Telšių apylinkės teismo įsakymas

2019-04-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-322-832/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-04-19
Bylos Nr.
1-322-832/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-60848-2018-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Klemenis
Kaltinamasis
E. Ž.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-322-832/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-60848-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.1; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.10.1; 1.1.8.10.3; 1.2.4.6.1; 2.12.1.4; 1.2.5.4.1 (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 19 d.Mažeikiai
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėjas Mindaugas Klemenis,

išnagrinėjęs Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Olgos Alibajevos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „Sofijos pasaulis“ obliuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. Ž. 2018m. gruodžio 25 d. apie 23.30 val. namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), antrojo aukšto kambaryje, būdamas neblaivus (nustatytas 0,31 promilių girtumas), kilus žodiniam konfliktui su J. R., laikydamas vienoje rankoje virtuvinį peilį, kitos rankos kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam J. R. į galvą, tokiais savo veiksmais sukeldamas jam fizinį skausmą.

Už šią nusikalstamą veiką atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Be to, E. Ž. 2018 m. gruodžio 25 d. apie 23.30 val. namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), antrojo aukšto kambaryje, būdamas neblaivus (nustatytas 0,31 promilių girtumas), kilus žodiniam konfliktui su J. R., laikydamas vienoje rankoje virtuvinį peilį, ir grasindamas užmušti, kitos rankos kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam į galvą, tokiais savo neteisėtais veiksmais sudarydamas nukentėjusiajam J. R. realų ir pakankamą pagrindą manyti, kad jo grasinimas gali būti įvykdytas.

Žemesnės instancijos teismas

Už šią nusikalstamą veiką atsakomybė numatyta BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Be to, E. Ž. 2018 m. gruodžio 26 d. apie 03.00 val. (duomenys neskelbtini), namo kieme, būdamas neblaivus (nustatytas 0,31 promilių girtumas), veikdamas kartu su R. K., sudavė ne mažiau 6 kartų į galvą nukentėjusiajam J. R., tokiais savo veiksmais sukeldamas jam fizinį skausmą.

Žemesnės instancijos teismas

Už šią nusikalstamą veiką atsakomybė numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje.

E. Ž. apklaustas įtariamuoju parodė, kad 2018 m. gruodžio 25 d. apie 23.00 val. jis buvo nuėjęs pas savo buvusią draugę L. M., kuri gyvena (duomenys neskelbtini), kadangi turi bendrą vaiką. Paėmus sūnų, J. R. pradėjo jį įžeidinėti, tada jis padavė sūnų T. M., kuris su vaiku išėjo į kitą kambarį. Jis pirmas J. R. trenkė 2 kartus rankos kumščiu į veido sritį, o J. R. jam 1 kartą rankos kumščiu į veido sritį. Tuo metu į tarpą įsiterpė L. M., kuri ėmė stumti jį toliau nuo J. R.. Iš kito kambario atėjo T. M. ir pradėjo grasinti, jis išsigando ir iš nugaros pusės, iš po diržo, išsitraukė turimą peilį, kurį laikydamas rankoje demonstravo. Po to peilį jis užsikišo atgal už kelnių ir pagrasino J. R., kad užmuš jį. Grasino, nes buvo supykęs, kad negali bendrauti su drauge ir sūnumi. Po konflikto jis nuėjo pas pusbrolį M. K., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Apie 03.00 val. jis grįžo prie L. M. namų, su juo drauge buvo R. K.. Į lauką išėjo T. M., T. B., L. M. ir J. R.. Kilus žodiniam konfliktui su J. R., jis trenkė dešinės rankos kumščiu 2 kartus jam į veido sritį. R. K. nustūmė J. R. į tujas ir jį laikė, kad būtų sudavęs, jis nematė. Kai pusbrolis laikė J. R., jis jo galvą lenkė į savo kojos kelį, tačiau ar buvo suduotas smūgis, jis negali nurodyti. Išeinant iš kiemo, L. M. iš nugaros pusės jį pargriovė ant žemės ir jį laikė, kol atvažiavo policija. Tuo metu T. M., priėjęs prie jo pusbrolio, sugriebė jam už kaklo ir taip pat pargriovė ant sniego. Jis prisipažįsta, kad 2018 m. gruodžio 25 d. 23.30 val. buvo atėjęs pas L. M., į jos namus, esančius (duomenys neskelbtini), buvo palipęs į antrą aukštą ir ten sudavė J. R. 3 kartus rankos kumščiu į galvos sritį, peilį turėjo užsikišęs už nugaros, tačiau jo niekas nematė, jis jį išsitraukė tik tada, kai jo sūnų išnešė į kitą kambarį ir J. R. atsistojo nuo lovos, kur gulėjo po jo smūgių. Įvykio aplinkybių tiksliai neprisimena, nes buvo stipriai susinervinęs ir neblaivus, tačiau pirma buvo pasakyti žodžiai, tada trenkė Justui 3 kartus, tarp jų įvyko susistumdymas, o po to jau visai prieš jam išeinant, jis išsitraukė peilį, tačiau juo tikrai niekam negrasino, jį išsitraukė, nes L. M., T. M. ir J. R. pradėjo jį stumdyti ir jis norėjo apsiginti, kad jie prie jo nelįstų ir galėtų išeiti. Gailisi, tokio savo poelgio (b. l. 172-174, 178-179, 182-183, 196).

Kaltinamojo kaltė be jo paties asmeniško prisipažinimo dėl minėtų nusikalstamų veikų padarymo, grindžiama ir kitais byloje surinktais įrodymais:

R. K. parodymais, kuris apklaustas įtariamuoju, parodė, kad 2018-12-26, jam būnant pas seserį, atėjo E. Ž. ir paprašė, kad palydėtų jį pas buvusią draugę L. M., nes vienas eiti bijo. Ir jis ir E. Ž. buvo išgėrę. Nuėjus pas L. M., J. R. ir E. Ž. pradėjo konfliktuoti, jei gerai pamena, E. Ž. pirmas pradėjo kumščiais mojuoti, kiek tiksliai sudavė smūgių, jis negali pasakyti, bet galėjo būti, kokie 3-4 smūgiai, nes netrukus išbėgo L. M. tėvas, pagriebė E. Ž. ir prispaudė prie žemės. Kai E. Ž. jau buvo prispaustas prie žemės, J. R. pačiupo jį už rankų ir pasakė, kad jis niekur neitų, nes laukia policijos. Netrukus J. R. jo kaklą apglėbė savo ranka ir jis pradėjo priešintis, tuo momentu galbūt galėjo jam pataikyti su ranka į dešinės pusės smilkinį. Kadangi buvo stipriai neblaivus, dėl girtumo, tiksliai nepamena to smūgio, todėl negali pasakyti, kuriuo metu ir kur jam pataikė. Kas liečia grasinimus, kuriuos išsakė J. R., kad jį užmuš, kad jis nevaikščios, tai tikrai nebuvo realus grasinimai, tai tiesiog buvo emocinė išraiška, kadangi jis buvo neblaivus, nelabai suprato ką kalba, tikrai neturėjo tokio tikslo. Labai gailisi, tokio savo poelgio, jei būtų žinojęs, kad E. Ž. prieš tai buvo nuėjęs pas L. M. su peiliu, tikrai nebūtų ėjęs (b. l. 122-123, 125-126).

Nukentėjusiojo J. R. parodymais, kuris parodė, kad 2018 m. gruodžio 25 d. apie 23.00 val. jis atėjo pas draugę L. M. į namus. Apie 23.30 val. į kambarį įėjo buvęs L. M. draugas E. Ž.. L. M. turi vaiką nuo E. Ž., tačiau su juo kartu negyvena, jokių ryšių nepalaiko. E. Ž. padėjo rankoje laikytą pliušinį meškiną ir pradėjo jam grasinti. Jis matė, kad E. Ž. dešinėje rankoje turėjo virtuvinį peilį. Tada L. M., norėdama jį apginti, atsistojo tarp jų į tarpą. E. Ž. kaire ranka užsimojo trenkti ir, trenkdamas kumščiu jam į veido dešinę pusę, taip pat kliudė ir L. M. veido dešinę pusę, nuo smūgio L. M. užgriuvo lovoje ant jo. Tada E. Ž. kairės rankos kumščiu jam dar sudavė ne mažiau 2 smūgių į veido sritį. Jis sugriebė rankomis jam už dešinės rankos, kurioje laikė peilį, kad jo nesužalotų, po to jam sugriebė už kaklo ir jį atstūmė nuo savęs. Po suduoto smūgio E. Ž. išėjo iš kambario ir kalbėjo su L. M.. Vėliau į kambarį jis grįžo, laikydamas vaiką. Vaiką padėjęs ant lovos, iš už kelnių išsitraukė tą patį peilį, tačiau į kambarį įėjus L. M. jis iš namų kažkur pasišalino. Dėl E. Ž. suduotų smūgių jis patyrė fizinį skausmą. Konfliktą matė L. M. brolis T. M.. Ant jo kūno sužalojimo žymių nėra, pas medikus nesikreipė, E. Ž. pažįsta apie 3 metus. 2018 m. gruodžio 26 d. apie 03.00 val. jam būnant pas draugą T. M., namuose, išgirdus beldimą į langą ir išėjus į lauką pažiūrėti kas beldė, kieme pamatė 2 asmenis, E. Ž. bei R. K.. E. Ž., iškart jį užpuolė, smūgiavo į galvą kumščiu šešis kartus, jis dėl sumušimo pajuto fizinį skausmą. Prie jo pribėgęs R. K., suėmęs rankomis jį už striukės, prirėmė prie kieme esančios tujos, grasindamas ir sudavė vieną kartą rankos kumščiu į dešinės pusės smilkinį. Nuo smūgio jis pajuto fizinį skausmą. T. M. E. Ž. laikė atokiau nuo jo, kad nebeprieitų, nes E. Ž. grasino, kad papjaus, užmuš, rankoje jis turėjo peilį. L. M. laikė E. Ž., kol atvažiavo policijos pareigūnai. Jis į medikus dėl sumušimo nesikreipė. E. Ž. pirmą kartą, t. y. 2018 m. gruodžio 25 d. 23.00 val. atėjęs, mosikavo peiliu, o po to rankos kumščiu trenkė 3-4 kartus į galvos sritį ir viskas vyko namo antrame aukšte, o kai grįžo 2018 m. gruodžio 26 d. apie 03.00 val., gavo ne mažiau 10 kartų į įvairias kūno vienas rankos kumščiu. Teisė pareikšti civilinį ieškinį jam yra išaiškinta, jį pateiks iki 2019 m. vasario 4 d., nes konflikto metu jam buvo suplėšyta striukė, kuri kainavo maždaug 200 eurų ( b. l. 45-46, 49-50, 52-53).

Liudytojo T. M. parodymais, kuris parodė, kad 2018 m. gruodžio 25 d. apie 22-23 val. jam būnant kartu su J. R. pas jį namuose, į kambarį įėjo agresyviai nusiteikęs E. Ž., kuris pradėjo rankomis svaidytis ir bandė pataikyti J. R., bet ar pataikė, negali pasakyti. L. M. bandė ginti J. R., stodama į vidurį, ir E. Ž. pataikė jai 1 kartą rankos kumščiu į galvos sritį, kur tiksliai, negali pasakyti, dar matė, kad seseriai buvo išrautas kuokštas plaukų, kuriuo metu tie plaukai buvo išrauti irgi negali pasakyti. Jis bandė išskirti J. R. ir E. Ž., tačiau E. Ž. išsitraukė peilį, kuriuo pradėjo grasinti ir sakyti, kad supjaustys J. R. rankas. Vienu momentu atrodė, kad ketina tai padaryti, nes peilį tvirtai laikė rankoje ir buvo agresyviai nusiteikęs, galbūt jis tą peilį ir būtų panaudojęs, jei tuo metu į kambarį nebūtų atėjusi jų senelė A., kurią pamatęs E. Ž. pasimetė ir pabėgo. 2018 m. gruodžio 26 d. apie 03.00 val. jis buvo namuose kartu su J. R.. Išgirdus beldimą į lango stiklą, kartu su J. R. išėjo į lauką. Jiems išėjus, J. R. puolė E. Ž., sakė, kad jis griauna šeimą, jam nėra ko prarasti, sudavė į veido sritį keturis kartus kumščiu. Prie J. R. pripuolė ir kitas kartu su E. Ž. buvęs asmuo. Jis, norėdamas apsaugoti J. R., kiek galėdamas, bandė juos išskirti. Paėmęs E. Ž. išnešė iš savo kiemo, ant gatvės jie abu pargriuvo. Prie J. R. pripuolęs kartu su E. Ž. buvęs asmuo, suėmęs rankomis už striukės, atrėmė jį į tujas. Kai jis su E. Ž. pargriuvo ant žemės, šis atsikėlė ir vėl bėgo prie J. R., bet tuo tarpu iš namo išbėgo jo tėtis ir sulaikė E. Ž.. Jis pasakė savo tėčiui, kad E. Ž. turi peilį, nes pirmą kartą, kai buvo atėjęs, jis su savimi turėjo peilį ir jį demonstravo. Tada jo tėtis L. M., E. Ž. sudėjo rankas ant krūtinės ir liepė ramiai sėdėti, nes atvažiuoja policijos pareigūnai. Jis nematė, kad prie J. R. buvęs asmuo būtų sudavęs smūgius, bet jam iki policijos atvykimo užeidavo, kaip priepuoliai, dėl alkoholio, R. K. vis kartojo, kad kas, tie Mažeikiai, kiek jam metų, kai J. R. pasakė, kiek jam metų, tada asmuo pasakė, kad palyginus su juo, jie yra pienburniai, ar nori gauti į nosį. Iki policijos pareigūnų atvykimo, E. Ž. pasakė, kad be mėsos niekur neis (b. l. 63-64, 66-67).

Liudytojo L. M. parodymais, kuris parodė, kad 2018 m. gruodžio 25 d. apie 23.30 val. buvo išvykęs pasiimti žmonos į miestą, užsukus pas draugus, sulaukė dukros L. M. skambučio, bet telefonu kalbėjo T. M., girdėjosi, kad aplink didelis triukšmas. Sūnus jam pasakė, kad grįžtų namo, nes bardakas prasidėjo ir tada jis su žmona J. M. puolė į automobilį važiuoti namo. Grįžus namo, vaikai pradėjo pasakoti, kad buvo atėjęs E. Ž., kuris puolė J. R. ir buvo išsitraukęs peilį, kad E. Ž. pabėgo tik tada, kai T. M. puolė skambinti jam ir kai atėjo močiutė iš pirmo aukšto. Tada jis iškvietė policiją. Apie 03.00 val. jį pažadino žmona ir liepė jam bėgti į apačią, nes lauke girdėjosi šurmulys. Išbėgęs į kiemą, netoli vartelių pamatė E. Ž., pribėgęs pačiupo jį už apykaklės ir už vartelių ant takelio pasodino ir laikė, kol atvažiavo policija. Jis paties įvykio nematė ir negali pasakyti kiek kas kam kartų trenkė, bet, gali patvirtinti, kad E. Ž. ir kartu su juo buvęs vaikinas buvo agresyviai nusiteikę. L. M. vaiko tėvas yra E. Ž., bet jis net gimimo liudijime nėra užrašytas, jis su žmona yra L. M. vaiko globėjai (b. l. 69-70, 72).

Liudytojos L. M. parodymais, kuri parodė, kad 2018 m. gruodžio 25 d. ji buvo namuose, apie 24.00 val. pabudo jos vaikas ir netrukus į jos kambarį atėjo brolis T. M. su J. R., su kuriuo ji dabar draugauja, ji padavė vaiką J. R., kad jis palaikytų, kol ji pagamins vaikui valgyti. Tuo metu jai paskambino E. Ž. ir skambučio metu pamatė, kad J. R. laiko jų bendrą vaiką ir netrukus gal už 15 minučių, pro duris įpuolė E. Ž.. Jis numetė vaikui atneštus žaislus ir puolė ant jos ir J. R., rankoje laikydamas peilį ir šaukdamas, kad J. R. sugriovė šeimą. Vienu momentu atrodė, kad jis ketina tą peilį panaudoti, nes buvo užsimojęs, kam būtų kliuvę ji neįsivaizduoja, nes ji stovėjo prieš E. Ž., o J. R., laikydamas jos ir E. Ž. bendrą vaiką, stovėjo jai už nugaros. Brolis išnešė vaiką į kitą kambarį ir grįžęs mėgino iš E. Ž. atimti peilį, tačiau E. Ž. tą peilį užsikišo už nugaros. Kai viskas aprimo E. Ž. vėl puolė ant J. R. ir užsimojęs rankos kumščiu jam trenkė, bet pataikė jai, į žandą, kas jai sukėlė fizinį skausmą. E. Ž. nesureagavo, kad pataikė jai, jis toliau mosikavosi kumščiais ir ji matė, kad kelis kartus jis pataikė J. R., negali pasakyti, kiek tiksliai ir kur, matė, kad smūgiavo į veidą ir į pilvą. Į kambarį atbėgus močiutei A. M., E. Ž., pabėgo. Į namus grįžę tėvai iškvietė policiją. Apie 03.00 val. į T. kambario langą pabeldė E. Ž. ir pakvietė išeiti. T. M. ir J. R. išėjo į lauką, o jai griežtai pasakė būti kambaryje. Po 2-3 min. ji išgirdo triukšmą ir išėjo į lauką, nes vyko konfliktas. E. Ž. kažką pasakius R. K., šis per ją puolė ant J. R., trenkė jam ranka į smilkinį. Ji išsigando, puolė skambinti mamai, kad ji skambintų į policiją. Netrukus pasirodė jos tėtis L. M., kuris pačiupo E. Ž. už kapišono ir jį nuvedęs už vartelių pasodino ant žemės. Kai antrą kartą pasirodė E. Ž. ji nematė ar jis smūgiavo J. R., kodėl jis atėjo, ji nežino, ji jo nekvietė. Ji nori, kad E. Ž. visai su ja nebendrautų, dėl to smūgio, kurį jis sudavė jai, ji jam jokių pretenzijų neturi, tik nori, kad paliktų ją ramybėje (b. l. 76-77).

2018 m. gruodžio 26 d. J. R. protokolais – pareiškimais, kuriuose nurodytos įvykio aplinkybės (b. l. 1-3; 11-13 ).

2018 m. gruodžio 26 d. asmens blaivumo testais Nr. 11554 ir Nr. 11555, kuriuose E. Ž. užfiksuotas 0,33 promilių neblaivumas ir 0,31 promilių neblaivumas (b. l. 78).

2018 m. gruodžio 26 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Vyriausiojo patrulio T. A. tarnybiniu pranešimu dėl informacinio pranešimo ROIK 0118000696098 (b. l. 81).

2018 m. gruodžio 26 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Vyriausiojo patrulio T. A. daiktų ir (ar) dokumentų paėmimo protokolu (b. l. 89).

BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nuskalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau jo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Motyvuojamoji dalis

BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-12/2011, 2K-410-693/2015). Taigi, nukentėjusiojo parodymai šiose bylose turi didesnę įrodomąją reikšmę tuo aspektu, kad tik jie atspindi nukentėjusiojo nusikalstamos veikos suvokimą emociniu-psichologiniu lygmeniu. Tačiau jų įrodomoji reikšmė taip pat priklauso ir nuo kitų bylos įrodymų, nustatytų aplinkybių.

Vertindamas įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, teismas konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma patvirtina kaltinamojo E. Ž. kaltę padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 str. 1 d.). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str. 2 d.). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma.

Teismas kaltinamajam skiria bausmę vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais pagrindais, t. y. pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, jo kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokė, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia grasinti nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jei yra pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis; taip pat darydamas nusikalstamą veiką kaltinamasis suvokė kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia naudoti smurtą prieš kitus asmenis, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Nusikalstamos veikos baigtos, priskirtinos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Kaltinamasis neteistas (b. l. 153-154), dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „Sofijos pasaulis“ obliuotoju, esantis įrašytas į psichiatrinio gydymo įskaitą (b. l. 160), jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs minėtus nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi dėl jų padarymo (BK 59 str. 1 d. 2 p.), sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Įvertinus nurodytų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmenybę, teismas konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis nagrinėjamu atveju gali būti pasiekta ir asmuo ateityje nedarys nusikalstamų veikų, paskyrus kaltinamajam už 2018 m. gruodžio 25 d. padarytą nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje bausmę – 4 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui. Už nusikalstamą veiką numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje bausmę - 9 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui. Už 2018 m. gruodžio 26 d. nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje – 6 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 5, 6 dalimis kaltinamajam paskirtos bausmės subendrintinos apimant ir iš dalies sudedant ir paskiriant subendrintą bausmę – 12 mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis pripažino savo kaltę, E. Ž. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu ir 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu į paskirtą bausmę įskaitytinas laikas išbūtas laikiname sulaikyme (1 para), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant 6 viešųjų darbų valandoms, t. y. įskaitytinos 6 viešųjų darbų valandos (b. l. 184-185).

Prokurorė pareiškimu prašė paskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Pažymėtina, jog BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuria teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šiuo atveju nusikaltimai padaryti ne prieš artimus giminaičius ar šeimos narius, todėl ši baudžiamojo poveikio priemonė neskirtina.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, E. Ž. paliktina iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (b. l. 186-187).

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktinį įrodymą – voką su peiliu, saugomą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugykloje, kvitas B serija TEL Nr. 0002773, sunaikinti kaip menkavertį daiktą (b. l. 90-91).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 straipsniu, 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 64¹ straipsnio 3 dalimi, 140 straipsnio 1 dalimi ir 145 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

E. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (2018-12-25 nusikalstama veika), ir paskirti 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

E. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 9 (devynis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

E. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (2018-12-26 nusikalstama veika), ir paskirti 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 5, ir 6 dalimis, subendrinus paskirtas bausmes apimant ir iš dalies sudedant, paskirti E. Ž. 12 (dvylika) mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. Ž. paskirti galutinę bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu ir 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu į paskirtą bausmę įskaityti laiką išbūtą laikiname sulaikyme ir laikyti, kad E. Ž. yra atlikęs 6 (šešias) valandas viešųjų darbų.

E. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktinį įrodymą – voką su peiliu, saugomą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugykloje, kvitas B serija TEL Nr. 0002773, sunaikinti kaip menkavertį daiktą.

Išaiškinti E. Ž., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Mindaugas Klemenis