Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko M. Ž. teikimą dėl nuteistajam V. J. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

V. J. Vilniaus apygardos teismo 2001 m. spalio 22 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnį, 105 straipsnio 6, 7, 12 punktus, 16 straipsnio 2 dalį, 105 straipsnio 2, 4, 6, 8, 10, 12 punktus, 105 straipsnio 4, 6, 8, 12 punktus, 16 straipsnio 2 dalį, 105 straipsnio 4, 6, 7, 12 punktus, 16 straipsnio 2 dalį, 105 straipsnio 2, 4, 6, 7, 12 punktus, 16 straipsnio 2 dalį, 105 straipsnio 4, 6, 7,8, 12 punktus, 16 straipsnio 2 dalį, 105 straipsnio 6, 8, 12 punktus, 105 straipsnio 6, 8, 12 punktus (2 epizodai), 105 straipsnio 4, 6, 8, 12 punktus, 105 straipsnio 2, 6, 7, 8, 12 punktus, 281 straipsnio 1, 2 dalis, 227¹ straipsnio 2 dalį, 234 straipsnio 1, 2 dalis, 235 straipsnį, 272 straipsnio 2, 3 dalis, 273 straipsnio 2, 3 dalis, 16 straipsnio 1 dalį, 273 straipsnio 3 dalį, 206 straipsnį, 278 straipsnio 2 dalį, 204 straipsnį, 234¹ straipsnio 3 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 42 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme su turto konfiskavimu ir 25 000 Lt (200 MGL) dydžio bauda.

2024 m. sausio 8 d. nuteistasis V. J. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad nepageidauja dalyvauti teismo posėdyje, nemato prasmės samdytis advokato, o iš valdiško – jokios naudos. Paaiškino, kad kaltę pripažino pilnai, papasakojo ir apie tuos nusikaltimus, apie kuriuos niekas prokuratūroje net neįtarė (eilė nužudymų, žmonių grobimų, plėšimų). Jo prisipažinimų pagrindu vėliau buvo iškelta ir inkriminuota apie 95 proc. visų byloje esančių epizodų. Taip pasielgti nutarė dėl to, kad nutarė užbaigti visam laikui savo kriminalinę patirtį ir pradėti gyvenimą iš tuščio lapo. Teismas jam priteisė solidariai virš milijono litų ieškinių, nors kai kuriuose nusikaltimuose jis nedalyvavo ir net nežinojo (duomenys neskelbtini). Po teismo nei vienas iš nukentėjusiųjų nesikreipė į antstolius, tad jokių vykdomųjų raštų neturi. Net jei ir būtų tie raštai, realiai neturi galimybės nieko reikšmingo susimokėti, kadangi neturi turto ir darbo, nors tiek žodžiu, tiek raštu išreiškė pageidavimą dirbti. Nuteistojo teigimu, į darbą nėra priimamas dėl to, kad visi nuteistieji iki gyvos galvos dirba gamyboje ,,M. A.“. Gamybai vadovauja meistras A. G., kurio (duomenys neskelbtini). A. G. rašė atsiprašymo laišką, į kurį šis jam žodžiu per kitus žmones atsakė, kad daugiau jam nerašytų ir neįkyrėtų, o darbo nematys kaip savo ausų. Laisvėje dirbo profesionaliu vairuotoju, teko dirbti maršrutinio autobuso vairuotoju (duomenys neskelbtini), po to – (duomenys neskelbtini). Turi įgijęs ir kitų profesijų, nes, atliekant bausmę 1972 – 1979 m., teko dirbti (duomenys neskelbtini) tekintoju, šaltkalviu-derintoju, kūriku. Dirbo ir prie konvejerio, surinkinėjo radijo detales, buvo vienas iš geriausių darbuotojų. Už gerą elgesį ir darbą buvo paleistas lygtinai. Laisvėje dirbo sąžiningai, kol turėjo darbą, buvo sukūręs šeimą. Po nepriklausomybės paskelbimo, neteko darbo ir paskendo skolose, nuėjo šunkeliais, pradėjo daryti plėšimus ir negalėjo sustoti. Tik suėmimas jį išgelbėjo, net apsidžiaugė. Yra jau gerokai pagyvenęs žmogus, 67,5 metų amžiaus, nežino dar kiek gyvens, nes, kaip tėvas, serga diabetu, hipertenzija, turi problemų su kraujagyslėm, pėdos pajuodusios. Nori išgyventi savarankiškai, gauti darbo, kol dar gali dirbti. Jam padeda dukra ir moteriškė, bet joms sunku vienoms ir taip gyventi. Jei būtų laisvėje, galėtų dirbti vairuotoju arba prižiūrėti namie vaikus, kol dirba dukra. Pensijos negauna, nes trūksta 2,5 metų stažo. Visos nuobaudos už kompiuterį, nors tik jis neduoda baigti gyvenimo, būnant silpnapročiu, pagerino atmintį, mąstymo greitį. Dabar jam neša kompiuterius sutvarkyti, perinstaliuoti, atstatyti dėl įvairių gedimų. Tai jam labai patinka, mėgsta galvosūkius, mielai pasirinktų tokį darbą ir laisvėje.

Teismo posėdyje prokuroras Vytautas Gataveckas prašė teikimą atmesti. Institucijos atstovė teikimo klausimą paliko spręsti teismo nuožiūra ir nurodė, kad nuteistasis į šią laisvės atėmimo vietų įstaigą atvyko 2019 m. vasario 19 d. iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo. Per visą bausmės atlikimo laiką nuteistasis 3 kartus pažeidė nustatytą tvarką, 2 kartus iš jų baustas drausminėmis nuobaudomis, šiuo metu galiojančių drausminių nuobaudų neturi, už gerą elgesį 12 kartų skatintas. Nuteistasis ganėtinai gynybiškas padarytų nusikaltimų atžvilgiu, kaltę pripažino formaliai, stengiasi atsiriboti nuo įvykdytų nusikaltimų, teigia, kad nusikaltimai buvo jo profesija, leidusi užtikrinti šeimos materialinę gerovę. Nuteistajam buvo sudarytas resocializacijos planas, kurį nuteistasis vykdo. Pagal OASys metodiką buvo nustatyta vidutinė rizika. Teko bendrauti su nuteistuoju, šis ganėtinai uždaras ir vaikiškas, su juo sudėtingas santykis, sunku rasti kontaktą, įtraukti į resocializacijos procesą, į užsiėmimus, kadangi šis nelabai nori.

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko M. Ž. teikimas netenkinamas.

Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis V. J. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytus formaliuosius kriterijus – atliko daugiau, nei 20 metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės (bausmės pradžia - 1998 m. liepos 8 d.), pateikė bausmę vykdančiai institucijai prašymą kreiptis į teismą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota. Vis dėlto, vien šio formalaus kriterijaus nepakanka, kadangi, vadovaujantis BK 51 straipsnio 2 dalimi, turi būti vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika, jo elgesys bausmės atlikimo metu, bausmės tikslai ir atliktos bausmės poveikis nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.

Nagrinėjamu atveju nuteistojo V. J. pakartotinio nusikalstamumo rizika priskiriama vidutinei. Bausmės atlikimo metu nuteistasis mokėsi ir įgijo šaltkalvio specialybę, VšĮ (duomenys neskelbtini) mokėsi kompiuterinio projektavimo operatoriaus modulinėje mokymo programoje, ne kartą kreipėsi į įstaigos administraciją su prašymais suteikti darbo vietą, tačiau dėl taikomo kalėjimo rėžimo, priežiūros ypatumų ir laisvų darbo vietų trūkumo, įdarbintas nebuvo. Nuteistasis palaiko artimus socialinius ryšius su dukra laiškais, vaizdo skambučiais ar pasimatymų metu. Taip pat bendrauja su anūkais, finansinės ir emocinės paramos sulaukia iš ilgametės draugės. Laisvės atėmimo vietų įstaigoje V. J. nuosekliai ir aktyviai dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, įsitraukdavo į labdaringas veiklas, buvo skatintas už dovanų (duomenys neskelbtini) gamybą, apdovanotas padėkos raštu už rankų darbo gaminius, skirtus (duomenys neskelbtini) centrui, nuo 2022 m. kovo 9 d. iki 2023 m. liepos 25 d. yra dalyvavęs 56 įvairaus pobūdžio pozityviose veiklose, 12 kartų skatintas už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje. Šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo jo siekį prasmingai išnaudoti bausmės laiką, tobulėti. Vis dėlto, ne mažiau svarbu įvertinti ir kitas šio klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes, numatytas BK 51 straipsnio 2 dalyje.

2023 m. lapkričio 28 d. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis V. J., analizuodamas savo nusikalstamo elgesio priežastis, nurodo didelius finansinius sunkumus, atsiradusius dėl šalies ekonominės padėties ir nevilties jausmo, todėl manantis, kad kito pasirinkimo neturėjo. Nuteistasis ir šiuo metu sunkiai randa alternatyvių sprendimų praeities situacijoms, jaučiasi taip, tarsi dauguma dalykų jo gyvenime priklausė ne nuo jo pasirinkimų, o nuo susidariusių aplinkybių (tėvo smurtas vaikystėje, trūko tėvų palaikymo ir supratimo), tačiau jam trūksta suvokimo kaip pats prisidėjo prie kai kurių problemų atsiradimo. Praeityje V. J. negebėjo rasti alternatyvių sprendimų savo problemoms ir nuolat taikydavo tas pačias netinkamas strategijas, savo finansines problemas sprendė nusikalsdamas itin agresyviais būdais. Nuteistojo išsakytos mintys rodo, kad jis gebėjo numatyti ir suprasti savo veiksmų pasekmes, tačiau sąmoningai jas ignoruodavo ir emociškai atsiribodavo, stengdavosi orientuotis tik į savo ir šeimos poreikius, į nusikaltimus žiūrėjo kaip į darbą. Nors nuteistasis savo kaltę pilnai pripažino, tačiau gilaus kaltės jausmo neišreiškia. Iš šių aplinkybių darytina išvada, kad nuteistasis V. J. nesigaili dėl savo nusikalstamo elgesio praeityje, jį pateisina sunkia finansine padėtimi ir nesupranta kokias itin skaudžias ir negrįžtamas pasekmes sukėlė nusikaltimais nukentėjusiesiems. Pažymėtina, kad gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos padarymo, rodo nuteistojo psichologinį santykį su padarytomis nusikalstamomis veikomis, už kurias jis atlieka bausmę. Asmuo, nesigailintis dėl nusikalstamo elgesio, negali suvokti nusikalstamo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta savo elgesio pasekme, o neteisėtu valstybės prievartos jam taikymu. Be to, tai kartu rodo ir tai, kad nuteistasis negeba prisiimti atsakomybės dėl savo veiksmų, nejaučia kaltės, neapgalvoja kilusių itin sunkių padarinių nukentėjusiesiems, todėl, būdamas laisvėje, taip pat gali negerbti kitų visuomenės narių teisių bei teisėtų interesų ir nesielgti tinkamai. Dėl šios priežasties, vien ši aplinkybė rodo, jog pataisos procesas nuteistajam V. J. iki šiol yra nepakankamas ir jis turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje.

Svarbu įvertinti tai, kad V. J. šiuo metu atlieka bausmę už tai, kad dėl savanaudiškų paskatų, turėdamas tikslą užpulti įmones, organizacijas ar atskirus asmenis, organizavo nuolatinę dviejų ir daugiau asmenų ginkluotą gaują, su kuria vykdė plėšimus, tyčinius 13-os asmenų nužudymus, pasikėsinimus nužudyti sunkinančiomis aplinkybėmis, tyčinius turto sunaikinimus ar sužalojimus visuotinai pavojingu būdu, apysunkius kūno sužalojimus, svarbių asmenų dokumentų pagrobimus, disponavimą šaunamaisiais ginklais ir sprogmenimis. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio nusikaltimai atskleidžia itin didelį nuteistojo pavojingumą visuomenei. Nors nusikalstamų veikų pavojingumas jau buvo įvertintas nuosprendžiu V. J. skiriant bausmę, tačiau, sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, analizuojant nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, mąstymą, kaltės pripažinimą/nepripažinimą, bausmės poveikį nuteistajam, ši aplinkybė taip pat neturi būti sumenkinama. Atkreiptinas dėmesys, kad V. J. pirmą kartą su teisėsauga susidūrė dar būdamas nepilnametis, kai būdamas 16-os metų įvykdė kvalifikuotą nužudymą ir plėšimą. Taigi, net ir atlikęs ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę nuteistasis iš savo klaidų nepasimokė ir tęsė nusikalstamą elgesį.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nustatyta eilė nuteistojo kriminogeninių veiksnių: kriminalinė istorija, smurtinio elgesio istorija, būdingas teisės pažeidimų modelis, ankstesni smurtiniai veiksmai, pirmas smurto atvejis jauname amžiuje, problemos vaikystėje, praeityje įtaką darė asocialios grupės, turi nestabilią darbo patirtį, turi skolų, ieškinių ir menkas jų apmokėjimo galimybes, būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, priežiūros/apribojimų pažeidimai. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Natūralu, kad smurtinio elgesio istorijos, kriminalinio elgesio istorijos ir praeityje buvusios asocialios grupės įtakos bei kitų statinių kriminogeninių veiksnių buvimo nuteistasis nebegali pakeisti, tačiau kitus – dinaminius veiksnius nuteistasis gali pašalinti. Nagrinėjamu atveju, įvertinus teismui pateiktą medžiagą, negalima daryti išvados, kad nuteistasis V. J. deda pakankamas pastangas, siekdamas pašalinti nustatytus kriminogeninius veiksnius ir sumažinti nusikalstamo elgesio riziką, siekiant įrodyti, kad jo atžvilgiu paskirta bausmė gali būti švelninama.

Vertinant nuteistojo galimybę būti išleistam anksčiau laiko, t. y. laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeičiant terminuotu laisvės atėmimu, didelę reikšmę turi jo elgesys pataisos įstaigoje. Bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistasis V. J. 3 kartus pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles, iš jų 2 kartus baustas drausmine tvarka. Akivaizdu, kad net ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje, nuteistasis nesugebėjo išimtinai teigiamai pakeisti savo elgesio ir paklusti įkalinimo įstaigoje nustatytoms taisyklėms, negeba savo elgesio ilgą laikotarpį nukreipti išimtinai teigiama linkme, nuosekliai, kadangi paskutinysis vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas buvo padarytas 2021 m. spalio 27 d., nors iki tol jis jau buvo skatintas 8 kartus ir bausmę atlieka nuo 1998 m. Šios aplinkybės leidžia abejoti sėkminga bausmės sušvelninimo galimybe, paleidžiant iš įkalinimo įstaigos, neatlikus visos bausmės, kadangi net atlikdamas bausmę kalėjime, kur nustatytos tam tikros griežtos vidaus elgesio taisyklės, V. J. jų nesilaiko, todėl ir būdamas laisvėje gali skeptiškai žiūrėti į visuomenėje priimtų elgesio taisyklių laikymąsi ir pataisos procesą laisvėje.

Pažymėtina ir tai, kad nusikaltimais padarytos žalos (ar jos reikšmingos dalies) atlyginimas ar įsipareigojimas ją atlyginti pagal BK 51 straipsnį yra aplinkybė, vertintina sprendžiant dėl galimybės laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Nagrinėjamu atveju asmens byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis V. J. šią pareigą vykdo ar bent stengiasi ją vykdyti. Aplinkybė, kad, nuteistojo teigimu, nukentėjusieji nepateikė vykdomųjų raštų vykdymui, jo nuo pareigos atlyginti nusikaltimais padarytą žalą neatleidžia. Nuteistojo požiūris į nusikaltimais padarytos žalos atlyginimą leidžia teigti, kad jis iki šiol nepilnai suvokia vaidmenį nusikaltimų padaryme bei savo veiksmais sukeltas pasekmes. Nors nuteistasis ne kartą kreipėsi dėl įdarbinimo laisvės atėmimo vietų įstaigoje, įdarbintas nebuvo, tačiau pats asmeniškai daugiau, nei 20 metų nedėjo jokių pastangų, siekdamas atlyginti teismo priteistus civilinius ieškinius, nors, bylos duomenimis, dukra ir draugė jam siunčia pinigus, nuteistasis taip pat gauna pašalpas.

Pažymėtina, kad įstatymas įpareigoja teismą, svarstant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, leidžiančių nuteistajam švelninti bausmę. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Šiuo atveju nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimas į terminuotą laisvės atėmimo bausmę yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad trumpesnis (šiuo atveju terminuotas) bausmės atlikimo laikas leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai realiai užtikrinami tik atliekant bausmę, todėl ir jos atlikimo procese, sprendžiant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, į šias aplinkybes privalu atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų taip pat yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad vien faktas, kad asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti šią pareigą ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kt. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 66069/09, 130/10 ir 3896/10). Nagrinėjamu atveju, atliktos bausmės dalis taip pat šiuo metu dar neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog nuteistajam V. J. sutrumpinus paskirtos laisvės atėmimo laiką, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai, užtikrintas visuomenės interesas.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, nėra pagrindo daryti išvadą, kad šiuo metu jau yra pakankamas pagrindas V. J. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės švelninimui, pakeičiant ją terminuoto laisvės atėmimo bausme. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad nuteistajam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė gali būti pakeista į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, todėl teikimas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu, 364 straipsniu,

nutarė:

netenkinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko M. Ž. teikimo dėl nuteistajam V. J. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Nutartis, per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos, gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.