Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-23-945/2020

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-03-03
Bylos Nr.: e2A-23-945/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-13-3-03895-2018-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Nijolia Indreikienė, Izolda Nėnienė, Marius Bartninkas
Ieškovas: V. A. B., G. B., J. R. B., V. L. J., J. K. A., G. J.
Atsakovas: valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos

Kategorijos

2.6.10.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.10.2.2Priežastinis ryšys
2.6.10.2.3Kaltė
2.6.10.2.4.1Turtinė žala

Civilinė byla Nr. e2A-23-945/2020Teisminio proceso Nr. 2-13-3-03895-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.4.1 (S)

Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 3 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko (kolegijos pirmininko, pranešėjo), Nijolios Indreikienės, Izoldos Nėnienės,

sekretoriaujant Robertai Janeliūnienei,dalyvaujant ieškovams V. A. B., G. B.,atsakovės valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos atstovei L. P.,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. A. B., G. B., J. R. B., V. L. J., J. K. A., G. J. ir atsakovės valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. birželio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-393-939/2019 pagal ieškovų V. A. B., G. B., V. L. J., J. K. A., J. R. B., G. J. patikslintą ieškinį atsakovei valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai ieškiniu, patikslintu ieškiniu ir dubliku prašė priteisti iš atsakovės ieškovui G. B. 2 719 Eur, o ieškovams V. A. B., J. R. B., G. J., V. L. J., J. K. A. kiekvienam po 625,80 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso miško ūkio paskirties žemės sklypas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas I). Taip pat J. K. A., V. L. J., G. J., J. R. B. ir V. A. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso miško ūkio paskirties žemės sklypas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas II). 2017 m. gegužės mėn. atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus paaiškėjo, kad atsakovės darbuotojai be ieškovų sutikimo iškirto medžius ieškovų sklypuose, taip padarydami ieškovams turtinės žalos. Faktas, kad 2015 m. gruodžio 1 d. buvo atlikti kadastriniai atsakovės sklypų matavimai, kuriuos atliekant dalyvavo ieškovai, nepatvirtina ir nepaneigia aplinkybės, jog atsakovė, kuriai keliami didesni rūpestingumo, apdairumo, atidumo reikalavimai, neturėdama teisinio pagrindo, iškirto svetimą mišką ir realizavo medieną. Pažeidimo nepaneigia ir tai, kad atsakovė turėjo leidimą kirsti medžius. Sklype I iškirsta 4 723 m² miško ploto, Sklype II iškirsta 142 m² miško ploto ir neteisingai iškirsta 345 m² ploto sklypus skirianti linija. Medelių atsodinimas iškirstoje vietoje nepaneigia fakto, kad ieškovams buvo padaryta žalos. Žalos dydį ieškovai apskaičiavo taksacinį medienos tūrį (Sklype I – 158,08 m³, Sklype II – 4,57 m³, skiriančioje linijoje – 13,63 m³) padaugindami iš likvidacinės medienos brandžiuose pušynuose normos (86 proc.) (medienos kiekį skiriančioje linijoje papildomai padaugindami iš 54 proc.) ir taikydami 40 Eur už 1 m³ kainą. Žalos atlyginimą ieškovai prašė jiems priteisti proporcingai jų turimai nuosavybės daliai. Atsakomybę ieškovai prašė taikyti pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnį.

Atsiliepimas

2. Atsakovė atsiliepimais į ieškinį ir patikslintą ieškinį bei tripliku prašė ieškinį atmesti. Nesutikimas su ieškovų reikalavimais grindžiamas argumentais, kad miškas buvo iškirstas turint teisėtai išduotą leidimą, žemės sklypai buvo suformuoti pagal preliminarius matavimus, šalys žemės sklypais naudojosi pagal nusistovėjusią tvarką, ribos buvo aiškios ir paženklintos riboženkliais, ginčo tarp šalių dėl ribų nebuvo, vadovaujantis Miškų kadastro duomenimis, atsakovė pagrįstai manė, kad kertamas valstybinės reikšmės miškas, ginčas dėl ieškovų žemės sklypų ribų kilo tik 2017 m. gegužės 11 d. vykdant Sklypų I ir II kadastrinius matavimus. Tik Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriui atsisakius tvirtinti atsakovės pateiktais kadastriniais matavimais nustatytas ribas ir patvirtinus ieškovų pateiktas ribas, 0,40 ha atsakovės iškirsto ir jau atkurto miško pateko į ieškovų nuosavybės teise valdomus sklypus. Ieškovai nesielgė rūpestingai, atsakingai ir nesiėmė veiksmų savo iniciatyva rūpintis ribinių linijų prakirtimu ir atnaujinimu, jų veiksmai neatitiko Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkto ir Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799, 31.8 punkto reikalavimų, todėl yra pagrindas taikyti CK 6.253 straipsnio 5 dalį. Iškirstame miško sklype atsakovė atkūrė mišką, turėjo 2 366,70 Eur išlaidų. Ieškovai nekorektiškai apskaičiavimams naudoja vidutinę nustatytą likvidinės medienos išeigą šalies miškuose (86 proc. nuo bendro tūrio), nors turimi tikslūs konkrečios biržės matavimai. Atsakovė pajamas skaičiavo ištisinio kirstinų medžių apmatavimo metodu, kuris yra tikslesnis. Ieškovai savo skaičiavimuose neatsižvelgė į atsakovės taksavimo lapuose nurodytą likvidinį paliekamų medžių tūrį (48,3 m³ arba 25,42 m³ / 1 ha). Kirtimai buvo vykdomi nuo 2014 m. gruodžio 31 d. iki 2015 m. kovo 31 d., o ieškovų nurodoma 40 Eur už 1 m³ kaina siejama su bylos nagrinėjimo laikotarpiu. Ieškovai neįrodė, kad realiai turėjo nuostolių negautų pajamų forma.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. birželio 25 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės ieškovui G. B. 1 831,06 Eur, ieškovams V. A. B., V. L. J., J. K. A., J. R. B., G. J. po 423,61 Eur žalos atlyginimo, taip pat priteisė ieškovams 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, ieškovui V. A. B. – 652,40 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kitą ieškinio dalį atmetė.

4. Teismas nustatė, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 31 d. iki 2015 m. kovo 31 d. vykdydama miško kirtimo darbus valstybei priklausančiame žemės sklype, iškirto ir medžius, buvusius su valstybei priklausančiu žemės sklypu besiribojančiuose ieškovams priklausančiuose žemės sklypuose.

5. Aplinkybes, kad medžių iškirtimo kitiems asmenims priklausančiame sklype faktas paaiškėjo jau atlikus kirtimo darbus, ieškovams atlikus jiems priklausančių sklypų kadastrinius matavimus, jog kirtimo darbai buvo vykdomi turint leidimą iškirsti mišką, teismas vertino kaip nepaneigiančias atsakovės veiksmų neteisėtumo. Teismas konstatavo, kad atsakovė nesilaikė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkte nustatytų pareigų, nebuvo pakankamai atidi, apdairi ir rūpestinga, nes nebuvo pasirūpinusi sklypo kadastriniais matavimais, nustatančiais aiškias sklypo ribas, rėmėsi preliminariais matavimais, kuriuos tikslinti ėmėsi po miško iškirtimo.

6. Teismas pripažino, kad ieškovų pateikti iškirsto miško ploto skaičiavimai yra pagrįsti į bylą surinktais įrodymais. Šią išvadą teismas įvertino kaip pagrindą konstatuoti, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp neteisėtų atsakovės veiksmų ir ieškovų, kaip Sklypo I ir Sklypo II bendraturčių, teisių pažeidimo.

7. Teismas sprendė, kad, nustačius neteisėtus atsakovės veiksmus, neveikimą, žalą ir priežastinį neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšį, atsakovė atsako be kaltės (CK 6.271 straipsnis), t. y. atsakovės veiksmuose yra visos sąlygos, lemiančios civilinės atsakomybės atsiradimą.

8. Teismas pagrįstu pripažino ieškovų pateiktą žalos dydžio apskaičiavimą nurodydamas, kad likvidacinės medienos procentinė išraiška (86 proc.) buvo įvertinta vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos rekomendacijomis, šio dydžio atsakovė neginčijo, o medienos kaina (40 Eur už 1 m³) nurodyta atsižvelgiant į mediena prekiaujančios UAB „Dzūkijos mediena“ konsultaciją. Teismas pažymėjo, kad kaina įvardinta įvertinus visas sąnaudas, įskaitant išlaidas miško atkūrimui. Atsakovė nepateikė įrodymų, kurie leistų spręsti, kad ši kaina yra netiksli.

9. Teismas nurodė, kad apskaičiuojant Sklype I iškirstos medienos kiekį buvo padaryta aritmetinė klaida, vietoj 152,08 m³ (0,4723 ha * 322 m³) nurodžius 158,08 m³, dėl šio skirtumo prašoma priteisti suma nepagrįstai padidinta 206,40 Eur (158,08 m³ – 152,08 m³ = 6 m³ * 86 proc. * 40 Eur = 206,40 Eur). Šią aplinkybę teismas pripažino pagrindu G. B. padarytos žalos dydį mažinti 103,20 Eur iki 2 615,80 Eur, kitiems ieškovams – 20,64 Eur iki 605,16 Eur.

10. Spręsdamas klausimą dėl atsakovės atleidimo nuo civilinės atsakomybės (CK 6.253 straipsnio 5 dalis) teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punktu ir Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 31.8 punktu, konstatavo, kad ieškovai taip pat turėjo pareigą atlikti savo nuosavybės teise valdomų žemės sklypų tikslius kadastrinius matavimus, užtikrinti tinkamą ribinių linijų prakirtimą ir atnaujinimą, t. y. elgtis atidžiai ir rūpestingai pagal bendro pobūdžio pareigas, numatytas įstatymuose žemės sklypų savininkams. Šią aplinkybę teismas pripažino pagrindu ieškovams priteistiną žalos atlyginimo sumą mažinti 30 proc.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Alytaus apylinkės teismo 2019 m. birželio 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl atsakomybės be kaltės taikymo atsakovei pagal CK 6.271 straipsnį. Atsakovė nėra valstybės ar savivaldybių valdžios institucija, ji yra viešasis juridinis asmuo (CK 2.34 straipsnio 2 dalis), veikiantis pagal privatinės ir viešosios teisės normomis nustatytą reguliavimą. Atsakovei dalyvaujant miško sklypų valdymo santykiuose lygiais pagrindais su kitais (privačiais) sklypų valdytojais, atsakomybė atsakovei turi būti taikoma vadovaujantis bendrais civilinės teisės pagrindais.

11.2. Atsakovė kirtimus vykdė nepažeisdama galiojančių teisės aktų reikalavimų, vadovaudamasi galiojančia miškų schema, kaip teritorinio planavimo dokumentu, nustatyta tvarka gavusi leidimą kirsti mišką, vadovavosi kirtimų metu galiojusiais sklypų preliminariais matavimais. Teisės aktuose imperatyviai nebuvo numatyta pareigos atlikti tikslius kadastrinius matavimus. Be to, miško sklypų ribos buvo suderintos su ieškovais, kurie sutiko su nustatytomis ribomis, pasirašė sklypų kadastrinių matavimų aktus. Nenustačius atsakovės veiksmų neteisėtumo, civilinė atsakomybė negali būti taikoma.

11.3. Aplinkybė, kad tikslūs matavimai buvo atlikti po miško iškirtimo, nėra pakankama išvadai, jog atsakovė viena yra atsakinga už žalos atsiradimą, daryti. Pareigos nustatyti tikslias sklypų ribas nevykdė ir ieškovai.

11.4. Kaltais pripažinęs tiek atsakovę, tiek ieškovus, teismas turėjo pakankamą pagrindą taikyti CK 6.248 straipsnio 4 dalį ir paskirstyti atsakomybę lygiomis dalimis. Nukrypimas nuo lygių dalių principo negali būti vertinamas kaip teisėtas.

11.5. Teismo sprendimo dalis dėl padarytos žalos dydžio nustatymo yra nepagrįsta ir neteisėta. Byloje nebuvo paskirta ekspertizė, teismas vadovavosi privataus juridinio asmens rekomendacijomis, be pagrindo nesuabejodamas tokio įrodymo patikimumu, nepasiūlydamas ieškovams pateikti papildomus žalos dydį patvirtinančius įrodymus. Kainos buvo nustatinėjamos 2018 m. duomenimis, nors kirtimas vykdytas 2015 m. pradžioje. Žalos dydžio nustatymui teismas pasirinko atsakovės gautą naudą pardavus ginčo sklypuose nukirstą medieną. Taikydamas šį principą teismas kartu turėjo atsižvelgti į atsakovės vykdomo medienos pardavimo ypatumus. Atsakovė parduodama medieną privalo vadovautis teisės aktais, reguliuojančias medienos pardavimą, įskaitant ir jos kainos nustatymą. Ginčo sklypuose po kirtimo miškas atkurtas 2015 m. atsakovės jėgomis ir lėšomis, taikant civilinę atsakomybę turi būti įvertintos 2 366,70 Eur atsakovės išlaidos. Teismo argumentas, kad UAB „Dzūkijos mediena“ nurodytos grynosios pajamos iš medienos pardavimo apima visas sąnaudas, yra nepagrįstas.

Atsiliepimas

11.6. Skirtingai, nei nurodoma skundžiamame sprendime, atsakovė ginčijo likvidacinės medienos išeigą (86 proc.). Teikdama atsiliepimą į patikslintą ieškinį atsakovė aiškiai nurodė, kad naudoti tokį žalos apskaičiavimo metodą turint tikslius konkrečios biržės matavimus yra nekorektiška ir teisiškai nepagrįsta.

12. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovai prašo skundą atmesti ir nurodo, kad atsakovė veikė kaip valdžios institucija, todėl atsakomybė jai turi būti taikoma pagal CK 6.271 straipsnį. Konstatavęs visų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų egzistavimą, teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovai turi teisę į žalos atlyginimą. Žalos dydis buvo apskaičiuotas laikantis metodinių reikalavimų, todėl juo abejoti nėra pagrindo.

Šalies argumentai

13. Apeliaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. birželio 25 d. sprendimo dalį, kuria žalos dydis sumažintas 30 proc., ir aptariamą ieškovų reikalavimą patenkinti, priteisti visų ieškovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, įskaitant ir 200 Eur pagal teismo nepriimtus išlaidas patvirtinančius dokumentus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Teismas neanalizavo, kokie būtent ieškovų veiksmai pažeidė gretimo sklypo (gretimų sklypų) savininko teises ar įstatymais saugomus interesus. Teismas niekaip nevertino, kad ieškovai yra fiziniai asmenys, o atsakovė yra juridinis asmuo, besiverčiantis miškų kirtimu ir realizavimu. Atsakovė byloje yra stipresnioji pusė, disponuojanti visomis teisinėmis ir techninėmis galimybėmis nepadaryti klaidos, dėl kurios buvo neteisėtai iškirstas ieškovų miškas ir ieškovams padaryta turtinė žala.

13.2. Tai, kad ieškovai netikslino matavimų, nepanaikina atsakovės kaltės. Ieškovams žala buvo padaryta ne dėl neprakirstų ribinių linijų, o dėl atsakovo neteisingai atrėžtos biržės ir dėl to be leidimo iškirstų medžių. Tuo atveju, jeigu dėl netinkamos miško priežiūros atsakovei buvo sunkiau tiksliai nustatyti sklypų ribą, ji, kaip specialistė, privalėjo būti ypač atidi, kad dėl jos veiksmų nebūtų padaryta žala kitiems asmenims.

13.3. Ieškovai nedavė sutikimo atsakovei vykdyti ūkinę veiklą ieškovams nuosavybės teise priklausančiuose miško valdos sklypuose. Tinkamai atriboti ir apmatuoti biržę plynam miško kirtimui buvo atsakovės pareiga ir su tuo niekaip nesusiję gretimai esančių miško valdos sklypų savininkai – ieškovai. Atsakovė plyno miško kirtimo biržės atrėžimo dokumentų, biržės ribų su ieškovais nederino, todėl nėra jokio priežastinio ryšio tarp menamos ieškovų kaltės ir atsakovės veiksmais padarytos žalos ieškovams.

13.4. Teismas, spręsdamas klausimą dėl atsakovės atleidimo nuo civilinės atsakomybės, konstatavo, kad šalys žemės sklypais naudojosi pagal nusistovėjusią tvarką, tačiau nedetalizavo ir nenurodė, pagal kokią tvarką.

13.5. Ieškovams nuosavybės teise priklausantys sklypai ir atsakovės patikėjimo teise valdomas sklypas buvo pažymėti vietovėje (pastatyti riboženkliai) pagal preliminarius kadastrinius matavimus ir kadastro žemėlapyje. Kadastro žemėlapyje pažymėti sklypai yra įtraukti į koordinačių sistemą. Tarp ieškovams ir atsakovei priklausančių miško valdos sklypų einanti riba, skirianti sklypus, niekada nesikeitė. Ieškovų pasitelktam matininkui atliekant tikslius kadastrinius matavimus ieškovams priklausančiuose sklypuose, sklypus skirianti riba nepasikeitė. Ieškovai rūpinosi riboženklių priežiūra, o ribinių linijų iš savo pusės nekirto, nes jų nekirto ir atsakovė.

13.6. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo nepriėmė į bylą dokumentų, patvirtinančių ieškovų išlaidas, susijusias su sklypų ribų fiksavimu, bei šių išlaidų išnagrinėjęs bylą nepaskirstė. Ieškovai nurodė šiuos dokumentus pakartotinai teikiantys su apeliaciniu skundu.

Atsiliepimas

14. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovų apeliacinį skundą, kuriuo prašė ieškovų apeliacinį skundą atmesti, iš esmės palaikydama savo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus ir papildomai nurodydama, kad ieškovų su apeliaciniu skundu teikiamus dokumentus teismas pagrįstai atsisakė priimti kaip galinčius užvilkinti bylos nagrinėjimą, šių dokumentų ieškovai nepateikė su vėliau teiktu patikslintu ieškiniu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų pateikimo į bylą

16. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

17. Nagrinėjamu atveju ieškovai su apeliaciniu skundu pateikė į bylą naujų įrodymų, kuriuos nurodė siejantys jų turėtomis bylinėjimosi išlaidomis, pažymėdami, kad jų pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriėmė į bylą. Teisėjų kolegija šį ieškovų argumentą pripažįsta pagrįstu. Nurodytus dokumentus ieškovai teismui teikė 2019 m. gegužės 28 d. teismo posėdžio metu, tačiau teismas juos atsisakė priimti dėl pavėluoto jų pateikimo, o taip pat dėl to, kad teismui kilo abejonių dėl jų autentiškumo. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisės aktai nedraudžia dalyvaujantiems byloje asmenims bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus teikti teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, o dėl jų įrodomosios galios (dėl dokumentų turinio aiškumo, rekvizitų pakankamumo ir pan.) teismas turi spręsti skirstydamas byloje šalių turėtas išlaidas. Dėl nurodytos priežasties teisėjų kolegija sprendžia, kad egzistuoja CPK 314 straipsnyje nurodytos sąlygos priimti į bylą ieškovų su apeliaciniu skundu teikiamus išlaidas patvirtinančius dokumentus ir juos vertinti nagrinėjant bylą.

18. Taip pat akcentuotina, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nutartimi atnaujindama bylos nagrinėjimą, o taip pat 2020 m. sausio 9 d. teismo posėdžio metu teisėjų kolegija išaiškino šalims jų įrodinėjimo pareigas, teisę pateikti poziciją reikšmingais su byla susijusiais klausimais bei šią poziciją patvirtinančius įrodymus. Dėl nurodytos priežasties visi apeliaciniame procese šalių vykdant teismo įpareigojimą papildomai pateikti įrodymai buvo priimti į bylą ir bus vertinami sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą.

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir tarp šalių kilusio ginčo pobūdžio

19. Kaip matyti iš su ieškiniu ir 2019 m. gegužės 12 d. prašymu ieškovų pateiktų Nekilnojamojo turto registro išrašų bei su 2019 m. gegužės 21 d. prašymu ieškovų atstovės pateikto registre įregistruoto susitarimo turinio, ieškovams nuosavybės teise priklauso Sklypas I ir Sklypas II: ieškovams J. K. A., V. L. J., G. J., J. R. B. ir V. A. B. – po 1/5 dalį Sklypo II ir po 1/10 dalį Sklypo I, ieškovui G. B. – ½ dalis Sklypo I. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad žemės sklypai ribojasi su valstybei priklausančiu žemės sklypu, kuriame 2014 m. pabaigoje – 2015 m. pradžioje atsakovė vykdė miško kirtimo darbus. Į bylą su ieškiniu pateikti žemės sklypo planas, miškų žemėlapio fragmentas, atsakovės su atsiliepimu į ieškinį pateikti 2017 m. gegužės 11 d. žemės ribų paženklinimo – parodymo aktas ir kadastrinių matavimų tvirtinimo medžiaga atskleidžia, kad dalis biržės, kurioje atsakovė vykdė kirtimą, pateko į ieškovams priklausančių žemės sklypų ribas. Nors atsakovei buvo išduotas leidimas kirsti mišką, kaip matyti iš su ieškiniu pateikto Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2018 m. rugpjūčio 17 d. rašto turinio, leidimo išdavimą sąlygojo atsakovės Valstybinei miškų tarnybai nepateikta informacija apie sklypų ribų neatitikimus. Pirmosios instancijos teismo konstatuotą aplinkybę, kad leidimas buvo išduotas ir kirtimai vykdyti vadovaujantis preliminariais duomenimis apie sklypų ribas, patvirtina ir atsakovės iniciatyva siekiant nustatyti tikslias valstybei priklausančio sklypo ribas 2015 m. gruodžio 1 d., t. y. praėjus 8 mėn. po kirtimo darbų pabaigos, parengtas su atsiliepimu į ieškinį pateiktas žemės ribų paženklinimo – parodymo aktas. Nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniu skundu atsakovė neginčija ne tik miško iškirtimo dalyje ieškovams priklausančių sklypų fakto, bet ir ieškinyje nurodomo plynai iškirsto miško ploto: Sklype I – 4 723 m², Sklype II – 142 m², skiriančioje linijoje – 345 m², užfiksuoto ieškovų į bylą su ieškiniu pateiktame plane.

20. Neginčydama fakto, kad buvo iškirstas kitiems asmenims priklausantis miškas, atsakovė akcentuoja, jog nagrinėjamu atveju nėra sąlygų civilinei atsakomybei taikyti – neteisėtų veiksmų, žalos (nuostolių) ir priežastinio ryšio (CK 6.246–6.247, 6.249 straipsniai), kurias pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę privalo įrodyti ieškovai (CPK 178 straipsnis). Be to, atsakovė nurodė ginčijanti ir įstatyme įtvirtintą kaltės, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, prezumpciją (CK 6.248 straipsnio 1 dalis; CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas).

Dėl sąlygų civilinei atsakomybei taikyti egzistavimo

21. Teisėjų kolegija pagrįstu pripažįsta atsakovės apeliacinio skundo argumentą, kad nagrinėjamu atveju negali būti taikomos CK 6.271 straipsnio, reglamentuojančio atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, nuostatos, kadangi atlikdama veiksmus, kuriuos ieškiniu prašoma pripažinti neteisėtais (kirsdama mišką), atsakovė įgyvendino žemės sklypo savininko teises, t. y. veikė civilinių santykių srityje, bet ne kaip viešosios teisės subjektas, įgyvendinantis valstybės valdžios funkcijas. Dėl nurodytos aplinkybės atsakovės veiksmai vertintini pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taikymo taisykles.

22. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad jos veiksmai negali būti vertinami kaip neteisėti, kadangi miško kirtimas buvo vykdomas turint teisės aktuose nustatyta tvarka išduotą leidimą, žemės sklypų ribų neatitikimai paaiškėjo jau po veiksmų, kuriuos prašoma pripažinti neteisėtais, atlikimo. Kartu atsakovė nurodo, kad teisės aktai nenumatė atsakovei pareigos prieš vykdant miško kirtimo darbus atlikti kadastrinius valstybei priklausančio žemės sklypo matavimus. Su tokia atsakovės pozicija teisėjų kolegija nesutinka. Kaip teisingai nurodoma skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime, atsakovė pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkte įtvirtintą pareigą vykdant ūkinę ir kitą veiklą savo naudojamuose žemės sklypuose nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Vien faktas, kad buvo iškirstas miškas gretimuose žemės sklypuose, pats savaime, nepriklausomai nuo tokį faktą sąlygojusių priežasčių, patvirtina nurodytos pareigos pažeidimą. Atsakovės argumentai, susiję su jai išduotu leidimu miškui kirsti ar vėlesniu tikslių sklypų ribų paaiškėjimu, gali būti vertinami sprendžiant kaltės, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, egzistavimo klausimą, tačiau nepaneigia atsakovės veiksmų neteisėtumo.

23. Neteisėtu miško iškirtimu padarytą žalą ieškovai sieja su iš miško kirtimo gauta nauda. Kitaip tariant, jiems tenkančią įrodinėjimo pareigą ieškovai įgyvendino įrodinėdami, kad, tuo atveju, jeigu miško kirtimo darbus būtų atlikę jie patys, ieškovai pajamų forma būtų gavę turtinės naudos, kurios neteko dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.247 straipsnis). Tokią ieškovų poziciją teisėjų kolegija vertina kaip tinkamą valios pasirinkti savo teisių gynimo būdą (žalą sieti su turto vertės sumažėjimu arba su negautomis pajamomis; CK 6.249 straipsnio 1 dalis) įgyvendinimą. Tokio būdo taikymas vertintinas kaip atitinkantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 10 straipsnio 3 dalies, 23 straipsnio 1 dalies nuostatas, pagal kurias pažeistos miškų savininkų teisės turi būti atkuriamos ir nuostoliai atlyginami visiškai, atsižvelgiant į galimybę atkurti iki pažeidimo buvusią padėtį. Plyno miško kirtimo atveju žalos atlyginimas atkuriant iki pažeidimo buvusią padėtį yra neįmanomas, t. y. ieškovai neturi galimybės reikalauti nedelsiant atkurti mišką, todėl reikalavimas perkelti naudą, kurią ieškovai būtų gavę, jeigu jiems priklausantį mišką būtų iškirtę patys, vertintinas kaip proporcinga priemonė, užtikrinanti ginčo šalių interesų pusiausvyrą. Aplinkybių, kad žalos dydis turėtų būti siejamas su miško sklypų vertės sumažėjimu, jog ieškovų sklypų verčių skirtumas dėl neteisėto miško iškirtimo yra mažesnis, nei prašoma priteisti žalos atlyginimo suma, atsakovė neįrodinėjo. Atsakovės argumentas, kad ieškovai neužsiima prekyba mišku, todėl pajamų jie neprarado, atmestinas kaip nepagrįstas. Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl atsakovės veiksmų ieškovai prarado galimybę įgyvendinti savo, kaip turto savininkų, teises, tarp kurių yra ir teisė disponuoti jiems priklausančiu turtu, įskaitant ir medžių kirtimą miško sklype ir su tuo susijusių pajamų gavimą. Nurodytos aplinkybės patvirtina priežastinio ryšio, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, egzistavimą (CK 6.247 straipsnis).

24. Kaip minėta nutarties 19 punkte, byloje nekilo ginčo dėl neteisėtai iškirsto miško ploto. Ieškovai su ieškiniu pateikė į bylą duomenis apie susirašinėjimą su Valstybine miškų tarnyba dėl iškirstos medienos kiekio nustatymo, iš šios institucijos gautą miškų žemėlapio fragmentą, iš kurio matyti, į kokius miško kvartalus patenka ieškovų miško sklypai, taip pat nurodytos institucijos specialisto skaičiavimus dėl vykdant plyno miško kirtimus iškirstino miško kiekio, kurį ir panaudojo apskaičiuodami bendrą iškirstos medienos kiekį: Sklype I – 158,08 m³, Sklype II – 4,57 m³, skiriančioje linijoje – 13,63 m³. Apskaičiuojant Sklype I iškirstos medienos kiekį padarytą skaičiavimo klaidą (vietoje 152,08 m³ nurodžius 158,08 m³) ir šios klaidos sąlygotus žalos dydžio apskaičiavimo netikslumus pirmosios instancijos teismas įvertino priimdamas sprendimą (žr. nutarties 9 punktą). Duomenų, kad nurodytas skaičiavimas neatitinka Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. D1-577 patvirtintų Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklių 38 punkte nustatytos iškertamo medienos tūrio apskaičiavimo tvarkos, į bylą nepateikta.

25. Be to, apskaičiuodami likvidacinės medienos kiekį ieškovai vadovavosi Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta norma brandžiuose pušynuose – 86 proc. Šios skaičiavimo metodikos kriterijų (atskirų dedamųjų) pagrįstumo atsakovė neginčijo. Pažymėtina, kad net ir pačios atsakovės su atsiliepimu į ieškinį pateiktame leidime kirsti mišką nurodoma, jog numatomas iškirsti medienos kiekis sudaro 604 ktm, o likvidacinis kiekis – 538 ktm. Būtent tokie medienos kiekiai nurodyti ir atsakovės su atsiliepimu į ieškinį pateiktame taksavimo lape. Įvertinus faktą, kad buvo kertamas 1,9 ha plotas, taikant nurodytą skaičiavimą Sklype I iškirstos medienos dalis sudarytų 150,14 ktm (604 ktm / 1,9 ha * 0,4723 ha), likvidacinės medienos – 133,74 ktm (538 ktm / 1,9 ha * 0,4723 ha), Sklype II iškirstos medienos dalis sudarytų 4,51 ktm (604 ktm / 1,9 ha * 0,0142 ha), likvidacinės medienos – 4,02 ktm (538 ktm / 1,9 ha * 0,0142 ha), t. y. daugiau, nei nurodė ieškovai. Be to, ir leidime nurodyta likvidacinės medienos dalis yra didesnė nei 86 proc. (538 ktm /604 ktm * 100 proc. = 89 proc.). Kaip matyti iš ieškinio turinio, medienos, už kurią skaičiuojama žala, vertę skiriamojoje linijoje ieškovai papildomai sumažino beveik per pusę (pritaikė 54 proc. normą).

26. Savo nesutikimą su ieškovų pateiktais skaičiavimais atsakovė iš esmės grindžia aplinkybe, kad faktiškai iškirstas medienos kiekis buvo mažesnis. Kitaip tariant, atsakovė siekia, kad žala būtų skaičiuojama netaikant jos pačios pripažįstamos metodikos, bet įvertinus faktinius duomenis apie iškirstos medienos kiekį. Įvertinusi šį argumentą teisėjų kolegija pažymi keletą reikšmingų aplinkybių:

26.1. Kaip matyti tiek iš atsakovės su atsiliepimu į ieškinį pateikto biržės taksavimo lapo, tiek ir iš atsakovės atliktų skaičiavimų, medienos kiekiai yra nurodomi bendrai visoje 1,9 ha biržėje. Iš šių dokumentų spręsti, kiek faktiškai buvo iškirsta medžių būtent ieškovams priklausiusiuose sklypuose, nėra galimybės, kadangi medžiai jau yra iškirsti. Pati atsakovė ieškovų sklypams tenkančią dalį apskaičiuoja taikydama sklypų plotų proporciją, kuri nebūtinai atitinka faktinę padėtį. Kitaip tariant, tvirtindama, kad medienos kiekis turi būti skaičiuojamas pagal faktą, atsakovė duomenų apie faktiškai ieškovų sklypuose buvusį medžių kiekį nepateikė.

26.2. Atsakovės pateiktuose skaičiavimuose nurodytas realizuotos medienos kiekis (559,85 ktm) yra didesnis už biržės taksavimo lape nurodytą likvidžios medienos kiekį (538,35 ktm). Kaip dublike nurodė ieškovai, skirtumą nulėmė atsakovės pateiktuose skaičiavimuose nurodytas kitoks (ieškovams nepalankus) medienos priskyrimas mažiau vertingoms rūšims. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės pateiktas skaičiavimas yra pačios atsakovės, kuri yra suinteresuota bylos baigtimi, subjektyviai parengtas dokumentas. Siekdama pašalinti abejones, susijusias su atsakovės nurodytų duomenų patikimumu, atsakovė apeliacinės instancijos teismui su 2019 m. gruodžio 13 d. prašymu pateikė 2014 m. lapkričio 28 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. apvalios medienos priėmimo korteles. Nors bendras šiose kortelėse nurodomas medienos kiekis (529,14 ktm + 30,73 ktm = 559,87 ktm) tik neženkliai skiriasi nuo kiekio, nurodyto atsakovės pateiktuose skaičiavimuose (559,85 ktm), iš aplinkybė atskleidžia subjektyvų atsakovės siekį nors ir minimaliai, bet sumažinti medienos kiekį skaičiuojant gautą naudą. Šią išvadą patvirtina ir faktas, kad, kaip teisingai nurodoma skundžiamame sprendime, atsakovė ieškovams tenkančią medienos vertę nepagrįstai skaičiavo ieškovams priskirdama 0,4 ha iškirsto miško plotą, nors šis plotas be skiriamosios linijos sudaro 0,4865 ha (0,4723 ha + 0,0142 ha), o su skiriamąja linija – 0,5210 ha (0,4865 ha + 0,0345 ha). Vien šis netikslumas sąlygoja nepagrįstą pajamų dydžio sumažinimą daugiau nei 23 proc.

26.3. Ieškovai, atsikirsdami į atsakovės apeliaciniame procese pateiktus papildomus įrodymus, 2020 m. sausio 28 d. prašyme nurodė, kad prie prašymo pridedamame straipsnyje spaudoje aptarti medienos apskaitos vykdant veiklą pažeidimai bei duomenų keitimai matuojant bei fiksuojant sklypų ribas neleidžia atsakovės teikiamų įrodymų apie iškirstos medienos kiekius pripažinti patikimais dokumentais. Įvertinusi šį argumentą atsakovės papildomai pateiktų rašytinių įrodymų turinio kontekste, teisėjų kolegija pažymi keletą reikšmingų aplinkybių. Pirma, nutarties 26.2 punkte aptartose 2014 m. lapkričio 28 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. apvalios medienos priėmimo kortelėse nurodoma, kad kirtimas buvo vykdomas pagal leidimą Nr. 0011417, kai nagrinėjamoje byloje pateiktas tikrasis leidimo numeris yra Nr. 004117. Pažymėtina, kad ne tas leidimo numeris buvo nurodytas keliose skirtingu laikotarpiu surašytose kortelėse, kas sąlygoja pagrįstas abejones, ar teikiami duomenys yra susiję su darbais, vykdytais ginčo sklypuose. Antra, kaip minėta nutarties 4 punkte, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad darbai ginčo sklypuose buvo atliekami laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 31 d. iki 2015 m. kovo 31 d. Atsakovė ne tik šios aplinkybės neginčijo, bet priešingai, atsakovės atstovė ją papildomai akcentavo Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 6 d. posėdžio metu. Gi atsakovės teikiamose kortelėse nurodoma, kad jose užfiksuoti darbai buvo atliekami visiškai kitu laikotarpiu: nuo 2014 m. lapkričio 3 d. iki 2014 m. lapkričio 28 d. ir nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 24 d. Net ir teismui 2020 m. sausio 9 d. posėdžio metu išaiškinus atsakovės atstovei pareigą šalinant teikiamų duomenų netikslumus pateikti įrodymus, kurie patvirtintų, kad visi iškirstų medžių kiekiai buvo užfiksuoti būtent dviejose 2014 m. duomenimis parengtose kortelėse, ir leistų objektyviai spręsti, jog 2015 m. sausio – kovo mėn. nebuvo iškirsti ir kituose dokumentuose užfiksuoti arba palikti neapskaityti papildomi medienos kiekiai, tokie aiškius faktinių aplinkybių neatitikimus pašalinantys įrodymai nebuvo pateikti. Trečia, atsakovė apeliacinės instancijos teismui su 2019 m. gruodžio 13 d. prašymu pateikė ir 2014 m. lapkričio 28 d., 2014 m. gruodžio 31 d. ir 2015 m. balandžio 30 d. sąskaitas, kuriomis grindė išlaidas, susijusias su vykdytais miško kirtimo ir vėlesnio jo atsodinimo darbais. Kartu atsakovė pateikė ir sąskaitose nurodytus aktus, kurių pagrindu sąskaitos išrašytos. Į 2014 m. lapkričio 28 d. sąskaitą buvo įtrauktas aktas Nr. 183, nurodant jo pagrindu mokėtiną sumą be PVM – 4 821,48 Lt. Tačiau pačiame akte nurodoma, kad darbų buvo atlikta už 632,73 Lt. 2020 m. sausio 9 d. posėdžio metu iškėlus abejones dėl šio neatitikimo, atsakovė su 2020 m. sausio 29 d. papildomu prašymu pateikė teismui to paties rangovo tą pačią dieną atsakovei išrašytą kitokio turinio sąskaitą, kurioje nurodytas tas pats aktas Nr. 183 ir akto turinį atitinkanti suma – 632,73 Lt. Toks neatitikimas kelia abejones teikiamų dokumentų patikimumu. Kita vertus, net ir darant prielaidą, kad, kaip nurodė atsakovės atstovė 2020 m. vasario 6 d. posėdžio metu, faktiškai buvo atlikti abiejose sąskaitose nurodyti darbai, aplinkybė, jog galėjo būti du aktai, kurių pagrindu rangos sutarties šalys tą pačią dieną patvirtino miško ruošos darbų atlikimą, leistų pagrįstai spręsti, kad atsakovės į nagrinėjamą bylą pateiktoje 2014 m. lapkričio 28 d. apvalios medienos priėmimo kortelėje galėjo būti užfiksuotas ne visas 2014 m. lapkričio mėn. atliktų darbų kiekis. Nurodytų aplinkybių visuma paneigia atsakovės argumentą, kad į bylą pateikti įrodymai leidžia tiksliai įvertinti ginčo sklypuose iškirstos medienos kiekį.

26.4. Kartu pažymėtina, kad atsakovės pateiktuose dokumentuose nėra nurodytas konkretus medienos, kuri buvo iškirsta ieškovų sklypuose, kiekis. Atsakovė nurodo teikianti duomenis apie atliekant kirtimo darbus 1,9 ha plote iškirstą medieną bei ieškovams tenkančią dalį apskaičiuojanti pagal proporciją tarp bendro kirtimo ploto ir iškirstos ieškovų sklypų dalies (0,49 ha). Vertinant šį argumentą reikšmingomis pripažintinos kelios aplinkybės. Toks skaičiavimas paneigia pačios atsakovės argumentus, kad ji teikia įrodymus apie faktinį ieškovų sklypuose iškirstos medienos kiekį. Dėl atsakovės veiksmų neteisėtai iškertant medieną nėra galimybės nustatyti, ar vykdant kirtimo darbus ieškovų sklypuose faktiškai iškirstas medienos kiekis, rūšis ir kokybė atitiko atsakovės nurodomą proporciją. Kitaip tariant, nėra galimybės paneigti galimybės, kad ieškovų sklypuose medžių buvo daugiau ar mažiau, iškirstos medienos rūšis ir kokybė ploto vienetui buvo tapati medienos rūšiai ir kokybei atsakovės sklype. Be to, kaip minėta nutarties 26.2 punkte, atsakovės atliktuose skaičiavimuose nėra atsižvelgiama į iškirstoje skiriamojoje juostoje buvusį medienos kiekį.

27. Apibendrinama nutarties 26 punkte aptartas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė nepateikė įrodymų, kurie leistų objektyviai įvertinti faktinį ieškovų sklypuose iškirstos medienos kiekį, tokių įrodymų surinkti nėra galimybės dėl to, jog kirtimus atsakovė vykdė neteisėtai, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovai iškirstos medienos kiekį turėjo pagrindą skaičiuoti nutarties 24–25 punktuose nustatyta tvarka, yra pagrįsta.

28. Ginčas tarp šalių kilo ir dėl iškirstos medienos vertės, jos kainos. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, teismas konstatavo, kad ieškovai įrodė aplinkybę, jog iškirstos medienos vidutinė kaina, atskaičius išlaidas miško iškirtimui, sutvarkymui ir atsodinimui, sudaro 40 Eur už 1 m³. Nors sprendime minima, kad tokią kainą ieškovams įvardijo UAB „Dzūkijos mediena“, jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikta. Ieškovai šios aplinkybės papildomai neįrodinėjo nei po to, kai tokia pareiga jiems buvo išaiškinta tiek Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nutartyje, kuria atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės, nei 2020 m. sausio 9 d. teismo posėdžio metu. Tokia situacija lemia, kad teismas savo poziciją dėl medienos kainos, o kartu ir dėl žalos dydžio grindė iš esmės tik pačių ieškovų bylos nagrinėjimo metu teiktais paaiškinimais. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės apeliaciniame skunde pateiktais argumentais, kad subjektyvūs ieškovų paaiškinimai, nesant jokių duomenų, kaip jų nurodoma kaina buvo apskaičiuota (ar tikrai ją skaičiuojant įvertintos sąnaudos, kaip nustatant kainą mediena skirstyta į sortimentus, kokio laikotarpio (medžių iškirtimo, neteisėtų veiksmų paaiškėjimo ar ieškinio rengimo) kainomis buvo atlikti skaičiavimai), negali būti vertinami kaip patvirtinantys žalos dydį.

29. Kita vertus, kaip matyti iš patikslinto ieškinio ir vėlesnėse proceso stadijose ieškovų teiktų paaiškinimų turinio, ieškovai akcentavo, kad jų ieškinyje nurodomą žalos dydį patvirtina ir pačios atsakovės pateikti duomenys apie medienos kainas. Įvertinusi šį ieškovų argumentą teisėjų kolegija pažymi keletą reikšmingų aplinkybių:

29.1. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, bendra teismo nustatyta ieškovams padarytos žalos suma, įvertinus nutarties 9 punkte konstatuotą skaičiavimo netikslumą, sudaro 5 641,60 Eur (2 615,80 Eur + 605,16 Eur * 5). Atsakovės 2020 m. sausio 29 d. prašyme pateiktuose skaičiavimuose nurodoma, kad pajamos už medieną sudarė 5 325,85 Eur, o išlaidos – 3 255,68 Eur, todėl reali nauda tėra 2 070,17 Eur.

29.2. Įvertinusi atsakovės į bylą pateiktus medienos kainų 2015 m. duomenimis skaičiavimus teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė su atsiliepimu į ieškinį pateiktuose skaičiavimuose nurodė, jog 0,40 ha plotui tenkančios medienos kaina sudaro 4 967,37 Eur. Vėliau tikslindama skaičiavimus atsakovė pripažino, kad iškirstas ieškovų sklypų plotas sudarė 0,49 ha. Taikant šiam plotui atsakovės su atsiliepimu į ieškinį pirmosios instancijos teismui nurodytas medienos kainas, gaunama 6 085,03 Eur suma (4 967,37 Eur / 0,40 ha * 0,49 ha). Apeliacinės instancijos teismui teikdama patikslintus skaičiavimus mažesnę 5 325,85 Eur sumą atsakovė nurodė taikydama mažesnes medienos kainas. Kitaip tariant, Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nutartimi atnaujinus bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka iš esmės ir pasiūlius atsakovei pateikti papildomus įrodymus, kurie patvirtintų jos pozicijos dėl neteisėtai iškirstos medienos vertės pagrįstumą, atsakovė savo poziciją pradėjo grįsti naujomis aplinkybėmis (kitokiu pajamų už parduotą medieną skaičiavimu), nei buvo nurodyta bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Toks procesinės pozicijos tikslinimas, vadovaujantis CPK 312 straipsniu, 320 straipsnio 1 dalimi, 323 straipsniu, apeliaciniame procese yra negalimas.

29.3. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad nutarties 29.2 punkte aptartos aplinkybės atskleidžia ir atsakovės pozicijos nenuoseklumą bei jos teikiamų duomenų nepatikimumą. Teikdama 2020 m. sausio 29 d. prašymą atsakovė pripažino negalinti tiksliai įvardinti kur (vidaus rinkoje ar eksportuojant) ir už kokią konkrečią kainą neteisėtai iškirsta mediena buvo realizuota, patvirtino besivadovaujanti vidutinėmis pardavimo kainomis. Kitaip tariant, atsakovė nepateikė duomenų apie realią iškirstos medienos pardavimo kainą, tik įvardijo statistinius pardavimų duomenis juos interpretuodama sau palankiu būdu.

29.4. Išanalizavus pačios atsakovės su 2019 m. gruodžio 13 d. prašymu pateiktus duomenis matyti, kad mediena, atsakovės priskirta rūšiai ML-I, 2015 m. sausio mėn. buvo parduodama po 28,09 Eur, kai atsakovė pirmosios instancijos teismui įvardijo 23,68 Eur įkainį. Atlikus perskaičiavimą taikant 0,49 ha plotą, vietoj atsakovės nurodytos 137,34 Eur sumos gaunama 199,80 Eur (27,58 ktm /1,9 ha * 0,49 ha * 28,09 Eur) suma. Mediena, atsakovės priskirta rūšiai PJ-Ą 3 m, Elektroninės medienos pardavimo sistemos duomenimis brangiausiai buvo parduodama už 291,67 Eur. Ši kaina yra ženkliai didesnė už atsakovės nurodytą 229,60 Eur kainą. Atlikus perskaičiavimą vietoj atsakovės nurodytos 275,52 Eur sumos gaunama 460,35 Eur (6,12 ktm / 1,9 ha * 0,49 ha * 291,67 Eur) suma. Mediena, atsakovės priskirta rūšiai PJ-B, Elektroninės medienos pardavimo sistemos duomenimis brangiausiai buvo parduodama po 79,89 Eur, t. y. ženkliai brangiau, nei atsakovės nurodoma 71,78 Eur kaina. Atlikus perskaičiavimą vietoj atsakovės nurodytos 113,41 Eur sumos gaunama 154,94 Eur (7,52 ktm / 1,9 ha * 0,49 ha * 79,89 Eur) suma. Mediena, atsakovės priskirta rūšiai PJ-E, 2015 m. sausio mėn. buvo parduodama po 61,91 Eur, t. y. ženkliai brangiau, nei atsakovės nurodoma 53,38 Eur kaina. Atlikus perskaičiavimą vietoj atsakovės nurodytos 296,66 Eur sumos gaunama 419,43 Eur (26,27 ktm / 1,9 ha * 0,49 ha * 61,91 Eur) suma. Mediena, atsakovės priskirta rūšiai PJ-LP-SM, 2015 m. sausio mėn. brangiausiai buvo parduodama po 37,46 Eur, t. y. ženkliai brangiau, nei atsakovės nurodoma 32,33 Eur kaina. Atlikus perskaičiavimą vietoj atsakovės nurodytos 13,58 Eur sumos gaunama 19,51 Eur (2,02 ktm / 1,9 ha * 0,49 ha * 37,46 Eur) suma. Mediena, atsakovės priskirta rūšiai PJ-P, 2015 m. sausio mėn. buvo parduodama po 59,91 Eur, t. y. brangiau, nei atsakovės nurodoma 59,23 Eur kaina. Atlikus perskaičiavimą vietoj atsakovės nurodytos 2 896,94 Eur sumos gaunama 3 592,24 Eur (232,5 ktm / 1,9 ha * 0,49 ha * 59,91 Eur) suma. Mediena, atsakovės priskirta rūšiai PJ-SP-SM, 2015 m. sausio mėn. buvo parduodama po 42,22 Eur, t. y. ženkliai brangiau, nei atsakovės nurodoma 36,85 Eur kaina. Atlikus perskaičiavimą vietoj atsakovės nurodytos 506,69 Eur sumos gaunama 711,22 Eur (65,32 ktm / 1,9 ha * 0,49 ha * 42,22 Eur) suma. Mediena, atsakovės priskirta rūšiai PM-LP, 2015 m. sausio mėn. buvo parduodama po 22,88 Eur, t. y. ženkliai brangiau, nei atsakovės nurodoma 17,14 Eur kaina. Atlikus perskaičiavimą vietoj atsakovės nurodytos 24,51 Eur sumos gaunama 40,24 Eur (6,82 ktm / 1,9 ha * 0,49 ha * 22,88 Eur) suma. Mediena, atsakovės priskirta rūšiai PM-SP, 2015 m. sausio mėn. buvo parduodama po 22,88 Eur, t. y. ženkliai brangiau, nei atsakovės nurodoma 17 Eur kaina. Atlikus perskaičiavimą vietoj atsakovės nurodytos 603,67 Eur sumos gaunama 995,38 Eur (168,69 ktm / 1,9 ha * 0,49 ha * 22,88 Eur) suma. Kadangi atsakovės pateikti duomenys neleidžia spręsti, kad mediena, atsakovės priskirta rūšiai PP-B, galėjo būti parduodama už didesnę, nei atsakovės nurodoma, 33,76 Eur kainą, atlikus perskaičiavimą atsižvelgiant į neteisėtai iškirstą plotą, vietoj atsakovės nurodytos 40,17 Eur sumos gaunama 49,28 Eur (5,66 ktm / 1,9 ha * 0,49 ha * 33,76 Eur) suma. Mediena, atsakovės priskirta rūšiai PP-P, 2015 m. sausio mėn. buvo parduodama po 26,93 Eur, t. y. brangiau, nei atsakovės nurodoma 25,47 Eur kaina. Atlikus perskaičiavimą vietoj atsakovės nurodytos 60,87 Eur sumos gaunama 78,83 Eur (11,35 ktm / 1,9 ha * 0,49 ha * 26,93 Eur) suma. Vien atlikus šiame punkte nurodytus perskaičiavimus gaunama bendra 6 721,22 Eur (199,80 Eur + 460,35 Eur + 154,94 Eur + 419,43 Eur + 19,51 Eur + 3 592,24 Eur + 711,22 Eur + 40,24 Eur + 995,38 Eur + 49,28 Eur + 78,83 Eur) pajamų suma.

29.5. Teisėjų kolegija taip pat sutinka ir su ieškovų argumentais, kad atsakovės teikiami duomenys apie faktinį medienos kiekį ir suskirstymą į rūšis yra nesuderinami su taksavimo lapuose, kurių pagrindu išduotas leidimas vykdyti kirtimą, užfiksuotais duomenimis. Taksavimo lapuose nurodoma, kad biržėje yra 8,94 ktm eglės medienos, iš kurios padarinė mediena sudaro 6,81 ktm, ir 509,11 ktm beržo medienos, iš kurios padarinė mediena sudaro 438,81 ktm. Bendras spygliuočių medienos kiekis sudaro 518,05 ktm (8,94 ktm eglės + 509,11 ktm pušies), o padarinės medienos – 445,62 ktm (6,81 ktm + 438,81 ktm). Atsakovės pateiktais skaičiavimais spygliuočiams priskirta tokia mediena: 26,27 ktm (PJ-E) + 232,5 ktm (PJ-P) + 65,32 ktm (PJ-SP-SM) + 168,69 ktm (PM-SP) + 11,35 ktm (PP-P) = 504,13 ktm. Kitaip tariant, 13,92 ktm (518,05 ktm – 504,13 ktm) mažiau. Šį trūkumą galima paaiškinti tik tuo, kad nurodytas medienos kiekis buvo priskirtas malkoms (ML-I).

29.6. Taksavimo lapuose taip pat nurodoma, kad biržėje yra 43,63 ktm ąžuolo medienos, iš kurios padarinė mediena sudaro 22,15 ktm, ir 26,16 ktm beržo medienos, iš kurios padarinė mediena sudaro 17,99 ktm. Bendras šių dviejų rūšių lapuočių medienos kiekis sudaro 69,79 ktm (43,63 ktm ąžuolo + 26,16 ktm beržo), o padarinės medienos – 40,14 ktm (22,15 ktm + 17,99 ktm). Atsakovės pateiktais skaičiavimais lapuočiams tėra priskirta tokia mediena: 6,12 ktm (PJ-Ą-3 m) + 7,52 ktm (PJ-B) + 2,02 ktm (PJ-LP-SM) + 6,82 ktm (PM-LP) + 5,66 ktm (PP-B) = 28,14 ktm. Kitaip tariant, 41,65 ktm (69,79 ktm – 28,14 ktm) mažiau. Šio trūkumo nekompensuotų net ir visa atėmus nurodytąją nutarties 29.5 punkte likusi atsakovės malkoms priskirta mediena (ML-I) (27,58 ktm – 13,92 ktm = 13,66 ktm). Bendras atsakovės deklaruojamas lapuočių medienos kiekis tokiu atveju sudarytų 41,8 ktm (28,14 ktm + 13,66 ktm). Nors atsakovė nurodė, kad nukirtus medžius galėjo paaiškėti, jog medienos kokybė yra prastesnė, nei nurodyta taksavimo lapuose, šis argumentas, pats savaime vertintinas kaip subjektyvus, kadangi ieškovai neturėjo galimybės įvertinti situaciją, kartu nepaaiškina, dėl kokios priežasties bendras atsakovės nurodomas lapuočių medienos kiekis sumažėjo 27,99 ktm (69,79 ktm – 41,8 ktm) arba 40 proc. (29,99 ktm / 69,79 ktm). Be to, į šį skaičiavimą nebuvo įtraukta taksavimo lapuose nurodyti 0,11 ktm skroblo, 0,68 ktm liepos, 1,97 ktm klevo, 1,49 ktm juodalksnio, 10,34 ktm drebulės, 1,15 ktm blindės medienos, iš viso 15,74 ktm. Sudėjus trūkstamus kiekius gaunama 43,73 ktm (27,99 ktm + 15,74 ktm). Ieškovams tenkanti dalis apskaičiuotina taip: 43,73 ktm / 1,9 ha *0,49 ha = 11,28 ktm. Net ir pritaikius mažiausią nutarties 29.4 punkte nurodytą įkainį (22,88 Eur), gaunama papildoma 258,09 Eur (11,28 ktm * 22,88 Eur) suma.

29.7. Kaip minėta nutarties 29.5–29.6 punktuose, bendras taksavimo lapuose nurodytas ąžuolo ir beržo medienos kiekis sudarė 69,79 ktm, pušies ir eglės – 518,05 ktm, kitos medienos – 15,74 ktm, iš viso 603,58 Eur, o padarinė mediena sudarė 485,76 ktm (40,14 ktm +445,62 ktm) arba 80,5 proc. (485,76 ktm / 603,58 Eur). Atsakovė pjautinei medienai priskyrė 339,75 ktm (6,12 ktm (PJ-Ą-3 m) + 7,52 ktm (PJ-B) + 26,27 ktm (PJ-E) + 2,02 ktm (PJ-LP-SM) + 232,5 ktm (PJ-P) + 65,32 ktm (PJ-SP-SM)) arba 60,7 proc. (339,75 ktm / 559,85 ktm) visos medienos. Naudojant nutarties 29.4 punkte pateiktą skaičiavimą, vidutinė 1 ktm pjautinės medienos kaina apskaičiuotina taip: 291,67 Eur * 6,12 ktm (PJ-Ą 3 m) + 79,89 Eur * 7,52 ktm (PJ-B) + 61,91 Eur * 26,27 ktm (PJ-E) + 37,46 Eur * 2,02 ktm (PJ-LP-SM) + 59,91 Eur * 232,5 ktm (PJ-P) + 42,22 Eur * 65,32 ktm (PJ-SP-SM) = 20 774,72 Eur / 339,75 ktm = 61,18 Eur. 1 ktm kitos medienos kaina apskaičiuotina taip: 28,09 Eur * 27,58 ktm (ML-I) + 22,88 Eur * 6,82 ktm (PM-LP) + 22,88 Eur * 168,69 ktm (PM-SP) + 33,76 Eur * 5,66 ktm (PP-B) + 26,93 Eur * 11,35 ktm (PP-P) = 5 287,13 Eur / (559,85 ktm – 339,75 ktm) = 24,02 Eur. Vidutinių kainų skirtumas sudaro net 37,16 Eur (61,18 Eur – 24,02 Eur) už 1 ktm. Jeigu pjautinei medienai būtų priskirta taksavimo lapuose nurodyta padarinės medienos dalis (80,5 proc.), ji sudarytų 450,68 ktm (559,85 ktm * 80,5 proc.) arba 110,93 ktm (450,68 ktm – 339,75 ktm) daugiau, nei nurodo atsakovė. Ieškovams tenkanti dalis apskaičiuotina taip: 110,93 ktm / 1,9 ha * 0,49 ha = 28,61 ktm. Taikant kainų vidurkį gaunamas net 1 063,15 Eur (28,61 ktm * 37,16 Eur) skirtumas.

29.8. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovai, kurių sklypuose mediena buvo iškirsta, dėl atsakovės veiksmų neturėjo galimybės dalyvauti atliekant įvertinant medienos rūšį ir kokybę bei patikrinti atsakovės teikiamų duomenų objektyvumą. Be to, kaip minėta nutarties 26.1–26.4 punktuose, atsakovė nepateikė įrodymų, kurie leistų spręsti, kokia mediena buvo gauta iškirtus būtent ieškovams priklausančių sklypų dalis, taip pat objektyvių įrodymų, kurie leistų spręsti, kad į bylą pateiktose apvalios medienos priėmimo kortelėse yra užfiksuota visa biržėje iškirsta mediena.

29.9. Apibendrindama nutarties 29.4–29.8 punktuose nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija pažymi, kad vien atsakovės atliktų skaičiavimų spragų korekcija, net ir taikant pačios atsakovės pateiktus duomenis, lemia galimų atsakovės pajamų už neteisėtai iškirstą medieną padidėjimą iki 6 721,22 Eur, o dėl galimai neapskaitytos ar subjektyviai žemesnei kategorijai priskirtos medienos į atsakovės pateiktą skaičiavimą nebuvo įtraukta papildoma 1 321,24 Eur (258,09 Eur + 1 063,15 Eur) suma. Papildomai akcentuotina, kad, kaip minėta nutarties 19 punkte, bendras neteisėtai iškirstas Sklypo I, Sklypo II ir skiriamosios linijos plotas sudaro 5 210 m² (4 723 m² + 142 m² + 345 m²) arba 0,521 ha. Kitaip tariant, apskaičiuodama už neteisėtai iškirstą medieną gautas pajamas atsakovė neįvertino skiriamojoje juostoje iškirstos medienos vertės. Perskaičiuojant šiame punkte nurodytas pajamas už tokį plotą, pajamų suma išaugtų iki 7 146,44 Eur (6 721,22 Eur / 0,49 ha * 0,521 ha), t. y. papildomais 425,22 Eur (7 146,44 Eur – 6 721,22 Eur).

29.10. Kaip minėta nutarties 29.1 punkte, atsakovė 2020 m. sausio 29 d. prašyme nurodė turėjusi 3 255,68 Eur išlaidų, susijusių su medienos iškirtimu bei paruošimu ir miško atsodinimu. Pažymėtina, kad atsakovės pozicija dėl išlaidų dydžio nuolat keitėsi. Su atsiliepimu į patikslintą ieškinį pateiktame apskaičiavime nurodoma, kad išlaidos sudarė 2 366,70 Eur. Apeliacinės instancijos teismui 2019 m. gruodžio 13 d. teiktame prašyme atsakovė jau nurodė 2 820,52 Eur išlaidų sumą.

29.11. Teismui pasiūlius atsakovei pateikti išlaidas patvirtinančius dokumentus, atsakovė pateikė 2014 m. lapkričio 28 d. aktą Nr. 183, kuriame įtraukti darbai už 632,73 Lt arba 183,25 Eur (632,73 Lt / 3,4528), 2014 m. gruodžio 31 d. aktą Nr. 211, kuriame įtraukti darbai už 9 879,54 Lt arba 2 861,31 Eur (9 879,54 Lt / 3,4528). Bendra darbų vertė – 3 044,56 Eur. Ieškovų sklypams tenkanti dalis sudaro 785,18 Eur (3 044,56 Eur / 1,9 ha * 0,49 ha). Ši suma yra ženkliai mažesnė už atsakovės 2020 m. sausio 29 d. prašyme nurodomą 2 710,78 Eur medienos gamybos ir ištraukimo kainą, tenkančią ieškovams. Pažymėtina, kad klaidingą atsakovės skaičiavimą galėjo nulemti aplinkybė, kad atsakovė neįvertino valiutų pasikeitimo, t. y. fakto, kad aktuose sumos nurodytos litais, o ieškovų sklypams tenkanti išlaidų dalis skaičiuojama eurais. Tiek 2019 m. gruodžio 13 d., tiek ir 2020 m. sausio 29 d. prašymuose atsakovė akcentuoja 10 512,27 Eur išlaidų sumą, nors šiame punkte aptartuose aktuose nurodytų išlaidų suma sudaro būtent 10 512,27 Lt (632,73 Lt + 9 879,54 Lt). Be to, atsakovė pateikė ir 2015 m. balandžio 30 d. aktą Nr. 63, kuriame įtraukti su ginčo birže susiję atsodinimo darbai 424,64 Eur sumai. Ieškovų sklypams tenkanti dalis sudaro 109,51 Eur (424,64 Eur / 1,9 ha * 0,49 ha). Kaip matyti iš atsakovės 2020 m. sausio 29 d. prašyme pateiktų skaičiavimų, prie šios sumos pridėjus PVM, gaunama 132,49 Eur išlaidų suma. Kitų darbų atlikimą patvirtinančių įrodymų atsakovė nepateikė. Jeigu pirmosios instancijos teismui teiktuose skaičiavimuose atsakovė buvo nurodžiusi 448,78 Eur sodinukų, skirtų ieškovų sklypams, kainą, 2020 m. sausio 29 d. prašyme ši suma sumažinta iki 412,41 Eur. Bendra išlaidų suma sudaro 1 330,08 Eur (785,18 Eur + 132,49 Eur + 412,41 Eur). Įrodymų, patvirtinančių kitokias išlaidas, byloje nėra.

29.12. Kaip minėta nutarties 29.1 punkte, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad žalos dydis sudaro 5 641,60 Eur. Nutarties 29.4 ir 29.9 punktuose nurodyta, kad vien įvertinus atsakovės pateiktus duomenis apie medienos kainas ir panaudojus juos pačios atsakovės pirmosios instancijos teismui teiktiems skaičiavimams, gaunama 6 721,22 Eur pajamų suma. Atėmus iš šios sumos nutarties 29.11 punkte apskaičiuotą 1 330,08 Eur išlaidų sumą, gaunama 5 391,14 Eur (6 721,22 Eur – 1 330,08 Eur) suma, kuri yra vos 250,46 Eur (5 641,60 Eur – 5 391,14 Eur) mažesnė už teismo apskaičiuotąją. Be to, kaip minėta nutarties 29.9 punkte, apskaičiuojant nurodytą pajamų sumą nebuvo įvertinta aplinkybė, kad medžiai buvo iškirsti ir neteisingai užfiksuotoje sklypų skiriamojoje juostoje (papildoma 425,22 Eur pajamų suma), dėl galimai neapskaitytos ar subjektyviai žemesnei kategorijai priskirtos medienos į atsakovės pateiktą skaičiavimą nebuvo įtraukta papildoma 1 321,24 Eur suma.

30. Apibendrindama nutarties 29 punkte nurodytų aplinkybių visumą teisėjų kolegija sprendžia, kad net ir atsakovės nurodytos metodikos taikymas žalos dydžiui apskaičiuoti patvirtina ieškovų nurodyto ir pirmosios instancijos teismo apskaičiuoto žalos dydžio pagrįstumą. Dėl nurodytos priežasties abejoti žalos, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, ir jos dydžio pagrįstumu nėra pagrindo.

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad nustatęs žalos dydį pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 6.253 straipsnio 5 dalimi, ieškovams priteistiną sumą sumažino 30 proc. skundžiamame sprendime akcentavęs, jog ieškovai nesielgė atidžiai ir rūpestingai. Kitaip tariant, teismas sprendė, kad egzistuoja abiejų šalių kaltė dėl žalos atsiradimo, todėl dalis atsakomybės tenka patiems ieškovams. Įvertinusi šį argumentą teisėjų kolegija pažymi keletą reikšmingų aplinkybių:

31.1. Vadovaujantis CK 6.248 straipsnio 1 dalimi, neteisėtus veiksmus atlikusio asmens kaltė yra preziumuojama, todėl atsakovei tenka pareiga įrodyti, kad žala ar jos dalis atsirado ne dėl neteisėto veiksmo, bet dėl netinkamo pačių ieškovų elgesio (CK 6.253 straipsnio 5 dalis).

31.2. Kaip minėta nutarties 22 punkte, atsakovė pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkte įtvirtintą pareigą vykdant ūkinę ir kitą veiklą savo naudojamuose žemės sklypuose nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Vien faktas, kad buvo iškirstas miškas gretimuose žemės sklypuose, pats savaime, nepriklausomai nuo tokį faktą sąlygojusių priežasčių, patvirtina nurodytos pareigos pažeidimą. Atsakovės nurodoma aplinkybė, kad pažeidimo faktas išaiškėjo jau po to, kai kirtimo darbai buvo atlikti, kadastrinių duomenų patikslinimo metu, jog atsakovė buvo gavusi leidimą kirsti mišką, negali būti vertinama kaip paneigianti atsakovės kaltę. Miško kirtimo darbai buvo vykdomi nesant nustatytų tikslių sklypų ribų, vadovaujantis preliminariais matavimais. Be to, vien faktas, kad atsakovė iškirto skiriamąją liniją, atskleidžia, kad sklypai nebuvo tvarkomi taip, jog jų riba būtų aiškiai išryškinta. Reikšminga teisėjų kolegija pripažįsta ir aplinkybę, kad atsakovė nei planų vykdyti darbus, nei pačių darbų su ieškovais nederino, t. y. kertamos biržės ribas nustatė vienašališkai. Šios aplinkybės aiškiai parodo atsakovės darbuotojų nerūpestingumą. Pažymėtina, kad, vadovaujantis CK 6.248 straipsnio 2–3 dalimis, civilinei atsakomybei taikyti nebūtina tyčinė kaltės forma, pakanka ir neatsargumo, kuris pasireiškia nerūpestingu ir neapdairiu elgesiu.

31.3. Šiuo aspektu papildomai akcentuotina ir tai, kad, kaip teisingai nurodo ieškovai, atsakovė yra juridinis asmuo, veiklą vykdantis būtent miškininkystės srityje. Kitaip tariant, miško kirtimas ir miško paskirties sklypų tvarkymas atsakovei nebuvo vienkartinis veiksmais, tai nuolatinė atsakovės veikla. Subjektui, kuris yra savo srities profesionalas, taikomi aukštesni rūpestingumo ir apdairumo standartai, jo netinkamas elgesys negali būti vertinamas kaip nepatyrimo nulemta klaida.

31.4. Kartu nutarties 31.2 punkte nurodytos aplinkybės paneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad pačių ieškovų veiksmai (neveikimas) prisidėjo prie žalos atsiradimo, pagrįstumą. Jeigu skiriamosios linijos neiškirtimas kėlė abejonių dėl sklypų ribų, atsakovė negalėjo pradėti darbų prieš tai neatlikusi kadastrinių matavimų, nesuderinusi sklypų ribų su ieškovais. Atsakovė veiksmų ėmėsi vienašališkai, t. y. skiriamosios linijos nesutvarkymas jai nebuvo kliūtis imtis miško kirtimo darbų. Tokiu būdu atsakovė prisiėmė riziką, kad gali būti iškirstas kitiems asmenims priklausantis miškas, už ką ir prašoma taikyti civilinę atsakomybę.

31.5. Nors atsakovė akcentuoja, kad ieškovai dalyvavo atsakovei 2015 m. pabaigoje atliekant atsakovės sklypo kadastrinius matavimus ir pritarė sklypų riboms, ši aplinkybė nėra niekuo susijusi su tarp šalių kilusiu ginču dėl žalos atlyginimo priteisimo, kadangi atliekant kadastrinius matavimus miškas jau buvo iškirstas, žala jau buvo padaryta, atsakovė tik nepagrįstai siekė taip savo naudai pakoreguoti sklypų ribas, kad visas iškirstas plotas, įskaitant ir tą, kuris nuosavybės teise priklauso ieškovams, patektų į atsakovės valdomą sklypą. Net jeigu ieškovai būtų iš karto išreiškę nesutikimą su atsakovės iniciatyva parengtais kadastrinių matavimų duomenimis, tai nebūtų pašalinę ar sumažinę žalos, kuri dar 2014 m. pabaigoje – 2015 m. pradžioje buvo padaryta neteisėtu miško iškirtimu.

31.6. Reikšminga teisėjų kolegija pripažįsta ir aplinkybę, kad žala nagrinėjamu atveju siejama su ieškovų negauta nauda, kurią gavo atsakovė. Net ir pripažinus, kad, tuo atveju, jeigu ieškovai patys anksčiau būtų iniciavę savo sklypų kadastrinių matavimų atlikimą ir sutvarkę sklypų skiriamąją liniją, egzistavo galimybė žalos išvengti, dėl šios aplinkybės atsakovė negali nepagrįstai praturtėti ieškovų sąskaita. Kitaip tariant, mišri kaltės forma, įtvirtinta CK 6.253 straipsnio 5 dalyje, iš esmės sietina su situacija, kai neteisėtus veiksmus padaręs asmuo pats dėl jų negauna naudos, o nukentėjusysis elgėsi netinkamai, dėl ko žalos dydis dar labiau padidėjo. Kai žala yra siejama su neteisėtus veiksmus atlikusio asmens gauta nauda, ne tik nėra pagrindo spręsti, kad žalos dydį nulėmė nukentėjusiojo veiksmai, bet ir atlygintinos žalos dydžio mažinimas iš esmės reiškia, jog nukentėjusiesiems nebus kompensuota visa žala, o savo neteisėtais veiksmais žalos padaręs asmuo iš tokių veiksmų gaus naudos, t. y. jam liks dalis gautų pajamų.

32. Nurodytų aplinkybių visumą teisėjų kolegija vertina tiek kaip pagrindą atmesti atsakovės apeliacinį skundą konstatavus, kad egzistuoja visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, tiek ir kaip pagrindą tenkinti ieškovų apeliacinio skundo reikalavimą panaikinti skundžiamo sprendimo dalį dėl atlygintinos žalos dydžio sumažinimo 30 proc.

Dėl procesinės bylos baigties

33. Atsakovės apeliacinį skundą atmetusi, o ieškovų skundą patenkinusi, teisėjų kolegija keičia pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškovui G. B. priteistiną žalos atlyginimo sumą padidindama iki 2 615,80 Eur, kitiems ieškovams – iki 605,16 Eur.

34. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas V. A. B. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme turėjo 932 Eur išlaidų (sumokėjo 132 Eur žyminio mokesčio ir turėjo 800 Eur atstovavimo išlaidų). Skirstydamas šią sumą teismas ją taip pat sumažino 30 proc. iki 652,40 Eur. Pripažinus, kad toks mažinimas buvo nepagrįstas, V. A. B. priteistina bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma didintina iki 932 Eur.

35. Be to, ieškovų pateiktame apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas be pagrindo nepriėmė papildomas 200 Eur išlaidas sklypų plano, skirto teismui, parengimui patvirtinančių dokumentų. Kad atsisakymas priimti šiuos dokumentus į bylą buvo nepagrįstas, konstatuota nutarties 17 punkte. Kartu sutiktina su ieškovų argumentais, kad išlaidos buvo susijusios su dokumentų bylai rengimu, poreikis juos teikti atsirado dėl atsakovės nesutikimo su sklypų ribomis bei siekio išvengti civilinės atsakomybės taikymo. Teismui 2019 m. gegužės 28 d. posėdžio metu dokumentus atsisakius priimti, jie buvo pakartotinai pateikti su 2019 m. gegužės 29 d. skundu, pasirašyti elektroniniu parašu, o taip pat su apeliaciniu skundu. Vien aplinkybė, kad ant mokėjimo dokumentų ir kasos pajamų orderio kvito nėra antspaudo, savaime nepaneigia šių dokumentų autentiškumo, o kartu ir juose užfiksuotų ieškovo G. B. išlaidų realumo. Nurodytos aplinkybės pripažintinos pagrindu papildomai iš atsakovės priteisti 200 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimą ieškovui G. B..

36. Ieškovų apeliacinį skundą patenkinus, iš atsakovės ieškovui V. A. B. priteistinas jo už apeliacinį skundą sumokėtas 38 Eur žyminis mokestis.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovės apeliacinį skundą atmesti.

Ieškovų apeliacinį skundą patenkinti.

Alytaus apylinkės teismo 2019 m. birželio 25 d. sprendimą pakeisti.

Ieškovui G. B. iš atsakovės valstybės įmonės Valstybinės miškų urėdijos priteistą žalos atlyginimo sumą bei sumą, už kurią skaičiuojamos procesinės palūkanos, padidinti nuo 1 831,06 Eur iki 2 615,80 Eur.

Ieškovams V. A. B., V. L. J., J. K. A., J. R. B., G. J. iš atsakovės valstybės įmonės Valstybinės miškų urėdijos priteistą žalos atlyginimo sumą bei sumą, už kurią skaičiuojamos procesinės palūkanos, padidinti nuo 423,61 Eur iki 605,16 Eur kiekvienam ieškovui.

Papildomai priteisti ieškovui G. B. iš atsakovės valstybės įmonės Valstybinės miškų urėdijos 200 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimą.

Kitą Alytaus apylinkės teismo 2019 m. birželio 25 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui V. A. B. iš atsakovės valstybės įmonės Valstybinės miškų urėdijos 38 Eur už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Marius BartninkasNijolia IndreikienėIzolda Nėnienė