Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2018-06-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1344-806/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-06-14
Bylos Nr.
1-1344-806/2018
Teisminio proceso Nr.
1-02-2-00541-2017-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
Kaltinamasis
Ž. D.
Civilinis ieškovas
G. A.
Advokatai
Jolanta Klimavičienė, Anatolijus Svila
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1344-806/2018Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00541-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.26.2; (S) 1.1.7.2.3
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 14 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė - Lekarauskienė,sekretoriaujant Simonai Klimašauskaitei,dalyvaujant prokurorei Vitai Gedvilienei,kaltinamajam Ž. D., jo gynėjui advokatui Anatolijui Svilai,

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui G. A., jo atstovei advokato padėjėjai Jolantai Klimavičienei,

specialistei R. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą kurioje Ž. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., LR pilietis, kurio faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, praeityje teistas, teistumas išnykęs, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ž. D. pažeidė viešąją tvarką, o būtent: jis, 2017-08-17, apie 14. 00 val., viešojoje vietoje, priešais restoraną „Mc Donald’s“, (duomenys neskelbtini), kitų žmonių akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, kas pasireiškė tuo, kad dėl menkavertės dingsties, tyčia, ranka sudavė G. A. į veido sritį, padarydamas poodinę kraujosruvą dešiniame žande su kraujosruva žando gleivinėje, 1-o viršutinio danties iš dešinės dalinį vainiko nuskilimą (pagal specialisto išvadą Nr. G2769/2017(01)), taip nežymiai sutrikdydamas G. A. sveikatą.

Apklaustas teisme kaltinamasis Ž. D. parodė, kad 2017 m. rugpjūčio 17 d. apie 2 val. dienos su M. S., savo drauge, automobiliu Chrysler nutarė užvažiuoti į McDonald‘ą atsigerti kavos. Ten stovėjimo aikštelė nemokama, todėl norėjo pastatyti mašiną. Priešais jį stovėjo septintos klasės juodas BMW, niekaip negalėjo pravažiuoti. Mašinoje nieko nebuvo. Laukė, kol jį praleis. To automobilio vairuotojas, nors ir matydamas, kad laukia, tai ateidavo, tai išeidavo. Galiausiai šiek tiek pavažiavo, sustojo, antrą kartą vėl tas pats, tuomet tam vairuotojui pyptelėjo. Vairuotojas davė jam pravažiuoti ir rankomis mosikuodamas rodė išlipti. Išlipo, nuėjo prie vairuotojo, šis jam kažką sakė, tačiau nesuprato ką, tada išlipo, sakė kažką panašaus į „gaidy, sėsk į mašiną“, spjovė jam į veidą, o jis iš karto po šio spjūvio pastarajam iš kairės rankos trenkė vieną kartą, vairuotojas nukrito ir jis nuvažiavo. Jei sudavė kaire ranka, vadinasi į dešinį žandikaulį. Neatsimena, ar nukentėjusysis buvo su akiniais. Vairuotojas jį pasivijo prie šviesoforo, per langą rėkė, kad važiuotų į Lukoil išsiaiškinti. Jis atsakė, kad neturi laiko aiškintis ir nuvažiavo į stotį pirkti M. S. traukinio bilietą. Vairuotojas, privažiavęs, per langą jam bandė trenkti su skėčiu, vis kvietė važiuoti į Lukoil. Sakė pastarajam, kad vietoje gali išsiaiškinti, bet vairuotojas nelipo. Tai tas pats žmogus, kuris yra salėje. Pripažįsta veiką. Nematė nukentėjusiojo sužalojimų, nesitaikė į veidą, refleksiškai išėjo. Jokio susinervinimo nebuvo. Vairuotojo netraukė iš mašinos, nei ką. Draugė buvo šalia. Sutinka, kad nuo jo smūgio galėjo atsirasti tokie sužalojimai, gailisi, galima buvo ir kitaip išspręsti situacija, jei nukentėjusysis nebūtų spjovęs. Posėdžio dienai (2018-04-26) pareikštą civilinį ieškinį pripažįsta, pasiryžęs atlyginti. Iki šiol neatlygino, nes nukentėjusysis nesutinka susitaikyti. Pateikus patikslintą ieškinį, su juo sutiko iš dalies.

Apklaustas teisme dėl civilinio ieškinio nukentėjusysis G. A. parodė, kad priekinis dantis nuskilęs, dėl priekinio nieko nebesako. Šneka apie pagrindinius dalykus, kur daugiausiai kainavo. To danties net netvarkė, padildė, pašlifavo, ir viskas, pusė danties priekinio nulaužta. Ištrupėjo visi dantys. Gali dar va šituos užrašyti nuvažiavęs pas gydytoją, bet prašo atlyginti tik už pagrindinius. Priekinį buvo nustatę med. įstaigoje, užmiršo gatvės pavadinimą. Ir Žalgirio g., dar. Jie žiūrėjo, turėjo matyti, jo nieko neklausė – ar ten yra, ar nėra dantų.

Teisme apklausta specialistė R. G. parodė, kad tvirtina išvadą byloje. Jiems buvo pateiktas iš Žalgirio klinikos išrašas 8 d. ir 17 d. – tai pažymėta išvadoje ir objektyviai padarytas įrašas, kad yra patinimas dešinės pusės apatinėje lūpoje ir rentgenologiškai vertinta, kad veido kaulo lūžių nėra, diagnozė – veido sumušimas. Posėdyje pateikto med. dokumento išrašo kopijos nebuvo gavusi. Med. dokumento išrašo turinys: veidas asimetriškas, patinimas dešinės pusės apatinės lūpos srity – toje vietoje, kurioje jie paskui stebėjo kraujosruvą; išmuštas tiltelis. Tiltelis įdėtas prie implantų (patikslino nukentėjusysis), tai reiškia 44–46 danties, t.y. iš dešinės pusės apatinių dantų nuo 4 iki 6. Dantų lūžių nestebima. Kadangi ne savi dantys, tai dantų lūžių ir negalėjo stebėti. Tas tiltelis ekspertiniu požiūriu pagal sveikatos sutrikdymo masto taisykles yra nevertintinas kaip sveikatos sutrikdymas ir dėl to išvadoje negali nieko keisti. Sveikatos sutrikdymo mastas dėl dantų nesikeičia, kadangi tai yra ne paties žmogaus dantys, kūno dalys, jie negali sužalojimo vertinti, nes tai yra svetimkūnis, implantas. Taip ir lieka – pirmojo viršutinio danties iš dešinės dalinio vainiko nuskilimas. Kas yra savas, nuolatinis, tą jie vertina. Tai civilinio ieškinio dalykas, o kas liečia sveikatos sutrikdymą – nesikeičia. Pateikus dar vieną dokumentą – 2018 metų gegužės 3 d. išrašą iš VŠĮ Centro poliklinikos su diagnoze – smegenų sukrėtimas, pakomentavo šio dokumento turinį, jog pabraukti paciento skundai – vėmimas, pykinimas, negali valgyti, skauda galvą, išlieka galvos skausmai ir pykinimas. Konsultuotas neurologo keletą kartų, atliktas vidaus organų ištyrimas. Jie smegenų sukrėtimo diagnozę tvirtina tik tuomet, kai būna objektyvūs sužalojimai, o kai būna – pykinimas, vėmimas, skausmas – tai labai subjektyvūs požymiai, jie negali tvirtinti tokiu atveju ir įtraukti į išvadą. Taigi, tai taipogi nekeičia išvados.

Kadangi kaltinamasis po kaltinamojo akto paskelbimo prisipažino padaręs inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos BPK 291 str. reikalavimus ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 273 str., su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant proceso dalyviams, įrodymų tyrimą nutraukė.

Apklausiamas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu Ž. D. parodė, kad 2017 m. rugpjūčio mėnesio 17 d., apie 14.00 val., jam būnant prie restorano „Mc Donalds“, (duomenys neskelbtini), įvyko konfliktas tarp jo ir nepažįstamo jam vyriškio, kuris vairavo automobilį „BMW“, juodos spalvos. Šis vyras, sėdėdamas už vairo, gestais parodė jam išlipti iš automobilio, tą jis ir padarė. Vyras spjovė jam į veidą. Jis nesusivaldė ir trenkė jam iš kairės rankos į veidą. Savo veiksmais viešosios tvarkos pažeisti tikslo neturėjo, tiesiog, apsigynė nuo prie jo prisikabinusio vyriškio. Jo sugyventinė, M. S., matė, kad konfliktą pradėjo būtent tas vyras. Tas vyras įsėdo į savo automobilį ir jį pasivijo sankryžoje, kur jis sustojo prie šviesoforo, norėdamas pasukti link Geležinkelio stoties. Prie šviesoforo, savo automobilyje, tas vyriškis kažką šūkavo, ir nuleidęs langą jį kvietė važiuoti į „Lukoil“ degalinę. Jis jam pasakė, kad jam nėra prasmės su juo kažkur vykti ir aiškintis santykius. Kai sustojo Geležinkelio stoties automobilių stovėjimo aikštelėje, tas vyriškis iš paskos irgi privažiavo. Kai tik jis išlipo su drauge iš automobilio, jis priėjo prie to vyriškio automobilio. Paminėtas vyras, nuleidęs langą, toliau mosikavo skėčiu ir kvietė jį aiškinti santykius į „Lukoil“ degalinę. Jis atsakė jam, kad nenori su juo bendrauti. Po ko, šis vyras apvažiavo ratą ir pastatė automobilį aikštelėje. Tuo metu, vyriškis išlipo iš automobilio ir prie jo artėjo, laikydamas rankoje kažkokį tai daiktą, ką būtent, nematė. Bet kaip tik tada, prie šio vyriškio priėjo to vyro draugė ir paklausė, kas atsitiko. Jis pasakė, kad paimtų savo vyrą. Jie abu nuėjo. Tuo konfliktas ir baigėsi. Jis gailisi dėl padaryto, pažada atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą. Jis vieną kartą gydėsi Vilniaus Respublikinėje psichiatrinėje ligoninėje, į narkologinę įskaitą neįrašytas. (b. l. 72-73).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis G. A. parodė, kad 2017-08-17, apie 14.00 val., jis privažiavo prie greito maisto restorano „Mc Donalds“, adresu: (duomenys neskelbtini). Jam važiuojant į automobilių stovėjimo aikštelę, iš paskos važiavo juodos spalvos automobilis „Chrysler 300C“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Jam sustojus, iš galo privažiavusio automobilio „Chrysler 300C“, vairuotojas pradėjo naudoti garso signalą. Išlipęs iš automobilio, jis pasiteiravo, kas atsitiko. Automobilio „Chrysler 300C“ vairuotojas atsakė „eik tu gaidy“ ir trenkė jam kumščiu į veido sritį, ko pasėkoje jis pargriuvo ant žemės ir sudaužė savo akinius nuo saulės, kurių vertė 20 eurų. Tada „Chrysler 300C“ vairuotojas atsisėdo į savo automobilį ir dideliu greičiu nuvažiavo kryptimi link Geležinkelio stoties. Jis, atsikėlęs, įlipo į savo automobilį ir nuvažiavo iš paskos. Pasivijo „Chrysler 300C“ prie Geležinkelio stoties ir įsidėmėjo valstybinius numerius. Tada, jis grįžo į įvykio vietą, prie restorano „Mc Donald's“. Po kelių minučių, į įvykio vietą atvažiavo policijos pareigūnai ir greitoji medicinos pagalba. Medikai jį apžiūrėjo ir išvežė į Lazdynų ligoninę. Ligoninėje jam diagnozavo galvos sumušimą, ir paleido namo. „Chrysler 300C“ automobilio vairuotojas buvo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, (duomenys neskelbtini) kūno sudėjimo, apie (duomenys neskelbtini) cm ūgio, (duomenys neskelbtini) su vidutinio dydžio barzda, kitų veido bruožų neįsidėmėjo. Vyriškis buvo apsirengęs šviesiais rūbais. Atpažinti paminėtą vyriškį galės. Po įvykio, jam labai stipriai skauda galva. 2017-08-18, jis kreipėsi į Centro polikliniką, Vilniuje, Kauno gatvėje. Poliklinikoje gavo siuntimą į Lazdynų ligoninę. 2017-08-19, jis nuvyko į Lazdynų ligoninę, kur jam buvo atliktas magnetinis rezonansas. 2017-08-20 jam skaudėjo galvą dėl to jis vėl kreipėsi į Centro polikliniką, Vilniuje, Pylimo gatvėje. Poliklinikoje jam davė siuntimą į Lazdynų bei Žalgirio ligonines. Kitą dieną, jis nuvyko į Lazdynų ir Žalgirio ligonines, ten taip pat buvo apžiūrėtas. Jam buvo išrašyti vaistai nuo uždegimo ir skausmo. Jam buvo padaryta fizinė ir moralinė žala. Prašo nustatyti jį sumušusį asmenį. (b. l. 17). Papildomai apklaustas tyrimo metu nukentėjusysis G. A. parodė, kad jam buvo išaiškinta teisė pareikšti kaltininkui civilinį ieškinį. Dėl jam padaryto sumušimo, jam buvo padaryti sužalojimai veido srityje ir nuskilo dalis danties. Už dantų gydymo paslaugas jis sumokėjo reikšmingą pinigų sumą, kurią bandys išieškoti iš kaltininko. Artimiausių metu, prie šios ikiteisminio tyrimo bylos, pateiks civilinį ieškinį. Su kaltininku taikytis nenori. Taip pat, nesutinka, kad minėtas ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. (b. l. 50-51).

2017-08-17 nukentėjusiojo G. A. rašytiniame pareiškime nurodytos aplinkybės, kurias jis iš esmės išdėstė apklaustas tyrimo metu (b. l. 11).

Liudytoja K. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017-08-17, per pietus, ji buvo restorane „Mc Donalds“, (duomenys neskelbtini), kur lauke sėdėjo prie staliuko. Pastebėjo, kaip prie „Mc Donalds“, iš tos pusės kur yra privažiavimo kelias automobiliams, išvažiavo juodos spalvos automobilis „BMW“, valst. numerio neatsimena, ir sustojo toje vietoje, kur sustojimas nebeleidžiamas, kadangi iš paskos link išvažiavimo važiuoja kiti automobiliai. Šiam automobiliui iš paskos važiavo kitas automobilis, irgi tamsios spalvos, markė rodos „Bently“. Šis automobilis taip pat sustojo, kadangi nebegalėjo pravažiuoti dėl iš priekio sustojusio automobilio „BMW“. Automobilio „BMW“ vairuotojas sustojo ir atsidarė vairuotojo dureles. „Bently" vairuotojas pradėjo pypsenti, kad automobilis „BMW“, praleistų. Po 2-3 minučių, automobilio „BMW“ vairuotojas pasitraukė į šoną, ir praleido „Bently“ automobilį. Tada, automobilio „Bently“ vairuotojas pravažiavo ir sustojo lygiagrečiai automobiliui „BMW“. Tada, abiejų automobilių vairuotojai tuo pačiu metu išlipo iš automobilių ir priėjo vienas prie kito. Automobilio „Bently“ vairuotojas kumščiu trenkė automobilio „BMW“ vairuotojui per veidą. Nuo šio smūgio vyras pargriuvo ant žemės, o automobilio „Bently“ vairuotojas įlipo į savo mašiną ir išvažiavo. (b. l. 58 ).

Liudytojas E. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. rugpjūčio mėnesį, tikslios datos neatsimena, dienos metu, restorane „Mc Donalds“, (duomenys neskelbtini), lauke, jis su drauge sėdėjo prie staliuko. Tuo metu, jis pamatė, kaip parkavimo aikštelėje prie „Mc Donalds“, sustojo du tamsios spalvos automobiliai, vienas kitam iš paskos. Iš automobilio išlipo vairuotojas ir priėjo prie priešais stovinčio tamsios spalvos automobilio „BMW“. Automobilio „BMW“ vairuotojas, išlipęs iš automobilio, dar spėjo paklausti link jo ėjusio vyro: „kas atsitiko?“, bet vyriškis, nieko neatsakęs, kumščiu sudavė automobilio „BMW“ vairuotojui į veido sritį. Nuo smūgio, nuo vyro veido nukrito akiniai nuo saulės, bet pats vyras negriuvo. Vyriškis, sudavęs smūgį, pasakė: „dar kartą taip padarysi...“, nusisuko ir grįžęs į savo automobilį, išvažiavo. Nukentėjęs, automobilio „BMW“ vairuotojas, nuvažiavo paminėtam vyrui iš paskos, kaip vėliau sužinojo, tikslu, kad nufotografuoti bandžiusio pasišalinti vairuotojo automobilio valstybinį numerį. Nukentėjęs „BMW“ vairuotojas netrukus vėl grįžo prie „Mc Donald's“ ir priėjęs prie lauke prie staliukų sėdinčių žmonių, paprašė, kad paliudytų apie šį incidentą policijai. Tai pat, paminėjo, jog bevažiuodamas kaltininkui iš paskos, nufotografavo šio vyro vairuojamo automobilio valstybinį numerį. Nukentėjęs vyras iškvietė policiją į įvykio vietą. (b. l. 62 ).

Liudytoja M. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. rugpjūčio mėnesį, konkrečios datos neatsimena, dienos metu, laiko neprisimena, (duomenys neskelbtini), kartu su Ž. D., jai priklausančiu automobiliu „Chrysler“, v.n. (duomenys neskelbtini) Ž. sėdint už vairo, išvažinėjo iš „McDonalds“ stovėjimo aikštelės, kai priekyje bevažiuojantis automobilis „BMW“, valstybinio numerio neįsiminė, pradėjo lyg tai stabdyti, lyg tai, darydamas manevrus, norėjo priparkuoti automobilį. Ž. paspaudė garso signalą. Automobilis „BMW“ sustojo. Vairuotojas nuleido durelių langą ir kažką šaukė. Tuo metu, Ž. jau priparkavo automobilį. Iš automobilio „BMW“ išlipo vairuotojas ir pradėjo šaukti, kviesti Ž. važiuoti aiškintis santykius. Ž. irgi išlipo iš automobilio. Automobilio „BMW“ vairuotojas spjovė Ž. į veidą, o Ž. kumščiu sudavė šiam vyrui, bet į kurią kūno sritį, negali pasakyti, kadangi sėdėjo automobilyje ir nepamatė. Ž. iškart grįžo į automobilį ir jie išvažiavo link autobusų stoties. Automobilio „BMW“ vairuotojas irgi sėdo į savo automobilį ir važiavo jiems iš paskos. Kai jie įvažiavo į automobilio stovėjimo aikštelę, esančią prie Geležinkelio stoties, automobilio „BMW“ vairuotojas irgi atvažiavo iš paskos. Kol jis su Ž. vaikščiojo ir mokėjo už automobilio stovėjimo aikštelę, automobilio „BMW“ vairuotojas šaukė Ž., kad pastarasis turės nemalonumų, ką tiksliai sakė neatsimena. Ji su Ž. įėjo į Geležinkelio stoties pastato vidų. Kai po kelių minučių grįžo atgal, tai automobilio „BMW“ vairuotojo jau nebuvo. (b. l. 60)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G2769/2017(01) konstatuota, jog G. A. padaryta poodinė kraujosruva dešiniame žande su kraujosruva žando gleivinėje, 1-o viršutinio danties iš dešinės dalinis vainiko nuskilimas, paveikus kietu buku daiktu (daiktais), galimai tiriamojo nurodytu laiku ( 2017-08-17). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu ir nėra būdingi vienkartiniam griovimui. Sužalojimai G. A. rankomis yra pasiekiami. Nustatytuose kūno sužalojimuose požymių, leidžiančių nustatyti žalojusį objektą neužsifiksavo. (b. l. 21-22).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pateikti rašytiniai dokumentai, susiję su nukentėjusiojo sveikatos būkle, patirtomis išlaidomis.

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Veikos sudėties požymiai alternatyvūs, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla nustačius bent vieną iš jų.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs bylos įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo Ž. D. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, byloje įrodyta. Apklaustas teisme kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nurodė jos padarymo aplinkybes. Paaiškino, jog 2017 m. rugpjūčio 17 d. apie 2 val. dienos su drauge M. S., automobiliu ,,Chrysler“ nutarė užvažiuoti į McDonald‘ą atsigerti kavos. Stovėjimo aikštelėje priešais jį stovėjo septintos klasės juodas BMW, niekaip negalėjo pravažiuoti. To automobilio vairuotojas, nors ir matydamas, kad laukia, tai ateidavo, tai išeidavo. Galiausiai šiek tiek pavažiavo, sustojo, antrą kartą vėl tas pats, tuomet tam vairuotojui pyptelėjo. Vairuotojas davė jam pravažiuoti ir rankomis mosikuodamas rodė išlipti. Išlipo, nuėjo prie vairuotojo, šis jam kažką sakė, tačiau nesuprato ką, tada išlipo, sakė kažką panašaus į „gaidy, sėsk į mašiną“, spjovė jam į veidą, o jis iš karto po šio spjūvio pastarajam iš kairės rankos trenkė vieną kartą, vairuotojas nukrito ir jis nuvažiavo. Kaltinamojo paaiškinimai iš esmės neprieštarauja nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, išskyrus tą aplinkybę, jog nukentėjusysis kaltinamajam spjovė į veidą ir dėl to jis panaudojo fizinį smurtą. Teismo nuomone, byloje nėra pakankamai įrodymų, nei patvirtinančių, nei paneigiančių šią aplinkybę, kita vertus, net ir ją nustačius, tai reikšmingai neįtakotų kaltinamojo veikos teisinio vertinimo, kadangi jo reakciją kilusio konflikto metu teismas bet kuriuo atveju pripažįsta buvus neadekvačia, aiškiai peržengusia visuomenėje priimtino elgesio ribas. Kaltinamojo kaltei pagrįsti svarbūs ir liudytojų parodymai, kurie detalizuoja tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, taip pat specialisto išvada, kuria nukentėjusiajam nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sužalojimai padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, ekspertės R. G. paaiškinimai teisme, kuomet ji pažymėjo, jog vertinant nukentėjusiojo teismo posėdžio metu pateiktus papildomus medicininius dokumentus, jam padarytų sužalojimų mastas nesikeičia, kita rašytinė bylos medžiaga.

Vadovaudamasis pirmiau aptartų įrodymų visumos analize, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis Ž. D. smurtavo prieš nukentėjusįjį G. A. ir nežymiai sutrikdė pastarojo sveikatą. Konfliktas kilo ir kaltinamojo veika padaryta dėl menkavertės priežasties. Kaltinamojo neteisėti veiksmai padaryti viešoje vietoje – šalia restorano „Mc Donald’s“, pašalinių žmonių akivaizdoje. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad fizinio smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje prieštarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms ir tokie veiksmai paprastai laikomi įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-248/2008, 2K-136/2010, 2K-447/2010, 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-318/2012, 2K-719/2013, 2K-120/2014, Nr. 2K-229/2014, 2K-164-976/2015). Akcentuotina ir tai, jog BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl būtina nustatyti ir padarinius, y. y., kad visuomenės rimtis ar tvarka buvo realiai sutrikdyta (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-404/2014). Nagrinėjamu atveju matyti, jog smurtinio pobūdžio įvykis įvyko vidury dienos, stebint restorano „Mc Donald’s“ lankytojams, kurie, nukentėjusiojo prašymu, tapo liudytojais ir tyrimo metu patvirtino incidento aplinkybes, į įvykio vietą buvo iškviesti policijos pareigūnai ir greitoji medicinos pagalba. Teismo vertinimu, šios aplinkybės neleidžia abejoti, kad kaltinamojo veiksmai išties sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Pastebėtina, jog nukentėjusiojo patirtas nežymus sveikatos sutrikdymas atskirai nekvalifikuojamas, nes šiuos padarinius apima viešosios tvarkos pažeidimo norma. Teismo požiūriu, pirmiau išdėstytų aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, kad kaltinamasis savo veika realizavo BK 284 straipsnyje numatytus padarinius.

Kreiptinas dėmesys, jog BK 284 straipsnyje numatyta nusikalstama veika padaroma tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Tais atvejais, kai konfliktui spręsti kaltininkas pasirinko viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, jo veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-55/2011, 2K-120/2011, 2K-445/2013 ir kt.). Teismo vertinimu, pagal bylos aplinkybes, Ž. D. BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką padarė veikdamas netiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad viešoje vietoje pasirinkdamas konfliktą spręsti smurtiniais veiksmais elgiasi įžūliai, numatė, kad dėl to bus pažeista viešoji tvarka ar rimtis, nors to ir nenorėjo, bet sąmoningai leido kilti tokiems įstatyme numatytiems padariniams.

Apibendrinant, konstatuotina, kad kaltinamajam Ž. D. inkriminuota veika, kuri tyrimo metu kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį, yra įrodyta ir jos kvalifikacija teisinga.

Dėl civilinio ieškinio

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsnio 1 dalimi, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 147,30 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai dėl nukentėjusiojo G. A. gydymo atlyginti bei pateikė ieškinį pagrindžiančius dokumentus (T. 1, b. l. 33-35).

Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatyta, jog kaltinamasis Ž. D. nežymiai sutrikdė nukentėjusiajam G. A. sveikatą, todėl jis turi atlyginti minėto civilinio ieškovo patirtą žalą. Kaltinamasis pareikšto ieškinio iš esmės neginčijo. Pareikštas ieškinys pagrįstas rašytiniais įrodymais, iš kurių matyti, jog G. A. dėl patirtų sužalojimų buvo gydomas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, kurios paslaugos buvo apmokėtos iš PSDF lėšų, suteiktų gydymo paslaugų kaina – 147,30 Eur. Ši suma ir priteistina iš kaltinamojo.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas G. A. bylos nagrinėjimo metu pareiškė patikslintą civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. G. A. pažymėjo, jog implantologijos ir odontologijos klinikos „Š.“ jam išduota pažyma patvirtina, kad jis patyrė 1858 Eur išlaidų už suteiktas paslaugas (988 Eur dantų implantacijos kaina, įskaitant gijimo galvutes ir 860 Eur protezavimo kaina, įskaitant atspaudus). Ieškinį papildo reikalavimu atlyginti patirtas išlaidas už odontologo paslaugas (3,74 Eur) bei vaistinėje pirktus vaistus ar priemones (10,11 Eur ir 11,36 Eur) – viso 25,21 Eur. Taigi, ieškiniu prašo atlyginti 1883,21 Eur turtinę žalą. Pažymėtina, jog pirminiu ieškiniu nukentėjusysis taipogi prašė atlyginti ir kelionių į odontologijos kliniką (Vilnius – Panevėžys) išlaidas – 200 Eur, tačiau patikslintu ieškiniu tokio reikalavimo nebeteikia. G. A. patikslintu ieškiniu taip pat prašo priteisti 2000 Eur neturtinę žalą. Nurodo, kad jo atžvilgiu įvykdytu nusikaltimu jam buvo padarytas dvasinis sukrėtimas ir emocinė depresija, patyrė viešą pažeminimą, skausmą, sumušimus, turėjo kreiptis pagalbos, gydymo į odontologijos ir kitas klinikas, nes po smūgio iškrito dantų protezai, reikėjo ne kartą vykti pas kitus gydytojus, gaišti savo laiką. Anot G. A., jis smūgio pasekmes jaučia iki šiol ir neaišku, kokie dar liekamieji reiškiniai jam pasireikš ateityje – jį nuolat pykina, vemia, negali valgyti, sumažėjo kūno svoris, skauda galvą, turėjo lankytis pas neurologą, siekiant išsiaiškinti įvykio pasekmes. Dvasiniai išgyvenimai pasireiškia tuo, kad jis niekada nebuvo nieko panašaus patyręs, labai pergyvena.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. A. ieškinys tenkinamas iš dalies.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog nuostolius asmens sveikatos sužalojimo atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos). Pažymėtina, jog kaltinamasis su pirminiu nukentėjusiojo byloje pateiktu ieškiniu (1060 Eur sumai, b. l. 53-55) sutiko, tačiau pareikštą patikslintą ieškinį pripažino tik iš dalies. Teismas, įvertinęs byloje esančius bei nukentėjusiojo teismo posėdžio metu pateiktus dokumentus, susijusius su reikalavimu atlyginti turtinę žalą, sprendžia, kad šioje dalyje G. A. ieškininis reikalavimas pagrįstas tik iš dalies. Kaip matyti iš medicinos dokumentų išrašo, G. A. jau sekančią dieną po įvykio kreipėsi į VšĮ VUL Žalgirio kliniką, apžiūrint, be kita ko, nustatyta, jog paciento veidas asimetriškas, patinimas dešinės pusės apatinės lūpos srity – išmuštas tiltelis nuo implantų 44-46 d. srityse. Rentgenologiškai implantai 44 ir 46 dantų srityje.Po kelių dienų, t. y. 2017-08-21 nukentėjusysis kreipėsi implantologijos ir odontologijos kliniką „Š.“, kurioje paslaugos jam teikiamos nuo 2016-11-22 Minėtos klinikos pažymoje nurodyta, kad pacientui klinikoje atliktos šios paslaugos, ką patvirtina ir gyd. odontologų įrašai asmens sveikatos istorijoje: atliktos paslaugos – 45,47 srityse implantacija, vokiškais implantais, MK tiltas ant implantų 45-47 srityse. 988 Eur dantų implantacijos kaina, įskaitant gijimo galvutes ir 860 Eur protezavimo kaina, įskaitant atspaudus. 2017-08-21 pacientas kreipėsi į kliniką dėl patirtos traumos. Apžiūrėjus, užfiksuota, jog stebimas 11 danties keramikos vainikėlio nuskeltas kraštas, kuris pripoliruotas vizito metu, taip pat stebimas patinimas apatinio žandikaulio dantų srityje, ypač didelis ties 42-43 dantimis, ties 43 dantimi čiuopiamas neaiškios kilmės darinys, žaizdelė dantenų srityje, patinimas ir guzelis labai arti implantų, fiksuojamas atšokęs tiltas nuo implantų, kurio, anot paciento, jis neberado po sumušimo. Kaip matyti iš pateiktų dokumentų, G. A. po įvykio lankėsi gydymo įstaigose, naudojosi odontologo paslaugomis, dėl patirto sumušimo jam buvo paskirti tam tikri vaistai. Teismas pagrįstomis vertina išlaidas dėl patirtos žalos perkant vaistinėje vaistus ir medicinines priemones po traumos, minėti daiktai buvo įsigyti praėjus trumpam laikui po įvykio, taip pat vertina pagrįstomis išlaidas pas stomotologą Žalgirio klinikoje, t.y. viso sumoje 25,21 euras. Ši pinigine suma kaip turtinė žala priežastiniu ryšiu susijusi su įvykiu ir priteistina G. A.. Tačiau iš pateiktų duomenų visiškai neaišku kokio dydžio išlaidas patyrė G. A. dėl kitos ieškinyje nurodytos turtinės žalos. Iš pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad G. A. po įvykio buvo išmuštas tiltelis nuo implantų 44-46 d. srityse. Rentgenologiškai matyti implantai 44 ir 46 dantų srityje. Iš pateiktos implantologijos ir odontologijos klinikos „Š.“ pažymos matyti, kad paslaugos G. A. šioje klinikoje teikiamos nuo 2016-11-22 Minėtos klinikos pažymoje nurodyta, kad pacientui klinikoje atliktos šios paslaugos, ką patvirtina ir gyd. odontologų įrašai asmens sveikatos istorijoje: atliktos paslaugos – 45,47 d. srityse implantacija, vokiškais implantais, MK tiltas ant implantų 45-47 d. srityse. 988 Eur dantų implantacijos kaina, įskaitant gijimo galvutes ir 860 Eur protezavimo kaina, įskaitant atspaudus. 2017-08-21 pacientas kreipėsi į kliniką dėl patirtos traumos. Apžiūrėjus, užfiksuota, jog stebimas 11 danties keramikos vainikėlio nuskeltas kraštas, kuris pripoliruotas vizito metu, taip pat stebimas patinimas apatinio žandikaulio dantų srityje, ypač didelis ties 42-43 dantimis, ties 43 dantimi čiuopiamas neaiškios kilmės darinys, žaizdelė dantenų srityje, patinimas ir guzelis labai arti implantų, fiksuojamas atšokęs tiltas nuo implantų, kurio, anot paciento, jis neberado po sumušimo. Taigi iš pateiktų dokumentų galima spręsti, kad po įvykio G. A. buvo išmuštas tiltelis nuo implanto, kurio jis nerado po sumušimo, dantų implantai rentgenologiškai matomi, t.y. jie yra likę. Teismas sprendžia, kad šie dantų implantų pažeidimai susiję priežastiniu ryšiu su Ž. D. padaryta nusikalstama veika, tačiau žalos dydis iš pateiktų dokumentų nėra aiškus, byloje nėra pateikta aiškių ir pagrįstų medicininių dokumentų kokią konkrečią žalą G. A. patyrė su sveikatos grąžinimu, t.y. dantų implantacija, protezavimu dėl patirtos traumos. Vadovaujantis BPK 115 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Minėta, kad teismas šiuo atveju negali tiksliai apskaičiuoti civilinio ieškinio neatidėjęs baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavęs papildomos medžiagos, dėl ko G. A. pripažintina teisė į ieškinio patenkinimą dalyje dėl implantų atstatymo paslaugų, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Pagal CK neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Šie principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., fizinės ar psichinės sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus praradus sveikatą, netekus artimųjų ir kt. Pirmosios instancijos teismo priedermė tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas (kasacinės bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006, 2K-209/2007, 2K-408/2008, 2K-264/2009, 2K-73/2010).

Byloje nustatyta, jog kaltinamojo smurtiniais veiksmais nukentėjusiajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Pažymėtina, jog nukentėjusysis tikslindamas civilinį ieškinį, pateikė dokumentus, pagrindžiančius, kad po įvykio realiai patyrė didesnes pasekmes, susijusias tiek konkrečiai su dantų būkle (aptarta aukščiau), tiek su bendra sveikatos būkle (po galvos traumos 2017-08-17 skundžiasi vėmimu, pykinimu, apetito stoka, galvos skausmu, tiriasi gydymo įstaigose), nei tyrimo metu nustatyta specialisto išvada. Kaip pažymėjo teisme apklausta ekspertė, dantų implantų pažeidimai, nustatant sveikatos sutrikdymo mastą, nevertinami, tuo tarpu smegenų sukrėtimo diagnozei patvirtinti pateiktuose medicininiuose dokumentuose nurodytų požymių nepakanka, todėl G. A. sveikatos sutrikdymo masto šios medicininiuose dokumentuose užfiksuotos aplinkybės neįtakoja. Teismas pripažįsta, kad nukentėjusysis išties patyrė tam tikrus dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą ir fizinį skausmą, tam tikrą laiką turėjo lankytis sveikatos priežiūros įstaigose ir pan., neatmestina, jog po įvykio suprastėjo ir bendra jo sveikatos būklė. Be abejonės, tokio pobūdžio situacija turi vienokių ar kitokių pasekmių žmogaus gyvenimui, tačiau teismas vertina, jog ieškinyje nurodyta neturtinė žala šiuo konkrečiu atveju vis tik yra pernelyg didelė. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį taip pat kreipia dėmesį į tai, jog kaltinamasis savo kaltę pripažino, atsižvelgia ir į kaltinamojo turtinę padėtį, į tai, jog jis nedirbantis, iš kaltinamojo bendrai priteistinos turtinės žalos dydį, ir, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, teismų praktikoje panašiose situacijose priteistinais neturtinės žalos dydžiais, sprendžia, kad prašomos atlyginti nukentėjusiojo G. A. patirtos neturtinės žalos dydis mažintinas iki 400 eurų.

Dėl skirtinos bausmės ir kitų klausimų

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Teismas kaltinamojo atsakomybe lengvinančia aplinkybe nepripažįsta pastarojo prisipažinimo ir gailėjimosi dėl padarytos veikos, kadangi teismas nenustatė nuoširdaus gailėjimosi fakto dėl padarytos veikos.

Skirdamas bausmę Ž. D., vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas nukreiptas į viešąją tvarką, dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajam nežymiai sužalota sveikata, nukentėjusysis dėl kaltininko veiksmų patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Tiriant Ž. D. asmenybę nustatyta, kad jis praeityje teistas, tačiau teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka, nedirbantis, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje tirtas nuo 1996-03-19 iki 1996-03-27, specialisto išvada nustatyta, kad skirti jam teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus Ž. D. laisvės apribojimo bausmę.

Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis BK 61 str. 2 d. nuostatomis, teismas įvertina tai, kad nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, padarytą žalą, į kaltinamojo asmenybę, kitas reikšmingas aplinkybes, ir mano, kad Ž. D. skirtina laisvės apribojimo bausmė nustatytina neviršijanti 48 straipsnio 2 dalyje numatyto bausmės dydžio vidurkio. Kartu skirtinas įpareigojimas.

Kadangi Ž. D. prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, byloje procesas baigiamas supaprastinta tvarka, jam skirtinos bausmės atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis, numatantis bausmės mažinimą vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu Ž. D. sulaikytas nebuvo.

Ž. D. taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – naikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais, teismas, -

nusprendžia:

Ž. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per laisvės apribojimo bausmės laikotarpį susirasti darbą arba registruotis darbo biržoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti sumažintą 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per laisvės apribojimo bausmės laikotarpį susirasti darbą arba registruotis darbo biržoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Ž. D. taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš Ž. D. 147,30 Eur (šimtą keturiasdešimt septynis eurus ir trisdešimt euro centų) Vilniaus teritorinei ligonių kasai nukentėjusiojo G. A. gydymo išlaidoms atlyginti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. A. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš Ž. D. priteisti G. A. 25,21 Eur turtinei žalai atlyginti bei 400 Eur (keturis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Pripažinti G. A. teisę į civilinio ieškinio patenkinimą dalyje dėl 1858 Eur (odontologo paslaugos), o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad:

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė