- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-02
- Bylos Nr.
- 2S-1249-395/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albinas Čeplinskas (pirm.), Dalė Burdulienė, Algimantas Kukalis
- Ieškovas
- A. Š.
- Atsakovas
- P. Š.
- Trečiasis asmuo
- N. Š.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Čeplinsko, kolegijos teisėjų Dalės Burdulienės, Algimanto Kukalio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-11031-375/2010 pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovui P. Š., trečiajam asmeniui N. Š. dėl išlaikymo pilnamečiui vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas A. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti jam iš atsakovo P. Š. išlaikymą už laikotarpį nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. iki 2010 m. balandžio 1 d., viso 15200 Lt; priteisti iš atsakovo ieškovo naudai išlaikymą, mokant kas mėnesį po 800 Lt nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki ieškovo bakalauro ir /ar magistrantūros studijų aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje pabaigos, bet ne ilgiau kaip iki 2013 m. rugpjūčio 3 d.; priteisti iš atsakovo ieškovui bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo ieškovo naudai laikiną materialinį išlaikymą, mokant kas mėnesį po 800 Lt iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. balandžio 14 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas nurodė, kad prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovas reiškia reikalavimą analogišką ieškinio reikalavimui. Todėl sprendė, jog patenkinus atsakovo prašymą visa apimtimi, tai reikštų, kad teismas jau įvertino paties ieškinio reikalavimo pagrįstumą, nors tai padaryti įmanoma tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir nustačius ginčo sprendimui reikšmingas aplinkybes bei ištyrus šalių pateiktus įrodymus.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones - priteisti iš atsakovo ieškovo naudai laikiną materialinį išlaikymą, mokant kas mėnesį po 800 Lt iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nurodo, kad su nutartimi nesutinka dėl šių motyvų:
1. Laikino išlaikymo priteisimo negalima pripažinti ginčo dėl išlaikymo priteisimo pagal šalių pareikštus reikalavimus išankstiniu išsprendimu, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas, o tik įstatymo numatyta laikino pobūdžio priemonė, užtikrinanti kai kurių materialiųjų teisių gynybą. Šią laikinąją apsaugos priemonę įtvirtina įstatymų leidėjas CPK 145 str. 1 d. 11 p., todėl ieškovas ja gali naudotis, manydamas, kad jo teisės yra pažeidžiamos.
2. Bylos nagrinėjimo stadijoje, kai sprendžiamas klausimas tik dėl laikino išlaikymo priteisimo, kaip apsaugos priemonės, teismui pakanka pagrįstų abejonių, kad gali būti pažeista ieškovo teisė į tinkamą materialinį išlaikymą, teisėtas interesas įgyti universitetinį išsilavinimą civilinės bylos nagrinėjimo metu. Ieškovas niekur nedirba, atsakovas šiuo metu neteikia išlaikymo ieškovui, taip pat yra susidariusi įsiskolinimo suma už teismo sprendimais ieškovui priteistą išlaikymą iš atsakovo. Ieškovui lėšos yra reikalingos tiek pragyventi, tiek tęsti studijas universitete. Su ieškiniu pateikti įrodymai patvirtina, kad reikalavimo patenkinimas ieškovui yra gyvybiškai svarbus, kadangi tik tokiu būdu jis galės sau garantuoti tinkamas gyventi ir įgyti universitetinį išsilavinimą sąlygas.
3. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių bus pažeidžiamos ieškovo teisės į normalias gyvenimo sąlygas, jam trūks lėšų sumokėti už mokslus, patenkinti bent minimalius savo poreikius. Ieškovas yra išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti studijoms bei pragyvenimui reikalingomis lėšomis. Jis buvo pasiėmęs paskolą pragyvenimo išlaidoms. Šiuo metu ieškovui išlaikymą teikia jo motina N. Š., tačiau jis nėra pakankamas ir lėšų pragyvenimui ieškovui trūksta, be to, tai nėra vien tik motinos pareiga. Prašoma priteisti laikino išlaikymo dydžio suma (800 Lt) yra būtina tokio amžiaus studentui nors būtiniausiems poreikiams tenkinti. Atsakovas turi pakankamai nekilnojamojo turto, todėl galėtų teikti laikiną materialinį išlaikymą ieškovui. Tai patvirtina ieškinyje išdėstytos aplinkybės ir su ieškiniu pridėti dokumentai.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą CPK 318 straipsnyje nustatyta tvarka apeliacinės instancijos teismui nepateikta (CPK 338 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
CK 3.194 straipsnyje įtvirtintas nepilnamečių vaikų išlaikymo institutas (tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus) ir pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, ir ne vyresnių negu 24 metų, išlaikymo institutas. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimu ,,Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalies (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija; Nr. IX-2571) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažinta, kad CK 3.194 straipsnio 3 dalis ta apimtimi, kuria nustatyta, kad teismas visais atvejais privalo priteisti išlaikymą iš tėvų paramos reikalingam, vidurinį išsilavinimą įgijusiam, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniame skyriuje besimokančiam ir ne vyresniam kaip 24 metų amžiaus pilnamečiam vaikui, prieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Kasacinis teismas pažymėjo, kad pilnamečių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta negali būti besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tų vaikų atžvilgiu tėvų valdžios nebeturi (CK 3.160 straipsnio 1 dalis). Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Esminės CK 3.194 straipsnio 3 dalies taikymo sąlygos yra paramos pilnamečiam vaikui būtinumas ir tėvų galimybės teikti paramą. Paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji, todėl apie tai teismas sprendžia, įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie vaiko turimą turtą ir pajamas (stipendiją, darbo užmokestį už nuolatinį ar sezoninį darbą, pašalpas ir panašiai, konstatavęs aplinkybes, ar pilnametis vaikas yra išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti lėšų, reikalingų jo mokymuisi atitinkamoje mokykloje, taip pat ir galimybę gauti valstybės paskolą mokslui finansuoti). Įstatymų leidėjui apsisprendus įtvirtinti tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo paramos reikalingus pilnamečius vaikus, kai jie mokosi vidurinės, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje ir yra ne vyresni nei 24 metų, negalima nepaisyti tėvų galimybių, jų pareigų kitiems asmenims (nepilnamečiams vaikams, kitiems šeimos nariams, išlaikytiniams ir pan.). Sprendžiant dėl paramos pilnamečiam vaikui nustatymo ir jos dydžio, būtina atsižvelgti į tai, kad negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančio tėvo (motinos) ar kitų šeimos narių padėties, nustatyti paramos teikimą tais atvejais, kai ji daro esminę žalą tėvui (motinai), teikiančiam paramą, ar kitų asmenų teisėms, taip pat tais atvejais, kai dėl tėvo (motinos) turtinės padėties nustatyta parama apskritai negalėtų būti įvykdyta. Pilnamečiams vaikams parama neturėtų būti priteisiama iš tėvų, kuriems patiems reikia paramos, globos ir pan. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog dėl pirmiau nurodytų nustatytinų aplinkybių ir teisės normų taikymo, paramos būtinumo ieškovui, jos dydžio pirmosios instancijos teismas pasisakys tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, ištyręs visas teisiškai reikšmingas bylai aplinkybes ir įvertinęs įrodymus. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo šioje bylos stadijoje, neištyręs teisiškai reikšmingų aplinkybių, priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą ieškovui, kuris yra jau pilnametis, taikant CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas.
Dėl išdėstyto kolegija daro išvadą, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta (CPK 185 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnis), todėl keisti ar naikinti šią nutartį remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmuoju punktu,
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.