Kauno apylinkės teismo nutarimas

sekretoriaujant Svajonei Jasiūnienei, dalyvaujant nukentėjusiajai J. Š., Kėdainių rajono savivaldybės administracijos VTAS atstovei L. K.,

administracinėn atsakomybėn traukiamai J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dirb. (duomenys neskelbtini), išaiškinęs administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui Lietuvos Respublikos ATPK 272 str. numatytas jos teises, teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą dėl pažeidimo, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 181 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė

J. Ž. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad nepanaudojo savo kaip motinos valdžios, kadangi jos sūnus R. K., gim. (duomenys neskelbtini), 2015-12-22 18.30 val. išdaužė J. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), balkono langų stiklus.

Administracinėn atsakomybėn traukiama J. Ž. teismo posėdžio metu kalta neprisipažino ir paaiškino, kad 2015-12-22 sūnus buvo su draugais. Apie 17 val. sūnus jai paskambino iš močiutės telefono, pakalbėjęs išėjo pas tuos pačius draugus. Vakare namo grįžo apie 20.30 val. Apie lango stiklų išdaužymą ji sužinojo kitą dieną mokykloje. Apie tai pasakė J. Š. sugyventinis. Jis pasakė, kad dviem plytom išdaužė jiems langus. Po pokalbio mokykloje J. Š. sugyventinis nuvažiavo į policiją rašyti pareiškimo. J. Š. sūnus G. Č. mokykloje mušė jos sūnų R. Sūnus neprisipažino, kad išdaužė langus.

Nukentėjusioji J. Š. paaiškino, kad gyvena Vilainiuose su R. Č. ir dviem vaikais. J. Ž. sūnus R. K. konfliktuoja su jos sūnumi G. 2015-12-22, apie 18.30 val., dviem akmenimis buvo išdaužti jos buto du balkono ir du kambario langų stiklai. Vyras išėjo į balkoną pažiūrėti, paskui išbėgo į lauką, bet nieko nepamatė. Iškart policijos nekvietė, nes jau buvo tamsu ir manė, kad nieko nebus surasta. Apie tai, kad langus išdaužė R., sužinojo iš K. S., kuris yra kaimynų anūkas. K. sakė, kad R. jam pats pasigyrė, kad išdaužė G. namų langus. Jos šeima daugiau su niekuo neturi problemų, niekas kitas negalėjo langų stiklų išdaužti.

Liudytoja E. K. (mokytoja) parodė, kad tiek R., tiek G. yra vienodi, judrūs, abu vienodai prisidirba. 2015-12-23 ją kaip R. auklėtoją iškvietė pas socialinę pedagogę. Ten jau buvo G. tėtis, G., R. mama ir R. Jie kalbėjo apie išdaužtus langus. Socialinė pedagogė pasiūlė G tėčiui kreiptis į policiją. Mokykloje buvo kilęs konfliktas dėl to, kad G pakišo R. koją.

Liudytoja V. S., J. Š. kaimynė, parodė, kad prieš Kūčias apie 18 val. žiūrėjo televizorių ir išgirdo pas kaimynus dūžtančius langų stiklus. Nuėjusi matė daug stiklų šukių ir į vieną lango stiklą įstrigusį akmenį. Jos anūkas K. pasakė, kad R. gyrėsi, kad išdaužė G. langus. Po to, kai buvo išdaužti langai, šeštadienį nuėjo į Vilainių biblioteką, ten buvo K. ir R. Matė kaip R. kažką sakė K. Paskui paklausė anūko, ką jam sakė R. K pasakė, kad R prašė nesakyti, kad tada vakare pasisakė, jog jis išdaužė G. langus.

Liudytojas K. S., gim. (duomenys neskelbtini), parodė, kad prieš šventes apie 18 val. buvo išdaužti langai. Tą patį vakarą apie 19 val. prie darželio sutiko R. Jis pasakė, kad išdaužė G. langus, nes su juo susipyko. R. šeštadienį bibliotekoje yra jam sakęs, kad nesakytų, jog jis sakė, kad išdaužė langus.

Liudytojas T. U., gim. (duomenys neskelbtini), parodė, kad nežino kas išdaužė langus, bet

K. jam pasakė, kad R. pasigyrė, kad išdaužė langus.

Liudytojas R. K., gim. (duomenys neskelbtini), parodė, kad jis langų neišdaužė ir niekam nesigyrė, kad išdaužė.

Liudytoja K. Ž. (R. K. močiutė) parodė, kad anūkas labai geras vaikas. Tą dieną Vilainiuose dužo ne vieni langai. Kalbėjo žmonės, kad langus daužė kontorėlės gyventojai.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus bylos rašytinius įrodymus ir liudytojų parodymus, spręstina, kad R. K. kaltė dėl (duomenys neskelbtini) balkono langų stiklų išdaužymo įrodyta. Nėra jokio pagrindo netikėti atvirais ir nuoširdžiais K. S. parodymais teisme bei paaiškinimu policijos pareigūnei (12 b. l.), taip pat liudytojų V. S., T. U. parodymais teisme, o pastarojo ir paaiškinimu policijos pareigūnei (14 b. l.). Tuo tarpu R. K. kaltės išdaužius langų stiklus neigimas vertintinas siekimu išvengti atsakomybės už padarytus neteisėtus veiksmus. Jo elgesys ir parodymai teisme visiškai neįtikinami ir nepatikimi. Pažymėtina, kad Kėdainių r. PK 2015-10-29 nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą R. K. pagal BK 284 str. 1 d., nes jis neturi amžiaus, nuo kurio atsiranda baudžiamoji atsakomybė (21-22 b. l.).

J. Ž. kaltė dėl savo kaip motinos valdžios nepanaudojimo įrodyta ir bylos medžiaga: 2016-01-22 administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 66P-49243165-16, (b. l. 1-2), pareiškimu (b. l. 3), paaiškinimais (b. l. 5, 9-14), fotonuotraukomis (b. l. 6), įvykio suvestine (b. l. 8), asmenų duomenimis (b. l. 15, 16-17).

Tėvų valdžios turinys apibrėžtas Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.155 str., kuriame įtvirtinta nuostata, jog tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis. Tėvų valdžia negali būti naudojamasi priešingai vaiko interesams. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.159 str. 4 d. numato, kad už tėvų valdžios nepanaudojimą taikoma teisinė atsakomybė, numatyta įstatymuose. Tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas – visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tinkamas valdžios panaudojimas vaiko atžvilgiu siejamas su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N756-1580/2009, N444-1458/2009).

J. Ž. padaryta veika atitinka Lietuvos Respublikos ATPK 181 str. 1 d., todėl ji baustina.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. J. Ž. praeityje yra bausta administracine tvarka už KET pažeidimus, galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 18-20). Įvertinus visas byloje nustatytas bei nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skirtina ATPK 181 str. 1 d., sankcijoje numatyta nuobauda - įspėjimas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 21 str., 23 str., 30 str., 224 str., 286 str., 287 str. 1 d., 288 str., 302² str., 302⁴ str. 1 d., 2 d.,

Rezoliucinė dalis

nutaria

J. Ž. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 181 str. 1 d. ir jai paskirti administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kėdainių rajono apylinkės teismą.