Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės ir Jolitos Cirulienės, sekretoriaujant Agnei Pučinskaitei, dalyvaujant ieškovui T. E., jo atstovei adv. D.Peckutei, atsakovei B. E., jos atstovei adv. M.Vietaitei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo T. E. ir atsakovės B. E. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-00728-52/2008 pagal T. E. ieškinį atsakovei B. E., tretiesiems asmenims Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, akcinei bendrovei bankui „Hansabankas“ dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo ir santuokinio turto padalijimo, atsakovės priešieškinį dėl santuokinio turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Apeliacinius skundus pateikė abi šalys.

Nepagrįstai spręsta, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovė ilgą laiką neturėjo savarankiškų darbo pajamų, ieškovas vienas išlaikė šeimą.

Nepagrįstai atmestas ieškovo reikalavimas nustatyti, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2006 m. spalio 15 d., kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi. CK 3.67 straipsnis taikytinas ne tik sutuoktinių teisėms, bet ir jų pareigoms. Ieškovas vienas vykdė įsipareigojimus pagal 2006 m. vasario 20 d. kredito sutartį Nr. 06-010095-FA, atsakovė paskolos grąžinimu nesirūpino, todėl neteisingas teismo motyvas, kad nuo 2006 m. spalio 1 d. iki 2008 m. balandžio 12 d. jis vykdė šeimynines pareigas, nors šeima faktiškai iširo jau 2006 m. spalio 1 d. Atsakovė vilkino santuokos nutraukimo bylą, jos prašymu teismas paskyrė net keturių mėnesių laiką susitaikyti, nors ieškovas su tuo nesutiko.

Neteisingai atmestas reikalavimas priteisti iš atsakovės 3000 Lt dydžio išlaikymo nepilnametei dukrai įsiskolinimą, motyvuojant tuo, kad ji pagal išgales prisidėjo prie dukters I. išlaikymo, pirko jai rūbus, duodavo pinigų. Atsakovė niekur nedirba, darbo pajamų neturi. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų apie pajamas, iš kurių būtų galėjusi pirkti dukrai rūbus bei duoti pinigų asmeniniams poreikiams tenkinti.

Nustatant atsakovei teisę net vienerius metus nuo teismo sprendimo įsigaliojimo gyventi namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), neatsižvelgta į aplinkybes, jog šiam gyvenamajam namui reikalingas skubus remontas. Teismo sprendimu neužkertamas kelias kilti konfliktams tarp buvusių sutuoktinių, nes ieškovas namo remonto negalės atlikti. Atsakovė, neturėdama lėšų, jo nedarys. Ieškovui pradėjus daryti namo kapitalinį remontą, atsakovei bus ribojama teisė juo naudotis. Šis namas buvo pirktas, siekiant sudaryti tinkamas gyvenimo sąlygas dukrai. Atsakovei priteistas turtas yra didesnės vertės, ji gali jį parduoti ir įgyti kitą būstą, kuris atitiktų jos poreikius.

Prašo skundžiamą sprendimo dalį panaikinti, priimti naują sprendimą ir nutraukti šalių santuoką dėl atsakovės kaltės; priteisti iš atsakovės dukros I. E., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui 3000 Lt įsiskolinimą; nustatyti, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2006 m. spalio 15 d., kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi; priteisti iš atsakovės ieškovui 43721,55 Lt kompensaciją už paskolą, kurią ieškovas sumokės AB bankui „Hansabankas“ pagal 2006 m. vasario 20 d. kredito sutartį Nr. 06-010095-FA po santuokos nutraukimo, 9200,53 Lt kompensaciją už paskolą ir metines palūkanas, kurias sumokėjo ieškovas nuo 2006 m. spalio 1 d. iki 2008 m. balandžio 12 d. AB bankui „Hansabankas" pagal 2006 m. vasario 20 d. kredito sutartį Nr. 06-010095-FA; nustatyti uzufruktą atsakovei gyventi gyvenamajame name 1A1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su priklausiniais ir naudotis žemės sklypu, esančiais (duomenys neskelbtini) šešis mėnesius po sprendimo nutraukti santuoką įsigaliojimo; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Neteisinga teismo išvada, kad namų valda, esanti (duomenys neskelbtini), yra reikalingesnė ieškovui ir jos priteisimu bus užtikrintos su ieškovu liekančios gyventi nepilnametės dukros I. E. tinkamos gyvenimo sąlygos. Neatsižvelgta į aplinkybes, jog dukra yra gimusi (duomenys neskelbtini), todėl (duomenys neskelbtini) taps pilnametė ir pati galės pasirinkti savo gyvenamąją vietą. Nevertinta, kad ši namų valda buvo įsigyta 2003 m. birželio 11 d., joje šeima negyveno. Gyvenamasis namas buvo naudojamas tik poilsiui, atsakovė jame apsigyveno 2006 m. spalio mėn., ieškovui pareikalavus išsikraustyti iš šeimos gyvenamojo būsto - ieškovui priklausančios dalies gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kurios gyvenamojo ploto pakako visai keturių asmenų šeimai. Gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), reikalingas remontas, tam buvo paimtas 110760 Lt kreditas, kurį ieškovas išnaudojo savo asmeniniams tikslams. Aplinkybę, jog pastarasis gyvenamasis namas ieškovui nėra būtinas apsigyvenimui, netiesiogiai patvirtina tai, kad pirminiame 2007 m. gegužės 28 d. ieškinyje ieškovas prašė šį namą priteisti atsakovei. Teismo išvada, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra prastos būklės, nepagrįsta nei dokumentiniais įrodymais, nei faktinėmis aplinkybėmis. Paskola buvo imama ne šio, o (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo remontui, todėl darytina išvada, kad prastesnės būklės yra pastarasis gyvenamasis namas. Sprendimu neužtikrinama šalių interesų pusiausvyra, nes pagal teismo parinktą turto padalijimo būdą ieškovas turės du būstus, o atsakovė lieka be gyvenamosios patalpos.

Nepagrįsta prielaida, kad atsakovė gyvenamąją patalpą galės įsigyti, pardavusi jai paskirtus du žemės sklypus. Šiuo metu prekyba nekilnojamuoju turtu yra sustojusi, neaišku, kada žemės sklypus pavyks parduoti.

Neteisingai spręsta, kad atsakovės reikalavimas priteisti kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą atmestinas dėl jai atitenkančios didesnės vertės turto. Atsakovei atitenkančio turto vertė negali būti susijusi su ieškovo neteisėtais veiksmais iki santuokos nutraukimo. 110760 Lt tikslinis kreditas buvo paimtas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), remontui. Lėšos pervestos į ieškovo sąskaitą. Gyvenamojo namo remontas nebuvo atliekamas, pinigai panaudoti ne šeimos, o asmeninėms ieškovo reikmėms. Aplinkybės dėl neva vykdyto namo remonto nebuvo pagrįstos rašytiniais įrodymais. Aplinkybę, jog ieškovas vienasmeniškai disponuoja pagal 2006 m. vasario 20 d. kredito sutartį Nr. 06-010095-FA suteiktu kreditu, jis patvirtino 2008 m. birželio 19 d. teismo posėdyje.

Prašo pakeisti sprendimo dalį dėl santuokinio turto padalijimo, atsakovei priteisiant 182968 Lt vertės gyvenamąjį namą 1A1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą 2I1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), šiltnamį 3Š1g (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), stoginę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 0,1599 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), 310000 Lt vertės 0,1825 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), 1000 Lt vertės automobilį BMW 320 (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), ieškovui priteisiant 282 Lt vertės 0,0840 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), 379000 Lt vertės 0,1825 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), 286000 Lt vertės 0,1678 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), 20000 Lt vertės automobilį BMW 735 (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)); priteisti atsakovei iš ieškovo 55380 Lt kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą ir bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinės bylos nagrinėjimo metu šalys ir jų atstovai palaikė argumentus, išdėstytus savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, atsakovės apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal apeliaciniuose skunduose nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus ir patikrinęs, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo aplinkybių, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis apie santuokos iširimą dėl abiejų sutuoktinių kaltės, CK 3.67 straipsnio antrojoje dalyje numatyto sutuoktinių gyvenimo skyrium turtinių teisinių pasekmių netaikymo, pagrindo priteisti išlaikymo įsiskolinimą nebuvimo.

Atsakovės nesirūpinimą šeimos gerove ieškovas laiko aplinkybę, kad atsakovė ilgą laiką neturėjo savarankiškų darbo pajamų, o jos kaltės dėl šeimos iširimo įrodymu – nepilnametės dukters pasirinkimą gyventi su tėvu. Teisėjų kolegija mano, kad šių aplinkybių apylinkės teismas pagrįstai nepripažino atsakovės kalte dėl šeimos iširimo.

Ieškovas nenuginčijo atsakovės paaiškinimų, kad ne dėl savo, o būtent dėl šeimos gerovės ji atsisakė gerai apmokamo darbo ir trylika metų augino vaikus, rūpinosi jais, taip pat rūpinosi šeimos gyvenimu bei buitimi, slaugė tame pačiame name gyvenusius ligotus ieškovo tėvus. Jos paaiškinimą apie profesinės kvalifikacijos praradimą ir nesėkmingus bandymus įsidarbinti iš dalies patvirtina ir ieškovo pateikta pažyma iš Kauno darbo biržos t. 3 b.l. 12-13. Atsakovė nurodė, kad, gyvenant kartu su T. E., nuolat siekė darnos šeimoje, tarpusavio supratimo, tačiau po paskutiniojo iš jo tėvų mirties 2006 metais vyrui pasidarė nebereikalinga. Jo būdas - moters žeminimas, nesiskaitymas, akivaizdžiai demonstruojama neištikimybė, reikalavimas nedirbti ir rūpintis tik namais ( gyvenant skyrium, pradėjusi lankyti kompiuterių kursus, tačiau vyras jų metimą iškėlė kaip grįžimo į bendrus namus sąlygą) - tapo nepakeliamas. Ieškovas, pakeitęs namo durų užraktą, privertė ją nuo 2006 m. spalio 10 d. išsikelti gyventi į būstą (duomenys neskelbtini). Vertindamas atsakovės veiksmus, teisinėmis priemonėmis nesiekiant susigrąžinti teisę gyventi šeimos būste, apygardos teismas nelaiko jų atsakovės kaltės dėl šeimos palikimo įrodymu. Nors bylos nagrinėjimo metu ieškovas teigė apie savo siekį išsaugoti tvirtą šeimą ir šių pastangų ignoravimą iš atsakovės pusės, atsakovės teiginius apie tai, jog jos indėlis į šeimos gerovės puoselėjimą sutuoktinio buvo visiškai nevertinamas, patvirtina jo paaiškinimai apeliacinės instancijos teisme. Ieškovas nurodė, kad vaikus gali auginti ir tarnaitė, o pirmajame namo aukšte gyvenusių tėvų priežiūra ištisai nevyko. Atsakovė rūpinosi jų sveikata, tačiau tai nebuvo kompleksinė slauga. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas savo darbu visiškai užtikrino šeimos materialinę gerovę, ieškovės rūpinimasis vaikais, ligotais vyro tėvais ir namų ūkiu nelaikytinas sutuoktinės pareigų nevykdymu. Iš ieškovo paaiškinimų spręstina, kad iš šeimos būsto atsakovė išsikėlė ne vengdama pastarųjų pareigų vykdymo, o priversta susiklosčiusių aplinkybių bei siekdama išsaugoti žmogiškąjį orumą. Esant tokiai situacijai, teismo manymu, atsakovė siekis teisinėmis priemonėmis atstatyti pažeistą teisę naudotis šeimos būstu būtų būtinas dėl vaiko mažametystės, jo nesaugumo, netinkamų tėvo pareigų vykdymo ar panašių aplinkybių, sukėlusių grėsmę tinkamam vaiko vystymuisi. Pastarųjų aplinkybių nėra. Šalių sūnui tuo metu buvo 23 metai. Atsakovė teigia, kad su dukra bendravusi ir tebebendraujanti, jai duodanti pinigų, kuriuos uždirbanti valydama namus ir remiama artimųjų. Esant aukščiau nurodytajai situacijai nelaikytina, kad, išsikeldama iš šeimos būsto, atsakovė pažeidė sutuoktinės pareigas, nustojo rūpintis nepilnamečiu vaiku, o pastarojo pasirinkimas gyventi su tėvu ( dėl šios aplinkybės tarp šalių ginčo nėra) neįrodo atsakovės kaltės dėl šeimos iširimo. Atsakovė teigia, kad šiuo atveju dukra pasirinko geresnę materialinę padėtį ( iš bylos duomenų matyti, kad netoli šeimos būsto yra ir šalių dukters lankoma gimnazija). Visos šios aplinkybės yra ne šeimos iširimo priežastis, o šalių šeiminių santykių pasekmė, todėl apylinkės teismas tinkamai įvertino įrodymus, pritaikė materialinės teisės normą ir pagrįstai pripažino abiejų sutuoktinių kaltę dėl šeimos iširimo (CK 3.61 str. 2 d.).

Teisingai atmestas ieškovo reikalavimas nustatyti, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2006 m. spalio 15 d., kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi. Nors nuo šios datos šalys gyveno atskiruose būstuose, atsakovė rūpinosi šeimos turtu (duomenys neskelbtini) ( prižiūrėjo gyvenamąjį namą bei jo priklausinius, mokėjo mokesčius), nuolat matydavosi ir bendraudavo su nepilnamete dukra I. Ieškovas teigia, kad, gyvendamas su dukra, rūpinosi kitu sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu turtu, mokėjo kredito įmokas AB bankas „Hansa bankas“ pagal kredito sutartį Nr. 06-010095-FA. Nuo gyvenimo skyrium pradžios šalys neįgijo jokių naujų turtinių ar neturtinių teisių. Sutuoktiniai bandė išsaugoti santuoką ( 2007 m. rugsėjo 14 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi buvo nustatytas 4 mėn. terminas susitaikyti). Nors ieškovas laiko tai atsakovės bandymu vilkinti bylą, apeliacinės instancijos teisme pripažino, kad šalys niekada nebuvo susipykę iki tokio lygio, jog būtų netekę vilties susitaikyti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad net pradėjus nuo 2006 m. spalio mėn. gyventi skyrium, šalių kaip sutuoktinių bendrų šeimyninių reikalų tvarkymas visiškai nenutrūko. Tuo vadovaudamasis pagrįstai atmetė CK 3.67 str. 2 d. nuostatomis grindžiamą ieškovo reikalavimą nustatyti, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2006 m. spalio mėnesio.

Su pastarąja aplinkybe susijusi ieškovo teisė reikalauti iš atsakovės nepilnametės dukters išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Ši teisė atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Pareiga įrodyti, kad nuo gyvenimo skyrium pradžios atsakovė neteikė išlaikymo nepilnametei dukrai, tenka reikalavimą reiškiančiam ieškovui ( CPK 178 str.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas nepateikė įrodymų, neabejotinai patvirtinančių, jog B. E. nuo 2006 m. spalio mėn. iki kreipimosi į teismą dienos neteikė nepilnametei dukrai išlaikymo. Atsakovė teismo posėdyje nurodė nuolat susitikinėjanti su dukra, jos prašymu perkanti drabužius bei pagal išgales duodanti pinigų asmeniniams poreikiams tenkinti (T. 2, b.l. 103-110). Nedirbdama pagal darbo sutartį, pragyvendama iš atsitiktinių uždarbių bei giminių paramos, išlaikymo teikimo aplinkybės atsakovė negali įrodyti rašytiniais įrodymais. Atsižvelgiant šias aplinkybes bei tai, kad ieškovas nepateikė atsakovės paaiškinimus paneigiančių įrodymų (neprašė apklausti dukters liudytoja teismo posėdyje), šio jo ieškininio reikalavimo pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino.

Apygardos teismas konstatuoja, jog, nuspręsdamas dėl šalių bendrąja jungtine nuosavybe esančio gyvenamojo namo paskyrimo ieškovui, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimą reglamentuojančias materialinės teisės normas ir įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą nustatančias procesinės teisės normas (CPK 320, 176, 185 straipsniai, 329 straipsnio pirmoji dalis, 330 straipsnis).

Reglamentuodamas turto, kuris yra bendroji jungtinės sutuoktinių nuosavybė, padalijimą įstatymų leidėjas įtvirtino, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiems sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.117 straipsnio pirmoji dalis, 3.127 straipsnio trečioji dalis).

Teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl šalių bendrąja jungtine nuosavybe esančio gyvenamojo namo paskyrimo ieškovui, atsakovei paskiriant du žemės sklypus bei suteikiant teisę vienerius metus naudotis gyventi ieškovui paskirtuoju būstu, CK 3.127 straipsnio trečiosios dalies nuostatas pritaikė netinkamai.

(duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo su priklausiniais bei žemės sklypu paskyrimą ieškovui apylinkės teismas motyvavo vien tuo, kad po santuokos nutraukimo kartu su ieškovu lieka gyventi šalių nepilnametė duktė.

Formuodamas teismų praktiką, taikant CK 3.127 straipsnio trečiosios dalies nuostatas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisako, kad nepilnamečio vaiko interesus teismas privalo įvertinti tiek spręsdamas, ar neturi būti nukrypta nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, tiek ir nustatydamas bendro turto padalijimo būdą. Nukrypimas nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių principo, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus ir tuo pagrindu skiriant tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, didesnę turto dalį, pateisinama jam tenkančia didesne našta, auginant ir ugdant šalių nepilnamečius vaikus, tačiau vaikų interesai nesuteikia absoliutaus turtinio prioriteto. Įstatymų leidėjas vaikų interesus, kaip pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nustatė atsižvelgdamas į būtinybę nepažeisti pagrindinės vaiko teisės – teisės į gyvenimo sąlygas, kurios būtinos jo fiziniam, protiniam ir socialiniam vystymuisi. Pažymima, kad, dalijant sutuoktinių bendrą turtą, yra sprendžiami tėvų, bet ne vaiko turtiniai klausimai.

Priteisdamas ginčo namą ieškovui, pirmosios instancijos teismas nekonkretizavo nepilnamečio vaiko interesų, kurių užtikrinimui taiko ginčijamą turto padalijimo principą.

Ieškovas su dukra gyvena ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančioje 1964 m. pastatyto dviejų aukštų namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalyje. Pagal 2006 m. gruodžio 22 d. paveldėjimo teisės liudijimą ieškovas turi 6325/1000 šio namo ir 498/593 prie jo esančio žemės sklypo dalis, ieškovo brolis S. E. - likusią šių daiktų nuosavybės dalį. Ieškovo teiginys, kad šis namas yra prastesnės būklės, nei sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe esantis namas (duomenys neskelbtini), nesudaro pakankamo pagrindo spręsti apie vaiko interesų pažeidimą, negalint gyventi (duomenys neskelbtini) esančiame name. Nuolatiniu E. šeimos gyvenamuoju būstu visą laiką buvo ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini)e esantis namas. Prie ieškovo apeliacinio skundo pateiktas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas neįrodo, jog (duomenys neskelbtini) esantis namas dėl savo būklės ( einamojo remonto reikalingumo) nėra tinkamas gyventi. Šią aplinkybę paneigia nuolatinio gyvenimo name faktas, paskolos ne šio, o (duomenys neskelbtini) esančio namo remontui paėmimas, pastarojo namo naudojimas šeimos poilsio reikmėms. Iš namo plano taip pat negalima daryti išvados apie gyvenamosios erdvės trūkumą. Šalių dukra lanko vienuoliktąją (duomenys neskelbtini) gimnazijos, esančios nuolatinės gyvenamosios vietos rajone, klasę. Nelogiška manyti, kad, (duomenys neskelbtini) esantį gyvenamąjį namą dėl jos interesų paskyrus ieškovui, šiuos interesus labiau užtikrins gyvenimas (duomenys neskelbtini) toli nuo mokyklos. Svarbi aplinkybė yra ir ta, kad I. E. taps pilnamete (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų apie tokius jos santykius su motina, dėl kurių po tėvų santuokos nutraukimo ji negalėtų naudotis (duomenys neskelbtini) esančiu namu. Visos šios aplinkybės rodo, kad ginčo gyvenamojo namo paskyrimo ieškovui motyvacija nepilnamečio vaiko interesais nėra pagrįsta konkrečių vaiko interesų užtikrinimo būtinybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2008).

Nesant realaus poreikio atsižvelgti į nepilnamečio vaiko interesus, sprendžiant aptariamo turto padalijimo klausimą, (duomenys neskelbtini) esantis namas su priklausiniais dalintinas, atsižvelgiant į kitus CK 3.127 straipsnio antrojoje dalyje nustatytus turto padalijimo principus. Tarp šalių nėra ginčo dėl teismo sprendimu nustatytos šio turto vertės ir aplinkybės, kad jo padalijimas natūra nepageidautinas.

Atsižvelgiant į tai, kad aptariamas nekilnojamasis turtas pirmiausiai skirtas užtikrinti asmens teisę į gyvenamąjį būstą, kad būstas (duomenys neskelbtini) atsakovei yra vienintelis, ji juo naudojasi ir prižiūri daugiau nei dvejus metus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog minimas namas atsakovei yra reikalingesnis, nei ieškovui. Bylos nagrinėjimo metu egzistuojant konkrečiai aplinkybei – globaliai ekonominei krizei, neįmanoma realiai apskaičiuoti, ar per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo du žemės sklypus bus įmanoma parduoti, tai padaryti už kainą, kuri garantuos gyvenamojo būsto įsigijimą, bei tokį būstą įsigyti. Apygardos teismas laiko, kad apeliacine tvarka revizuojama teismo sprendimo dalis neužtikrina tinkamo bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo bei savo pobūdžiu ateityje gali sukelti naujus šalių ginčus.

Ieškovo argumentus apie atsakovės nesinaudojimą jo sutikimu paskirtus žemės sklypus parduoti, neįsiteisėjus teismo sprendimui, teisėjų kolegija vertina kaip siekimą įgyvendinti savo teises, nesilaikant įstatymų, pažeidžiant kito asmens teises ginti teisėtus savo interesus. Nors dviejų žemės sklypų nuosavybės teisė yra šalių turtinių interesų garantija, tačiau nagrinėjamu atveju ji labiau apsaugotų ne atsakovės, o ieškovo, turinčio asmeninės nuosavybės teise priklausantį būstą, materialines subjektines teises. Ieškovo pateiktos neįgalumo ir darbingumo komisijos tarnybos 2008 m. spalio 28 d. išvados dėl darbo pobūdžio ir sąlygų teisėjų kolegija nelaiko įrodymu, pagrindžiančiu didesnį ginčo namo reikalingumą. Ji skirta darbo aplinkos parinkimui. Neįgaliojo pažymėjimas pagrindžia, kad iki 2009 m. spalio 22 d. ieškovas yra iš dalies darbingas ( netekęs 40 procentų darbingumo). Minimi duomenys nėra tokią ieškovo sveikatos būklę pagrindžiantys įrodymai, dėl kurių ginčo turtas jam būtų labiau būtinas, nei atsakovei.

Atsakovė pagrįstai teigia, kad ginčo gyvenamojo namo ieškovui nebūtinumą netiesiogiai patvirtina ir tai, kad pirminiame ieškinyje šį namą jis prašė priteisti atsakovei.

Vadovaujantis išdėstytais argumentais, tenkintinas atsakovės apeliacinis skundas dėl turto padalijimo, jai priteisiant (duomenys neskelbtini) esantį gyvenamąjį namą su priklausiniais bei žemės sklypą.

Tarp šalių nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovei priteisto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir ieškovui priteisto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), todėl, atsakovei priteisus (duomenys neskelbtini) esantį gyvenamąjį namą su priklausiniais bei prie jo esantį žemės sklypą, nekeistina sprendimo dalis dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir automobilio BMW 320 priteisimo. Ieškovui priteistinas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), nekeičiant sprendimo dalies dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir automobilio BMW 735 priteisimo. Pagal šalių neginčijamą teismo sprendime nurodytą šio turto vertę ieškovui priteistino turto vertė yra 685282 Lt, atsakovei – 519494,00 Lt.

Spręsdamas dėl ieškovo pareigos iš asmeninių lėšų savarankiškai vykdyti 2006 m. vasario 20 d. kredito sutartyje nr. 06-010095-FA, sudarytoje su AB banku „Hansa bankas“, numatytas pareigas, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalims 110760,00 Lt dydžio kreditas 2006 m. vasario 20 d. buvo suteiktas gyvenant kartu remontuoti namui, esančiam (duomenys neskelbtini).

Apygardos teismui sutinkant su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad šalių gyvenimas skyrium nuo 2006 m. spalio mėnesio nesukėlė teisinių pasekmių sutuoktinių turtinėms teisėms, nėra pagrindo naikinti sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 9200,53 Lt dydžio kompensaciją už paskolą ir metines palūkanas, kurias jis sumokėjo AB bankui „Hansa bankas“ 2006 m. spalio 1 d. – 2008 m. balandžio 12 d. laikotarpiu, vykdydamas kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.

Ieškovo reikalavimą dėl priteisimo iš atsakovės 43721,55 Lt dydžio kompensacijos už paskolą ir metines palūkanas, kurias jis sumokės po santuokos nutraukimo AB bankui „Hansa bankas“ asmeniškai vykdydamas kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, pirmosios instancijos teismas atmetė laikydamas, kad 65200 Lt kredito dalis pagal ieškovo pateiktą sąmatą t. 2 b.l. 95 2005 m. balandžio – 2006 m. rugsėjo mėn. laikotarpiu buvo panaudota namo remontui. Ieškovas pripažino, kad likusia nepanaudota kredito dalimi disponavo ir toliau disponuoja pats. Atsižvelgdamas į šią aplinkybę bei tai, kad ieškovui priteistinas namas, kurio remontui kreditas buvo suteiktas, nusprendė netenkinti jo reikalavimo dėl piniginės kompensacijos už ateityje vykdytinos prievolės priteisimo.

Vertindamas aplinkybes dėl namo remontui skirto kredito panaudojimo ir su tuo susijusias šalių apeliaciniuose skunduose nurodomas tarpusavio pareigas, apygardos teismas sprendžia, kad paskolos grąžinimo prievolė turėtų būti vykdoma iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 str. 1 d. 5 punktas) ir santuokos nutraukimo atveju atsakovė privalėtų kompensuoti ieškovui pusę jam įvykdyti priteistos prievolės tuo atveju, jei paskola būtų panaudota bendriems šeimos interesams tenkinti.

Kredito suteikimas abiem šalims savaime nepatvirtina, jog ieškovas suteikė galimybę atsakovei pasinaudoti paskola bei pats visą paskolos sumą panaudojo šeimos interesams užtikrinti. Paskola buvo pervesta į asmeninę ieškovo banko sąskaitą. 2008 m. birželio 16 d. banko pažyma apie suteiktas paskolas t. 2 b.l. 94 ir kredito panaudojimo ataskaita t. 2 b.l. 96 pagrindžia, kad šeimos interesais buvo panaudota tik 28579,68 Lt jos dalis, skirta grąžinti 2005 m. rugpjūčio 3 d. šalims suteiktai vartojamajai paskolai nr. 05-090008-VA. Pusės šios paskolos dalies grąžinimas yra atsakovės pareiga. Kadangi 2006 m. spalio 1 d. - 2008 m. balandžio 12 d. laikotarpiu iš šeimos lėšų yra grąžinta jai tenkanti 9200,53 Lt paskolos dalis, ieškovui liko nekompensuota 5089,31 Lt grąžintos paskolos dalis ( 14289,84-9200,53). Ši suma ieškovui iš atsakovė nepriteistina atsižvelgiant į didesnę vertine išraiška ieškovui priteistino turto dalį.

Kitais šeimai suteiktos paskolos pinigais disponavęs ieškovas neįrodė, jog juos panaudojo sąmatoje t. 2 b.l. 95 nurodytiems namo remonto darbams. Šių aplinkybių, išskyrus sąmatoje nurodytą kuro namo šildymui pirkimą už 2200 Lt ( tai nepriskirtina remonto darbams), atsakovė nepripažino nei priešieškiniu, nei teismo posėdžio metu. Esant normaliems šeiminiams ryšiams, įrodymai apie bendro turto remonto darbus praktikoje nerenkami ir specialiai nesaugomi, tačiau, atsižvelgiant į paties ieškovo sudarytoje sąmatoje nurodytų darbų pobūdį, apimtį ir kainą ( namo rekonstrukcijos projektas, šildymo ir vandentiekio sistemos remontas, elektros tiekimo tinklo avarijos šalinimas, elektros tinklo remontas ir kt., įvairios statybinės medžiagos) negalima patikėti, kad visus minimus darbus ir medžiagų įsigijimą patvirtinančius dokumentus ieškovas tuoj pat prarado bei negali nors dalies nurodomų aplinkybių patvirtinti liudytojų parodymais, pastato techninės inventorizacijos duomenimis, kitais leistinais įrodymais, ar bent konkretizuoti darbus atlikusius įmonės ir asmenis ( CPK 178, 185 straipsniai). Paskolos tikslinio panaudojimo nebuvimą ieškovas faktiškai pripažįsta savo apeliacinio skundo argumentu dėl neleidimo ieškovei gyventi (duomenys neskelbtini) esančiame name metus laiko dėl skubaus šiam namui reikalingo remonto. Atsižvelgiant į jokių ieškovo teiginius apie paskolos panaudojimą namo remontui patvirtinančių duomenų nebuvimą bei jo pripažinimą, kad likusia dalimi kredito pinigų naudojosi savo nuožiūra, teisėjų kolegija daro išvadą apie tai, kad bendrai pasiskolintus pinigus, išskyrus paskolos sugrąžinimui skirtus 28579,68 Lt, ieškovas naudojo tikslams, nesusijusiems su bendro turto tvarkymu.

Atsakovė įrodė, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė sumažėjo ieškovo sunaudota paskolos dalimi, tačiau ši aplinkybė negali sukelti jos apeliaciniame skunde nurodomų teisinių pasekmių. Tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, ieškovas naudojo pasiskolintą turtą, kurį grąžinti įpareigotas asmeniškai. Teismo sprendimo dalis dėl ieškovo pareigos įvykdyti kredito grąžinimo prievolę nėra apeliacijos objektas.

Išdėstytų argumentų pagrindu sprendimas pakeistinas, priteisiant atsakovei natūra gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), šiltnamį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), stoginę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 0,1599 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini) (vertė – 208494,00 Lt), ieškovui - 0,1825 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) (vertė - 379000,00 Lt). Likusi sprendimo dalis nekeistina ( CPK 326 str. 1 d. 3 punktas).

Proporcingai patenkintai apeliacinio skundo daliai, atsakovei iš ieškovo priteistina žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, ir advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme dalis ( CPK 93 straipsnis). Atsakovės apeliacinio skundo dalykas (gyvenamasis namas ir prašyta priteisti kompensacija ) vertine išraiška sudaro 263874,00 Lt, patenkinta jo dalis – 208494,00 Lt ( 79 procentai). Atitinkamai priteistina 4900 Lt sumokėto žyminio mokesčio dalis sudaro 3871 Lt, 3500 Lt advokato pagalbos išlaidų – 2765 Lt.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovo apeliacinį skundą atmesti, atsakovės apeliacinį skundą iš dalies patenkinti.

Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 3 d. sprendimo dalį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, ją išdėstant taip:

Priteisti ieškovui T. E. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) natūra 0,1825 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) (vertė - 379000,00 Lt), 0,1678 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) (vertė – 286000,00 Lt); 0,0840 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) (vertė – 282,00 Lt); lengvąjį automobilį BMW 735, v/n (duomenys neskelbtini) (vertė – 20000,00 Lt).

Priteisti B. E. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) natūra gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), šiltnamį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), stoginę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 0,1599 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini) (vertė – 208494,00 Lt), 0,1825 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) (vertė – 310000,00 Lt); lengvąjį automobilį BMW 320, v/n (duomenys neskelbtini) (vertė – 1000,00 Lt).

Panaikinti sprendimo dalį, kuria atsakovei B. E. nustatyta teisė vienerius metus nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos gyventi gyvenamajame name (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini) bei naudotis jo priklausiniais.

Likusios sprendimo dalies nekeisti.

Priteisti iš ieškovo T. E. atsakovei B. E. 3871 ( tris tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt vieną) Lt žyminio mokesčio ir 2765( du tūkstančius septynis šimtus šešiasdešimt penkis) Lt advokato pagalbos išlaidų.