- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-11
- Bylos Nr.
- 2A-292-431/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-00935-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė, Dainius Rinkevičius, Laima Gerasičkinienė
- Ieškovas
- R. V.
- Atsakovas
- A. V.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės, Dainiaus Rinkevičiaus,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. V. ir atsakovo A. V. apeliacinius skundus dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. V. ieškinį atsakovui A. V., trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM, dėl vienkartinės kompensacijos priteisimo, ir atsakovo A. V. priešieškinį ieškovei R. V. dėl valstybės vienkartinių išmokų pripažinimo asmenine nuosavybe.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo A. V. vienkartinę kompensaciją už ieškovės sumokėtą ½ dalį sklypo kainos, kuri pagal vertintojo nustatytą sklypo vertę yra 22500,00 Lt, už atliktą sklypo vertinimą - 550,00 Lt, sumokėtą žyminį mokestį - 675,00 Lt, advokatei sumokėtą už jos suteiktą teisinę pagalbą - 1500,00 Lt, viso priteisti - 25225,00 Lt sumą.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad prasidėjus žemės reformai Lietuvoje, ieškovė R. V. ir jos tuometinis sutuoktinis A. V., gyvendami santuokoje, nutarė įsigyti valstybei priklausantį 0,1251 ha ploto namų valdos žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), ant kurio pastatytas gyvenamasis namas, kuriame ieškovės šeima tada ir gyveno. Šiam tikslui pasiekti abu sutuoktiniai sumokėjo investiciniais čekiais lygiomis dalimis visą sklypo apskaičiuotą sumą. Ieškovė išsaugojo šiuos dokumentus: 1994-06-07 Mokėjimo pranešimą, tuometinio Taupomojo banko pranešimą ir patvirtinimą apie nurašymą apskaičiuotos už perkamą žemės sklypą sumos iš nebalansinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kurie įrodo, jog už buvusių sutuoktinių pageidaujamą įsigyti žemės sklypą visą jo apskaičiuotą kainą jie sumokėjo. Praėjus dešimčiai metų nuo aukščiau nurodytų faktų, t.y. 2004-01-21 Ukmergės rajono apylinkės teismas priėmė sprendimą, kuriuo ieškovės ir A. V. santuoką nutraukė ir padalino jiems priklausantį turtą. Pagal teismo sprendimą gyvenamasis namas, esantis aukščiau nurodytame žemės sklype, atiteko A. V.. Pažymėtina, kad tuo metu minėto, 0,1251 ha bendro ploto žemės sklypo įsigijimo dokumentai nebuvo sutvarkyti (nebuvo parengta bei pasirašyta su valstybe pirkimo-pardavimo sutartis), todėl atsitiko taip, jog tarp ieškovės ir buvusio sutuoktinio šio žemės sklypo padalinimo klausimas liko neišspręstas, tad šis žemės sklypas nuosavybės teise iki šiol pagal dokumentus priklauso valstybei. Vėliau ieškovė ne kartą ketino pakalbėti su buvusiu sutuoktiniu A. V. siekdama išspręsti nurodyto žemės sklypo padalinimo tarp jų klausimą taikiai, be konfliktų ir be jokių išlaidų, t.y. siūlydama jam geruoju kompensuoti už jos sumokėtą ½ dalį sklypo kainą pinigais ir informavo, kad tuomet sutiktų, kad jis įteisintų šį sklypą savo asmeninės nuosavybės teise. Atsakovas ne tik kad nepanoro, bet ir apskritai nematė jokio reikalo aptarinėti su ieškove šio klausimo. Atsakovas kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Ukmergės žemėtvarkos skyrių su prašymu įteisinti jo vardu nurodytą namų valdos žemės sklypą, tad tuometinis Vilniaus apskrities viršininkas savo įsakymu pardavimą atsakovui patvirtino, tačiau notarų biure pirkimo-pardavimo sutartis patvirtinta nebuvo konstatavus, kad pinigai už žemės sklypą mokėti atsakovui gyvenant santuokoje su ieškove. Nuo to laiko sklypo įteisinimo procesas yra sustabdytas.
Teismui pateiktame priešieškinyje atsakovas prašo ieškovės R. V. ieškinį atmesti ir pripažinti, kad valstybės vienkartinės išmokos 138,53 Lt., perskaičiavus 4432,96 rub., sumokėtos atsakovo A. V. vardu Taupomajame banke 1994-06-07 pavedimu iš jo nebalansinės sąskaitos už perkamą namų valdos žemę, esančią (duomenys neskelbtini), yra atsakovo A. V. asmeninė nuosavybė.
Priešieškinyje nurodyta, kad Ukmergės rajono apylinkės teismo 2004-01-21 sprendimu atsakovo ir ieškovės santuoka buvo nutraukta. Santuokoje įgytas turtas buvo padalintas ir daugiau dalintino turto nuo to laiko nebeliko. Pagal buvusių sutuoktinių susitarimą ir teismo sprendimą atsakovui A. V. atiteko gyvenamasis namas, (duomenys neskelbtini), o ieškovei jis įsipareigojo sumokėti 102000,00 Lt piniginę kompensaciją. Atsakovas įsipareigojimus įvykdė, ieškovei piniginę kompensaciją 102000,00 Lt sumokėjo. Santuokos nutraukimo metu namų valdos žemės sklypas po gyvenamuoju namu, (duomenys neskelbtini), nebuvo įteisintas, valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Sudarant santuokos nutraukimo pasekmių sutartį atsakovas susitarė su ieškove dėl visos namų valdos padalinimo, įskaitant ir naudojimąsi žeme. Į šią kainą buvo susitarta įskaičiuoti ir valstybės vienkartines išmokas, sumokėtas 1994-06-07. Santuokos nutraukimo byloje su ieškove buvo susitarta dėl viso nekilnojamojo turto ir kito turto padalinimo. Po santuokos nutraukimo nekilnojamojo turto pasidalinimas praėjus 7 metams dar kartą nebeįmanomas. Ieškovei buvo gerai žinomos aplinkybės, kad vienkartinės išmokos už namų valdos žemės sklypą santuokos nutraukimo metu buvo sumokėtos ir tai buvo išspręsta nutraukiant santuoką. Vadinasi, buvusių sutuoktinių bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, atsiradusi galiojant Santuokos ir šeimos kodeksui, buvo padalinta galiojant 2000 m. Civiliniam kodeksui, todėl turto dalybų sutarčiai bei iškylančioms pasekmėms taikomos Civilinio kodekso normos. Jau pasidalinus turtą, išmokėjus ieškovei žymiai didesnę kompensaciją, t.y. 102 000,00 Lt, negu buvo dalinamo gyvenamojo namo vertė, jai buvo kompensuotos visos išlaidos. Šalims sudarius santuokos nutraukimo pasekmių sutartį ir teismui ją patvirtinus, preziumuojama, kad baigėsi bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Šiuo metu namų valdos žemės sklypas yra įregistruotas Lietuvos Respublikos vardu. Šis žemės sklypas yra nuomojamas iš valstybės. Žemės sklypas nėra nuosavybės objektas, todėl vertinti jį kaip nuosavybės objektą nėra pagrindo ir ieškovės reikalavimai dėl nekilnojamojo turto padalinimo, išmokant jai piniginę kompensaciją yra nepagrįsti. Tai, kad atsakovas ketina įsigyti namų valdos žemės sklypą asmeninės nuosavybės teise, toks ketinimas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajam interesui, ieškovės interesui. Atsakovas asmeninės nuosavybės teise valdo gyvenamąjį namą nuo 2004-01-24, ką pripažįsta ir pati ieškovė. Tai atsakovo asmeninis turtas, su kuriuo gali elgtis kaip panorėjęs: ar įteisinti asmeninės nuosavybės teise įstatymų nustatyta tvarka ir laiku, ar nuomotis. Ieškovė nepagrįstai nurodo ieškinyje, kad ji siekė išspręsti namų valdos žemės sklypo padalinimo klausimą. Atsakovas ir ieškovė iki šiol neturi nuosavybės teisės į 0,1251 ha žemės sklypą, todėl ir jo padalinti nėra jokios galimybės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Ukmergės rajono apylinkės teismas nusprendė ieškinį ir priešieškinį atmesti, priteisti iš atsakovo A. V. 675,00 Lt (šešis šimtus septyniasdešimt penkis litus 00 centų) žyminio mokesčio, 1500,00 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų 00 centų) teisinės pagalbos išlaidų ieškovės R. V. naudai.
Teismas nurodė, kad sprendžiant santuokos nutraukimo klausimą teismas įpareigojamas išspręsti sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo klausimą (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Šis įstatyminis reikalavimas grindžiamas tuo, kad santuokos nutraukimas kartu yra ir bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindas (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje šalys susitarė, kad santuokos metu A. V. vardu įgytas nekilnojamas turtas – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), atitenka A. V., kuris už jį moka R. V. po 1700,00 Lt kas mėnesį penkerius metus nuo santuokos nutraukimo dienos, bendra mokėtina suma yra 102000,00 Lt (b.l. 9). Sklypas, už kurį ieškovė prašo priteisti jai vienkartinę kompensaciją, negalėjo būti įtrauktas į santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, nes jis nepriklausė šalims nei bendrosios jungtinės nuosavybės, nei asmeninės nuosavybės teise. Atsakovas teigdamas, kad sudarant santuokos nutraukimo pasekmių sutartį jis susitarė su ieškove dėl visos namų valdos padalinimo, ir į jo mokamą 102000,00 Lt ieškovei sumą buvo įskaičiuotos ir valstybės vienkartines išmokos, sumokėtos 1994-06-07, nepateikė jokių įrodymų, galinčių tai patvirtinti. Iš mokėjimo pranešimo matyti, kad A. V. perkamo žemės sklypo pardavimo kaina pagal įkainojimo aktą yra 138,53 Lt; ši suma turėjo būti nurašyta iš žemės sklypo pirkėjo ir jo pilnamečių šeimos narių investicinių sąskaitų (b.l. 6). 1994-06-07 pranešime apie nurašymą iš nebalansinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad žemėtvarkos tarnybai už perkamą žemę buvo nurašyta 138,53 rub. investiciniais čekiais, perskaičiavus 4432,96 rub. (b.l. 7-8). Tačiau valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis liko nesudaryta (b.l. 68). Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Ukmergės žemėtvarkos skyriaus 2010-11-22 rašte, adresuotame ieškovei, nurodyta, kad dėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo žemėtvarkos skyrius perdavė dokumentus notarų biurui, kuris informavo, kad pinigai už žemės sklypą mokėti santuokoje, todėl pirkimo-pardavimo sutarties sudaryti su atsakovu negali, nes turi būti sutuoktinio sutikimas, todėl žemės sklypo įteisinimo procesas yra sustabdytas (b.l. 13). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis gyvenamasis namas, su pastatu-šiltnamiu, kitais statiniais, esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui A. V., o 0,1251 ha žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), ant kurio stovi atsakovui priklausantis gyvenamasis namas, nuosavybės teise iki šiol priklauso Lietuvos Respublikai (b.l. 10-12). Atsakovas nedisponuoja juo nuosavybės teise, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo vienkartinę kompensaciją už jos sumokėtą ½ d. sklypo, negali būti patenkintas.
Atsakovas priešieškinyje iškėlė reikalavimą pripažinti valstybės vienkartines išmokas, sumokėtas jo vardu 1994-06-07 pavedimu iš jo nebalansinės sąskaitos už perkamą namų valdos žemę, esančią (duomenys neskelbtini), jo asmenine nuosavybe. Sprendžiant klausimą dėl konkretaus turto priskyrimo prie bendrosios ar asmeninės nuosavybės, būtina vadovautis CK 3.87, 3.88 straipsniuose įtvirtinta prezumpcija, kad santuokos metu įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog jis yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė. Teismui nebuvo pateikta įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, kad valstybės vienkartinės išmokos, sumokėtos atsakovo vardu Taupomajame banke 1994-06-07 pavedimu iš jo nebalansinės sąskaitos už perkamą namų valdos žemę, esančią (duomenys neskelbtini), yra jo asmeninė nuosavybė. Siekis įgyti žemės sklypą buvo išreikštas šalims gyvenant santuokoje, gyvenamasis namas, stovintis ant šio sklypo, priklausė abiems buvusiems sutuoktiniams. Dėl anksčiau nurodytų aplinkybių priešieškinio reikalavimas atmestinas.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Ieškovė R. V. apeliaciniu skundu prašo Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 24 d. priimto šioje civilinėje byloje sprendimo rezoliucinę dalį, kuria netenkinti R. V. ieškinio reikalavimai, panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinio reikalavimus patenkinti pilnumoje, taip pat palikti galioti 2011 m. gegužės 17 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo priimtą šioje civ. byloje nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo turto atžvilgiu, o sprendimo dalį, kuria netenkintas atsakovo A. V. priešieškinis, palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo A. V. visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Apeliantė skundą grindžia motyvais, kad Vilniaus apskrities viršininkas 2008 m. spalio 31 d. priėmė įsakymą, kuriuo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pardavimą atsakovui patvirtino, už įsigyjamą nuosavybėn žemės sklypą yra sumokėti ir visi pinigai, be to, šis sklypas atsakovui faktiškai yra perduotas, kadangi namas, kuriame gyvena atsakovas, stovi ant šio žemės sklypo, todėl pirmosios instancijos teismas be jokio pagrindo padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimas dėl vienkartinės kompensacijos priteisimo atmestinas nes, anot teismo, atsakovas bet kada galėtų pakeisti savo valią dėl 0,1251 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo iš valstybės ir nutarti jį nuomotis. Akivaizdu, kad atsakovas savo valią išreiškė 2008 metais pateikdamas prašymą jo vardu įteisinti (o ne nuomotis) namų valdos žemės sklypą, ir toks jo prašymas ne tik buvo priimtas bet ir realizuotas, nes sklypo pardavimas atsakovui yra patvirtintas. Nurodytas teismo teigimas - tai tik prielaida ir spėlionė, jis nelaikytinas nei teisėtu, nei pagrįstu.
Šioje byloje įrodyta, jog tai buvo mano ir atsakovo bendras siekis privačion nuosavybėn įgyti žemės sklypą bendrai gyvenant santuokoje. Pažymėtina, kad ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas santuokos nutraukimo bylose ne kartą yra pažymėjęs, kad sudarius sandorį šeimos interesams ir įvykdžius prievolę sumokėti įmoką pagal sandorio sąlygas, teisės, atsirandančios iš sandorio, tenka abiems sutuoktiniams (ieškinyje išdėstyti faktai patvirtina, kad, kaip jau minėta pirmiau, įvyko tai, jog aš ir atsakovas, gyvendami santuokoje, nutarėme įsigyti valstybei priklausantį namų valdos žemės sklypą, ant kurio pastatytas gyvenamasis namas, kuriame mūsų šeima tada ir gyveno, tad šiam tikslui pasiekti mes sumokėjome investiciniais čekiais visą sklypo apskaičiuotą sumą). Be to, ir teismo sprendime pažymėta, kad atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog atsakovas neprieštarautų, jei vienkartines išmokas teismas pripažintų bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe. Tik tuo atveju, jei pinigus už žemės sklypą atsakovas būtų sumokėjęs būdamas ne santuokoje arba tai būtų jo asmeninės lėšos, jis, esant žemėtvarkos skyriaus sutikimui, galėtų pakeisti savo valią.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarime N r. 9 „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nagrinėjant civilines bylas dėl privatizuotų būtų padalijimo" pažymėta, kad butai, įsigyti nors ir už vieno iš sutuoktinių asmenines lėšas (investicinius čekius, dovanotus, paveldėtus pinigus), laikytini bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir esant galimybei turėtų būti dalijami priteisiant iš kito sutuoktinio atitnkamo dydžio piniginę kompensaciją arba kompensuojant jam kitu bendrai Įgytu turtu. Ši nuostata atitinka šiuo metu galiojančio LR CK 3.98 str. 2 dalį, kur numatyta, jog sutuoktinis turi teisę į kompensaciją taip pat ir tais atvejais, kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos ir asmeninės sutuoktinio lėšos, o šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad šiame straipsnyje nurodytos kompensacijos išmokamos, kai baigiasi bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pagal teisės analogiją (LR CPK 3 str. 6 d.) bei vienodą teismų praktikos formavimą, kurią užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LR CPK 4 str.) sprendžiant šį ginčą teismas turėjo vadovautis aukščiau nurodytomis nuostatomis, tačiau teismo sprendime apie tai net nėra užsiminta.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas prašė jį atmesti. Nurodė, kad teismo motyvas, jog 0,1251 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) priklauso Lietuvos Respublikai, atsakovas nedisponuoja juo nuosavybės teise, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo kompensaciją už jos sumokėtą ½ dalį sklypo negali būti tenkinamas. Vertintina, kas yra šioje byloje ginčo objektas- valstybės vienkartinės išmokos ar valstybinės žemės namų valdos žemės sklypas. Nesant nuosavybės objekto, negalimas jo pasidalijimas nei natūra, nei išmokant piniginę kompensaciją. Šalių jungtinė nuosavybė pasibaigė nutraukus santuoką 2004 metais, teismas padalijo tarp šalių turėtą turtą. Namas esantis (duomenys neskelbtini), atidalintas atsakovui, o sklypo įsigijimui yra taikoma LRV 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 ir LRV 1995-07-17 nutarimu Nr. 987 nustatyta tvarka, pagal kurią teisę įsigyti lengvatinėmis sąlygomis namų valdos žemės sklypą įgyja tik gyvenamųjų namų savininkas valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas A. V. prašė panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Nurodė, kad Ukmergės rajono apylinkės teismas sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė, tačiau nepagrįstai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Nors teismas motyvavo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies, nurodant CPK 93 str., tačiau šio savo sprendimo nepagrindė kodėl taip paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas nepagrįstai priteisė vienos šalies turėtas bylinėjimosi išlaidas pilna apimtimi iš kitos šalies. Teismas, nors ir atmetė ieškovės ieškinį, nepagrįstai priteisė ieškovės R. V. turėtas bylinėjimosi išlaidas žyminį mokestį 675,0 litų ir 1500 litų advokato atstovavimo išlaidas iš atsakovo A. V.. Teismas, tuo pažeisdamas CPK 93 str. nuostatas, priėmė neteisėtą sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašė jį atmesti. Nurodė, kad nuo 2011 m. spalio 01 d. LR CPK 93 straipsnis papildytas nauja 4 dalimi (įstatymo Nr. Xl-1480 redakcija), kuri nustato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šioje teisės normoje nustatyta ir tai, kad šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Ieškovė susiklosčiusioje situacijoje, kai atsakovas ketino įsigyti žemės sklypą nuosavybėn, o sutartis notaro netvirtinama negavus ieškovės sutikimo, nekartą ketino pakalbėti su atsakovu, siekiant išspręsti nurodyto žemės sklypo padalinimo klausimą taikiai, be konfliktų ir be jokių išlaidų, t.y. siūlė jam geruoju kompensuoti ieškovės sumokėtą 1/2 dalį sklypo kainą pinigais ir informavo, kad tuomet sutiktų, kad jis įteisintų šį sklypą savo asmeninės nuosavybės teise. Deja, atsakovas ne tik kad nepanoro, bet ir apskritai nematė jokio reikalo aptarinėti su ieškove šio klausimo. Todėl ieškovė buvo priversta kreiptis su ieškiniu į Ukmergės rajono apylinkės teismą, į advokatus, dėl ko patyrė didelių išlaidų, būtent: siekdama nustatyti tikslią minėto žemės sklypo kainą, kreipėsi į nekilnojamojo turto vertintoją - UAB „MARLEKSA", kuriam sumokėjo 550,00 Lt už darbą, taip pat sumokėjo valstybei žyminį mokestį - 675,00 Lt sumai bei advokatei už jos suteiktą teisinę pagalbą - 1.500,00 Lt; viso turėjo 2.725,00 Lt išlaidų. Akivaizdu, kad visos šios patirtos didelės išlaidos atsirado dėl to, kad atsakovo elgesys buvo nesąžiningas, nes tuo atveju, jei jis sutiktų taikiai išspręsti kompensacijos sumokėjimo klausimą, ieškovei nekiltų būtinybės kreiptis į teismą su ieškiniu ir bylinėtis su atsakovu. Todėl yra pagrindas nukrypti nuo įstatyme nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisti ieškovei visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyrius prašė atmesti apeliantės R. V. apeliacinį skundą, sutiko su apelianto A. V. apeliaciniu skundu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepimuose į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str.).
Byloje nustatyta, kad 2004-01-21 Ukmergės rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta R. V. ir A. V. santuoka (b.l. 9). Santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje šalys susitarė, kad santuokos metu A. V. vardu įgytas nekilnojamas turtas – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), atitenka A. V., kuris už jį moka R. V. kompensaciją po 1700,00 Lt kas mėnesį penkerius metus nuo santuokos nutraukimo dienos, bendra mokėtina suma yra 102000,00 Lt (b.l. 9).
Nėra jokio pagrindo vertinti, kad šalių santuokoje įgytos lėšos ar turėti investiciniai čekiai, kurie buvo išleisti tam tikriems tikslams iki bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo, galėtų būti laikomi nepadalintais tarp sutuoktinių santuokos nutraukimo ir jos teisinių pasekmių išsprendimo teismo nutartimi metu. Jeigu šalys manė, kad turėtųjų ir sumokėtųjų investicinių čekių vertė yra reikšminga aplinkybė sprendžiant santuokos nutraukimo pasekmes dėl turto pasidalijimo, tai privalėjo atitinkamas kompensacijas dėl jų nurodyti sudarytoje santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, tačiau to padaryta nebuvo. Pinigai ir investiciniai čekiai nagrinėjamu atveju jau buvo išleisti santuokos nutraukimo dienai, o nutraukus jungtinę nuosavybę ir išsprendus klausimą dėl mokėtinos atsakovo ieškovei kompensacijos sumos, nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad kompensacija už dalį išleistų investicinių čekių nebuvo išspręsta. Pagal CK 6.394 straipsnio, reglamentuojančio teises į žemės sklypą, nuostatas, kartu su nuosavybės teise į pastatą pardavėjas perduoda ir šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytos teises į tą žemės sklypo dalį, kurią tas daiktas užima ir kuri būtina jam naudoti pagal paskirtį, o jeigu nekilnojamojo daikto savininkas nėra žemės sklypo, kuriame tas daiktas yra, savininkas, tai nekilnojamąjį daiktą jis gali parduoti be žemės sklypo savininko sutikimo tik tuo atveju, jeigu tai neprieštarauja įstatymų ir (ar) sutarties nustatytoms to žemės sklypo naudojimo sąlygoms. Kai toks nekilnojamasis daiktas parduodamas, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas. Minėtosios įstatymo nuostatos taikytinos ir daiktų perleidimo asmens nuosavybėn turto pasidalijimo atveju. Kadangi santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi namas atiteko atsakovui, tai jam atiteko ir teisės naudotis valstybei priklausančiu žemės sklypu. CK 3.115 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu sandoris buvo sudarytas tik vieno sutuoktinio asmeniniams poreikiams tenkinti ir įvykdytas pasinaudojant turtu, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tai tas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą. Nagrinėjamu atveju, sklypas, už kurį ieškovė prašo priteisti jai vienkartinę kompensaciją, negalėjo būti įtrauktas į santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, nes jis nepriklausė šalims nei bendrosios jungtinės nuosavybės, nei asmeninės nuosavybės teise, t.y. sandoris nebuvo sudarytas. Todėl ir nėra pagrindo daryti išvadą, kad bendros jungtinės nuosavybės teise priklausiusieji investiciniai čekiai buvo panaudoti sandoriui sudaryti, kuris buvo įvykdytas tik vieno sutuoktinio asmeniniams poreikiams tenkinti.
Tačiau esminė aplinkybė ginčo išnagrinėjimui yra ta, kad sprendžiant santuokos nutraukimo klausimą teismas išsprendė sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo klausimą ir jų bendra jungtinė nuosavybė pasibaigė (CK 3.100 str.4p.). Sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių turinys apibrėžtas CK 3.53 straipsnio 3 dalyje, kurioje nustatyta, kad šioje sutartyje sutuoktiniai turi aptarti inter alia savo turtines teises ir pareigas. Kadangi šalys bendru sutarimu nusprendė pasidalyti santuokoje įgytą turtą, turto pasidalijimas atitiko jų valią ir nebuvo ginčytas, santuokos nutraukimo padarinių sutartis abiejų šalių pasirašyta. Teismui tokią sutartį patvirtinus yra pripažįstama, jog visas santuokos metu įgytas turtas padalytas, todėl šalys netenka teisės reikšti ateityje ieškinį dėl sutartyje nenurodyto turto padalijimo, nes įsiteisėjęs teismo sprendimas užkerta kelią reikšti sutuoktiniams tapatų reikalavimą (CPK 137 str. 2d. 4p.). Teismo sprendimas padalyti konkretų sutuoktinių bendrą turtą reiškia, jog yra konstatuota, kad daugiau bendro turto sutuoktiniai neturėjo, todėl jie negalės pareikšti naujo ieškinio dėl turto nenurodyto sprendime padalijimo. Galioja bendroji taisyklė, kad toks teismo sprendimas yra galutinis ir įgyja res judicata galią. Negali būti keičiamas teismo sprendimas nutraukti santuoką, jis yra galutinis ir turi res judicata galią, santuoka laikoma nutraukta ir sutuoktiniai nebegali pakeisti savo nuomonės. Taip pat negali būti keičiama sutarties ir teismo sprendimo dalis dėl sutuoktinių turto padalijimo.
Nurodytų teisinių normų ir išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad ieškovės santuokos su atsakovu metu sumokėta investicinių čekių suma, įvertinus santuokos nutraukimą ir jos teisinių pasekmių dėl bendros jungtinės nuosavybės pasidalijimo patvirtinimą teismo nutartimi, nesukuria ieškovei jokių teisių į žemės sklypą (duomenys neskelbtini).
Pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą sprendimą ir apeliantės skundo motyvais nėra pagrindo jį naikinti. Todėl ieškovės apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas tarp šalių paskirstė vadovaudamasis CPK 93 straipsnio nuostatomis, pagal kurias šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi ieškinys ir priešieškinis buvo atmesti, taikyti CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas nebuvo pagrindo. Nenustačius aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo skundas tenkintinas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pakeistinas, panaikinant jo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, apeliacinės instancijos teismui pakeitus teismo sprendimą, atsakovui iš ieškovės priteistinas žyminis mokestis, kurį šalis įmoka paduodama apeliacinį skundą.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 24 d. sprendimą pakeisti.
Panaikinti sprendimo dalį, kuria nuspręsta priteisti iš atsakovo A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 675,00 Lt (šešis šimtus septyniasdešimt penkis litus 00 centų) žyminio mokesčio, 1500,00 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų 00 centų) teisinės pagalbos išlaidų ieškovės R. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), naudai.
Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti A. V. iš R. V. 69 Lt bylinėjimosi išlaidų.