Alytaus apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjai V. A., jos atstovei adv. Angelei Ikasalienei

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. A. pareiškimą suinteresuotam asmeniui - D. B. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo faktiniu valdymu nustatymo

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Dėl registro duomenų faktinių aplinkybių

Nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2004 m. rugsėjo 30 d. įregistruotos jai - pareiškėjai V. A. (3/8 dalys), nuosavybės teisių įregistravimo pagrindas - 1997 m. rugpjūčio 12 d. Varėnos apylinkės teismo nutartis Nr. 2-0055/97, ir T. V. (5/8 dalys), nuosavybės teisių įregistravimo pagrindas - 1995 m. rugsėjo 13 d. Varėnos rajono savivaldybės valdybos sprendimas Nr. 141. Nuo 1995 m. rugsėjo 19 d. iki 1995 m. rugsėjo 21 d. nuosavybės teisės į Statinius buvo įregistruotos tik T. V. Savivaldybės sprendimo pagrindu, o nuo 1995 m. rugsėjo 21 d. iki 2004 m. rugsėjo 30 d. nuosavybės teisės į 3/8 Statinių dalis buvo įregistruotos D. B., (duomenys neskelbtini) paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo Nr. 1813-V pagrindu, vėliau ši nuosavybės teisės dalis minėtos teismo nutarties pagrindu perėjo jai – pareiškėjai.

Dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu

T. V., gimęs (duomenys neskelbtini), iki mirties gyvenęs (duomenys neskelbtini), yra jos senelis iš mamos (Z. R.- M.) pusės. Jos giminystė patvirtinama šiais dokumentais: jos – R. V., V., gimimo liudijime nurodyta, kad jos motina yra R. Z., T., jos pavardė iki santuokos buvo V., tai patvirtinta jos santuokos su V. R. sutuoktuvių liudijimu (santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini)). Jos motinos Z. R., iki santuokos V., gimimo liudijime nurodyta, kad jos tėvas buvo V. T., Z.. Jos(pareiškėjos) pavardė po santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini), yra A..

T. V. turėjo keturis vaikus, iš kurių šiuo metu gyva yra tik D. B., gim. (duomenys neskelbtini), kuri byloje nurodyta suinteresuotu asmeniu.

Jos motina Z. R., po (duomenys neskelbtini) sudarytos antrosios santuokos- M. T. V. sūnus R. V. mirė (duomenys neskelbtini), dukra M. K. irgi mirusi.

Nuo pat gimimo ji visą laiką su tėvais Z. ir V. R. gyvenusi senelio T. V. sodyboje, kur gyvenanti iki šiol, visą laiką sodybos statiniais rūpinusis kaip savininkė, po senelio mirties priėmusi jo palikimą faktiškai jį valdydama. Mirus seneliui tais pačiais metais su motina padariusi eilinį gyvenamojo namo remontą, sodinusi daržus, naudojosi sodo vaisiais. Su tėvais rūpinosi sodyboje laikomais gyvuliais. Tėvai visada aiškino, kad jai priklausys nuosavybė į visus sodybos statinius, kad jie savo vardu nuosavybės į sodybą neregistruos ir nepretenduos. Iš šių namų ji tik važinėjusi mokytis į (duomenys neskelbtini), o vėliau dirbti ( nes buvo privaloma 2 metus po proftechninės mokyklos atidirbti), bet nuolatinė jos gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), sodyboje, kuri iki mirties priklausė jos seneliui T. V.. Šioje sodyboje sukūrusi šeimą, pas ją apsigyveno sutuoktinis S. A., su kuriuo susituokusi (duomenys neskelbtini).

Siekdama įregistruoti savo nuosavybės teises, 1995-07-18 pateikusi tuometiniam teritoriniam techninės inventorizacijos biurui užsakymą atlikti namų valdos inventorizaciją, kuri buvo atlikta 1995-07-18. Varėnos rajono savivaldybės valdyba 1995-09-13 priimtu sprendimu Nr. 141 „Dėl nuosavybės teisių pripažinimo“ 2.1. punktu pripažino nuosavybės teises pagal techninio inventorizavimo dokumentus T. V. į vieno aukšto medinį gyvenamąjį namą ir ūkio pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), 75,35 m² bendro naudingo ir 39,63 m² gyvenamojo ploto. Nors Varėnos rajono (duomenys neskelbtini) seniūno (duomenys neskelbtini) pažymoje, adresuotoje Varėnos notarinei kontorai, nurodyta: „Pagal (duomenys neskelbtini) seniūnijos Varėnos rajono ūkinę knygą Nr. 30 V. A. vardu registruota gyv. namas, kurio bendras plotas 82,70 kv.m. gyv. plotas 40,43 kv.m. veranda, rūsys, lauko viralinė, du ūkiniai pastatai kiti kiemo įrengimai, esantys (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės teritorijoje“.

1962-04-05 notariškai patvirtintu testamentu, notarinio registro Nr. 322, T. V., kaip nurodyta testamente - būdamas paskutinis kolūkinio kiemo narys (nors iš tikro jis nebuvo paskutinis kolūkinio kiemo narys, tai matyti iš ūkinių knygų duomenų), jam priklausantį turtą testamentu paliko sekančiai: 1/2 dalį namo iš rytų pusės paliko sūnui V. R. ir dukteriai V. D., 1/2 dalį namo iš vakarų pusės paliko dukteriai R. Z., 1/4 dalį tvarto paliko K. M., likusias dalis tvarto paliko sūnui V. R. ir R. Z..

(duomenys neskelbtini) mirus T. V. paveldėjimo pagal šį testamentą pas notarą R. Z., K. M., V. R. nesikreipė nei per 6 mėnesius po palikėjo mirties, nei vėliau.

(duomenys neskelbtini) Varėnos rajono notarų biuro notarė Dalia Kisielienė išdavė D. B. paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą, notarinio registro Nr. 1813 V, į T. V., mirusio (duomenys neskelbtini) testamente nurodyto turto 3/8 dalis. Pažymėtina, kad paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas praėjus 15 metų po testatoriaus mirties, D. B. pateikus (duomenys neskelbtini) apylinkės viršaičio (duomenys neskelbtini) jai išduotą pažymėjimą, kuriame nurodyta, kad V. T., Z., g. (duomenys neskelbtini)) gyveno (duomenys neskelbtini). Palikimą faktiškai valdo ir tvarko A. V., V., gyv. (duomenys neskelbtini), B. D. T., gyv. (duomenys neskelbtini), ir M. Z., T. gyv. (duomenys neskelbtini). Šiame pažymėjime nepagrįstai buvo nurodyta, kad palikimą faktiškai valdo ir tvarko B. D. ir M. Z., tokių duomenų apylinkės ūkinėse knygose nebuvo, atvirkščiai, iš ūkinių knygų išrašų matyti, kad B. D. į (duomenys neskelbtini) išvyko 1959 m. ir (duomenys neskelbtini) nevykdė jokios veiklos, nevaldė čia jokio turto. Jos motina Z. M. po T. V. mirties dar kurį laiką pagyveno jo sodyboje, o (duomenys neskelbtini) išvyko nuolat gyventi į (duomenys neskelbtini). Motina visada tvirtino, kad sodybą palieka jai, tapti savininke neketino, tik padėjo jai tvarkytis, nes prie namų buvo nemažai žemės, o ji viena nebūtų nudirbusi visų ūkio darbų.

Šiuo pareiškimu siekianti, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad ji faktiniu valdymu priėmusi palikimą po T. V. mirties, kur to pagrindu galėsianti įregistruoti savo nuosavybės teises į 5/8 dalis sodybos statinių.

Nagrinėjamu atveju situacija buvo sudėtinga dėl to, kad palikėjas T. V. mirė (duomenys neskelbtini), kai dar gyvavo kolūkinio kiemo nuosavybė, bei galiojo 1964 m. redakcijos civilinis kodeksas, o nuosavybės dokumentų tvarkymas buvo atliekamas po 1991 metų, pasikeitus šalyje santvarkai, nuosavybės formoms, civiliniams įstatymams. Bylos duomenimis patvirtinama, kad T. V. testamentą, kuriuo sodybos pastatus paliko keturiems savo vaikams, sudarė (duomenys neskelbtini), kai tuo metu tas turtas sudarė kolūkiečių kiemo turtą, kaip ir T. V. mirties metu – (duomenys neskelbtini). Kolūkiečių kiemo, kaip bendrosios jungtinės nuosavybės teisės objekto, teisinį statusą bei šio kiemo narių teises ir pareigas reglamentavo 1964 m. CK 132-141 straipsnių normos. Priėmus 1990 m. lapkričio 27 d. įstatymą Nr. I-806 „Dėl kaimo vietovėje nuosavybės teise turinčių namus savininkų žemėnaudos ir bendrosios jungtinės nuosavybės teisės“, kolūkiečių kiemo bendrosios jungtinės nuosavybės teisė buvo panaikinta. Kartu buvo nustatyta, kad, panaikinus nurodytą nuosavybės teisės formą, nuosavybės santykiams taikomos atitinkamai privatinės (asmeninės) arba sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisės normos. Tačiau kolūkiečių kiemo nariams, kol nepasibaigęs bendrasis 3 metų ieškinio senaties terminas, skaičiuojamas nuo įstatymo įsigaliojimo dienos (įstatymas įsigaliojo jo priėmimo dieną, t. y. 1990 m. lapkričio 27-ąją; įstatymo 6 straipsnis), įtvirtinta teisė reikalauti nustatyti jų dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, taip pat padalyti ar atidalyti jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą remiantis 1964 m. CK 132-141 straipsniais, galiojusiais iki šio įstatymo priėmimo. Jeigu buvę kolūkiečių kiemo nariai turto dalies nenusistatė, turto nepasidalijo ar neatsidalijo panaikinus kolūkiečių kiemo nuosavybės teisę bei nuosavybės teisės santykius pradėjus reglamentuoti privatinės (asmeninės) nuosavybės teisės normoms, tai jų turėta nuosavybės teisė transformavosi į bendrosios dalinės nuosavybės teisę. Pagal 1964 m. CK 140 straipsnį ir galiojančio CK 4.73 straipsnio 3 dalį ,jeigu bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto konkretus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, tai preziumuojama, kad jų dalys yra lygios.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad per nustatytą 3 metų terminą buvę kolūkinio kiemo nariai nesikreipė nustatyti jų dalį nuosavybėje, be to, vienintele buvusio kolūkinio kiemo nare buvo likusi tik ji-pareiškėja V. A., taigi, turtas tapo jos asmenine nuosavybe.

Jos tėvas V. R. mirė (duomenys neskelbtini), motina Z. R. (duomenys neskelbtini) ištekėjo už J. M. ir iš (duomenys neskelbtini) kaimo išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini), motina mirė (duomenys neskelbtini). Tėvai visą laiką tvirtino, kad T. V. sodyba– visi pastatai, kitas turtas atiteko jos (pareiškėjos)nuosavybėn. Šį turtą ji paveldėjusi ir pradėjusi jį faktiškai valdyti – 1964 m. redakcijos CK 587 str. pagrindu. Aktyvius palikimo priėmimo valdymo veiksmus ji atlikusi nepraleisdama šešių mėnesių termino.

1964 m. CK 134 straipsnis reglamentavo kolūkiečių kiemo turto valdymo, juo naudojimosi ir disponavimo tvarką ir numatė, kad kolūkiečių kiemo turtas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų kiemo narių sutikimu. (duomenys neskelbtini) po T. V. mirties kolūkinio kiemo nariais buvo jos tėvai ir ji. Tarp jų nebuvo ginčo, kad visa sodyba atitektų jos nuosavybėn. Minėtu įstatymu buvo nustatyta, kad ginčą dėl kiemo turto valdymo, juo naudojimosi ar disponavimo sprendžia teismas pagal bet kurio kiemo nario, turinčio šešiolika metų amžiaus, ieškinį. Taigi, (duomenys neskelbtini) sulaukusi (duomenys neskelbtini) metų ,ji teisiškai galėjusi pretenduoti į kolūkinio kiemo turtą.

Mirus T. V. (duomenys neskelbtini) ji mokėsi (duomenys neskelbtini) mokykloje, tačiau į mokslą važinėjusi autobusu. Visą laisvą nuo mokymosi laiką skyrusi ūkio darbams. (duomenys neskelbtini) pavasarį, padedant motinai, sodyboje pasodinusi daržus, prižiūrėjusi juos, rudenį nuėmusi derlių, visą sezoną naudojusi čia išaugintas daržoves, sodo vaisius. Pavasarį balinusi vaismedžius, pašalinusi nudžiūvusias šakas, mokėsi prižiūrėti vaismedžius, tėvams aiškinant, kad reikės jai viskuo rūpintis. Ūkyje buvo laikomi gyvuliai, likę po T. V. mirties, juos padėjusi šerti, ganyti. Pieną, mėsą sunaudoję savo kasdieniniams reikalams – maistui.

Faktą, kad ji priėmusi palikimą po T. V. mirties patvirtina dokumentai, tai: (duomenys neskelbtini) apylinkės viršaičio (duomenys neskelbtini) pažymėjimas, kuriame nurodyta, kad V. T., Z., g. (duomenys neskelbtini) gyveno (duomenys neskelbtini) apyl., (duomenys neskelbtini) kaime. Palikimą faktiškai valdo ir tvarko A. V., V., gyv. (duomenys neskelbtini) apyl. (duomenys neskelbtini) kaime. Varėnos rajono (duomenys neskelbtini) seniūno (duomenys neskelbtini) pažymoje, adresuotoje Varėnos notarinei kontorai, nurodyta: „Pagal (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini) seniūnijos Varėnos rajono ūkinę knygą Nr. 30 V. A. vardu registruota gyv. namas, kurio bendras plotas 82,70 kv.m. gyv. plotas 40,43 kv.m. veranda, rūsys, lauko viralinė, du ūkiniai pastatai kiti kiemo įrengimai, esantys (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės teritorijoje“.

Elgdamasi, kaip aptariamo turto savininkė, (duomenys neskelbtini) pateikusi tuometiniam teritoriniam techninės inventorizacijos biurui užsakymą atlikti namų valdos inventorizaciją, kuri buvo atlikta (duomenys neskelbtini). Namų valdos techninės apskaitos byloje savininku nurodyta V. A.. Šioje nurodytoje namų valdoje gyvenanti iki šiol.

Jos prašymas tenkintinas atsižvelgiant į nurodytą santykių teisinį reglamentavimą, bei taikant teisingumo, protingumo, proporcingumo principus. CPK 444 straipsnio 1 dalyje numatyta teisės norma teismui suteikta teisė nustatyti faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktą teismas nustato juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo. Ginčo dėl bylos dalyko nėra.

Suinteresuotas asmuo- D. B. pateiktu atsiliepimu prieštaravimo pareiškimui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepareiškė ir prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Pateiktu mirties liudijimu patvirtinama, kad T. V., Z. s. mirė (duomenys neskelbtini).

Iš pareiškėjos nurodytų aplinkybių matosi, kad T. V. 1962 m buvo surašęs testamentą, kuriuo buvo padaręs patvarkymą, kaip jis palieka savo turtą savo įpėdiniams. Iš pareiškėjos pateiktų įrodymų -1997-08-12 taikos sutarties ir teismo nutarties matosi, kad ieškovei D. B. V. A. išmokėjo piniginę kompensaciją už D. B. tekusias paveldimas gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų 3/8 dalis, o Z. M. ir S. A. sutiko, jog D. B. priklaususi dalis atitektų nuosavybės teise V. A..

Iš pateikto 2022-01-20 Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad gyvenamojo namo(unik.Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ūkinių pastatų , esančių (duomenys neskelbtini) k (duomenys neskelbtini) sen. Varėnos raj., nuosavybės teisės yra registruotos: 3/8 dalys V. A. ir 5/8 dalys T. V. vardu.

Pateiktais gimimo ir santuokos liudijimais patvirtinama, kad pareiškėjos motina buvo R. Z.,T. d.,bei kad po santuokos sudarymo pareiškėja pavardę pakeitė į A..

Pareiškėjos pateiktu diplomu patvirtinama, kad ji 1982-07-21 baigė (duomenys neskelbtini) mokyklą įgydama (duomenys neskelbtini) specialybę.

Iš pateikto pareiškėjos darbo knygelės išrašo matyti, kad ji nuo 1989-10-03 pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) T. T. kolūkio punkte.

Iš pateiktų ūkinių knygų asmeninių sąskaitų už 1980-1982 m matyti, kad ūkyje gyveno R. Z., jos sutuoktinis V. R. ir V. R., o T. V. mirė (duomenys neskelbtini), o iš pateiktų ūkinių knygų asmeninių sąskaitų už 1986-1990 m matyti, kad ūkyje gyveno R. Z.( (duomenys neskelbtini) išvykusi gyventi į (duomenys neskelbtini)), V. A. ,N. R. gim. (duomenys neskelbtini) ir A. V. gim. (duomenys neskelbtini).

Iš pareiškėjos pateiktos (duomenys neskelbtini) sudarytos namų valdos techninės inventorizacijos bylos dėl valdos, esančios (duomenys neskelbtini) k (duomenys neskelbtini) apyl. Varėnos raj., matyti, kad byloje savininke yra nurodyta V. A., bei pateiktu užsakymu patvirtinama, kad užsakymą atlikti valdos inventorizavimą pateikė V. A..

Pateikta (duomenys neskelbtini) Varėnos rajono (duomenys neskelbtini) seniūno surašyta pažyma Varėnos rajono notarinei kontorai nurodoma, kad „Pagal (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini) seniūnijos Varėnos rajono ūkinę knygą Nr. 30 V. A. vardu registruota gyv. namas, kurio bendras plotas 82,70 kv.m. gyv. plotas 40,43 kv.m. veranda, rūsys, lauko viralinė, du ūkiniai pastatai kiti kiemo įrengimai, esantys (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Varėnos rajone, (duomenys neskelbtini) bendrovės teritorijoje“.

Pateikta 2022-02-28 Varėnos rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažyma apie gyvenamosios vietos deklaravimą nurodoma, kad V. A. gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) k (duomenys neskelbtini) sen. Varėnos raj. yra deklaruota nuo (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjos pateiktais įrodymais apie pastatų draudimą patvirtinama, kad 2013-2022 m laikotarpiu gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) k (duomenys neskelbtini) sen.Varėnos raj., draudė pareiškėja V. A..

Posėdyje apklausta liudytoja N. S. pilnai patvirtino pareiškėjos nurodytas aplinkybes dėl T. V. palikimo priėmimo ir jo faktinio valdymo.

1964 m redakcijos Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (galiojusio iki 2001-07-01) 587 str.3d. buvo numatytas šešių mėnesių terminas palikimui priimti, o pagal šiol straipsnio 2 d.įpėdinis buvo laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.

Palikimo atsiradimo laiku galiojusio 1964 m. CK 573 str. 1 d. 1 p. numatė, kad pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai yra palikėjo vaikai, sutuoktinis ir tėvai, o 1 d.2 p. numatė, kad antros eilės įpėdiniai yra mirusiojo senoliai , mirusiojo vaikaičiai.

Iš pareiškėjos nurodytų aplinkybių matosi, kad pareiškėja buvo vienintelė antros eilės įpėdinė, kur pirmos eilės įpėdine galėjo būti pareiškėjos motina Z. R.-M. Iš pareiškėjos paaiškinimo matosi, kad jos motina mirusio tėvo T. V. palikimo nepriėmė, į notarinę įstaigą dėl palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė, bei šio palikimo nepriėmė faktiniu valdymu, o palikimo priėmimo teisę perleido antros eilės įpėdinei(pareiškėjai). Iš pateiktų įrodymų matosi, kad mirusiojo T. V. palikimo 5/8 dalių , apart D. B. paveldėtų ir po to pareiškėjai perleistų 3/8 dalių, paveldėjimas iki šiol nėra registruotas, kas rodo, jog kitų įpėdinių be pareiškėjos, į nurodomą paveldimą turtą nėra.

Pareiškėja, nors ir priėmė savo senelio T. V. palikimą, pradėdama nedelsiant po jo mirties valdyti paliktą turtą kaip savo, tačiau dėl teisinių žinių stokos ir jauno amžiaus nežinojo palikimo priėmimo tvarkos, į notarą dėl palikimo priėmimo su pareiškimu nesikreipė, manė, jog perėmusi valdyti senelio paliktą turtą yra laikoma jo savininke, todėl faktinis palikimo priėmimas liko įstatymiškai neįformintas ir ji šiuo metu tiesiogiai pas notarą paveldėjimo įforminimo jos vardu negali atlikti,kadangi nėra nustatytas faktas, ar ji paveldėjo šį turtą pradėdama jį valdyti faktiniu valdymu ir negali gauti tai patvirtinančių dokumentų. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 str.).

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 str.), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 str. 2 d. 8 p). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis Nr. 3K-3-147/2005; 2006 m. birželio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-422/2006; 2007 m. gegužės 29 d. nutartis Nr. 3K-3-208/2007; 2008 m. birželio 16 d. nutartis Nr. 3K-3-324/2008). Jeigu asmuo turi tik netiesioginių įrodymų, kurių įrodomoji galia yra mažesnė negu tiesioginių, tai teismo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priimantis teismas sprendžia, ar tokio pobūdžio įrodymai yra pakankami.

Kaip nurodyta aukščiau šiame pareiškime, pareiškėja po senelio mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktiškai pradėdama turtą valdyti kaip savo, todėl po T. V. mirties atsiradusio palikimo paveldėjimui taikytina palikimo atsiradimo momentu galiojusi teisė, t. y. 1964 metų Civilinio kodekso (toliau - CK) nuostatos. 1964 m. CK 587 straipsnyje nustatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis ( CK 587 straipsnio 1 dalis). Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 587 straipsnio 2 dalis). Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 587 straipsnio 3 dalis). Šiame pareiškime nurodytos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėja aktyviais veiksmais palikėjo T. V. palikimą per įstatyme nustatytą terminą priėmė pradėjusi turtą faktiškai valdyti ir juo rūpinosi kaip savu (1964 m. CK 587 str.). Byloje nėra jokių įrodymų, kad šį palikimą(5/8 dalis) būtų priėmęs koks nors kitas asmuo, pradėdamas jį faktiškai valdyti ar gavęs paveldėjimo teisės liudijimą.

Palikimo priėmimo faktas gali būti nustatytas teismo sprendimu pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktą, jei nuo to priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso) 444 straipsnio 1 dalis). Tokio fakto nustatymas gali sukurti pareiškėjai teisinius padarinius – paveldėjimo teisės fakto įregistravimą.

Vertinant visumą įrodymų konstatuotina, kad įrodymai tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjos nurodomi faktai egzistavo, todėl laikytina įrodyta, jog palikimas buvo priimtas pateiškėjai faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177, 178, 185 straipsniuose, 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytais pagrindais tenkinamas pareiškėjos pareiškimas. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu pareiškėjai gauti paveldėjimo teisės liudijimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270, 442-448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir nuosavybės teisių į paveldimą turtą įgyvendinimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja V. A.(iki santuokos R.) a.k(duomenys neskelbtini) po senelio T. V. gim. (duomenys neskelbtini), gyvenusio (duomenys neskelbtini) k (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama valdyti likusį paveldimą turtą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.