- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-08-28
- Bylos Nr.
- 1-135-760/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-17598-2019-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Loreta Bajorinienė
- Nukentėjusysis
- J. B., A. L.
- Kaltinamasis
- R. B., Ž. P.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. B., gimusi (duomenys neskelbtini), Šilutės rajone, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, pagrindinio išsilavinimo, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį.
Ž. P., gimęs (duomenys neskelbtini), Tauragės rajone, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1997 m. spalio 27 d., pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, 3 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams su ¼ turto konfiskavimu; 2000 m. liepos 21 d., pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 6 mėnesiams; 2000 m. spalio 25 d., pagal BK 271 straipsnio 2 d. laisvės atėmimu 8 mėnesiams, subendrinus galutinė bausmė – laisvės atėmimas 10 mėnesių; 2002 m. balandžio 11 d., pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 10 mėnesių su 100 Lt vertės turto konfiskavimu; 2002 m. gegužės 16 d., pagal BK 271 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 2 metams su 500 Lt vertės turto konfiskavimu; 2002 m. rugsėjo 1 d., pagal BK 225 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams, pritaikius amnestiją galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams; 2004 m. lapkričio 22 d. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 178 straipsnio 2 dalį, 135 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 5 metams; 2005 m. vasario 15 d., pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, areštu 40 parų, galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams 1 mėnesiui; 2011 m. vasario 4 d., pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 40 parų arešto bausme; 2013 m. vasario 12 d., pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 40 parų arešto bausme; 2013 m. spalio 2 d., pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 3 metams; 2015 m. spalio 5 d., nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir Ž. P. pasiųstas atlikti 2013 m. spalio 2 d. nuosprendžiu paskirtą 2 metų laisvės atėmimo bausmę, 2017 m. lapkričio 14 d., paleistas atlikęs bausmę; 2020 m. liepos 29 d., nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) galutine subendrinta 60 parų arešto bausme, bausmė neatlikta, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2019 m. balandžio mėn. 27 d., apie 21 val., (duomenys neskelbtini), R. B. tyčia mediniu pagaliu sudavė po vieną smūgį J. B. į nugarą, krūtinę ir kairįjį skruostą, padarydama nukentėjusiajai J. B. poodinę kraujosruvą krūtinėje, gilius odos nubrozdinimus kairiame skruoste, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.
2019 m. balandžio mėn. 27 d., apie 21 val., (duomenys neskelbtini), Ž. P. tyčia grėblio kotu sudavė A. L. vieną kartą per nugarą ir vieną kartą per dešinės rankos dilbį, taip padarydamas nukentėjusiajam A. L. poodinę kraujosruvą nugaroje, odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą dešiniajame dilbyje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
R. B. kaltės nepripažino, teigė nukentėjusiosios atžvilgiu jokio smurto nevartojo. Paaiškino, kad įvykio vakarą, jai su kitais šeimos nariais būnant kieme, atbėgo D. P.. Ji verkdama pasakė, kad V. namuose kažkas sumušė jos tėvą M. P., sakė, kad yra atvykusi J. B.. Visi nuėjo į V. namus. Ji buvo įėjusi į virtuvę, tačiau nematė nei J. B., nei jos vaiko. Po to, jai būnant kieme, iš namo išėjo J., ji buvo girta, už jos stovėjo sūnus. Ji išvadino J. B. girta karve, tačiau jokio smurto jos atžvilgiu nevartojo. Niekas jokių pagalių neturėjo. Ji jokių muštynių nematė. M. P. giminaičiai tik ginčijosi su girtais vyrais, klausė už ką sumušė M.. Atvykus policijai, išėjo namo. Jokio nusikaltimo nepadarė, su civiliniu ieškiniu nesutinka.
Ž. P. kaltės nepripažino, teigė kad jis įvykio vakarą A. L. nemušė, to negalėjo padaryti, nes jis vaiką pažįsta nuo mažens. Parodė, kad įvykio vakarą D. P. parbėgo į kiemą ir pasakė, kad sumušė jos tėvą. Visi, tai yra jis, R. B., D. D., D. nuėjo į V. namus. Kieme nieko nebuvo, matė, kad troba pilna žmonių, visi virtuvėj sėdėjo prie stalo. Kai jie įėjo į verandą, visi išėjo į lauką. Kalbėjo su A. V. lauke, klausė kodėl sumušė brolį. A. kieme nebuvo, jo nei grėbliu nei pagaliu nemušė. Tą vakarą nematė nei J. B. nei jos vaiko A., juos buvo sutikęs tik dieną. A. tik jį vienintelį pažinojo, todėl ir nurodė, kad jis jį sumušė. Jam būnant pas A. V., jokių muštynių nebuvo. Atvykusi policija patikrino neblaivumą ir išėjo namo. Su civiliniu ieškiniu nesutinka.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamieji kaltės nepripažino, tačiau jų kaltė visiškai įrodyta šiais įrodymais:
Iš 2019 m. balandžio 28 d. J. B. pareiškimo nustatyta, kad nukentėjusioji kreipėsi į policiją ir pranešė, jog 2019 m. balandžio 27 d., (duomenys neskelbtini), draugo A. V. namuose, ją sumušė R. B., suduodama pagaliu į nugarą, kairės pusės krūtinę ir kairįjį skruostą. Taip pat nurodė, kad jos nepilnametį sūnų A. L. sumušė Ž. P., suduodamas jam pagaliu į kairės rankos riešą. Prašė R. B. ir Ž. P. nubausti įstatymo nustatyta tvarka (t. 1, b. l. 1-2).
Iš policijos ataskaitos duomenų matyti, kad 2019 m. balandžio 27 d., 21.17 val. buvo gautas telefoninis pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), vyksta muštynės (t.1, b. l. 22).
Nukentėjusioji J. B. apklausta teisme parodė, kad ji gerai nebeprisimena įvykio aplinkybių, kaltinamiesiems pretenzijų neturi, civilinio ieškinio atsisako. Patvirtino parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, teigė, kad policijai sakė tiesą. Parodė, kad įvykio metu neblaivi miegojo A. V. namuose. Pabudo nuo smūgių, ją pagaliu mušė R. B.. Kažkuris iš vyrų, buvusių pas A. V., ją apgynė. Prisimena, kad anksčiau buvo atėjęs jos buvęs draugas M. P., įvyko konfliktas tarp vyrų ir jis išėjo. Tą vakarą ji ir sūnus buvo atvežti į ligoninę. Po įvykio ant jos veido buvo aiškiai matomas sužalojimas, kuris vėliau ligoninėje buvo užtvertas. Ant sūnaus rankos matė paraudimą.
Nukentėjusioji J. B. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. balandžio 27 d. atvažiavo pas draugą A. V., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Kartu su ja buvo sūnus A. L., gimęs (duomenys neskelbtini) metais. Ji, A. V. ir jo draugai vartojo alkoholį, kadangi šventė draugo gimtadienį ir jo išleistuves į užsienį. Nuo išgerto alkoholio jautėsi apsvaigusi, nuėjo miegoti. Pabudo nuo skausmo nugaroje, jai buvo suduoti du smūgiai. Atsisukusi, dar gulėdama lovoje pamatė, kad ją muša pažįstama moteris vardu R., kuri gyveno su jos buvusio sugyventinio broliu. Ją sumušė mediniu pagaliu. Smūgių seka buvo labai greita - į nugarą, į kairės pusės mentę, kairės pusės krūtinkaulį ir į kairės pusės skruostą. Ji nuo smūgių apsvaigo. Po to atėjo A. V. su savo draugu ir atgynė nuo tos moters. Jai buvo prakirstas veidas, kitose vietose buvo patinimai ir labai skaudėjo. Vėliau sūnus jai pasakojo, kad kol ji miegojo, į A. V. namų kiemą atėjo Ž. P. ir jo broliai. Jie dėl kažkokios priežasties susimušė su A. V. namo kieme. Sūnus pasakojo, kad Ž. P. grėbliu, kurį pasiėmė iš malkinės, jam sudavė vieną kartą per nugarą ir vieną kartą pataikė jam į rankos riešą. Sūnus taip pat skundėsi, kad jam skaudėjo sumuštas vietas. Greitoji medicinos pagalba ją ir sūnų išvežė į Tauragės ligoninę. Po medikų apžiūros buvo išleisti gydytis ambulatoriškai. Konfliktas galėjo kilti, nes anksčiau ji bendravo su M. P.(1 t., b. l. 43-46, 47-50).
Savo parodymus nukentėjusioji patvirtino ir akistatos su R. B. metu. Teigė, jog gulint lovoje jai smūgius sudavė R.. Sudavė po smūgį į veidą, krūtinę, nugarą (t. 2., b. l. 124-125).
Iš J. B. medicininių dokumentų matyti, kad nukentėjusioji 2019 m. balandžio 28 d., 00:19 val. buvo pristatyta į Tauragės ligoninę, kur buvo nustatyti veido, krūtinės, nugaros juosmens sumušimai. J. B. medicinos darbuotojams nurodė, jog 2019 m. balandžio 27 d., vakare ją sumušė pažįstama moteris su pagaliu (1t., b. l.65-73).
Specialisto išvada Nr. G 193/2019 (10) patvirtina, kad J. B. įvykio metu buvo padaryta poodinė kraujosruva krūtinėje, gilūs odos nubrozdinimai kairiame skruoste. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, kuo galėjo būti ir pagalys. Sužalojimai padaryti mažiausia dviejų smūgių pasėkoje. Padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 74).
Nukentėjusysis nepilnametis A. L. apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad Sartininkų kaime mama su Audriumi šventė gimtadienį. Jis buvo išvažiavęs su dviračiu. Grįžo apie 8-9 val. vakaro. Dviratį nuėjo įvaryti į malkinę. Tuomet atėjo Ž. P., su juo buvo A., T. P., E., D.. Ž. jam grėblio kotu trenkė vieną kartą per nugarą. Kai atsisuko, Ž. dar kartą jam trenkė, jis užsidengė ranka, pataikė į ranką. Nuo smūgių skaudėjo tris dienas nugarą ir ranką. Kiti mušėsi kieme. Mamą kambaryje mušė moteris, kuri buvo atėjusi su P.. Ta moteris Ž. draugė. Mama gulėjo lovoje kai ją moteris mušė pagaliu. Pagalį atsinešė moteris, anksčiau to pagalio niekur nematė. Po sumušimo mama atrodė baisiai, ant skruosto tekėjo kraujas. Kai atvažiavo policininkai, mama jiems pasakojo kas ją sumušė (t. 1, b. l. 96-98).
Iš esmės analogiškus parodymus nukentėjusysis A. L. parodė ir apklaustas policijos pareigūnės. Patvirtino, kad po to, kai į malkinę įvarė dviratį, kieme pamatė M. P. giminaičius. Juos pažįsta, nes jo mama su M. kartu gyveno. Nurodė, kad buvo Ž. P., A. P., T. P., M. dvi dukros E. ir D., D.. Parodė, kad prie jo priėjo Ž. P., nieko jam nesakęs, paėmė iš malkinės ten buvusį grėblį ir pradėjo jį mušti. Jam pataikė per dešinės rankos dilbį ir nugarą, skaudėjo sumuštas vietas. Kiti žmonės tarpusavyje mušėsi. Kai nubėgo į kambarį, pamatė, kad moteris pagaliu mušė jo mamą, jai buvo praskeltas kairys skruostas, bėgo kraujas, ji verkė. Išsigandęs pasislėpė kitame kambaryje, ten buvo kol atvažiavo policija. Buvo atvažiavusi greitoji pagalba, jis ir mama buvo nuvežti į ligoninę. (1 t., b. l. 84-86)
Iš A. L. medicininių dokumentų matyti, kad nukentėjusysis 2019 m. balandžio 28 d., 00:26 val. buvo pristatyta į Tauragės ligoninę. Jį atvežė vaiko teisių apsaugos darbuotojos. Nepilnametis medicinos darbuotojams nurodė, jog 2019 m. balandžio 27 d., vakare jį pagaliu sumušė pažįstamas asmuo. Buvo nustatyti sužalojimai dilbių, nugaros srityse (1 t., b. l. 108-111) .
Specialisto išvada Nr. G 253/2019 (10) patvirtina, kad įvykio metu A. L. buvo padarytos poodinės kraujosruvos nugaroje, odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos dilbiuose. Sužalojimai buvo padaryti kietu buku daiktu, kuo galėjo būti ir grėblio kotas. Padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 112)
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo nustatyta, kad A. L. iš pateiktų nuotraukų atpažino Ž. P., kaip seniai pažįstamą ir nurodė, kad jis grėblio kotu sudavė jam po vieną kartą į nugarą ir dešinę ranką (1 t., b. l. 154-156).
Iš apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), Apžiūrint įvykio vietą, malkinėje rasti dviračiai, grėblys (1 t., b. l. 29-33)
Iš Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktos informacijos nustatyta, kad 2019 m. balandžio 27 d., 21 val. 57 min. buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), vyksta muštynės ir namuose yra nepilnametis A. L.. Atvykusios į įvykio vietą specialistės I. D. ir R. R. kalbėjosi su nepilnamečiu A. L., kuris nurodė, jog stūmė dviratį į malkinę ir pamatė ateinančius vyrus, M. P. brolius. Vienas vyras jį sumušė, jam skaudėjo ranką. Nepilnametis buvo nuvežtas į Tauragės ligoninės priėmimo skyrių, kur gydytojas nustatė sužalojimus (2 t., b. l. 40-62).
Liudytoja I. D.parodė, kad įvykio vakarą ji su kolege R. R. gavo iškvietimą, jog Sartininkų kaime įvyko muštynės, kad yra neblaivi mama ir nepilnametis vaikas. Nuvykusios į įvykio vietą rado neblaivią mamą, nepilnametį vaiką A., policijos pareigūnus. Vaikas buvo sužalotas, ant jo kūno matė „šviežias“ kraujosruvas, jo rūbai buvo sutepti. A. pasakojo, kad tuo metu kai varė dviratį į malkinę, atėjo trys vyrai. Teigė, kad jį sumušė vienas iš P., minėjo, kad buvo sumuštas pagaliu. Jai nekilo abejonių, kad vaikas gali meluoti. Jis analogiškai įvykio aplinkybes papasakojo ir Tauragės ligoninės gydytojui. Po apžiūros vaiką parvežė į Sartininkų kaimą ir perdavė E. M., kol mama išsiblaivys. Liudytoja nurodė, kad daugiau įvykio aplinkybių neprisimena, tiksliau viską papasakojo apklausta policijoje.
Liudytoja I. D.apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. balandžio 27 d. apie 21.57 val., gavus pranešimą apie (duomenys neskelbtini), vykstančias muštynės, kad tarp neblaivių asmenų yra nepilnametis vaikas, kuris galimai patyrė smurtą, kartu su R. R. važiavo į įvykio vietą. Rado policijos pareigūnus, neblaivią J. B., jos nepilnametį sūnų A. L., A. V., E. M. ir jos anūką. Joms A. L. paaiškino, kad jis buvo kieme, varė dviratį į garažą ar sandėliuką, kai pamatė, kad į kiemą ateina trys vyrai. A. L. minėjo, kad vyrai buvo su pagaliais. A. L. minėjo, kad du vyriškiai nuėjo prie A. V., o vienas iš P. priėjo prie jo ir jam sudavė smūgius. A. L. sakė, kad jam buvo suduota į sprandą, krūtinę, petį. A. L. minėjo, kad jam skauda ranką. Pas A. L. matė paraudimus sprando srityje, ant peties ir krūtinės srityje, taip pat buvo įbrėžimas ant peties, ant to paties, kur buvo paraudę. Pas J. B. tą vakarą taip pat matė paraudimus krūtinės srityje. Ji sakė, kad ją pagaliu mušė R.. Tą patį vakarą J. B. greitosios pagalbos automobiliu išvežė į ligoninę. Ji su kolege į ligoninę išvežė A. L.. Po medikų apžiūros J. B. ir A. L. buvo išleisti. A. L. buvo nustatyti sumušimai, kraujosruvos. Po to J. B. parvežė į (duomenys neskelbtini) ir paleido, o A. L. nuvežė pas A. V. kaimynę E. M., kuri laikinai juo pasirūpino, nes jo mama buvo neblaivi (2 t. b. l. 8-9).
Liudytoja R. R. parodė, kad jai dirbant Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje gavo pranešimą, kad vyksta muštynės, yra nepilnametis vaikas. Įvykio vietoje rado vaikinuką vardu A.. Jis sakė, kad varant dviratį, jį užpuolė ir mušė vyriškis, vienas iš P.. Apžiūrėjus vaiką, ant jo kūno matė „šviežius“ sužalojimus. Matė nubrozdinimus nugaros, krūtinės srityse. Taip pat matė, kad ir vaiko mama J. B. yra sumušta, ji sakė, kad ją sumušė moteris. Tą patį vakarą vaiką nuvežė į ligoninę. J. B. į ligoninę buvo atvežta greitosios pagalbos automobiliu. Po medikų apžiūros vaiką parvežė į tą patį kaimą.
Liudytoja E. T.parodė, kad dirba Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo skyriaus tyrėja. Prisimena, kad gavo iškvietimą, jog vyksta muštynės. Atvykus kieme buvo daug žmonių, aiškinosi įvykio aplinkybes. Matė moterį ir jos vaiką, ant jo kūno matė paraudimus. Kažkas pasakė, kad vaiką sumušė grėbliu. Vaikas pasakė, kad jį sumušė P.. Į įvykio vietą atvyko vaiko teisių apsaugos darbuotojos, medicininė pagalba. Teigė, kad gerai nebeprisimena įvykio aplinkybių, prašė pagarsinti jos ankstesnius parodymus.
Liudytoja E. T. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. balandžio mėn. 27 d. vakare buvo gautas pranešimas. Vyko į (duomenys neskelbtini). Atvykus į vietą, ten buvo namo šeimininkas, jo draugė su savo sūnumi ir namo šeimininko draugas. Namo šeimininkas, jo draugas ir draugė atrodė neblaivūs. Taip pat ten buvo dvi merginos – P. ir viena moteris. Bendravo su nepilnamečiu nukentėjusiu vaikinu, kuris atvykusioms vaiko teisių specialistėms pasakojo, kad jam malkinėje iš grėblio kelis kartus trenkė P.. P. tuo metu kieme nebuvo. Vėliau važiavo pas M. P. į namus, nes visi įvykio vietoje buvę asmenys minėjo, kad konfliktas galėjo kilti dėl jo, nes jis anksčiau yra gyvenęs su nukentėjusio vaiko mama. M. P. rado miegantį. Buvo matyti, kad jam yra sužalota akis, ji buvo ištinusi, pamėlusi. Jam buvo nustatytas girtumas. Teigė, kad visas to vakaro aplinkybes išdėstė tarnybiniame pranešime (2 t., b. l. 19-20).
2019 m. balandžio 28 d. tarnybiniame pranešime policijos pareigūnė E. T. nurodė, kad 2019-04-27, 21.17 val. Tauragės AVPK gautas pranešimas, kad kieme vyksta muštynės. Nuvykus nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), A. V. nurodė, jog po konflikto su M. P., į jo namus atėjo M. P. artimieji, sukėlė triukšmą. A. L. nurodė, kad grėblio kotu jam kelis kartus trenkė P.. Jis matė muštynes tarp A. V. ir M. P.. J. B. nurodė, kad atėjusi R. B. pagaliu sudavė smūgį jai per veidą ( t.1, b. l. 37)
Liudytojas M. P. parodė, kad įvykio vakarą nuėjo pas A. V. į namus. Juose buvo J. B., su kuria anksčiau draugavo, jos sūnus A., taip pat V., G. G., D. M.. A. V. namuose gėrė alkoholį, buvo neblaivus. Prisimena, kad lauke A. V. trenkė jam į veidą. Po to atvažiavo švogeris ir parvežė jį namo. Kiti šeimos nariai matė, kad jis yra sumuštas, tačiau ką jie darė, nežino. Kol buvo A. V. namuose nei J. B. nei jos sūnus nebuvo sužaloti.
Liudytojas A. V. parodė, kad įvykio dieną parvežė J. B. ir jos sūnų iš Raseinių į A. V. namus. J. B. nebuvo sužalota. Pas A. V. vartojo alkoholį, kažkas susipyko. Jis miegojo savo automobilyje. Pabudo nuo šurmulio, buvo atvykusi policija, greitoji. Prisimena, kad tą vakarą A. klykė, kad jis buvo sumuštas. Gerai įvykio aplinkybių nebeprisimena, teigė, kad viską papasakojo apklaustas policijoje.
Liudytojas A. V. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pažįstamas A. V. paprašė parvežti jo draugę, kuri gyvena Raseinių rajone. Kartu su A. V. važiavo pas tą moterį ir ją su sūnumi parvežė į A. V. namus. Visi trys išgėrė daug alaus. Moters sūnus buvo kitame kambaryje, žiūrėjo televizorių ar žaidė telefonu. Moteris su kažkuo susirašinėjo sms žinutėmis. A. paklausė su kuo ji susirašinėja, ji atsakė, kad su Mindaugu. Žinojo, kad ta moteris anksčiau draugavo su tame pačiame kaime gyvenančiu M. P.. Stipriai apgirtęs nuėjo į kieme stovintį savo automobilį miegoti. A. ir jo draugė liko namo viduje. Miegodamas automobilyje pabudo nuo didelio triukšmo kieme. Buvo tamsu, matė, kad kieme daug žmonių, moterys ir vyrai: Ž. P., jo sesuo D., kitų tiksliai neprisimena. Jie visi šūkavo, lyg rankose turėjo pagalius. Kad kas nors būtų sudavęs smūgius, nematė. Netrukus į kiemą atvyko policija ir greitoji medicinos pagalba. Prisimena, kad policininkai fotografavo, paėmė pagalį ar grėblį. Po to jis išvažiavo į namus. Sekančią dieną atvažiavo pas A., nes jis prašė jo draugę ir jos sūnų parvežti į namus. A. ar jo draugė pasakojo, kad buvo atvykusios vaikų teisės, kad moters vaikas lyg gavo per galvą su pagaliu, tačiau kas jam taip padarė, nežino. Kartu su A. moterį ir jos sūnų vežė į jos namus. Prieš tai nuvažiavo į Raseinių policiją, kur moteris parašė pareiškimą (1 t., b. l. 180-183).
Liudytojas G. G. parodė, kad įvykio dieną baliavojo pas A. V.. Kartu buvo A. draugė, M. P., A. V.. Buvo moters vaikas, kuris kartais išvažiuodavo dviračiu. Prisimena, kad tarp M. P. ir A. V. įvyko konfliktas dėl moters, kuri buvo su jais. Po to M. išvažiavo. Jie toliau gėrė. Netrukus į kiemą atėjo daug žmonių, įvyko šurmulys. Nematė, kad kas nors ką nors muštų, buvo girtas. Atvyko policija, vaikų teisės. Kitą dieną kartu su A. V. J. B. ir jos sūnų vežė namo į Raseinius. Prieš tai J. B. atvežė į Raseinių policiją, kur ji parašė pareiškimą.
Liudytoja D. P. parodė, kad Sartininkų kaime pamatė savo tėvą M. P.. Jis buvo sumuštas, jį sumušė A. V.. Nuėjusi pas A. V., klausė jo kodėl sumušė tėvą. Kaip suprato jie susimušė dėl J. B., buvusios tėvo draugės. Apie tai pasakė D. D., Ž. P. ir jo draugei R. B.. Jie visi atėjo pas A. V.. Kieme jokių muštynių nematė. Ką darė Ž. P. ir R. B., nežino, stovėjo nuošalyje, mažai ką matė. Atvyko policija ir liepė visiems skirstytis (1 t., b. l. 168-171)
Liudytoja E. M. parodė, kad paties įvykio nematė, ji nuėjo pas A. V. tada kai atvyko policija. Matė neblaivią J. B., kurią išvežė medikai. Jos sūnų A. V. teisių apsaugos darbuotoja atvežė pas ją pernakvoti. Jo apie įvykį nieko neklausinėjo. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja taip pat nurodė, jog V. namuose rado moterį ir jos sūnų. Moteris sakė, kad buvo atėję P., minėjo, kad su jais buvo atėjusi ir Ž. P. sugyventinė, kuri ją sumušė su pagaliu (2 t., b. l. 23-26).
Liudytojas A. V. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. balandžio mėn. į savo namus parsivežė pažįstamą J. ir jos sūnų A.. Jis, J., A. ir G. G. jo namuose vartojo alkoholį. A. tuo metu būdavo kitame kambaryje arba išvažiuodavo su dviračiu į kaimą. Vakare pas jį atėjo M. P.. J. ir M. pradėjo tarpusavyje konfliktuoti. Jis bandė užstoti J., norėjo, kad konfliktas baigtųsi, norėjo jį išvaryti lauk. M. atsikalbinėjo, ginčijosi. Jam pavyko M. išprašyti lauk. Varant M. iš kiemo, šis puolė link jo. Jis nieko nelaukęs jam galva sudavė į nosį. M. pradėjo bėgti kraujas, jį išsivežė. Jis parėjo į savo namus, kur toliau su J., A. ir G. išgėrinėjo. Po kurio laiko dviračiu grįžo A.. Jis išėjo į lauką, kad įvaryti dviratį į malkinę. Tuo metu, kai jis ir A. buvo kieme, prie malkinės, pamatė kaip iš už malkinės ateina P., t.y. Ž., T., A., D., Ž. sugyventinė R.. Ar jie su savimi atsinešė kokius daiktus, pagalius, nematė. Tik jiems priėjus prie jo, kažkas kažką pasakė ir staiga pajuto smūgį į veidą. Kas jam sudavė smūgį ir kuo, tiksliai nežino, bet panašu, kad jam buvo suduota kumščiu. Iš karto puolė gintis ir kažkam sudavė smūgį, gal ne vieną. Sudavė kažkuriam vyriškiui, nes moterys buvo atsitraukusios, stovėjo toliau. Kur tuo metu buvo A., nepastebėjo. Po to įėjo į savo namo vidų, ten rado R.. Ji konfliktavo su J.. Tarp jų konfliktas buvo žodinis, nematė, kad R. būtų sudavusi J.. Jai dar būnant namo viduje, pastebėjo, kad virtuvėje ant žemės buvo numestas apie 50 cm ilgio pagalys. Jo prieš tai ten tikrai nebuvo. Atvykus pareigūnams, girdėjo, kad J. ir A. sakė, jog jie nukentėjo. A. kažką kalbėjo apie ranką, o J. apie krūtinę. Tą patį vakarą dėl prastos J. savijautos, ją išsivežė greitoji medicinos pagalba. Į ligoninę jis vyko kartu su ja, o A. į ligoninę nuvežė vaikų teisių darbuotojos. Po medikų apžiūros abu išleido į namus. J. liko miegoti jo namuose, o A. - pas G. močiutę E. M.. J. pasakojo, kai gulėjo lovoje, R. sudavė pagaliu smūgius į krūtinę. Sekančią dieną, apie pietus, kartu su A. vežė J. ir A. atgal į Raseinius. Pakeliui sustojo prie Tauragės vaiko teisių skyriaus, kur J. buvo liepta atvažiuoti su vaiku. Po to visi važiavo į Raseinius. J. su A. nuėjo į policiją. Po to J. ir A. parvežė į namus. Kitą dieną, už malkinės, ant pievelės rado gal keturis pagalius. Jie visi buvo sumesti į krūvą. Prieš tai tų pagalių ten nebuvo, mano, kad juos atsinešė P. (1 t., b. l. 186-188, 190-192). Savo parodymus liudytojas patvirtino akistatoje su R. B. A. V. teigė, kad įėjęs į namo vidų matė, jog tarpusavyje konfliktavo R. B. ir J. ( t. 2, b. l. 118-119).
Surinktų ir ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad 2019 m. balandžio mėn. 27 d., apie 21 val., (duomenys neskelbtini), R. B. tyčia mediniu pagaliu sudavė smūgius J. B. į nugarą, krūtinę ir kairįjį skruostą, padarydama nukentėjusiajai J. B. poodinę kraujosruvą krūtinėje, gilius odos nubrozdinimus kairiame skruoste, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą. Taip pat, surinkti įrodymai patvirtina, jog Ž. P. tyčia grėblio kotu sudavė A. L. vieną kartą per nugarą ir vieną kartą per dešinės rankos dilbį, taip padarydamas nukentėjusiajam A. L. poodinę kraujosruvą nugaroje, odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą dešiniajame dilbyje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.
Nors kaltinamieji R. B. ir Ž. P. tvirtino, jog jie nukentėjusiųjų nemušė, jiems sužalojimų nepadarė, tačiau šiuos jų parodymus paneigia byloje surinkti įrodymai. Nukentėjusioji J. B. parodė, kad ją pagaliu sumušė būtent R. B., sudavė jai smūgius į nugarą, krūtinę, skruostą, kai ji gulėjo kambaryje. Nukentėjusysis nepilnametis A. L. teigė, kad jį sumušė Ž. P., tuo metu kai jis varė dviratį į malkinę. Tvirtino, kad Ž. P. jį sumušė grėblio kotu, trenkė vieną kartą per nugarą, o kai dar kartą jam trenkė, užsidengė ranka ir pataikė į ranką. A. L. patvirtino, jog mamą kambaryje pagaliu mušė Ž. P. draugė, kai mama gulėjo lovoje. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiųjų parodymais, nes jų parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių yra nuoseklūs, vieni kitiems neprieštarauja. J. B. tiek iš karto po įvykio, tiek vėliau apklausta ikiteisminio tyrimo metu kategoriškai teigė, jog ją sumušė pažįstama R. B.. Savo parodymus ji patvirtino ir suvesta akistaton su R. B.. Apklausta teisme, nors ir teigė, kad gerai nebeprisimena įvykio aplinkybių, tačiau patvirtino esminę aplinkybę, kad ją pagaliu sumušė R. B.. Nukentėjusysis A. L. taip pat nuosekliai tvirtino, kad jį sumušė Ž. P.. Tokius parodymus jis davė ir apklaustas policijos pareigūno ir ikiteisminio tyrimo teisėjo. Analogiškai jis tvirtino ir policijos pareigūnei bei vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojoms, kurios buvo atvykusios į įvykio vietą, taip pat ir medicinos darbuotojui, kai buvo pristatytas į ligoninę. Parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu A. L. atpažino Ž. P. ir nurodė, kad jis grėblio kotu po vieną kartą jam sudavė į nugarą ir ranką. Nukentėjusiųjų parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Liudytoja policijos pareigūnė E. T. atvykusi į įvykio vietą matė, kad nukentėjusieji yra sužaloti. Aiškinantis įvykio aplinkybes, A. L. pareigūnei nurodė, kad grėblio kotu jam kelis kartus trenkė P., o J. B. teigė, kad jai pagaliu sudavė R. B.. Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojos I. D. ir R. R., kurios buvo atvykusios į įvykio vietą, taip pat matė sužalotą nepilnametį A. L. ir jo mamą. Nepilnametis liudytojoms pasakė, kad jį grėblio kotu sumušė P.. J. B. tvirtino, kad ją sumušė R.. Liudytojos nepilnametį pristatė į Tauragės ligoninę, kur jam buvo nustatyti sužalojimai. J. B. į ligoninę buvo atvežta greitosios medicinos pagalbos automobiliu. Nukentėjusiųjų medicininiai dokumentai taip pat patvirtina, kad jie netrukus po įvykio buvo pristatyti į Tauragės ligoninės priėmimos skyrių. Nepilnamečiui buvo nustatyti sužalojimai dilbių, nugaros srityse. J. B. nustatyti veido, krūtinės, nugaros juosmens sumušimai. J. B. medicinos darbuotojams nurodė, jog 2019 m. balandžio 27 d., vakare ją sumušė pažįstama moteris su pagaliu. A. L. nurodė, jog jį pagaliu sumušė pažįstamas asmuo. Specialisto išvados įrodo, kad įvykio metu nukentėjusiajai J. B. buvo padaryta poodinė kraujosruva krūtinėje, gilūs odos nubrozdinimai kairiame skruoste. A. L. buvo padarytos poodinės kraujosruvos nugaroje, odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos dilbiuose. Specialistas patvirtino nukentėjusiųjų parodymus, kad J. B. sužalojimai buvo padaryti pagaliu, o A. L. - grėblio kotu. Nustatė, kad nukentėjusiesiems buvo padaryti nežymūs sveikatos sutrikdymai. Įvykio vietos apžiūros metu malkinėje rasti dviračiai, grėblys, kas patvirtina A. L. parodymus, jog jis buvo sumuštas grėblio kotu tuo metu kai varė dviratį į malkinę. Liudytojo A. V. parodymai taip pat patvirtina nukentėjusiųjų nurodytas aplinkybes. Jis teigė, jog tuo metu, kai jis ir A. buvo kieme prie malkinės, atėjo P., t.y. Ž., T., A., D., Ž. sugyventinė R.. Nurodė, kad jį pradėjo mušti atėję asmenys, jis nuo jų gynėsi. Po to, A. V., įėjęs į savo namo vidų, rado R. B., kuri konfliktavo su J., matė virtuvėje ant žemės numestą pagalį. M. P. patvirtino, kad jam būnant pas A. V., su juo įvyko konfliktas dėl buvusios draugės J. B., teigė, kad A. V. jį sumušė. Tai patvirtino ir A. V., teigdamas, kad sudavė M. P. į nosį. Liudytoja D. P. patvirtino mačiusi sužalotą tėvą M. P. ir apie tai pasakiusi Ž. P., jo draugei R. B., kurie atėjo pas A. V. aiškintis dėl M. P. sumušimo. Nustatyta, kad Ž. P. atėjęs į A. V. kiemą, prie malkinės pamatė A. V. ir A. L.. Jis ten buvusiu grėblio kotu sudavė A. L. vieną kartą per nugarą ir vieną kartą per ranką. R. B. tuo metu atėjo į A. V. namo vidų, kur gulėjo neblaivi nukentėjusioji J. B. ir atsineštu pagaliu sudavė jai smūgius į nugarą, krūtinę, veidą. Nors kaltinamieji šias aplinkybes neigia, tačiau jos yra įrodytos byloje aptartais įrodymais, kurie paneigia kaltinamųjų versiją, kad jie nukentėjusiųjų nemušė ir jiems sužalojimų nepadarė, kad įvykio metu R. B. nebuvo kambaryje sutikusi J. B. ir su ja nekonfliktavo, o Ž. P. įvykio vakarą nematė A. L.. Ištyrus įrodymus nebuvo nustatyta, kad nukentėjusiuosius įvykio metu būtų sumušę kiti asmenys ar jie būtų buvę sumušti dar iki įvykio.
Teismas atmeta kaip nepagrįstą kaltinamojo Ž. P. nurodytą aplinkybę, kad nukentėjusysis A. L. jį apkaltino sumušimu tik todėl, kad jį vienintelį pažinojo. Nustatyta, kad nukentėjusysis apklausų metu nurodė ir kitus asmenis, atėjusius pas A. V. kartu su Ž. P., tai A. D. (nukentėjusiojo vadinamą A. P.), T. P., Eveliną ir D. P., D. D., Ž. P. draugę R. B.. Asmenų parodymo atpažinti pagal jų nuotraukas metu, nukentėjusysis atpažino, kad įvykio metu buvo ne tik Ž. P., bet ir T. P. bei A. D.. Todėl teismas neturi jokio pagrindo teigti, kad nukentėjusysis melagingai nurodė jį sumušusį asmenį - Ž. P.. Taip pat teismas atmeta kaltinamojo Ž. P. nurodytą aplinkybę, kad nepilnametis duodamas parodymus išsigalvojo apie savo sumušimą. Kaip jau buvo nurodyta, nepilnametis daug kartų buvo apklaustas apie įvykį ir visada nurodė tą pačią aplinkybę, kad Ž. P. jį sumušė suduodamas smūgius per nugarą ir ranką. Liudytojai matė sužalojimus nukentėjusiojo kūne. Kad nukentėjusysis buvo sužalotas įvykio metu patvirtina ir medicininiai dokumentai, specialisto išvada. Tai, kad nukentėjusioji J. B. teisme nurodė, jog ji netiki, kad sūnų galėjo sužaloti Ž. P. ir mano, jog sūnus meluoja, teismas vertina kaip nukentėjusiosios siekį padėti kaltinamajam išvengti baudžiamosios atsakomybės. Savo parodymus dėl sūnaus sužalojimo, nukentėjusioji pakeitė po akistatos su kaltinamuoju ir nurodė abejojanti, kad Ž. P. galėjo sužaloti sūnų. Šioje byloje svarbi aplinkybė, kad ant nukentėjusiojo kūno buvo rasta ir daugiau sužalojimų, tačiau jis išsamiai paaiškino, kad jie buvo patirti dar iki įvykio, kas įrodo, kad nukentėjusysis nepridėjo, neišsigalvojo sumušimo aplinkybių. A. L. apklaustas tiek policijos pareigūnų, tiek teisėjo, vienodai nurodė esminę aplinkybę, kad įvykio metu jį sumušė Ž. P. ir teismas neturi pagrindo abejoti jo parodymais.
Ž. P. veiksmai dėl A. L. sumušimo ir R. B. veiksmai dėl J. B. sumušimo kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes jie smurtaudami padarė nukentėjusiesiems nežymų sveikatos sutrikdymą.
Dėl bausmės skyrimo
Skiriant bausmes kaltinamiesiems teismas, vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, taip pat bausmės skyrimo ypatumais esant atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių (BK 61 straipsnis).
R. B. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą. Jos veikoje atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Ji praeityje neteista (2 t., b. l. 140), yra bausta administracine tvarka (2 t., b. l. 142-143). Kaltinamoji nedirba, turi nepilnamečių vaikų. Kaltinamajai už įvykdytą nusikaltimą skirtina su areštu ar terminuotu laisvės atėmimu nesusijusi bausmė (BK 55 straipsnis). Atsižvelgiant į kaltinamosios nurodytas aplinkybes, kad ji viešųjų darbų bausmės neturėtų galimybės atlikti dėl sveikatos būklės ir mažamečių vaikų priežiūros, jai skirtinas laisvės apribojimas. Atsižvelgiant, kad kaltinamosios veikoje nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jai skirtinas bausmės dydis, mažesnis nei vidurkis, tai yra 9 mėnesiai. Kadangi R. B. praeityje neteista, jai neskiriama intensyvi priežiūra. Vietoj jos teismas skiria įpareigojimus – per visą bausmės atlikimo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje ir per du mėnesius atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą. Kaltinamajai iki nuosprendžio vykdymo pradžios paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendį pradėjus vykdyti, ji naikintina (2 t., b. l. 136-137).
Ž. P. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą. Jo veikoje atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad veiką padarė būdamas recidyvistu. Jis daug kartų baustas administracine tvarka (3 t., b. l. 12-19). Praeityje trylika kartų teistas (3 t., b. l. 174-181). 2017 m. lapkričio 14 d. buvo paleistas iš pataisos namų, atlikus laisvės atėmimo bausmę. Nusikaltimą už kurį teisiamas padarė turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinius nusikaltimus. 2020 m. liepos 29 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nuteistas 60 parų arešto bausme už du tyčinius nusikaltimus (BK 178 straipsnio 2 dalį), kuriuos įvykdė 2020 m. kovo – gegužės mėnesiais. Ž. P. skirtina arešto bausmė. Nėra pagrindo atidėti arešto bausmės vykdymą, nes vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, ją galima atidėti kai asmuo pirmą kartą nuteisiamas arešto bausme. Atsižvelgiant, kad kaltinamojo veikoje nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir nenustatyta lengvinančių aplinkybių, jam skirtinas bausmės dydis, didesnis nei sankcijos vidurkis, tai yra 70 parų areštas. Nustatyta, kad Ž. P. nusikaltimą už kurį teisiamas padarė iki 2020 m. liepos 29 d. nuosprendžio priėmimo, šis nuosprendis yra įsiteisėjęs, todėl vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė bendrinama su šiuo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 60 parų arešto bausme, šias bausmes iš dalies sudedant ir skirtina galutinė maksimali 90 parų arešto bausmė. Į bausmės laiką įskaitytina bausmė iš dalies atlikta pagal 2020 m. liepos 29 d. nuosprendį. Kaltinamajam iki nuosprendžio vykdymo pradžios paliktinos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas, nuosprendį pradėjus vykdyti, jos naikintinos (2 t., b. l. 174-179).
Dėl civilinių ieškinių
Nukentėjusioji J. B. atsisakė civilinio ieškinio, dėl 270 Eur turtinės ir neturtinės žalos priteisimo iš kaltinamosios R. B.. Atsižvelgiant į tai, procesas dėl J. B. civilinio ieškinio nutrauktinas.
Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl 76,71 Eur gydymo išlaidų priteisimo iš kaltinamųjų R. B. ir Ž. P. (2 t., b. l. 91-94). Šis civilinis ieškinys yra įrodytas ir tenkinamas. Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad J. B. ir A. L. dėl sužalojimų buvo suteikta medicininė pagalba VšĮ Tauragės ligoninėje. J. B. gydymo paslaugos kainavo 61,45 Eur, A. L. – 15,26 Eur (t. 2, b. l. 93-94). Minėtų asmenų sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų. Dėl J. B. gydymo teritorinė ligonių kasa patyrė 61,45 eurų, o dėl A. L. gydymo – 15,26 eurų nuostolių.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.283 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu jis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. CK 6.280 straipsnyje numatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Anksčiau aptartais įrodymais nustatyta, kad J. B. sužalojimus padarė R. B., todėl iš jos ieškovei Klaipėdos teritorinei ligonių kasai priteistina 61,45 Eur žalai už nukentėjusiosios gydymą atlyginti. Nukentėjusiajam A. L. sužalojimus padarė Ž. P., todėl iš jo ieškovei priteistina 15,26 Eur žalai už nukentėjusiojo gydymą atlyginti.
Dėl proceso išlaidų
Byloje yra Tauragės apskrities VPK prašymas pripažinti proceso išlaidomis 109,44 eurus sumokėtus psichologui už dalyvavimą nepilnamečio apklausoje. Nustatyta, kad apklausiant nukentėjusįjį A. L. dalyvavo specialistas – psichologas. Tauragės apskrities VPK iš savo lėšų atlygino psichologo turėtas išlaidas, kaip numatyta baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 104 straipsnio 1 dalyje. BPK 105 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį turi teisę, bet ne pareigą nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas. Šioje byloje nustatyta, kad psichologo dalyvavimas apklausiant nepilnametį A. L. buvo privalomas, nes taip numato BPK 186 straipsnio 3 dalis. Vaiko apklausa buvo būtina siekiant įrodyti kaltinamųjų kaltę. Kadangi asmenų kaltę turi įrodyti valstybė, tai proceso išlaidos, susijusios su psichologo dalyvavimu iš kaltinamųjų nepriteistinos.
Nustatyta, kad nukentėjusįjį A. L. byloje atstovavo jo įgaliotas atstovas – advokatas, kuris buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos. Iš 2020 m. rugpjūčio 4 d. pažymos (3 t., b. l. 152) matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 149,44 Eur išlaidos. Šioje byloje buvo tiriamas nusikaltimas žmogaus sveikatai, nuo kurios nukentėjo nepilnametis ir įgalioto atstovo dalyvavimas buvo būtinas, siekiant tinkamai apginti vaiko teises ir teisėtus interesus. Todėl valstybės teisinės pagalbos išlaidos padengtinos iš valstybės biudžeto lėšų.
Nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas daiktas, turintis reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui - grėblys, saugomas Tauragės apskrities vyriausiajame policijos komisariate pagal 2019 m. liepos 24 d. kvitą B, serija BBB Nr. 064996 (t. 1. b. l.36). CD diskas su apklausos vaizdo įrašu paliktinas prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d., teismas
nusprendžia:
R. B. pripažinti kalta pagal baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti jai 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje ir per du mėnesius atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą Klaipėdos teritorinei ligonių kasai - 61,45 eurus.
Palikti R. B. iki nuosprendžio vykdymo pradžios kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendį pradėjus vykdyti, ją panaikinti.
Ž. P. pripažinti kaltu pagal baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti 70 parų areštą.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 70 parų arešto bausmės iš dalies pridėti 2020 m. liepos 29 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nuosprendžiu paskirtą ir neatliktą 60 parų arešto bausmę ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 90 parų areštą.
Įskaityti į bausmės laiką bausmę iš dalies atliktą pagal 2020 m. liepos 29 d. nuosprendį.
Palikti Ž. P. iki nuosprendžio vykdymo pradžios kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą, nuosprendį pradėjus vykdyti, jas panaikinti.
Priteisti iš R. B. Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 61,45 eurus žalai už nukentėjusiosios gydymą atlyginti (sumokant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“ AB, banko kodas 73000).
Priteisti iš Ž. P. Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 15,26 eurus žalai už nukentėjusiojo gydymą atlyginti (sumokant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“ AB, banko kodas 73000).
Nutraukti procesą dėl nukentėjusiosios J. B. civilinio ieškinio, jai atsisakius reikalavimo dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.
Atmesti prašymą išieškoti iš kaltinamųjų proceso išlaidas, susijusias su psichologo dalyvavimu procese.
Padengti iš valstybės biudžeto lėšų išlaidas teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam A. L..
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – grėblį, saugomą Tauragės apskrities VPK, pagal 2019 m. liepos 24 d. kvitą B, serija BBB Nr. 064996, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti. CD diską su apklausos vaizdo įrašu palikti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.