- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-29
- Bylos Nr.
- 2A-1029-567/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Petras Jaržemskis, Neringa Švedienė, Dalia Kačinskienė
- Pareiškėjas
- Ž. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Č. Č., VĮ Registrų centras, Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Ž. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. vasario 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1354-155/2010 pagal pareiškėjos Ž. S. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims Č. Č., VĮ Registrų centras, Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Ž. S. 2009-06-25 pateikė pareiškimą, prašydama nustatyti juridinį faktą, jog pareiškėja Ž. S., 1998-10-27 mirus jos motinai A. Ž., įgijo pagal įgyjamąją senatį nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą – į 1/2 dalį buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodė, kad 1998-10-27 mirė jos motina A. Ž., kuri 1998-09-07 testamentu, patvirtintu Vilniaus m. Geležinkelininkų ligoninės vyr. gydytojos N. S., jai privačios nuosavybės teise priklausantį, privatizuotą už jos bei pareiškėjos lėšas, butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei visą kitą turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, paliko pareiškėjai Ž. S.. Nuo 1998-10-27, t.y. daugiau kaip 10 metų pareiškėja sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai valdo nekilnojamąjį turtą – butą su rūsiu, turintį 37,66 kv. m. Pareiškėja paveldėjo 1/2 dalį nurodyto buto, kita 1/2 dalis iki šiol viešame registre yra įregistruota A. Ž. vardu, nes jos sutuoktinis Č. Č., su kuriuo 1984-08-07 pareiškėjos motina įregistravo santuoką, iki šiol neketina įregistruoti savo nuosavybės teisių į jam priklausančią pagal įstatymą buto dalį. Nurodytas turtas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, kiti asmenys neturi daugiau teisių už pareiškėją į valdomą nekilnojamąjį daiktą. Visą laikotarpį nuo valdymo pradžios iki įgyjamosios senaties termino pabaigos pareiškėja valdė 1/2 dalį buto su rūsiu. Turto savininkas nors ir turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, nė karto ja nepasinaudojo. Pareiškėjos valdymo teisė transformavosi į nuosavybės teisę ir šiuo atveju nuosavybės teisės įgijimo klausimas turi būti sprendžiamas, taikant nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu reglamentuojančias normas (LR CK 4.47 str. 11 p).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centro Vilniaus filialas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, prašydamas jį nagrinėti teismo nuožiūra. Suinteresuotas asmuo nurodė, jog pareiškimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo gali būti tenkinamas, įrodžius visų įstatyme išvardintų sąlygų buvimą. Nekilnojamojo turto registre į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra įregistruota šių asmenų bendroji dalinė nuosavybės teisė po ½ dalį: A. Ž. - 1992-06-01 sutarties, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu; ir pareiškėjos Ž. S. - 2007-02-07 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-12-29 nutarimą Nr. 56 Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas netrauktinas suinteresuotu asmeniu bylose dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto, kadangi jis nėra suinteresuotas bylos baigtimi, tik vykdo įstatymų nustatytas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcijas.
Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pateikė atsiliepimą į pareiškimą, prašydamas jo netenkinti. Nurodė, kad LR CK 4.69 str. 3 d. numatyta, kad įgyjamąją senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei kito asmens vardu registruotus daiktus. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad 1/2 dalis buto (duomenys neskelbtini), kurią pareiškėja siekia įgyti įgyjamosios senaties pagrindu, yra registruota 1998-10-27 mirusiosios A. Ž. vardu. Kadangi ši buto dalis yra įregistruota kito asmens vardu, todėl ji negali būti įgyjama nuosavybės teise pagal įgyjamąją senatį. Pažymėtina, kad po A. Ž. mirties likęs turtas pereina įpėdiniams paveldėjimo teise, o ne įgyjamosios senaties pagrindu.
Suinteresuotas asmuo Č. Č. atsileipimo į pareiškimą nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010-02-09 sprendimu pareiškimą atmetė. Nurodė, kad Ž. S. nėra pageidaujamos įgyjamąja senatimi nuosavybėn įgyti 1/2 dalies buto savininkė, ji nepripažįsta, kad kiti asmenys turi daugiau teisių už ją į prašomą 1/2 buto dalį. Savo teises į 1/2 dalį buto pareiškėja kildina tik iš faktinio naudojimosi, faktinio buto 1/2 dalies turėjimo, kuriam neprieštarauja kiti asmenys. Tačiau tik tai, kad niekas neprieštarauja faktiniam daikto naudojimui ir nenaudoja bei nepageidauja naudoti asmens naudojamą daiktą, nepakanka, kad būtų galima daryti išvadą, jog naudojantis daiktą asmuo atvirai valdo kaip savą, nes valdyti daiktą galima ir per kitą asmenį (CK 4.30 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2007). Pareiškėja Ž. S. įstatyme nustatyta tvarka (CK 4.27 str. 2 d.) nėra įregistravusi valdymo teisės į prašomą nustatyti įgyjamosios senaties pagrindu jai nuosavybės teisę į 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Pareiškėja ne tik, kad nėra įregistravusi į šią buto dalį valdymo teisės, bet ši buto dalis yra registruota kito asmens vardu. Tai yra ji įregistruota A. Ž., pareiškėjos mirusios motinos vardu. Įrašas apie nuosavybės teisės įregistravimą A. Ž. vardu nėra ginčijamas, nepripažintas neteisėtu, yra nepanaikintas. Toks įrašas nekilnojamojo daikto registre sukelia teisines pasekmes. Pagal CK 4.27 str. 3 d. nuostatą šios buto dalies atžvilgiu negali būti įregistruotas kitoks valdymas, negu kad yra registruotas.
Pareiškėja pagal testamentą paveldėjo A. Ž. turėtą turtą, jos turėto turto 1/2 dalį. Tai matyti iš 2007-02-07 paveldėjimo pagal testamentą liudijimo, kuris patvirtina, kad pareiškėja paveldėjo 1/2 dalį buto (duomenys neskelbtini), o kitos 1/2 dalies šio buto nuosavybės teisės liudijimas bus išduotas papildomai jos sutuoktiniui Č. Č.. Tokio turinio paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą nepanaikintas, neginčytas, nepripažintas negaliojančiu. Todėl teismui nėra pagrindo mirusiojo asmens vardu registruoto nekilnojamojo turto dalies atžvilgiu nustatyti priešingą negu paveldėjimo teisės liudijime yra nurodyta nuosavybės atsiradimo pagrindą ir šios dalies savininką. Teismas nustatė, kad pareiškėjos Ž. S. valdymas neatitinka ir reikalavimo valdyti daiktą taip, kad daikto savininkas būtų turėjęs teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nebūtų pasinaudojęs.
Pareiškėja nelaikytina ir sąžininga pageidaujamos įgyjamąja senatimi nuosavybėn įgyti buto dalies valdytoja, nes pagal CK 4.70 str. 1 d. asmuo, įgyjantis daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, privalo išlikti sąžiningas valdytojas visą įgyjamosios senaties laiką, kad, įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, jis turi nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam daiktą nuosavybėn, jeigu tokios kliūtys yra. Pareiškėja žinojo, kad yra kliūtys jai tapti ir likusios dalies buto (duomenys neskelbtini) savininke, nes teisė į šią buto dalį paveldėjimo teisinių santykių pagrindu suteiktina bylos suinteresuotam asmeniui Č. Č..
Šalies argumentai
Pareiškėja Ž. S. pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-02-09 sprendimą, ir priimti naują sprendimą - pareiškėjos pareiškimą dėl nuosavybės teisės į 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu, patenkinti. Teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias įgyjamąją senatį (LR CK 1.2 str., 1.5 str., 4.58 str. - 4.71 str.). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nustatė šias faktines aplinkybes:
- pareiškėja Ž. S. nėra prašomos 1/2 dalies buto savininkė;
- 1/2 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuo 1992-06-01 yra registruota pareiškėjos motinos A. Ž. vardu;
- A. Ž. mirė 1998-10-27;
- mirusiosios A. Ž. sutuoktinis Č. Č. turėjo paveldėti 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau palikimo įstatymo nustatymo nustatyta tvarka nepriėmė;
- mirusiosios A. Ž. sutuoktiniui Č. Č. nuosavybės teisės liudijimas į 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neklebini), neišduotas;
- pareiškėja Ž. S. 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), pradėjo valdyti po savo motinos A. Ž. mirties;
- pareiškėja Ž. S. valdo 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), ilgiau kaip dešimt metų;
- pareiškėja Ž. S. nėra įregistravusi valdymo teisės į prašomą nustatyti įgyjamosios senaties pagrindu 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Nei pareiškėja, nei suinteresuotas asmuo Č. Č., nuosavybės teisių į 1/2 dalį buto kitokiu LR CK 4.47 str. numatytu būdu nėra įgiję. Pareiškimui patenkinti yra visos LR CK 4.68 str. - 4.71 str. numatytos sąlygos:
1) daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai;
2) daiktas nėra įregistruotas kito asmens – šiuo atveju suinteresuoto asmens Č. Č., vardu, kuris po sutuoktinės A. Ž. mirties t.y. 1998-10-27, 1/2 dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), nepaveldėjo ir kaip įpėdinis nepriėmė palikimo, ir nors turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, nė karto ja nepasinaudojo;
3) visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai;
4) daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, t.y. pareiškėja elgėsi kaip daikto savininkė ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už ją į valdomą daiktą;
5) valdymas tęsiasi LR CK 4.68 str. 1 d. nustatytą terminą. Po A. Ž. mirties 1998-10-27 atsirado palikimas - 1/2 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), tenkanti jos sutuoktiniui Č. Č.. Įpėdinis, siekdamas įgyti palikimą, turėjo jį priimti įstatyme nustatyta tvarka ir terminais. Pagal palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 587 str. buvo laikoma, jog įpėdinis palikimą priėmė, kai jis per 6 mėn. nuo palikimo atsiradimo dienos atliko kurį nors iš šių veiksmų:
1) faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti;
2) kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą, t.y. įstatymas palikėjo teisių ir pareigų perkėlimą siejo su paties įpėdinio valia šias teises priimti ar nuo jų atsisakyti. Per visą valdymo laikotarpį suinteresuotas asmuo Č. Č., kaip mirusiosios įpėdinis, turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet šia galimybe nė karto nepasinaudojo nei asmeniškai, nei per atstovą. Pareiškėja laiko save sąžininga buto dalies valdytoja, nes niekas iš suinteresuotų asmenų neturi daugiau teisių už pareiškėją į valdomą nekilnojamąjį daiktą (LR CK 4.30 str., 4.70 str.).
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys Č. Č., VĮ Registrų centras, Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija nepateikė atsiliepimų į apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose. Kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir procesinių pažeidimų, sudarančių pagrindą pakeisti ar panaikinti apeliantės skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuris yra iš esmės teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos išaiškintos ir pritaikytos tinkamai. Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas civilinius teisinius santykius, nustatė, kad subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus.
Daikto valdymu, kaip savarankiška daiktine teise, kuri yra pagrindas nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti, laikomas faktinis daikto turėjimas turint tikslą jį valdyti kaip savą (CK 4.22 str. 1 d.). Teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Asmuo, neturintis valdymo faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų ir teisėtai valdantis daiktą, turi teisę kreiptis į teismą, pateikdamas reikalavimą dėl valdymo fakto patvirtinimo, nes nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento. Įstatymų leidėjo nustatytas reikalavimas valdyti daiktą atvirai reiškia, kad daikto valdymas turi būti įregistruotas viešame registre nepriklausomai nuo to, kada šis valdymas prasidėjo – iki 2000 m. CK įsigaliojimo ar jam įsigaliojus (CK 4.68 str. 1 d.). Teismo sprendimas, kuriuo patvirtintas daikto valdymo faktas, yra daikto registracijos pagrindas (CPK 529 str.). Vien ta aplinkybė, kad nekilnojamojo daikto valdymas prasidėjo iki 2000 m. CK įsigaliojimo, o CK 4.68 str. 1 d. nustatytas dešimties metų terminas sukako, savaime nesudaro teisinio pagrindo įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teises, nes nagrinėjamu atveju daikto valdymas, neįregistravus jo viešame registre, negali būti pagrindas nustatyti faktą, kad nuosavybės teisės įgytos pagal įgyjamąją senatį.
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Tai, kad pareiškėja tam tikrą laiką savo nuožiūra galėjo naudotis ½ minėto buto dalimi, pareiškėjai nuosavybės teisės į ginčo patalpas nesukūrė, nes įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus ar jų dalį (LR CK 4.69 str. 3 d.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra įgyjamosios senaties taikymo sąlygų, nes 1/2 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuo 1992-06-01 yra registruota pareiškėjos motinos A. Ž. vardu. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2007-02-07 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijime (b.l. 20), išduotame pareiškėjai dėl ½ dalies buto (duomenys neskelbtini), yra nurodyta, kad į ½ dalį buto (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės liudijimas mirusiosios sutuoktiniui Č. Č., gim. (duomenys neskelbtini) m., bus išduotas papildomai. Ši 2007-02-07 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo dalis dėl Č. Č. teisių nėra nuginčyta ar panaikinta nustatyta tvarka, todėl teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo ja abejoti ir remiasi. Aplinkybės, kad pareiškėjos Ž. S. 465 rb investicinių čekių buvo panaudoti (b.l. 11) privatizuojant visą butą (duomenys neskelbtini), A. Ž. vardu, savaime nesudaro teisinio pagrindo tenkinti pareiškimą, nes nėra paneigta ar nuginčyta įstatymų nustatyta tvarka A. Ž. ir Č. Č. santuokos metu įgyto turto lygių dalių prezumpcija.
Teisėjų kolegija šalina iš skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies pirmosios instancijos teismo argumentus dėl teisės į ½ buto dalį paveldėjimo teisinių santykių pagrindu suteiktinumo bylos suinteresuotam asmeniui Č. Č., nes byloje nėra duomenų, kad Č. Č., kaip mirusiosios A. Ž. sutuoktinis ir įpėdinis, priėmė jos palikimą. Tai, kad yra šalinama dalis pirmosios instancijos teismo argumentų, nesudaro teisinio pagrindo naikinti visą skundžiamą teismo sprendimą, nes įstatymų leidėjas draudžia formaliais pagrindais naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą (CPK 328 str.).
Pirmosios instancijos teismas nepažeidė asmenų lygybės įstatymui ir teismui principo, bei įrodymų vertinimo taisyklių, ir tinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą tenkinti pareiškimą.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti pateikti įrodymai, tinkamai įvertintos ir išnagrinėtos bylai reikšmingos aplinkybės. Teisėjų kolegija nevertina kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas iš esmės nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai (CK 1.2 str. 1 d., 1.5 str., Nekilnojamojo turto registro įstatymas; CPK 2 str., 6 str., 7 str., 8 str., 12 str., 13 str., 176 str. - 179 str., 185 str., 313 str., 320 str., 328 str.). Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmetamas, pareiškėjai nėra atlyginamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme ir apeliantė turi pareigą atlyginti procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybės naudai 12,55 Lt (b.l. 98) apeliacinės instancijos teisme (CPK 80 str., 88 str., 92 str., 93 str., 96 str., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutarė:
Palikti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. vasario 9 d. sprendimą nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjos Ž. S. valstybės naudai 12,55 Lt bylinėjimosi išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme. Kolegijos pirmininkė Neringa Švedienė