Kauno apygardos teismo nutartis

2018-01-25 · Civilinė byla Nr. e2S-363-945/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-25
Bylos Nr.
e2S-363-945/2018
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-24572-2017-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marius Bartninkas
Atsakovas
D. Ž.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-363-945/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-24572-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.3; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S)
Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 25 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios D. Ž. firmos, atstovaujamos bankroto administratoriaus O. D., atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios D. Ž. firmos, atstovaujamos bankroto administratoriaus O. D., ieškinį atsakovei D. Ž. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu (elektroninės bylos lapai (toliau – e. b. l.) 1–6), prašydama priteisti iš atsakovės 9 397,25 Eur dydžio žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovė nesiėmė jokių veiksmų dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo iniciavimo ar kitokių veiksmų finansinių problemų sprendimui, kreditorių interesų apsaugai užtikrinti, taip padarydama bendrovei žalos. Atsakovės vadovavimo laikotarpiu susidarė 5 597,25 Eur dydžio finansiniai reikalavimai ieškovės kreditoriui, bet to, bankroto byloje patvirtintos 3 800 Eur dydžio administravimo išlaidos. Šias sumas ieškovė nurodo vertinanti kaip bendrovei padarytą žalą, kurią privalo atlyginti atsakovė.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 20 d. nutartimi (e. b. l. 41–43) nustatė ieškovei 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties įteikimo dienos, ištaisyti nutarties motyvuojamoje dalyje nurodytus ieškinio trūkumus. Teismas nustatė, kad ieškinys neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 111 straipsnio ir 135 straipsnio reikalavimų, nes jame nurodytas netinkamas ieškovas, netiksliai suformuluotas ieškinio dalykas (reikalavimai). Teismas nurodė, kad ieškovė patirtą žalą kildina iš bankroto administravimo išlaidų (3 800 Eur) ir finansinių kreditorių reikalavimų (5 597,22 Eur) sumos. Teismo vertinimu, reikalavimo teisę dėl bankroto administratoriaus turėtų administravimo išlaidų teikiant bankroto administravimo paslaugas atlyginimo turi ne bankrutuojanti įmonė, o, priklausomai nuo bylos aplinkybių, kreditorius (jas iš anksto apmokėjęs) arba bankroto administravimo paslaugas teikiantis asmuo (prisiėmęs su tuo susijusią riziką). Dėl to teismas įpareigojo tikslinti ieškovą ir ieškinio reikalavimus dėl 3 800 Eur bankroto administravimo išlaidų priteisimo.

Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu (e. b. l. 46–48) ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartį, o klausimą dėl ieškinio priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ieškovu byloje dėl bankroto administravimo išlaidų priteisimo yra būtent pati bankrutuojanti įmonė (jeigu ji ieškinio padavimo dienai nėra likviduota ir išregistruota), o ne bankroto administratorius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2009). Taip ši situacija yra aiškinama ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-750/2013).Bylose dėl administravimo išlaidų priteisimo ieškovu gali būti bankrutavusi įmonė, kuri apmoka bankroto administravimo išlaidas iš bankroto proceso metu gautų lėšų. Taip pat ir iš tų lėšų, kurios bankroto proceso metu gali būti priteistos įmonei iš jos vadovo kaip žalos atlyginimas, kai ši žala buvo patirta dėl to, kad vadovas neįvykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei.Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai vadovavosi paviene Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A- 464-178/2017. Dėl tokios teismo nutarties dirbtinai apsunkinama bankroto administratoriaus galimybė kreiptis į teismą dėl administravimo išlaidų priteisimo, nes iš bankroto administratoriaus, dirbančio be jokio atlyginimo ir rizikuojančio realiai negauti net ir priteistų administravimo išlaidų, nepagrįstai būtų reikalaujama dar ir žyminį mokestį sumokėti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Nenustatęs absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų, teismas atskirajame skunde nustatytose ribose toliau tikrina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutarties, kuria ieškovui buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Įvertinęs teismui pateikto ieškinio, ginčijamos nutarties ir atskirojo skundo turinį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškinio trūkumų šalinimo institutas nagrinėjamoje byloje buvo pritaikytas nesant tam nei teisinio, nei faktinio pagrindo. CPK 111 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad kiekviename dalyvaujančio asmens procesiniame dokumente turi būti nurodytos dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėtys, vardai, pavardės, (...). CPK 135 straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose nustatyti reikalavimai ieškinio turiniui. Ieškinyje turi būti nurodytos faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), įrodymai, patvirtinantys išdėstytas aplinkybes bei reikalavimas (ieškinio dalykas). Kai procesinis dokumentas neatitinka šių reikalavimų ir dėl to kyla esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, trūkumai šalinami CPK nustatyta tvarka (CPK 138 str., 115 str.). Šiuo atveju ieškinyje aiškiai nurodyta tiek ginčo šalys, tiek ir teismui reiškiamas reikalavimas bei jo faktinis pagrindas. Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti žalos atlyginimą, nurodydama civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, todėl spręsti, kad ieškinys neatitinka įstatyme nustatytų reikalavimų, nėra pagrindo (CPK 138 str.). CPK 45 straipsnyje nustatyta, kad teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, jog ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu. Jeigu ieškovas nesutinka, kad jis būtų pakeistas kitu asmeniu, tai šis asmuo gali įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko. Apie tai teismas praneša šiam asmeniui (CPK 45 str. 2 d.). Toks teisinis reglamentavimas, įvertinus ginčijamoje nutartyje cituojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, leidžia daryti išvadą, kad CPK 45 straipsnyje įtvirtintas savarankiškas procesinės teisės institutas, numatantis teismo pareigą, kilus abejonėms dėl ieškovo tinkamumo, pasiūlyti kitam asmeniui įstoti į bylą ieškovo teisėmis (esant ieškovo sutikimui – pakeisti jį tinkamu ieškovu, nesant ieškovo sutikimo – pasiūlyti kitam asmeniui įstoti į bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankišką reikalavimą). Ieškovui nesutinkant būti pakeistam ir kitam asmeniui nereiškiant savarankiško reikalavimo, teismas privalo spręsti bylą iš esmės, prieš tai apsvarstęs klausimą dėl tokio asmens įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, tikslingumo. Galutinė išvada dėl šalies tinkamumo galima tik konkretiems materialiesiems teisiniams santykiams tinkamai taikant materialiosios teisės normas, t. y. priimant sprendimą išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 270 str.). Šią išvadą patvirtina ir ginčijamoje nutartyje cituojama Lietuvos apeliacinio teismo praktika. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. balandžio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-750/2013 ir 2017 m. liepos 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-464-178/2017 spręsdamas ginčą iš esmės pasisakė dėl reikalavimo atlyginti žalą pagrįstumo. Šiose nutartyse nėra suformuota praktika, pagal kurią pirmosios instancijos teismas turėtų teisinį pagrindą atsisakyti priimti ieškinį tuo pagrindu, kad, preliminariu teismo vertinimu, atliktu neišnagrinėjus bylos iš esmės, ieškinį pareiškė netinkamas subjektas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimą ir ieškinio trukumų šalinimą (CPK 137 str., 138 str.), be pagrindo nurodė, kad ieškinys teismui pateiktas su trūkumais, kurių nepašalinus ieškinys nebus priimtas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Dėl nurodytų aplinkybių ir motyvų atskiruoju skundu skundžiama nutartis panaikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Atskirąjį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Marius Bartninkas