gyvenimą, į muziką, kelti kultūros lygį šalyje ir užsiimti visuomenine veikla.

Liudytojas R. D. patvirtino, kad įmonės veiklos pradžioje buvo jos direktoriumi ir priėmė S. G. į darbą vadybininko pareigoms. Įmonė vertėsi didmenine alkoholinių gėrimų prekyba, tad G. turėjo ieškoti klientų – pirkėjų, priimti jų užsakymus, tiekti prekes ir gauti atsiskaitymą už prekes. Galėjo būti, kad, prieš priimant G. į darbą, jis pats vežė prekes pirkėjams. Prieš pradedant dirbti, S. G. pasirašytinai buvo supažindintas su darbo tvarką reglamentuojančiomis taisyklėmis. Vieni pirkėjai už prekes mokėjo grynais pinigais, o kiti atsiskaitydavo bankiniais pavedimais. Grynus pinigus G. privalėjo atvežti į ofisą ar įnešti į banko sąskaitą. G. vienintelis turėjo raktą nuo sandėlio . Gaunant pinigus iš pirkėjų, G. pildydavo pinigų gavimą patvirtinantį dokumentą, kuriame buvo nurodoma gaunama pinigų suma, pirkėjo ir G. parašai. Grynų pinigų įmonėje nelaikė: arba atsiskaitymas pavedimu, arba įnešami į banką. Pinigų gavimo kvitai buvo laikomi kaip griežtos atskaitomybės dokumentai, kuriuos kontroliavo apskaitą tvarkanti įmonė. Kelis kartus suteikti kvitui tą patį numerį negalima. Jis buvo direktorius, V. Š. – buhalterė, G. – vadybininkas. Iš sandėlio niekada neimdavo neapskaitomų gėrimų, tokių atvejų nebuvo. Grynų pinigų G. jam neperduodavo. Buvo du kartai, kai G. pats negalėjo įnešti pinigų į banko sąskaitą ir perdavė juos jam. Kaip jie tuomet įformino šių pinigų perdavimą, neprisimena. Jis savo direktoriaus funkcijas perleido E. T., tuomet vyko ir prekių perdavimas, kuriame dalyvavo S. G.. Trise skaičiavo prekes, surašė aktą ir jį pasirašė. Perduodant ūkį E. T. nei jam, nei vadybininkui pretenzijų nieks neturėjo. Tokio darbuotojo kaip kasininkas nebuvo. S. G. buvo sandėlininkas, vadybininkas ir asmuo, atsakingas už sąskaitų išrašymą. Sandėlio prekių apskaita, prekių judėjimas - viskas yra buhalterinėje programoje. Prekių inventorizacija sandėlyje buvo atliekama kiekvieną ketvirtį. Negali prisiminti kaip dažnai buvo atliekama kasos inventorizacija. Inventorizacijų metu ir sandėlio perdavimo metu prekių trūkumo nebuvo. Buhalterė turėjo savo ofisą kitoje vietoje, o bendravimas su ja vyko elektroninio pašto pagalba. Sąskaitoje - faktūroje buvo nurodomos prekės, tai buvo prekių apskaitos dokumentas, su kuriuo nuveždavo prekes. Jis sandėlio raktą gavo iš ūkvedžio ir atidavė jį G.. Kiek raktų turėjo ūkvedys Jonas, nežino. Sandėlyje buvo įrengta signalizacija, kurią priduodavo apsaugos firmai. Sandėlio durų spyna nebuvo keičiama. Išėjo iš direktoriaus pareigų, nes įsteigė savo parduotuvę. Buvo tokių atvejų, kai atsisakydavo tiekti prekes pirkėjams, nes pirkėjas nebuvo atsiskaitęs. Pinigų priėmimo kvitus, prekių tiekimo sąskaitas faktūras vadybininkas privalėjo perduoti buhalterei. Tuos dokumentus jie veždavo buhalterei, o kartais ji atvažiuodavo pati.(t.4 b.l.96-100).

2014 10 13 vykusio posėdžio metu buvo apklausti liudytojai E. T., E. T. ir V. Š.. Pasikeitus teismo sudėčiai, šie liudytojai pakartotinai apklausai, sutinkant proceso dalyviams, nebuvo kviečiami, o jų duoti parodymai buvo garsinami LR BPK 276 str.5d. nustatyta tvarka.

Liudytojas E. T. aiškino, kad buvo UAB “Gėrimai LT“ steigėjas, po to tapo šios bendrovės direktoriumi. Prieš jį bendrovės direktoriumi buvo R. D.. S. G. jų įmonėje dirbo nuo 2010 metų. Šis asmuo išmanė produktus, suprato klientus, atrodė tinkamas darbuotojas. G. turėjo ieškoti naujų klientų – pirkėjų, pristatinėti jiems prekes, kontroliuoti atsiskaitymus už patiektas prekes. Klientai prekiavo jų tiekiamomis prekėmis – pardavinėjo gėrimus už grynus pinigus, tad ir atsiskaityti norėjo grynais pinigais, nors kaip tiekėjai jie siekė, kad atsiskaitymas vyktų bankiniais pavedimais. G. nuveždavo prekes ir paimdavo už prekes pinigus. Jis pats reikalavo, kad iš pirkėjų gauti pinigai būtų įnešami į įmonės banko sąskaitą. Kai jis vadovavo įmonei, tai visi pinigų įnešimai buvo fiksuoti banko išrašuose, pinigų priėmimo kvituose, jie buvo numeruojami eilės tvarka. Anksčiau, t.y. iki jam tampant direktoriumi, S. G. įnešdavo pinigus į įmonės kasą, galėjo būti, kad atiduodavo įmonės direktoriui – R. D.. Tuomet būdavo ir taip, kad pinigus įnešdavo ar į įmonės kasą ar į banko sąskaitą. Grynų pinigų įnešimas į įmonės kasą buvo forminamas kasos pajamų orderiais. Direktorius tuo pačiu metu buvo ir įmonės kasininkas. Kiekvieną kartą būdavo išrašomas kasos pajamų kvitas. Būdamas direktoriumi ėmė pastebėti, kad auga pirkėjų skolos, bandė apie tai šnekėti su G.. Sigitas sakė, kad pirkėjai atsiskaitys, kad moka dalimis ir pan. Pinigus įnešinėjo – atsiskaitinėjo už prekes dalimis. Jis pats gyveno Kaune, Vilniuje būdavo ne kasdien. Todėl su G. matydavosi nereguliariai. S. G. ėmė vis dažniau kalbėti apie pirkėjų skolas, apie tai, kad reik nutraukti prekių pardavimą ir išsiaiškinti su skolomis. G. sakydavo, kad pirkėjai atsiskaitys, kad žada atsiskaityti, kad reik laukti ir pan. Tuomet jis pats pradėjo skambinti pirkėjams, užsuko į vieną parduotuvę ir pamatė, kad prekių nėra, kad jos realizuotos, o už prekes nebuvo atsiskaityta. S. G. tuo metu atostogavo, tad jis pats ėmė aiškintis ir suprato, kad pinigai už prekes buvo sumokėti, bet G. neįnešdavo gautų pinigų į įmonės kasą, t.y. suprato, kad pirkėjai neskolingi, kad G. pasisavino pinigus. Skambino kelis kartus G., bet šis neatsiliepė. Po atostogų rugpjūčio mėnesį kaltinamasis grįžo į darbą ir jie pareikalavo grąžinti pinigus. G. sumokėjo 1000 litų – tiek kiek turėjo. Jie kreipėsi į prokuratūrą, o S. G. parašė paaiškinimą, kuriame pripažino pasisavinęs pinigus. Iki šio laiko ( apklausos) G. nesistengė atsiskaityti su įmone. Sigitas buvo atsakingas už prekes ir vienintelis turėjo raktą nuo sandėlio. Jis pats ir D., būdami direktoriais, į sandėlį galėjo patekti tik kartu su G.. G. išeinant atostogauti, prekes turėjo perduoti E. T.. Prekės, buvusios sandėlyje, buvo skaičiuojamos, rašomas priėmimo-perdavimo aktas. Surašius aktą, G. pasirašė, bet nieko neaiškino. Aktas buvo perduotas buhalterei, kuri sutikrino duomenis ir konstatavo prekių trūkumą. Po atostogų S. G. surašė paaiškinimą, kuriame nurodė, jog susirgo nepagydoma liga ir jam buvo reikalingi pinigai gydymuisi. Nei jis pats, nei kiti darbuotojai prekių iš sandėlio neimdavo. Atsarginio rakto nuo sandėlio niekas neturėjo, signalizacija buvo įjungiama vienu metu tiek sandėliui, tiek kitoms patalpoms. Signalizaciją įjungdavo tas, kuris išeidavo iš darbo paskutinis. Į koridorių buvo galima patekti, o į sandėli patekti be G. žinios buvo neįmanoma. Kai tapo direktoriumi, buvo surašyti dokumentų perdavimo aktai, perduota kasa, o prekių likutis nebuvo skaičiuojamas. Visi dokumentai turėjo būti pristatomi į buhalteriją ir fiksuojami, tad prekių judėjimas buvo matomas dokumentų pagrindu, t.y. jie galėjo patikrinti kiek prekių turi būti sandėlyje ir kiek prekių yra parduota. Pinigų priėmimo kvitai buvo apskaitomi, surašomi eilės tvarka. Tą eiliškumą jie kontroliavo. Matė, kad pinigų įnešimo kvitas atitikdavo eilės numerį. Vėliau paaiškėjo, kad G. kvitams suteikdavo tą patį eilės numerį ir ne vieną kartą paimdavo pinigus; tokiu būdu, nurodant neteisingus kvitų numerius, jam pavyko nuslėpti pinigų pasisavinimą. Veždamas prekes G. išrašydavo sąskaitas faktūras, tokia teisė jam buvo suteikta. Šios sąskaitos faktūros buvo apskaitomos, buhalterė tai kontroliavo. Sandėlio patalpos buvo nuomojamos iš UAB “Falda“. Nuomotojas rakto nuo sandėlio neturėjo. Vagysčių, įsibrovimo ar plėšimo atvejų nebuvo. G. niekada nesiskundė dėl to, kad kas nors būtų dingę iš sandėlio. Jie norėjo atgauti savo pinigus, todėl siūlė G. atlyginti padarytą žalą, bet pastarasis neatlygino. Po atostogų G. buvo informuotas apie nustatytą trūkumą ir ateidamas atsinešė parašytą paaiškinimą. Paaiškinimo turinio G. nieks nediktavo. Apklausos metu buvo garsinami liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas juos patvirtino ir neigė kada nors gavęs iš G. grynus neapskaitytus pinigus. D. buvo įmonės direktoriumi, bet atsisakė šių pareigų savo noru.(4 b.l. 52-56; t.1 b.l.88, 89-91, 92-94).

Teisminio nagrinėjimo metu apklaustas liudytojas E. T. paaiškino, kad įmonės direktorius E. T. yra jo tėvas. Vasarą S. G. pasiėmė atostogas, todėl jis sutiko padirbėti ir pakeisti atostogų laikui Sigitą. S. G. kartu su juo apvažiavo pagrindines pirkėjų įstaigas, jam parodė asmenis, kurie priimdavo prekes, paaiškino prekių išrašymo ir pristatymo tvarką. Su tėvu važinėdavo iš Vilniaus į Kauną, kelionių metu tėvas išaiškino visas darbo smulkmenas. G. išeinant atostogauti buvo daroma inventorizacija, tikrinamas prekių likutis. Visos prekės buvo suskaičiuotos, surašytos akte ir perduotos jam su sandėlio raktu. Nuo sandėlio buvo tik vienas raktas, jeigu kam nors reikdavo pakliūti į sandėlį, tai prašydavo atrakinti duris, kito rakto nebuvo. Po inventorizacijos buvo fiksuotas nedidelis prekių neatitikimas – apie 20 butelių. Jiedu – jis ir G. – turėjo duomenis iš buhalterijos ir žinojo kiek prekių turi būti sandėlyje, kartu suskaičiavo esantį prekių likutį ir tai fiksavo akte. Dėl neatitikimo nesiaiškino. Dėl prekių trūkumo G. nieko nesakė ir nepasakojo, kad kas nors būtų išsinešęs iš sandėlio prekes. Buhalterinės apskaitos sistemoje esančius duomenis koreguoti galėjo ne kiekvienas, galintis prisijungti prie sistemos, o tik direktorius. Jis pats tokių galimybių ir teisių neturėjo. Su pirkėjais bendraudavo telefonu ir sužinodavo kokių prekių reikia, kartais pirkėjai atsiųsdavo elektroninį laišką, kuriame buvo nurodomas reikalingų prekių kiekis. Tuomet jis išrašydavo sąskaitą ir atrinkdavo reikalingas prekes. Tas prekes po to veždavo pirkėjams. Už patiektas prekes pinigų neėmė, pirkėjai atsiskaitydavo pavedimais. Sąskaitas išrašydavo per buhalterinę programą: įvesdavo įmonės duomenis – rekvizitus, nurodydavo pirkėją, surašydavo prekes, po to sistema pati generuodavo sąskaitą, o jis tik atspausdindavo kelis egzempliorius. Vieną sąskaitos egzempliorių palikdavo įmonėje, vieną – barui (pirkėjui), kartais pirkėjai prašydavo dar vieno egzemplioriaus jų įmonės buhalterijai. Sąskaitų numerius apskaitos sistema užrašydavo pati automatiškai: atidarant sąskaitos langą, pasirodydavo sąskaita su nauju numeriu. Tie duomenys matydavosi buhalterinės apskaitos sistemoje, t.y. matydavosi kas išdavė prekes, kokiam pirkėjui ir kokias prekes. Sistema neleisdavo išrašyti sąskaitų tuo pačiu numeriu, tai buvo neįmanoma. Sąskaitas pasirašydavo ir nuveždavo į administracijos patalpas Kęstučio gatvėje. Po to buvo priimtas kitas darbuotojas vietoje S. G., kuris perėmė iš jo – T. darbą, tuomet taip pat buvo atlikta sandėlio inventorizacija, suskaičiuotas prekių likutis (t.4 b.l.56-58).

Apklausta liudytoja V. Š.. Pastaroji paaiškino, kad yra UAB “Apskaitos biuras“ direktorė, o UAB “G.“ yra vienas iš jų klientų, nes jos įmonė teikia buhalterinės apskaitos paslaugas atskiroms įmonėms. Žino, jog nagrinėjama byla, kurioje reiškiamos pretenzijos S. G. dėl pinigų pasisavinimo. S. G. į darbą vadybininko pareigoms priėmė buvęs UAB „G.“ direktorius R. D.. Kaip įmonės vadybininkas S. G. jai perduodavo pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus apskaitai vesti: tai kasos išlaidų, pajamų orderiai, pardavimo sąskaitos-faktūros, atsiskaitymai su atskaitingais asmenimis, pinigų priėmimo kvitai, pinigų išmokėjimo kvitai, t.y. visus dokumentus, kuriuos surašo pati įmonė ir įgalioti asmenys. Kol nedirbo G., ji pati išrašinėjo pardavimo sąskaitas – faktūras, o po to šios funkcijos buvo perduotos vadybininkui G.. G. tiesiogiai bendravo su pirkėjais, todėl jam buvo patikėta pardavimo sąskaitų – faktūrų išrašymo pareiga, grynųjų pinigų priėmimo iš klientų pareiga. Kai įmonei vadovavo D., buvo nustatyta tvarka, pagal kurią grynuosius pinigus, gautus pagal pinigų priėmimo kvitus, turėdavo įnešti į kasą, po to su kasos išlaidų orderiu turėdavo įnešti į įmonės atsiskaitomąją sąskaitą. Vėliau ši tvarka keitėsi, nes keitėsi įmonės direktoriai. D. buvo ir kasininkas ir direktorius. Pinigai, kurie buvo įnešami į kasą, buvo pajamuojami, tuomet išrašomas kasos išlaidų orderis ir pinigai įnešami į banko atsiskaitomąją sąskaitą. Kartais pinigus į banką įnešdavo pats D., o kartais ir G.. Pasikeitus direktoriui, pasikeitė ir tvarka: buvo nuspręsta pinigus pagal kvitą įnešti tiesiog į banko atsiskaitomąją sąskaitą, neįnešant į įmonės kasą. Įnešant pinigus buvo nurodomas dokumento, kurio pagrindu įnešami pinigai, numeris, serija, kas leido matyti-atsekti iš kokios įmonės tie pinigai buvo gauti. Visus pirminius dokumentus G. bent kartą per mėnesį privalėjo perduoti jai, tačiau ,laikui bėgant, jai teko vis dažniau raginti G. tai daryti. Ji sekė dokumentų numeraciją ir reikalaudavo paaiškinti, kur yra trūkstami dokumentai, jeigu skirdavosi dokumentų numeriai. Ji reikalavo, kad būtų laikomasi dokumentų eiliškumo numeracijos tvarkos, t.y. ji reikalavo, kad visiems išrašomiems buhalteriniams dokumentams būtų suteikiami numeriai eilės tvarka. Prie išleidžiant G. atostogauti, iš jo kelis kartus buvo reikalaujama pateikti trūkstamus dokumentus, tačiau jis neskubėjo to daryti; apie tai ji informavo direktorių. Kai G. išėjo atostogauti, direktorius paėmė iš jos duomenis apie skolas ir pats peržiūrėjo kokia įmonė ir kiek yra skolinga, taip buvo nustatyti pirminiai neatitikimai. Paaiškėjo, kad grynųjų pinigų priėmimo kvitai buvo išrašomi tuo pačiu numeriu ne vieną kartą, kad tai kartojosi. Jie suprato, kad įvykdyta vagystė, nes pinigai į įmonės kasą nebuvo įnešti, kvitai nebuvo pristatyti, pinigai neįnešti nei į kasą, nei į atsiskaitomąją sąskaitą. Ji bandė liepos mėnesį paskambinti G., tačiau pastarasis neatsiliepė. Įmonė turėjo programą, kuri išrašinėjo pardavimo sąskaitas – faktūras ir pinigų priėmimo kvitus, bet patogumo dėlei turėjo ir pinigų priėmimo kvito ekselinį failą, kurio pagalba patys atsispausdindavo dokumentą ir patys įrašydavo eilės numerį. Tokiu būdu G. turėjo galimybę išrašyti kelis kvitus su tuo pačiu numeriu. Kai ji pastebėjo, kad keli kvitai išrašyti tuo pačiu numeriu, pradėjo derinti skolas su debitoriais. Įmonėje buvo vedama prekių kiekinė apskaita, pagal įgijimo dokumentus pajamuojamas kiekvienas prekės vienetas. Sandėlio apskaitą vedė programa, prekių judėjimas buvo apskaitomas pagal pirkimo – pardavimo sąskaitą faktūrą, pagal pirkimo dokumentą. Pardavimo PVM sąskaitos – faktūros ir grynųjų pinigų priėmimo kvitai yra laisvos formos dokumentai, svarbu, kad būtų laikomasi eiliškumo, kad numeriai ir serijos būtų rašomi eilės tvarka, kad būtų galima kontroliuoti. Įmonė pati nustato tvarką, kas yra atsakingas už tų dokumentų išrašymą ir gaminimą. Darbą su kasa reglamentuoja įstatymas, turi būti kaupiamos ir saugomos visos sugadintos sąskaitos-faktūros (abu egzemplioriai), turi būti saugomi abu sugadinto pinigų priėmimo kvito egzemplioriai, naikinti negalima. Suvedus pirminius duomenis į apskaitos programą, kiekvieną mėnesį buvo spausdinamos ataskaitos, kurios leisdavo kontroliuotų pirminių dokumentų eiliškumą, šios ataskaitos buvo segamos prie buhalterinės apskaitos dokumentų. Buhalterinė programa neleisdavo suformuoti sąskaitos – faktūros prekių pardavimui, jeigu sandėlyje buvo tų prekių trūkumas. Prieš G. atostogas iš jos direktorius paėmė duomenis apie sandėlio likučius, buvo nuspręsta paskaičiuoti kiek faktiškai liko prekių ir kokių. Skaičiavimo duomenys nesutapo su buhalterinės apskaitos duomenimis. Kai D. išėjo iš darbo, direktoriumi tapo E. T., jam buvo perduotas kasos likutis, tik visa tai nebuvo įforminta. (t.4 b.l.58-60).

Teisminio nagrinėjimo metu buvo garsinti liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai ir V. Š. patvirtino savo ankstesnius parodymus (t.1 b.l. 112-114).(t.4 b.l.58-60). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja nurodė, kad S. G. grįžo po atostogų 2011 08 01 į darbą, jam buvo pateikti sandėlio inventorizacijos duomenys, jis sutiko su tais patikros rezultatais ir pasirašė sutikrinimo žiniaraščiuose. Atnaujinus įrodymų tyrimą, 2015-02-26 vykusio teismo posėdžio metu liudytoja paaiškino, kad aptarnauja šią įmonę nuo pat pradžių, tačiau nė karto jai nebuvo perduoti sandėlio inventorizacijos duomenys, nė karto nebuvo nurašomi sandėlyje esantys gėrimai, jeigu jie ir buvo paimti dėl kokių tai priežasčių.

Liudytojas J. J. paaiškino, kad „F valdoje“ dirba ūkvedžiu jau 5 metus. Kokios konkrečiai įmonės nuomojo patalpas jis neprisimena, nes nekreipė į tai dėmesio. Prisimena, kad buvo įmonė, kuri prekiavo alkoholiniais gėrimais. Jų pastate yra bendra viso pastato signalizacija. Vakare 19 val. jis įjungdavo signalizaciją ir patalpas priduodavo apsaugos firmai „Komanda“, o ryte 10 val. išjungdavo. Nuomininkai patys negalėjo priduoti signalizacijos, jie tik turėjo raktą nuo savo patalpų ir nuo bendro įėjimo. Buvo atvejų, kai suveikdavo signalizacija, tačiau įsibrovimų nebuvo. Nuomininkai niekad nesiskundė dėl to, kad būtų įsibrauta. Savaitgaliais nieks niekada neprašė išjungti signalizaciją. Nuo sandėlio raktas buvo pas nuomininkus, o jis rakto nepasilikdavo sau. Visas pastatas priklauso L. T.. Valytoja valydavo visas patalpas, bet nevalė sandėlių. Nuomojamų patalpų spyna nebuvo sulūžus ir nebuvo keičiama. (t.4 b.l.138).

Liudytojas L. T. paaiškino, kad buvo vienas iš UAB „G.“ steigėjų. Pradžioje direktoriumi buvo R. D., po to 2011 m. pavasarį direktoriumi tapo E. T., o nuo 2011 metų liepos mėnesio direktoriumi tapo jis pats. E. T. 2011 m. birželio-liepos mėnesiais jį informavo, kad buvo derinamos skolos su klientais, kad buvo nustatyta daug nesutapimų. Tikrinant žiniaraščius pagal mokėjimo dokumentus pamatė, kad trūksta daug pinigų priėmimo kvitų. Jie paprašė klientų atsiųsti pinigų gavimo kvitus; gavę kvitus pamatė, kad G. pinigus už prekes įmonės vardu gavo, bet į kasą jie neįnešti. Po atostogų su G. kalbėjo jį ir liepė parašyti pasiaiškinimą dėl pinigų stygiaus. G. parašė pasiaiškinimą, bet toks pasiaiškinimas jo netenkino, todėl kreipėsi į policiją, o S. G. atleido iš darbo. UAB „G.“ veiklą pradėjo 2010 m. vasarą, kai gavo licenciją , o pardavimai prasidėjo rugsėjo mėnesį. UAB „G. „ patalpas nuomojo iš įmonės „F valda“. „F valda“ tuo metu priklausė šešiems akcininkams, o jis buvo vienas iš jų, tačiau neturėjo kontrolinio akcijų paketo. Kur buvo atsarginiai raktai nuo patalpų, ar jie aplamai buvo – jis nežino. Buvo bendra nuostata- atiduoti raktus nuomininkams. Pastato rūsyje buvo bendras koridorius, iš kurio reikėjo patekti į sandėlius. Viename sandėlyje buvo baldai, o kitame – UAB „G.“ laikė gėrimus. Signalizacijos priduoti nuomininkai negalėjo. Pretenzijų dėl įsilaužimo niekada nebuvo. G. išeinant atostogauti, prekės buvo perduotos E. T. sūnui Eimantui, kuris dirbo vietoje G.. Jis pats – L. T. direkoriumi tapo vidury liepos, kai G. buvo atostogose. Būna atvejų, kai gėrimai paimami kaip pavyzdžiai ar sudūžta, tačiau visa tai yra fiksuojama. Kai įmonė pradėjo veiklą, D. išplatino skelbimą, kad reikalingas darbuotojas. Tai atsirado S. G.. Ankstesnėje darbavietėje apie G. informacijos nerinko. Pokalbių metu G. niekada nesiskundė dėl blogos sveikatos. Kai tapo direktoriumi, tai turėjo tik vieną raktą nuo sandėlio, tai buvo tas raktas kurį paliko G..( t.4 b.l. 138-140)

Liudytojas R. S. tiek teisminio nagrinėjimo metu, tiek ikiteisminio tyrimo teigė, kad nuo 2010 m. iki 2011 m. gegužės mėn. dirbo UAB „Panevėžio išparduotuvė“ vadovu. Dėl UAB „Gėrimų namai Lt“ vardu išrašytų UAB „Panevėžio išparduotuvė“ pinigų priėmimo kvitų, t.y. 2011-02-15 GER Nr. 012 1200,00 Lt sumai, 2011-02-17 GER Nr. 037 500,00 Lt sumai, 2011-03-21 GER Nr. 058 1000,00 Lt sumai surašymo, pasirašymo ir pinigų sumokėjimo paaiškino, UAB „Panevėžio išparduotuvė“ su UAB „G.“ buvo sudaryta sutartis dėl prekių – alkoholinių gėrimų tiekimo. UAB „Panevėžio išparduotuvė“ turėjo parduotuves, adresu Darbo aikštė 7, Panevėžyje . UAB „Gėrimų namai Lt“ darbuotoją S. G. pažinojo iš matymo, nes jis pristatydavo prekes. Atvykdamas S. G. turėjo atsispausdinęs pinigų priėmimo kvitą, kuriame buvo atžymėtas apmokėjimo už prekes pagrindas – PVM sąskaita faktūra. Mokėjimo už prekes sumą S. G. įrašydavo vietoje – parduotuvės patalpose ir S. G. už UAB „G.“ prekes buvo sumokėtos pinigų priėmimo kvituose atvaizduotos sumos. Parduotuvėje būdavo ne visuomet, tokiu atveju darbuotojams palikdavo prekių tiekėjų sąrašą ir darbuotojas žinojo kokiam tiekėjui kokią sumą reikia sumokėti . Toks atvejis buvo su 2011-03-21 pinigų priėmimo kvitu, kuriame atžymėta, kad pinigus už prekes S. G. sumokėjo parduotuvės darbuotoja Ž. Ž. . Įsiskolinimai būdavo neilgalaikiai, parduodavo prekes ir atsiskaitydavo.(t.4 b.l.131) (t.1, b.l. 203-204).

Liudytojas G. A. , dirbęs UAB “Gėrimų išparduotuvė“ diektoriumi Ukmergės gatvėje, patvirtino, kad gėrimus užsakydavo bendrovėje UAB “G.“, užsakytus gėrimus paprastai atveždavo kaltinamasis S. G., kuris tuo metu dirbo toje bendrovėje vadybininku. Už pateiktus gėrimus atsiskaitydavo grynais, sumokant tiekėjui pinigines sumas. Pinigų perdavimas buvo įforminamas kvitu; vienas kvito egzempliorius likdavo pas juos, o kitą egzempliorių atiduodavo tiekėjui – S. G.. Kartais prekes atveždavo kitas tiekėjo atstovas – R. D.. Būdavo, kad už prekes atsiskaitydavo ir bankiniu pervedimu. (t.4 b.l. 77-78).

2014 11 13 apklaustas liudytoju Š. M. paaiškino, kad 2010 m. gruodžio mėn. dirbo UAB „Gėrimų išparduotuvė“, adresu Ukmergės g. 259A, Vilniuje, prekiaujančioje alkoholiniais gėrimais, pardavėju. Direktorius buvo G. A.. S. G. prisimena kaip tiekėjo UAB“G.“ atstovą, kuris atvykdavo į parduotuvę, susirašydavo kokių prekių reikia, o po to prekes atveždavo. Prekių priėmimas buvo įforminamas sąskaitomis - faktūromis, t.y. dokumentais, kuriose buvo surašytos pristatytos prekės, o atsiskaitymas pinigais buvo fiksuojamas pinigų gavimo kvitu. Šį kvitą atsiveždavo tiekėjas. Jis sumokėdavo pinigus, o G. pasirašydavo, kad pinigus gavo. Vienas kvito egzempliorius likdavo jam, o kitą pasiimdavo G.. Buvo atvejų, kai jie vėlavo atsiskaityti už pristatytas prekes, tuomet tiekėjas reikšdavo pretenzijas, kartais tiekėjas sakydavo, kad prekės baigėsi, kad negalima pristatyti. Tiekėjų buvo kelios įmonės, bet UAB “G.„ prekes pristatydavo tik S. G.. (t.4 b.l.96). Š. M. ikiteisminio tyrimo metu 2012 01 10, apžiūrėjęs jam parodytus pinigų priėmimo kvitus - 2010-12-31 Nr. 009 2.951,31 Lt sumai, 2010-12-23 Nr. 013 6.913,18 Lt sumai, 2010-12-29 Nr. 014 4.000,00 sumai – patvirtino, kad tai kvitai, patvirtinantys, kad pinigai buvo sumokėti S. G. už pristatytas prekes. (t.1 b.l.134-135).

Specialistė padarė išvadą, jog UAB “G.“ vadybininkas S. G. neperdavė išrašytų pinigų priėmimo kvitų bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkančiai buhalterei ir neįnešė dalies surinktų pagal išrašytus kvitus pinigų į bendrovės kasą ar į banko sąskaitą. Tyrimo metu, išanalizavus pinigų priėmimo kvitus, S. G. pateiktus buhalterijai, bendrovės „G.“ pirkėjų pateiktus (jų atsiskaitymą patvirtinančius dokumentus) ir 2011-11-15 kratos metus rastus ir paimtus S. G. gyvenamojoje vietoje, Didžiosios knygos sąskaitos 44863 „Atskaitingas asmuo S. G.“ registrą, bendrovės kasos pirminius dokumentus ir Didžiosios knygos sąskaitos 272 „Kasa“ registrą, bendrovės sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini) išrašą ir Didžiosios knygos sąskaitos 27101 „Bankas (duomenys neskelbtini)“ registrą, nustatyta, kad S. G. savo darbo laikotarpiu nuo 2010-09-01 iki 2011-08-02 iš bendrovės pirkėjų pagal išrašytus pinigų priėmimo kvitus gavo 198 926,45 Lt, įmokėjo į bendrovės kasą arba į banko sąskaitą 133 768,67 Lt, S. G. įsiskolinimas bendrovei pagal išrašytus pinigų priėmimo kvitus sudarė 65 157,78 Lt. (t.2 b.l. 143-155,153). Įmonės ūkinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad vadybininkas S. G. savo darbo laikotarpiu kaip atskaitingas asmuo kelis kartus mokėjo pinigus įmonės vardu už įmonei suteiktas paslaugas ar perkamas prekes. Patikrinus S. G. sudarytas avanso apyskaitas ir išlaidas pateisinančius dokumentus, Didžiosios knygos sąskaitos 44863 „Atskaitingas asmuo S. G.“ registrą nustatyta, kas S. G. atsiskaitė už 821,35 Lt panaudojimą, jam iš bendrovės lėšų buvo išmokėta 795,75 Lt suma ir bendrovės įsiskolinimas atskaitingam asmeniui sudarė 25,60 Lt. 2011-08-02 S. G. įmokėjo 1000,00 Lt. bendrovės „G.“ vadybininkui E. T. pagal pinigų priėmimo kvitą Serija GER Nr.020, mokėjimo paskirtis: už prekes. S. G., vykdančio laikotarpiu nuo 2010-09-01 iki 2011-08-02 atskaitingo asmens funkcijas, įsiskolinimas bendrovei sudaro 64 132,18 Lt (65 157,78 Lt – 25,60 Lt – 1000,00 Lt).

Tyrimo metu buvo analizuojami su prekių pirkėjais pasirašyti suderinimo aktai, surinkti pinigų priėmimo kvitai bei S. G. įvykdytas su bendrove „G.“ atsiskaitymo operacijos, buvo atlikta palyginamoji analizė, tikslu išsiaiškinti kiek vadybininkas S. G. gavo piniginių lėšų pagal pinigų priėmimo kvitus iš konkretaus ūkio subjekto ir kokią sumą ar jos dalį, gautą pagal kiekvieną pinigų priėmimo kvitą, jis įmokėjo į bendrovės kasą ar į banko sąskaitą ir koks liko įsiskolinimas. Nustatyta, kad vadybininkas S. G.: 1) laikotarpiu nuo 2010-09-01 iki 2011-08-02 iš UAB „Salanda“ pagal jos vardu išrašytus pinigų priėmimo kvitus gavo 78056,31 Lt, įnešė į bendrovės kasą 22640,00 Lt ir į banko sąskaitą – 30400,00 Lt, iš viso įmokėjo 53040,00 Lt ir liko skolingas 25016,31 Lt.; 2) laikotarpiu nuo 2010-09-01 iki 2011-08-02 iš UAB „Gėrimų išparduotuvė“ pagal jos vardu išrašytus pinigų priėmimo kvitus gavo 63399,08 Lt, įnešė į bendrovės kasą 27 981,63 Lt ir į banko sąskaitą – 18490,00 Lt, iš viso įmokėjo 46 471,63 Lt ir liko skolingas 16 927,45 Lt.; 3) laikotarpiu nuo 2010-09-01 iki 2011-08-02 iš UAB „Vita Luna“ pagal jos vardu išrašytus pinigų priėmimo kvitus gavo 7093,48 Lt, įmokėjo į banko sąskaitą – 2267,00 Lt ir liko skolingas 4826,48 Lt.:4) laikotarpiu nuo 2010-09-01 iki 2011-08-02 iš UAB „Centrinė Gi“ pagal jos vardu išrašytus pinigų priėmimo kvitus gavo 28 900,00 Lt, įnešė į bendrovės kasą 18 000,00 Lt ir į banko sąskaitą – 4000,00 Lt, iš viso įmokėjo 22 000,00 Lt, ir liko skolingas 6900,00 Lt.; 5) laikotarpiu nuo 2010-09-01 iki 2011-08-02 iš UAB „Barflai“ pagal jos vardu išrašytus pinigų priėmimo kvitus gavo ir neįnešė į bendrovės kasą ar į banko sąskaitą 6834,99 Lt.; 6) laikotarpiu nuo 2010-09-01 iki 2011-08-02 iš UAB „Panevėžio išparduotuvė“ pagal jos vardu išrašytus pinigų priėmimo kvitus gavo 7300,00 Lt, įnešė į bendrovės kasą 4600,00 Lt ir į banko sąskaitą – 500,00 Lt, iš viso įmokėjo 5100,00 Lt, ir liko skolingas 2200,00 Lt.; 7) laikotarpiu nuo 2010-09-01 iki 2011-08-02 iš UAB „Skonio pasaulis“ pagal jos vardu išrašytus pinigų priėmimo kvitus gavo 500,00 Lt, įnešė į bendrovės kasą 300,00 Lt, ir liko skolingas 200,00 Lt.: 8) laikotarpiu nuo 2010-09-01 iki 2011-08-02 iš UAB „Vox Mundi“ pagal jos vardu išrašytus pinigų priėmimo kvitus gavo ir neįnešė į bendrovės kasą ar į banko sąskaitą 508,21 Lt sumos.; 9) laikotarpiu nuo 2010-09-01 iki 2011-08-02 iš UAB „Food Supply“ pagal jos vardu išrašytus pinigų priėmimo kvitus gavo 1452,32 Lt, įnešė į bendrovės kasą 1368,37 Lt ir liko skolingas 83,95 Lt.; 10) laikotarpiu nuo 2010-09-01 iki 2011-08-02 iš UAB „Emporio Dikat“ pagal jos vardu išrašytus pinigų priėmimo kvitus gavo ir neįnešė į bendrovės kasą ar į banko sąskaitą 523,19 Lt sumos.; 11) laikotarpiu nuo 2010-09-01 iki 2011-08-02 iš UAB „Briusly“ pagal jos vardu išrašytą pinigų priėmimo kvitą gavo ir neįnešė į bendrovės kasą ar į banko sąskaitą 901,84 Lt sumos; 12) laikotarpiu nuo 2010-09-01 iki 2011-08-02 iš UAB „Vilniaus Narutis“ pagal jos vardu išrašytą pinigų priėmimo kvitą gavo ir neįnešė į bendrovės kasą ar į banko sąskaitą 235,36 Lt sumos (t.2 b.l.153-155).

Teisminio nagrinėjimo metu apklausta specialistė V. L. patvirtino savo išvadas. Jos nuomone G. dirbdamas nebuvo kontroliuojamas, todėl turėjo galimybę nepateikti pinigų gavimo kvitų. Kvitai per mėnesį laiko turi būti perduoti buhalterijai. Buhalterija kvitų stygių pastebėjo laikui bėgant. Įmonėje už darbo organizavimą atsakingas vadovas, kuris turi paskirti atsakingą asmenį, kuris vestų pinigų priėmimo žurnalą. Tokio žurnalo nebuvo, kvitai buvo numeruojami netvarkingai. Inventorizacijų aktai, aktai, kurie turėjo būti surašomi keičiantis vadovams, jai nebuvo pateikti. Dėl prekių trūkumo dalį atsakomybės turėtų prisiimti ir vadovas. Mano, kad įmonėje buvo nesilaikoma buhalterinę apskaitą reglamentuojančių aktų reikalavimų. Įmonės vadovas turi nustatyti vidinę tvarką, kuri numatytų kada, kokiais periodais kvitai turi būti perduodami buhalterijai. Kaltinamasis kaip vadybininkas turėjo dalyvauti visose inventorizacijose. 2015-02-26 teismo posėdyje specialistė patvirtino, kad jai nebuvo pateikti duomenys, kurie liudytų, kad buvo atliekama sandėlio inventorizacija, kad, keičiantis vadovams, būtų perduodamas sandėlio turinys kitam, naujai paskirtam vadovui. (t. 4 b.l. 131-132)

Dėl grynųjų pinigų pasisavinimo

Bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai liudija, kad 2011 metų vasaros pradžioje įmonės vadovai pastebėjo, kad ėmė augti įmonės UAB „G.“ pirkėjų skolos, t.y. pirkėjai gaudavo prekes, tačiau vengdavo už jas atsiskaityti. Buvo bandoma išsiaiškinti tokio elgesio priežastis. Įmonės vadybininkui S. G. išėjus atostogauti 2011 metų liepos mėnesį, įmonės vadovai pareiškė pretenzijas pirkėjams dėl vengimo atsiskaityti už prekes, tačiau pastarieji pateikė pinigų gavimo kvitų egzempliorius, kurie patvirtino, jog pretenzijos nepagrįstos, t.y. pinigai už prekes buvo sumokėti tiekėjo vadybininkui S. G.. Įmonės vadovai suprato, kad už prekes gauti pinigai nebuvo įnešti į įmonės sąskaitą ar kasą. Pirkėjų pateikti pinigų gavimo kvitų egzempliorių originalai buvo rasti pas G. kratos metu.

S. G. neneigė to fakto, kad dirbo UAB „G.“ vadybininku, kad veždavo užsakytas prekes pirkėjams ir gaudavo už prekes grynus pinigus. Pinigų gavimą patvirtindavo parašais pinigų gavimo kvite: G. atsiveždavo iš anksto paruoštą pinigų gavimo kvitą, kuriame buvo nurodytas prekių pirkėjas ir tiekėjas, nurodyta suma (kartais pinigų sumą įrašydavo vietoje) , kurią gaudavo už prekes, bei pirkėjo atstovo ir gaunančio pinigus asmens - S. G. parašai. Šios aplinkybės sutapo su visų liudytojų nurodomomis aplinkybėmis, todėl laikytinos įrodytomis.

Pripažindamas faktą, kad gaudavo iš pirkėjų pinigus, G. apklausų metu skirtingai aiškino aplinkybes, kurios susijusios su gautų grynųjų pinigų tolesniu panaudojimu. Teisminio nagrinėjimo metu (t.4 b.l.140-143) G. tvirtino, kad pradžioje pinigus įnešdavo į įmonės sąskaitą banke, o vėliau beveik visus gautus iš pirkėjų pinigus perduodavo direktoriui D. ar akcininkams Linui ir E. T., t.y. neigė pasisavinęs iš pirkėjų gautus pinigus. Akistatos metu S. G. keitė savo parodymus ir pripažino, kad niekada neperdavė L. T. grynųjų pinigų (t.3 b.l. 115-116).

Nagrinėjimo metu apklausti liudytojai R. D., E. T. ir L. T. , vykdę įmonės UAB „G.“ direktorių pareigas, nurodė iš esmės vienodas aplinkybes ir paneigė kaltinamojo nurodomas aplinkybes.

Įmonės direktoriai R. D., E. T. neigė ėmę iš kaltinamojo už prekes sumokėtus pinigus. D. pripažino, kad galėjo būti du kartai, kai G. pats negalėjo įnešti pinigų į banko sąskaitą dėl kokių nors objektyvių aplinkybių, todėl tuomet pinigus atidavė jam, bet šiais atvejais pinigai buvo įnešti į įmonės kasą, įforminant tai kasos pajamų orderiais. E. T. nurodė, jog, jam būnant direktoriumi, pastebėjo augančias pirkėjų skolas, t.y. pastebėjo, kad pirkėjai vengia atsiskaityti už prekes. Apie tai kalbėjo su G., ragino jį spausti pirkėjus, nutraukti prekių tiekimą skolininkams. G. žinojo, kad pastebėtas pinigų už prekes stygius, tačiau ramino, kad reik palaukti, kad pirkėjai atsiskaitys ir pan.

Minėtų liudytojų – įmonės direktorių parodymai pilnai sutapo su UAB „G.“ apskaitą tvarkiusios V. Š. parodymais. Pastaroji patvirtino liudytojų parodymus, jog pinigai buvo įnešami arba į banko sąskaitą, arba į įmonės kasą, įforminant tai nustatyta tvarka. S. G. dirbo su klientais ir pas jį likdavo pirminiai apskaitos dokumentai: kasos išlaidų ir pajamų orderiai, pardavimo sąskaitos-faktūros, pinigų priėmimo iš pirkėjų kvitai, t.y. visi dokumentai, kuriuos išrašo pati įmonė ir įgalioti asmenys, kurie rodo prekių ir pinigų judėjimą. Visus šiuos dokumentus G. privalėjo jai perduoti bent kartą per mėnesį, tačiau, laikui bėgant, jis ėmė vengti tai daryti. Liudytoja ne kartą ragino G. perduoti jai pirminius apskaitos dokumentus. Kai G. išėjo atostogauti, direktorius paėmė iš jos informaciją apie pirkėjų skolas ir pats kreipėsi pas pastaruosius. Tuomet ir paaiškėjo, kad pinigai buvo sumokėti už prekes, tačiau neįnešti nei į įmonės kasą, bei į sąskaitą banke. Iš pirkėjų gavo pinigų gavimo kvitų egzempliorius, kurie liudijo, kad G. pinigus gavo, t.y. kad už prekes buvo atsiskaityta.

Jau minėta, kad visi pirkėjų – įmonių atstovai, apklausiami patvirtino direktorių ir buhalterės nurodytas aplinkybes dėl atsiskaitymo už prekes, t.y. patvirtino, kad 2011 metų liepos mėnesį tiekėjo atstovai ėmė reikšti pretenzijas dėl vengimo atsiskaityti už prekes, kad buvo surašyti skolų suderinimo aktai ir paaiškėjo, kad už prekes buvo atsiskaityta vadybininkui S. G., tačiau pinigai nepakliuvo į įmonę UAB „G.“.

Bylos nagrinėjimo metu keitėsi paties G. pozicija. Teisminio nagrinėjimo metu apklausiamas G. tvirtino, jog jam buvo pasakyta, kad pinigų gavimo kvitai nereikalingi, kad apskaita bus sutvarkyta be kvitų. Baigiant nagrinėti bylą, kaltinamasis pateikė teismui surašytą paskutinį žodį (t.4 b.l.152-156)., kuriame pripažino faktą, kad pinigų gavimo kvitų pasigedo buhalterė, pripažino, kad elgėsi aplaidžiai ir pinigų gavimo kvitų bei kitų kratos metu pas jį rastų apskaitos dokumentų jis neatidavė buhalterei „netyčia“. Paskutiniame žodyje G. nurodė, kad savęs kaltu nelaiko tik dėl gėrimų pasisavinimo, t.y. tik pagal tą kaltinimo dalį, kurioje reiškiamos pretenzijos dėl veikos, numatytos LR BK 183 str.1d. padarymo.

Motyvuojamoji dalis

LR BK 183 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę asmenims, kurie pasisavino jiems patikėtą ar jų žinioje buvusį didelės vertės turtą. Objektyviai turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinas kaltininkui svetimo, jam patikėto ar buvusio jo žinioje turto, turtinės teisės pavertimas savo turtu ar savo turtine teise, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Neatlygintinas svetimo turto, turtinės teisės pasisavinimas reiškia, kad kaltininkas šį turtą pasisavina, neatlygindamas jo vertės ar atlygindamas aiškiai neteisingai. Esminis turto pasisavinimo požymis yra tai, kad šią veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus pasisavinamo turto atžvilgiu. Šiuo atveju dėl to, kad kaltininkas su jam patikėtu (buvusiu jo žinioje) turtu (turtine teise) pradeda elgtis kaip su nuosavu ir taip pažeidžia jam suteiktus įgaliojimus, toks turtas (turtinė teisė) iš teisėto kaltininko valdymo pereina į jo neteisėtą valdymą, t. y. faktiškai yra pasisavinamas. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigtu, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis ir (ar) disponuoti savo nuožiūra. Subjektyvusis turto pasisavinimo požymis yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas , neteisėtai disponuodamas šiuo turtu (turtine teise) ar šį turtą paimdamas, siekia turtą paversti savo nuosavu turtu (turtine teise) taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita.

Kratos metu pas G. rasti pinigų gavimo kvitai patvirtina, kad kvituose nurodyti pirkėjai sumokėjo kvituose nurodytas grynųjų pinigų sumas, t.y. kvitai patvirtina, kad su G. kaip įmonės UAB „G.“ atstovu buvo atsiskaityta už patiektas prekes, kad G. gavo šiuos pinigus ir kvitus, tačiau jie neperduoti įmonei. Kaltinamasis šių aplinkybių neneigė.

Liudytojų parodymai, paties kaltinamojo nurodomos aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, kad, S. G. buvo žinoma, jog įmonės vadovai pastebėjo pinigų trūkumą, kad pradedama aiškintis dėl kokių priežasčių tas trūkumas susidarė, t.y. buvo žinoma, kad pinigų savininkas pasigedo pinigų, kurių jis neįnešė į įmonės sąskaitą ar kasą, tačiau jų negrąžino. Kaltinamasis žinojo, kad pinigų gavimo kvitai patvirtina pirkėjų atsiskaitymą už prekes, kad jie reikalingi apskaitai ir kad jų reikalaujama, suvokė, kad pinigų gavimo kvitai leis nustatyti kiek grynųjų pinigų turėjo būti įnešta į įmonės sąskaitą ir kiek jų neįnešta, t.y. kaltinamasis sąmoningai jų nepateikė apskaitai, siekdamas užmaskuoti grynųjų pinigų neįnešimo ir pasisavinimo faktus. G. teiginiai, kad įmonės vadovai neva leido neperdavinėti buhalterijai pinigų gavimo kvitų, kad į kvitus nebuvo kreipiama dėmesio, prieštarauja tiek liudytojų R. D., E. T. ir L. T. parodymams, tiek apskaitą tvarkiusio asmens V. Š. parodymams. Pats G. pripažino, kad Šturlytė pastebėjo kvitų trūkumą ir jų reikalavo, t.y. jis suvokė, kad pinigų gavimo kvitai buvo reikalingi apskaitai. Todėl teismas kaltinamojo parodymus šioje dalyje vertina kritiškai, kaip pasirinktą gynybinę poziciją, ir juos atmeta, kaip prieštaraujančius faktinei bylos medžiagai.

Baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto pasisavinimą galima tik esant tiesioginei tyčiai, kuri suponuoja tokią situaciją, kai kaltininkas supranta, jog svetimą turtą paverčia savo turtu, numato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis neteks turto, ir to siekia.

LR BK 190 str.1d. nustato, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Kratos metu pas S. G. rasti pinigų gavimo kvitai, specialisto tyrimas patvirtina, kad kaltinamasis pasisavino 65 157, 78 litus. Todėl inkriminuota veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 183 str.2d.

Dėl prekių trūkumo ( LR BK 183 str.1d.)

jis nuo 2010-09-01 iki 2011-08-02 dirbdamas UAB „G.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius) vadybininku, užimamų pareigų pagrindu turėdamas jam patikėtą UAB „G.“ turtą – alkoholinius gėrimus, laikomus UAB „G.“ sandėlyje, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, pagal sandėlio prekių apyvartos registrą 2011 m. liepos 8 dienai bendros - 10.765,05 Lt vertės, 2011-07-08 atliekant sandėlyje, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius esančių alkoholinių gėrimų inventorizaciją neperdavė UAB „G.“ atsakingiems asmenims 4.522,09 Lt vertės alkoholinių gėrimų, t.y. 15 butelių De Jerez S. S. (vnt. kaina 6,18 Lt) 92,70 Lt vertės, 31 butelio De Jerez S. S. (vnt. kaina 7,46 Lt) 231,26 Lt vertės, 3 butelių Meukow Cognac VS Black (vnt. kaina 17,33 Lt) 51,99 Lt vertės, 2 butelių Meukow Cognac VS PET (vnt. kaina 18,85 Lt) 37,70 Lt vertės, 2 butelių Courriere brandy Napoleon (vnt. kaina 9,53 Lt) 19,06 Lt vertės, 4 butelių Brugerolle Cognac (vnt. kaina 15,59 Lt) 62,36 Lt vertės, 4 butelių Jack Daniels Bourbon (vnt. kaina 57,85 Lt) 231,40 Lt vertės, 5 butelių Brugerolle Cognac (vnt. kaina 15,59 Lt) 77,95 Lt vertės, 4 butelių Jack Daniels Bourbon (vnt. kaina 57,85 Lt) 231,40 Lt vertės, 3 butelių Finlandia Vodka (vnt. kaina 15,36 Lt) 46,08 Lt vertės, 7 butelių Finlandia Vodka (vnt. kaina 17,09 Lt) 119,63 Lt vertės, 1 butelio Metaxa Brandy 15,71 Lt vertės, 1 butelio Courvoisier Cognac 28,32 Lt vertės, 2 butelių Martel Cognac VS (vnt. kaina 38,67 Lt) 77,34 Lt vertės, 3 butelių Jagermaister Vierkant (vnt. kaina 23,07 Lt) 69,21 Lt vertės, 2 butelius Sambuca Molinari (vnt. kaina 17,78 Lt) 35,56 Lt vertės, 1 butelio Santiago Cuba Rhum Extra 154,15 Lt vertės, 4 butelius Santiago Cuba Rhum Extra (vnt. kaina 76,31 Lt) 304,84 Lt vertės, 31 butelio Santiago Cuba Rhum Anejo (vnt. kaina 14,54 Lt) 450,74 Lt vertės, 28 butelių Santiago Cuba Rhum Carta (vnt. kaina 10,11 Lt) 283,08 Lt vertės, 58 butelių Cidre Bauche Brut Kerisac (vnt. kaina 3,18 Lt) 184,44 Lt vertės, 28 butelių Cidre B. D. Kerisac (vnt. kaina 3,18 Lt) 89,04 Lt vertės, 87 butelių Cidre Bauche Traditionnel Ker (vnt. kaina 3,18 Lt) 276,66 Lt vertės, 38 butelių Kerisac Qadrette Brut Pac (vnt. kaina 1,33) 50,54 Lt vertės, 1 butelio Captain Morgan Black Label 15,37 Lt vertės, 7 butelių Canadian Club whisky (vnt. kaina 15,54 Lt) 108,78 Lt vertės, 25 butelių Johnnie Walker Red Label (vnt. kaina 17,09 Lt) 427,25 Lt vertės, 5 butelių Jack Daniels Bourbon (vnt. kaina 31,91 Lt) 159,55 Lt vertės, 3 butelių Jim Beam Bourbon (vnt. kaina 16,51 Lt) 49,53 Lt vertės, 1 butelio Jameson whiskey 21,06 Lt vertės, 4 butelių Bacardi Superior white (vnt. kaina 15,54) 62,16 Lt vertės, 7 butelių Isle of Jura 10YRS (vnt. kaina 32,25 Lt) 225,75 Lt vertės, 3 butelių Justerini&Brooks (vnt. kaina 18,13 Lt) 54,39 Lt vertės, 8 butelių Makers Mark Burbon (vnt. kaina 30,76 Lt) 246,08 Lt vertės, 8 butelių Pinot Noir Rheinhessen (vnt. kaina 4,84 Lt) 38,72 Lt vertės, 62 butelių Europascher Remeisnhaftswel (vnt. kaina 2,29 Lt) 141,98 Lt vertės, 3 butelių Mosel Kabinett (vnt. kaina 5,18 Lt) 15,54 Lt vertės, 6 butelių Mosel Spatlese (vnt. kaina 5,18 Lt) 31,08 Lt vertės, 12 butelių Cerro Mesones white dry (vnt. kaina 2,21 Lt) 26,52 vertės, 9 butelių Cerro Mesones red dry (vnt. kaina 2,21 Lt) 19,89 Lt vertės, 20 butelių Cerro Masones red semisweet (vnt. kaina 2,28 Lt) 45,60 Lt, 13 butelių Cosan 2009 Do LaMa red Merlot (vnt. kaina 3,02 Lt) 39,26 Lt vertės, 16 butelių Cosan 2009 Do LaMa red Tempran (vnt. kaina 3,02 Lt) 48,32 Lt vertės, nepateikė dokumentų, pagrindžiančių šių alkoholinių gėrimų panaudojimą, tokiu būdu laikotarpiu nuo 2010-09-01 iki 2011-07-08, veikdamas vieninga tyčia, iš UAB „Gėrimų namai Lt“ sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius pasisavino jam patikėtą, UAB „Gėrimų namai Lt“ priklausantį turtą – alkoholinius gėrimus, bendros bendros 4.522,09 Lt vertės. Ši veika buvo kvalifikuojama pagal LR BK 183 str.1d.

UAB „G.“ nuo 2010 metų rudens iki 2011 metų rugpjūčio mėnesio įskaitytinai vadovavo direktoriai R. D., E. T. ir L. T.. Įmonės vadybininkas S. G. prekes išvežiodavo pirkėjams ir gaudavo iš jų pinigus už tas prekes. Kaip vadybininkas kaltinamasis turėjo teisę imti iš sandėlio prekes savo nuožiūra ir vežti jas pirkėjams. Keičiantis direktoriams, inventorizacijos nebuvo atliekamos ir sandėlio prekių likutis nebuvo tikrinamas.

2011 metų liepos mėnesį, S. G. einant atostogauti, pastarojo funkcijas atostogų laikotarpiu turėjo vykdyti E. T., įmonės direktoriaus E. T. sūnus. 2011-07-07 AB „G.“ direktoriaus E. T. įsakymu „Dėl Inventorizacijos atlikimo“ buvo sudaryta inventorizacijos komisija iš pirmininko – direktoriaus E. T. ir nario – vadybininko E. T., kuriai buvo nustatyta atlikti atsargų inventorizaciją įmonės sandėlyje 2011 m. liepos 8 dieną.

Ikiteisminio tyrimo metu specialistė vertino jai pateiktą medžiagą ir konstatavo, kad inventorizacija buvo atliekama pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-04-17 nutarimu Nr.370 patvirtintas Inventorizacijos taisykles. UAB „G.“ komisijos surašyto inventorizavimo aprašo nepateikė, inventorizaciją įformino 2011-07-08 sudarytais sutikrinimo žiniaraščiais Nr.1, Nr.2, palyginus visus faktiškai rastus centriniame sandėlyje alkoholinių gėrimų likučius su buhalterinės apskaitos duomenimis. Sutikrinimo žiniaraščiai nepasirašyti inventorizacijos komisijos pirmininko – direktoriaus E. T. ir nario – vadybininko E. T.. Su sutikrinimo rezultatais pasirašytinai 2011-08-01 buvo supažindintas S. G., 2011-09-07 sutikrinimo žiniaraštį pasirašė direktorius L. T. ir UAB „Apskaitos biuras“ direktorė, tvarkanti bendrovės „G.“ buhalterinę apskaitą, V. Š.. Pagal 2011-07-08 sutikrinimo žiniaraštį Nr.1 centriniame sandėlyje nustatytas 3702,39 Lt trūkumas ir pagal 2011-07-08 sutikrinimo žiniaraštį Nr. 2 centriniame sandėlyje nustatytas 910,88 Lt trūkumas. Iš viso 4613,27 Lt vertės prekių trūkumas. Patikrinus prekių apyvartą per tiriamąjį laikotarpį centriniame sandėlyje nustatyta, kad 2011-07-08 dienai sandėlyje apskaityta 11947,08 Lt vertės prekių, iš jų 1160,95 Lt vertės banderolių ir 10786,13 Lt vertės alkoholinių gėrimų. Patikrinus centrinio sandėlio detalizuotus prekių apyvartos registrus (prekių istoriją) ir palyginus apskaitytus alkoholinių gėrimų likučius 2011-07-08 dienai su sutikrinimo žiniaraščiuose nurodytais buhalteriniais likučiais, nustatyti pozicijų: (duomenys neskelbtini) Brugerolle Cognac 0,7 l, DEG002 Absolut Vodka 1,0 l, DEG003 Finlandia Vodka 0,7 l, LIK002 Jagermaister Vierkant 0,7 l, LIK003 Malibu likeur 0,7 L, LIK004 Sambuca Molinari 0,7 l,VIS004 Grant‘s whisky 0,7 l, VIS005 Johnnie Walker Red Label 0,7 l, VIS011 Bombay Sapphire 0,7 l, VIS016 Maker‘s Mark Bourbon 0,7 l, VYN002 Pinot Noir Rheinhessen 0,75 l, VYN004 Europaischer Gemeishaftswei 0,75 l, VYN008 Cerro Mesones white dry 0,75 l, VYN009 Cerro Mesones white semidry 0,75 l, VYN010 Cerro Mesones white semisweet 0,75 l, VYN011 Cerro Mesones red dry 0,75 l, VYN012 Cerro Mesones red semidry 0,75 l, VYN013 Cerro Mesones red semisweet 0,75 l, VYN015 Cosan 2007 Do La Ma red Merlot 0,75 l. neatitikimai. Išaiškinti prekių likučių neatitikimai tarp sutikrinimo žiniaraščiuose nurodytų ir buhalterinės prekių apskaitos registruose apskaitytų duomenų nulėmė netikslumus skaičiuojant inventorizacijos rezultatus. Tyrimo metu atlikus palyginamąją analizę faktiškai rastų 2011-07-08 atliktos inventorizacijos metu prekių likučių su apskaitytais buhalterinėje apskaitoje prekių likučiais pagal prekių apskaitos registrus nustatytas 4522,09 Lt vertės prekių trūkumas. (t.2, b.l. 143-155).

Už materialines vertybes atsako materialiai atsakingi asmenys su kuriais yra pasirašytos visiškos materialinės atsakomybės sutartys. Kai materialinės atsakomybės sutartis nepasirašyta, vadovas savo įsakymu gali skirti atsakingus asmenis, pavesdamas jiems priimti, saugoti, išduoti turtą arba priimti, saugoti ir išmokėti grynuosius pinigus. Su vadybininku S. G. visiškos materialinės atsakomybės sutartis nebuvo sudaryta ir pasirašyta. Atskiro direktoriaus įsakymo dėl atsakingo už bendrovės turtą asmens paskyrimo nebuvo.

LR Vyriausybės 2008-04-17 nutarimu Nr.370 patvirtintos Inventorizacijos taisyklės (toliau – taisyklės) numato, kad (3 p.) įmonės privalo inventorizuoti ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą, biologinį turtą, žaliavas, medžiagas, prekes ir kitas atsargas, grynuosius pinigus, gautinas skolas, mokėtinas skolas ne rečiau kaip kartą per metus prieš metinių finansinių ataskaitų sudarymą. Šių taisyklių 5p. nustato, kad, keičiantis materialiai atsakingiems asmenims, turi būti inventorizuojama turto dalis, perduodama vieno materialiai atsakingo asmens kitam materialiai atsakingam asmeniui (pagal reikalų perdavimo ir priėmimo dienos būklę). Taisyklių 9 p. nustato, kad įmonės vadovas įstatymų nustatyta tvarka atsako už inventorizacijos organizavimą ir atlikimą laiku, inventorizavimo duomenų išsaugojimą, sutikrinimo žiniaraščiuose nustatytų trūkumų išieškojimą, kartu su vyriausiuoju buhalteriu (buhalteriu) – teisingų inventorizacijos rezultatų, neišieškotų trūkumų ir pertekliaus įtraukimą į buhalterinę apskaitą. Kai tikrinami žaliavų, medžiagų, prekių, pagamintos produkcijos, grynųjų pinigų ir kito materialiojo turto likučiai natūra, būtinai dalyvauja materialiai atsakingi asmenys (kasininkai, pardavėjai, sandėlininkai, ūkio vedėjai ir kiti), išskyrus tuos atvejus, kai materialiai atsakingiems asmenims dalyvauti neįmanoma (mirties, ligos, kitais atvejais)(taisyklių 28 p.).

Anksčiau minėti liudytojai patvirtino, kad sandėlio inventorizacija nebuvo atliekama. Visi šie liudytojai pripažino, kad iš sandėlio buvo imami gėrimai įvairiomis progomis, tačiau nurašymo akto teismui nepateikta. Apskaitą tvarkius buhalterė taip pat patvirtino, kad nurašymai galimi, tačiau jie nebuvo daromi.

Prieš S. G. išeinant atostogauti 2011 metų liepos mėnesį buvo atlikta sandėlio in ventorizacija ir pastarasis savo parašu patvirtino užfiksuotą prekių trūkumą, tačiau neigė visus šiuos butelius pasisavinęs. Duomenų, kurie kokiu nors būdu patvirtintų, kad prekių trūkumas susidarė dėl to, kad buvo daroma nusikalstama veika, kad S. G. neteisėtai išsinešė ir pasisavino prekes, nenustatyta. Teismas daro išvadą, kad S. G. inkriminuota veika – patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto pasisavinimas, neįrodyta. Nustatyti kas, kada ir kiek butelių išsinešė iš sandėlio, nėra galimybės. Nekaltumo prezumpcijos principas reikalauja, kad visos abejonės, jei jų nepavyksta pašalinti, būtų aiškinamos kaltinamojo naudai. Todėl teismas daro išvadą, kad S. G. pagal LR BK 183 str.1d. išteisintinas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusikaltimo požymių.

----------------------------------------------------------------------------------------------------------------

UAB „G.“ pripažinta civiline ieškove, bei pareiškė ieškinį dėl 69679.87 Lt priteisimo padarytai žalai atlyginti. (t.1 b.l.80). Pripažinus, kad S. G. veiksmuose nėra nusikaltimo požymių turinčios veikos, ieškinys šioje dalyje – dėl 4522.09 Lt, kas sudaro 1309.68 eurų sumą, paliekamas nenagrinėtu. Specialisto tyrimo metu konstatuota, kad pagal pinigų gavimo kvitus, rastus pas S. G. ir neperduotus apskaitai, įsiskolinimas bendrovei sudaro 65157.78 Lt. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad S. G. darbo metu kaip atskaitingas asmuo kelis kartus mokėjo už įmonei suteiktas paslaugas ar perkamas prekes; nustatyta, kad bendrovės įsiskolinimas S. G. yra 1025.60 Lt.

Įmonei padaryta žala sudaro 65157.78 Lt., o įmonės įsiskolinimas G. yra 1025.60 Lt, todėl ieškinys tenkinamas 64132.18 Lt sumai (65157.78-1025.60), kas sudaro 18573.96 eurų sumą (64132.18:3.4528).

S. G. padarė tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie sunkių nusikaltimų. Kaltinamasis praeityje neteistas, lengvinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Sunkinančia atsakomybę aplinkybe laikytina tai, kad veiką padarė dėl savanaudiškų paskatų.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad jis nusikalto pirmą kartą, padarė vieną sunkų tęstinį nusikaltimą, nustatyta sunkinanti atsakomybę aplinkybė. Nusikalstama veika padaryta darbo teisinių santykių pagrindu, pagal savo pobūdį nelaikytina labai pavojinga. Tačiau, LR BK 183 str. 2 d. sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė – laisvės atėmimas iki 10 metų. Iki nuosprendžio paskelbimo dienos kaltinamasis nedėjo pastangų ir neatlygino net dalies padarytos žalos įmonei. Pagrindo išvadai, kad sankcijoje numatytos bausmės rūšies – laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, nėra (LR BK 54 str.3d.). Todėl skirtina nors ir mažesnė už numatytos bausmės vidurkį, bet laisvės atėmimo bausmė.

LR BK 54 str.2d.5p. numato, kad, skiriant bausmę, teismas atsižvelgia ir į kaltininko asmenybę.

LR BK 59 str.1d.2p. numato , kad lengvinančia atsakomybe laikytina aplinkybė – kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos, t.y. įstatymas numato, kad kaltininko subjektyvus kritiškas požiūris į padarytą veiką, jo elgesys po inkriminuojamos veikos padarymo turi reikšmę skiriant bausmę.

Nagrinėjamu atveju nustatytos aplinkybės, kurios liudija, kad nuo 2011 metų buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas šioje byloje, tyrimas baigtas ir byla perduota teismui, tačiau kaltininko elgesio tai neįtakojo ir pastarasis darė naujas savanaudiškas nusikalstamas veikas 2013 metais, už kurias jis buvo du kartus nuteistas (nurodoma įžanginėje dalyje). Teismas daro išvadą, kad nurodytos aplinkybės dar kartą patvirtina teismo išvadas dėl būtinumo skirti LR BK 183 str.2d. sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės rūšį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 300 - 308 str., 310 str., 313 str., teismas

nusprendė:

S. G. pagal LR BK 183 str.1d. išteisinti , nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

S. G. pripažinti kaltu pagal LR BK 183 str. 2 d. ir paskirti jam vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

LR BK 63 str.9d. 65 str.2d. pagrindu Vilniaus apygardos teismo 2015-03-02 nuosprendžiu paskirtą subendrintą 34 MGL dydžio baudą pilnai sudėti su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti vienerių metų laisvės atėmimo bausmę ir 34 MGL dydžio baudą.

Laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose, o bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo pradžios.

Civilinį ieškinį dalinai tenkinti ir iš S. G. priteisti 18573.96 eurų sumą UAB „G.“ naudai (aštuoniolika tūkstančių penkis šimtus septyniasdešimt tris eurus ir 96 cnt.).

Dalyje dėl 1309.68 eurų ieškinį palikti nenagrinėtu.

S. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento – asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą, iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Pinigines lėšas – 6100 litų , kas sudaro 1766.68 eurus, saugomus Vilniaus apskrities VPK, panaudoti civilinio ieškinio padengimui (2011-12-14 KPO kvitas Nr. 0208).

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo ir nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.