Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. balandžio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovų įstaigos Vyriausybės atstovo Vilniaus ir Alytaus apskrityse pareiškimą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas Vyriausybės atstovų įstaigos Vyriausybės atstovas Vilniaus ir Alytaus apskrityse (toliau – ir Vyriausybės atstovas) kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių (toliau – ir Administracija) įgyvendinti statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971, (toliau – ir STR) 105.1 papunkčio nuostatas ir atlikti nuo 2020 m. sausio 1 d. iki šiol nepatikrintų į sąrašą įtrauktų ypatingų statinių ir daugiabučių gyvenamųjų namų, kurių aukštingumas iki 5 aukštų imtinai, statinių naudojimo priežiūrą.

2. Pareiškime pareiškėjas nurodė šiuos pagrindinius argumentus ir faktines aplinkybes:

2.1. STR 104.1 papunktyje nurodyta, kad subjektas sudaro statinių, kurių naudojimo priežiūrą jis atliks, naudotojų sąrašą. STR 105.1 papunktyje nurodyta, kad ypatingųjų statinių, kurių požymiai apibrėžti statybos techniniame reglamente STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ ir daugiabučių gyvenamųjų namų, kurių aukštingumas iki 5 aukštų imtinai, statinių naudojimo priežiūra vietoje turi būti atliekama ne rečiau kaip vieną kartą per metus.

2.2. Administracija 2020 m. rugsėjo 2 d. raštu Nr. A51-109212/20 (3.3.2.1E-AD24) pateikė statinių naudotojų sąrašą (toliau – ir Sąrašas). Pagal Sąraše užfiksuotą informaciją nustatyta, kad dauguma į šį sąrašą įtrauktų statinių, atitinkančių STR 105.1 papunkčio reikalavimus, paskutinį kartą buvo patikrinti anksčiau nei prieš vienerius metus, o apie kai kurių statinių patikrinimą iš viso nėra duomenų.

2.3. Administracija nevykdo STR 105.1 papunktyje nustatytos pareigos – ne rečiau kaip vieną kartą per metus atlikti visų ypatingųjų statinių, kurių požymiai apibrėžti statybos techniniame reglamente STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ ir daugiabučių gyvenamųjų namų, kurių aukštingumas iki 5 aukštų imtinai, naudojimo priežiūrą.

2.4. Vyriausybės atstovas 2020 m. rugsėjo 16 d. reikalavimu Nr. (5.1)TR1-24 (toliau – ir Reikalavimas) pareikalavo, jog Administracija nedelsiant įgyvendintų STR 105.1 papunkčio nuostatas ir atliktų į sąrašą įtrauktų STR 105.1 papunktyje nurodytų statinių (t. y. ypatingų statinių ir daugiabučių gyvenamųjų namų, kurių aukštingumas iki 5 aukštų imtinai), kurių naudojimo priežiūra paskutinį kartą buvo atlikta seniau nei prieš vienerius metus, naudojimo priežiūrą. Administracijos pateiktais prašymais reikalavimo įvykdymo terminas buvo pratęstas iki 2023 m. gruodžio 29 d.

2.5. Administracija 2023 m. gruodžio 28 d. raštu pateikė informaciją apie Reikalavimo vykdymą. Šiuo metu į Sąrašą įrašyti 19 076 statiniai. Nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 28 d. buvo patikrinta 200 statinių. 2023 m. birželio 6 d. rašte buvo nurodyta, kad per pirmus 5 mėnesius buvo patikrinti 279 statiniai. Taigi, 2023 metais buvo patikrinti tik 479 statiniai iš 19 076 statinių. 2020 metais patikrinta 811 statinių, 2021 metais – 1 077 statiniai, 2022 metais – 530 statinių. Įvertinus į Sąrašą įrašytų statinių skaičių, akivaizdu, kad Reikalavimas yra įvykdytas tik iš dalies.

2.6. Nuo Reikalavimo pateikimo praėjo daugiau, kaip 3 metai, tačiau kaip matyti iš atsakovo 2023 m. gruodžio 28 d. rašte pateiktos informacijos, iki šiol yra patikrinta tik labai maža dalis į Sąrašą įtrauktų STR 105.1 papunktyje nurodytų statinių (t. y. ypatingų statinių ir daugiabučių gyvenamųjų namų, kurių aukštingumas iki 5 aukštų imtinai), kurių naudojimo priežiūra privalėjo būti atlikta kartą per metus, o nuo 2022 metų per metus patikrinamų statinių skaičius mažėjo.

2.7. Teisės aktai vienareikšmiškai ir imperatyviai įpareigoja visų statinių, atitinkančių STR 105.1 papunktyje nustatytus požymius, naudojimo priežiūrą atlikti kasmet, o iš atsakovo 2023 m. gruodžio 28 d. raštu pateiktos informacijos nustatyta, kad absoliučios daugumos statinių naudojimo priežiūra nebuvo atlikta nei 2023, nei 2022, nei 2021, nei 2020 metais, nei dar anksčiau. Taigi Administracijos veiksmų neatlikimas yra nepateisinamai ilgas ir laikytinas neveikimu.

3. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius atsiliepime į pareiškimą prašė bylą nutraukti ir pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą.

4. Atsiliepime atsakovas nurodė šiuos pagrindinius argumentus ir faktines aplinkybes:

4.1. Lietuvos savivaldybių asociacija 2016 m. rugsėjo 8 d. raštu Nr. (18)-SD-624 (dar iki STR, kuriuo patvirtinta ginčui aktuali 105.1 papunkčio nuostata) kreipėsi į Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją, nurodydama, be kita ko, kad savivaldybės neturi galimybių patikrinti vietoje kartą per metus visus ypatingus statinius bei daugiabučius gyvenamuosius namus, kurių aukštingumas iki 5 aukštų. Po STR įsigaliojimo Administracija ne kartą kreipėsi į Aplinkos ministeriją, prašydama peržiūrėti ir tobulinti STR reikalavimus. Pavyzdžiui, 2020 m. rugsėjo 29 d. Administracija kreipėsi į Aplinkos ministeriją, paaiškindama, kad vienas specialistas per darbo dieną idealiu atveju galėtų patikrinti, kaip atliekama 3 statinių techninė priežiūra, tuo tarpu Vilniaus mieste yra daugiau nei 17 tūkst. tikrintinų statinių, nurodomos kitos aplinkybės, Aplinkos ministerijai pateikti siūlymai, kaip tobulinti STR. 2020 m. gruodžio 10 d. atsakyme minėta ministerija nurodė, kad visi Administracijos pasiūlymai yra diskutuotini, bus vertinami kompleksiškai, Aplinkos ministerija numato organizuoti atskiras diskusijas.

4.2. 2021 m. birželio 18 d. raštu Administracija prašė aplinkos ministrą kiek galima skubiau inicijuoti STR 105.1 papunkčio pakeitimus, kadangi pastarasis punktas realiai nėra įgyvendinamas. 2021 m. birželio 29 d. atsakyme Aplinkos ministerija nurodė, kad šiuo metu rengiamas STR pakeitimo projektas, Administracijos pateiktas pasiūlymas yra įtrauktas į pakeitimo projektą.

4.3. 2022 m. gruodžio 15 d. raštu Administracija pakartotinai kreipėsi į Aplinkos ministeriją, prašydama informuoti, ar ketinama inicijuoti STR 105.1 papunkčio pakeitimą. Atsakymą Aplinkos ministerija pateikė tik 2023 m. rugsėjo 22 d., nurodydama, kad rengdama teisės akto pakeitimą, Aplinkos ministerija vertins Administracijos pateiktą pasiūlymą. Administracija taip pat yra kreipusi ir į Lietuvos savivaldybių asociaciją (pvz., 2023 m. sausio 10 d. raštu), nurodydama, kad STR 105.1 papunkčio nustatytas periodiškumas yra neproporcingas, sukeliantis bereikalingą administracinę naštą savivaldybių administracijoms ir yra praktiškai neįgyvendinamas.

4.4. Iš Savivaldybės 2023 m. gruodžio 28 d. raštu teiktos informacijos, statinių naudotojų sąraše šiuo metu yra įrašyti net 19 076 statiniai, kuriuos Administracijos statinių naudojimo priežiūros vykdytojai turi patikrinti vieną kartą per metus. Tačiau statinių naudojimo priežiūros vykdytojas per dieną faktiškai gali apžiūrėti tik 3 statinius ir surašyti jų techninės priežiūros patikrinimo aktus. Siekiant optimizuoti statinių naudojimo priežiūros vykdymą, Administracija baigia kurti elektroninę statinių techninės priežiūros patikrinimo aktų surašymo sistemą, kurios naudojimas sutrumpins statinio techninės priežiūros patikrinimų aktų surašymo laiką ir bus galima per dieną apžiūrėti daugiau pastatų. Tačiau ir naudojantis šia sistema, STR 105.1 papunkčio reikalavimas yra neįgyvendinamas.

4.5. STR 105.1 papunkčio reikalavimas, kurį įgyvendinti reikalauja pareiškėjas, yra neproporcingas ir faktiškai neįgyvendinamas. Šiame kontekste galima kelti klausimą, ar pastarasis STR 105.1 papunkčio reikalavimas atitinka aukštesnės teisinės galios reikalavimus. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintus tikslingumo, proporcingumo, efektyvumo principus, įpareigojančiais, be kita ko, pasirinkti tokias teisinio reguliavimo priemones, kurios sudarytų kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą, nevaržytų teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti.

5. Rašytiniuose paaiškinimuose atsakovas, be kita ko, išsamiai aptarė statinių priežiūros vykdymo etapus ir pabrėžė statinių priežiūros vykdymo sudėtingumą, kompleksiškumą ir imlumą laikui ir žmogiškiesiems resursams. Atsakovo įsitikinimu, pareiškėjo reikalavimas, kad Administracija būtų pakartotinai teismo įpareigota įgyvendinti STR 105.1 papunktį yra formalus, prieštaraujantis gero viešojo administravimo principams.

II.

6. Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2024 m. balandžio 24 d. sprendimu pareiškėjo pareiškimą patenkino visiškai ir įpareigojo atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių įgyvendinti STR 105.1 papunkčio nuostatas ir atlikti nuo 2020 m. sausio 1 d. iki šiol nepatikrintų į Sąrašą įtrauktų ypatingų statinių ir daugiabučių gyvenamųjų namų, kurių aukštingumas iki 5 aukštų imtinai, statinių naudojimo priežiūrą.

7. Teismas iš Administracijos 2023 m. gruodžio 28 d. rašte pateiktos informacijos nustatė, kad vadovaujantis valstybės įmonės Registrų centro duomenimis turėjo būti patikrinti 19 076 statiniai. Pagal surinktus duomenis matyti, kad atsakovas patikrino 2020 metais 811 statinių, 2021 metais – 1077, 2022 metais – 530 statinių, o 2023 metais patikrinti 479 statiniai.

8. Įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą, byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendė, kad esant Lietuvos Respublikoje įvestiems dėl COVID-19 grėsmės susidariusiems pandemijos ribojimams ir ekstremaliai situacijai karantinas baigėsi 2021 m. liepos 1 d., todėl iš sudaryto patikrinti statinių sąrašo matyti, kad nedidelis skaičius statinių buvo patikrintas 2022 ir 2023 metais, t. y. santykinai per pusę mažiau patikrinta pastatų, nei tai buvo padaryta 2020 ir 2021 metais. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nenurodė ir nepaaiškino šių aplinkybių, kodėl susidarė toks negausus skaičius įvykdytų patikrų skirtingais periodais.

9. Nagrinėdamas Administracijos argumentus dėl teisės aktų pataisų, teismas akcentavo, kad teisės aktų privalomumas yra svarbus teisinis principas, kuris nustato, kad įstatymai ir kitos teisės normos turi būti taikomos ir vykdomos. Šis privalomumas taikomas visiems subjektams, įskaitant valstybės institucijas, pareigūnus, įmones, organizacijas ir fizinius bei juridinius asmenis. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas nustato taisykles ir reikalavimus dėl teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros Lietuvoje. Anot teismo, svarbu laikytis šių įstatymų nuostatų, kad būtų užtikrintas teisėtumas ir tvarka.

10. Teismas pažymėjo, kad byloje esantys duomenys bei Lietuvos Respublikos Seimo duomenų bazė patvirtina, kad tiek atsakovo veiksmų neįvykdymo laikotarpiu, tiek teisminio proceso metu minėto STR 105.1 papunkčio teisinis reguliavimas nepakito ir išliko toks pats teisinis reguliavimas, numatantis atsakomybę atsakovui. Teismas, vadovaudamasis šiuo teisiniu reguliavimu, taip pat atsižvelgęs į STR įtvirtintą naudojimo priežiūros tvarką bei Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatyme įtvirtintas Vyriausybės atstovo teises, priėjo prie išvados, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo kreipimasis į atsakovą dėl statinių priežiūros atitinka įstatymo keliamus reikalavimus, todėl yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo prašymas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus yra tenkintinas.

11. Teismas pažymėjo, kad byloje surinktos medžiagos pagrindu neturi pagrindo byloje nustatytų faktinių aplinkybių vertinti kitaip, nei jas įvertino pareiškėjas. Bylos duomenys patvirtina, kad Sąraše užfiksuotas nepatikrintų statinių skaičius. Iš bylos faktinių aplinkybių konstatavimo, užfiksuotų duomenų nustatyta, kad Administracija neatliko savo pareigos numatytos STR 105.1 papunktyje. Be to, byloje nustatyta, kad pasibaigus karantino laikotarpiui atsakovas patikrino mažiau statinių, nei trunkant pandemijos ribojimams, todėl teismas vertino, kad trunkant keturių metų laikotarpiui atsakovas turėjo visas galimybes kreiptis vykdyti teisės aktų reikalavimus. Teismas sutiko su pareiškėju, kad atsakovas nepaneigė 105.1 papunktyje nustatytos pareigos. Pareiškėjo pateikti atsakovo raštai bei gauti atsakymai patvirtina, kad atsakovas savo pareigą pripažino, bet jos neįvykdė. Teismo vertinimu, atsakovas savo neįvykdymo priežasčių nepagrindė įtikinamais argumentais.

12. Vertindamas atsakovo prašymą dėl norminio administracinio akto tyrimo, teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nustatęs, kad atsakovas nenurodė jokių aiškių ir konkrečių savarankiškų teisinių argumentų ir abejonių dėl norminio akto (ar jo dalies) teisėtumo, priėjo prie išvados, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo pradėti norminio akto teisėtumo tyrimą, todėl šio atsakovo prašymo netenkino.

III.

13. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. balandžio 24 d. sprendimą ir šią administracinę bylą nutraukti. Netenkinus prašymo dėl bylos nutraukimo, atsakovas prašo pradėti norminio administracinio akto dalies (STR 105.1 papunkčio teisėtumo tyrimą).

14. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

14.1. Teismas peržengė ginčo ribas vertindamas aplinkybes susijusias su karantinu, nemotyvavo savo išvadų, kurios akivaizdžiai prieštarauja byloje esantiems dokumentams. Nei pareiškėjas, nei atsakovas karantino aplinkybe nesirėmė, Administracijai yra žinoma, kad karantinas šalyje yra pasibaigęs. Administracija savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad STR 105.1 papunktyje nustatyti reikalavimai yra faktiškai neįmanomi įvykdyti, Administracija pateikė detalų šios nuostatos vykdymo aprašymą (atskirais rašytiniais paaiškinimais), pagrindžiantį, kokio masto darbus turi atlikti Administracijos specialistai, siekdami atlikti vos vieno statinio naudojimo priežiūrą, nurodė aplinkybes, kad pastarieji reikalavimai Administracijos ir kitų subjektų prašymu yra peržiūrimi Aplinkos ministerijoje ir kt. Šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo sprendime iš esmės liko neįvertintos, nors jos turi esminės reikšmės šios bylos baigčiai. Jei pirmosios instancijos teismas laikė, kad patikrinimų skaičius karantino metu ir po karantino yra jam svarbus, turėjo prašyti ginčo šalių pateikti paaiškinimus šiuo klausimu. Administracija būtų paaiškinusi, kad, pvz., reikalavimai techniniams prižiūrėtojams tik didėja ir tai galbūt ir lėmė mažesnius patikrinimų skaičius po karantino ar pan. Be to, administracinės bylos ribas apibrėžia pareiškėjas, o ne teismas. Teismas nevertino Administracijos teiktų įrodymų, kad STR 105.1 papunkčio vykdymas yra neįmanomas ir teisinis reguliavimas turi būti ir yra peržiūrimas. Teismas šiuo atveju pasirinko ne įsigilinti į ginčą, o formaliai vadovavosi pareiškėjo pozicija, Administracijos argumentus iš esmės ignoruodamas ir tokio ignoravimo niekaip nepaaiškinęs ir nemotyvavęs.

14.2. Teismas pažeidė valdžių padalijimo principą, veikė ultra vires (viršydamas pareigas), ėmėsi aplinkos ministro vaidmens, spręsti, kokias pareigas turi įgyvendinti viešojo administravimo subjektai, šiuo atveju Administracija, statinių naudojimo priežiūros srityje, priėmė tokį sprendimą, kuris taps naujų ginčų šaltiniu ir kurio vis tiek nebus galima realiai įvykdyti. Teismas neįvertino savo sprendimo akivaizdaus neracionalumo ir kilsiančių neigiamų pasekmių. Administracija nuosekliai laikėsi pozicijos, kad ginčas turi būti sprendžiamas ne teisme, o teisėkūros lygmenyje. Be kita ko, teismas neįvertino Administracijos pozicijos ir prašymo nutraukti šią administracinę bylą. Taip pat yra labai tikėtina, kad STR 105.1 papunktis ir susijęs teisinis reguliavimas artimiausiu metu bus keičiamas.

14.3. Teismas netinkamai įvertino pareiškėjo kompetenciją. Vyriausybės atstovas turi teisę kreiptis į teismą, kai savivaldybės subjektas atsisako vykdyti Vyriausybės atstovo reikalavimą, tačiau nagrinėjamu atveju Administracija neatsisako vykdyti jo, o priešingai, šią nuostatą siekia įgyvendinti pagal turimus resursus, tačiau dėl nuostatos neįgyvendinamumo jos pilnai įgyvendinti negali. Be to, teismas nagrinėjamu atveju nenagrinėjo aplinkybių, STR 105.1 papunkčio reikalavimai negali būti įgyvendinti, tokiu būdu pažeidžiamas principas, kad iš nieko negali būti reikalaujama to, kas neįmanoma (lot. impossibilium nulla obligatio est).

14.4. Teismas netinkamai įvertino Administracijos prašymą dėl norminio administracinio akto tyrimo. Administracija itin išsamiai (taip pat papildydama ir rašytiniais paaiškinimais) tiek paaiškinimais, tiek jais pagrindžiančiais įrodymais, paaiškino, kad STR 105.1 papunkčio nuostata yra neįgyvendinama. Administracija aiškiai nurodė, kokiam įstatymui prieštarauja STR 105.1 papunktis, o būtent Teisėkūros pagrindų įstatymui ir Konstitucijai. Todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad Administracija nepateikė aiškių ir konkrečių argumentų ir abejonių dėl norminio akto, šiuo atveju STR 105.1 papunkčio teisėtumo. Teismas į Administracijos prašymą pažiūrėjo neįsigilinęs, formaliai, neįvertinęs situacijos komplikuotumo.

14.5. Skundžiamo sprendimo rezoliucinė dalis neseka iš teismo motyvų. Skundžiamas sprendimas Administracijai yra visiškai neaiškus, akivaizdžiai nepagrįstas ir neteisingas. Administracija liko nesupratusi, kodėl (kokiu teisiniu pagrindu, kokia kompetencija) teismas, greta galiojančios STR 105.1 papunkčio nuostatos, kurią Administracija ir taip turi įgyvendinti be jokių papildomų teismų sprendimų, Administracijai papildomai nustatė panašų reikalavimą, kurį Administracija, įsiteisėjus skundžiamam sprendimui, galimai bus priversta vykdyti, nepaisant to, kad STR 105.1 papunkčio nuostatą priėmęs subjektas (aplinkos ministras) šiuo metu sprendžia ir ketina keisti šį teisinį reguliavimą.

15. Pareiškėjas Vyriausybės atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. balandžio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

16. Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėjas nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

16.1. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad teismas peržengė ginčo ribas, nemotyvavo savo išvadų, kurios akivaizdžiai prieštarauja byloje esantiems dokumentams. Byloje esantys įrodymai – prie pareiškimo pridėti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos raštai – patvirtina, kad pats atsakovas, prašydamas nustatyti kitą Vyriausybės atstovo reikalavimo įvykdymo terminą, STR nustatytos pareigos nevykdymą grindė karantino aplinkybėmis. Tačiau analizuojant atsakovo raštuose nurodytus per metus patikrintų statinių skaičius, akivaizdu, kad pasibaigus karantinui, t. y., išnykus aplinkybėms, kurias pats atsakovas nurodė, kaip priežastį, dėl kurios negali įvykdyti jam teisės aktais nustatytos pareigos, patikrintų statinių skaičius ne didėjo, o mažėjo. Tai, kad patikrintų statinių skaičius mažėjo, yra nurodyta ir pareiškėjo pareiškime. Todėl atsakovo argumentai, kad teismo išvada prieštarauja byloje esantiems įrodymams absoliučiai nepagrįsti. Priešingai, teismas visapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus: įvertino pareiškimo, atsiliepimo argumentus, prie pareiškimo pridėtuose atsakovo raštuose nurodytas aplinkybes, kuriomis atsakovas mėgino pateisinti savo neveikimą, todėl darytina išvada, kad teismo išvados yra pagrįstos byloje esančiais įrodymais.

16.2. Nėra teisinio pagrindo teigti, kad teismas pažeidė valdžių padalijimo principą, veikė ultra vires, neįvertino savo sprendimo akivaizdaus neracionalumo ir kilsiančių neigiamų pasekmių. Byloje esantys įrodymai ir paties atsakovo teiginiai patvirtina, jog minėta STR nuostata nėra įvykdyta pilna apimtimi, t. y. kartą per metus nėra atlikta visų į Sąrašą įtrauktų ypatingų statinių ir daugiabučių gyvenamųjų namų, kurių aukštingumas iki 5 aukštų imtinai, statinių naudojimo priežiūra. Taigi, ginčas šioje byloje yra kilęs dėl atsakovo neveikimo – dėl STR 105.1 papunkčio nuostatos neįgyvendinimo per joje nustatytą terminą. Ginčas dėl neveikimo yra ne teisėkūros, o teisės klausimas ir yra priskirtas nagrinėti Regionų administracinio teismo kompetencijai. Todėl atsakovas nepagrįstai teigia, kad byla nenagrinėtina teisme.

16.3. Byloje pateikti duomenys nepatvirtina, jog atsakovas veikė pakankamai aktyviai. Vien ta aplinkybė, kad atsakovas kreipėsi į Aplinkos ministeriją dėl STR pakeitimo, neįrodo, kad atsakovas buvo aktyvus ir dėjo visas įmanomas pastangas, kad būtų įgyvendinta STR 105.1 papunkčio nuostata.

16.4. Atsakovas nors ir iškėlė abejonę dėl STR 105.1 papunkčio atitikties Teisėkūros pagrindų įstatymui ir Konstitucijai, tačiau nenurodė, kokia apimti minėta STR nuostata pažeidžia atsakovo nurodytus teisės aktus, iš esmės nenagrinėjo nei STR turinio, nei aukštesnės galios teisės aktų, nepateikė konkrečios nuomonės dėl prieštaravimų tarp šių aktų bei teisinių argumentų, kurie pagrįstų jo abejonę.

16.5. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad teismo sprendimo rezoliucinė dalis neseka iš teismo motyvų. Teismas įvertino visus byloje pateiktus įrodymus ir jų pagrindu pagrįstai konstatavo, kad teisės aktuose atsakovui imperatyviai nustatytas reikalavimas kartą per metus atlikti ypatingųjų statinių, kurių požymiai apibrėžti STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, ir daugiabučių gyvenamųjų namų, kurių aukštingumas iki 5 aukštų imtinai, naudojimo priežiūrą, nėra įgyvendintas visa apimtimi. Taigi, teismo sprendimas yra motyvuotas, priimtas įvertinus visas bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl atsakovas nepagrįstai teigia, kad teismo sprendimo rezoliucinė dalis neseka iš teismo motyvų.

17. Atsakovas rašytiniuose paaiškinimuose informavo Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, kad STR 105.1 papunktis, kuriuo jam buvo nustatyta pareiga ne rečiau kaip vieną kartą per metus atlikti visų ypatingųjų statinių, kurių požymiai apibrėžti statybos techniniame reglamente STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, ir daugiabučių gyvenamųjų namų, kurių aukštingumas iki 5 aukštų imtinai, naudojimo priežiūrą, buvo pakeistas. Reikalavimo – ne rečiau kaip vieną kartą per metus atlikti visų ypatingųjų statinių, kurių požymiai apibrėžti statybos techniniame reglamente STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, ir daugiabučių gyvenamųjų namų, kurių aukštingumas iki 5 aukštų imtinai, naudojimo priežiūrą, nebeliko. Vietoj šio reikalavimo atsirado reikalavimas naudojimo priežiūrą vietoje atlikti tų statinių, kurie įtraukti į patvirtintus statinių metinius Naudojimo priežiūros planus, rengiamus vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatomis, skirtomis planiniams ūkio subjektų veiklos patikrinimams. VAĮ nustato, kad patikrinimų plano sudarymo kriterijus, planinių patikrinimų atlikimo tvarką ir trukmę įtvirtinančias taisykles, patikrinimų planą tvirtina pats ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekantis subjektas. Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių įgyvendinti STR 105.1 papunkčio nuostatas ir atlikti nuo 2020 m. sausio 1 d. iki šiol nepatikrintų į Sąrašą įtrauktų ypatingų statinių ir daugiabučių gyvenamųjų namų, kurių aukštingumas iki 5 aukštų imtinai, statinių naudojimo priežiūrą tapo akivaizdžiai nebeaktualus ir nebeatitinkantis galiojančių teisės aktų reikalavimų. Atitinkamai, ši administracinė byla turėtų būti nutraukiama, kaip tai nurodoma ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje. Aplinkos ministerija, keisdama minėtą nuostatą pripažino, kad ji nėra proporcinga ir sukelia bereikalingą administracinę naštą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vyriausybės atstovų įstaigos Vyriausybės atstovo Vilniaus ir Alytaus apskrityse įpareigojimo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių įgyvendinti statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971, 105.1 papunkčio nuostatas, t. y. atlikti nuo 2020 m. sausio 1 d. iki šiol nepatikrintų į sąrašą įtrauktų ypatingų statinių ir daugiabučių gyvenamųjų namų, kurių aukštingumas iki 5 aukštų imtinai, statinių naudojimo priežiūrą, teisėtumo ir pagrįstumo.

19. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo Vyriausybės atstovų įstaigos Vyriausybės atstovo Vilniaus ir Alytaus apskrityse pareiškimą patenkino visiškai – įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių įgyvendinti STR 105.1 papunkčio nuostatas ir atlikti nuo 2020 m. sausio 1 d. iki šiol nepatikrintų į sąrašą įtrauktų ypatingų statinių ir daugiabučių gyvenamųjų namų, kurių aukštingumas iki 5 aukštų imtinai, statinių naudojimo priežiūrą. Teismas konstatavo, jog užfiksuotų duomenų pagrindu nustatyta, kad savivaldybės administracija neatliko savo pareigos numatytos STR 105.1 papunktyje, taip pat, kad pasibaigus karantino laikotarpiui atsakovas patikrino mažiau statinių, nei trunkant pandemijos ribojimams, todėl vertino, jog atsakovas turėjo visas galimybes vykdyti teisės aktų nustatytus reikalavimus.

20. Atsakovas su anksčiau minėtu teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir šią administracinę bylą nutraukti, o netenkinus prašymo dėl bylos nutraukimo, prašo pradėti norminio administracinio akto dalies (STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ 105.1 p.) teisėtumo tyrimą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsitikinimu, teismas nagrinėjamu atveju peržengė ginčo ribas, veikė ultra vires, pažeisdamas valdžių padalijimo principą, neįvertindamas esminių atsakovo argumentų ir pateiktų dokumentų turinio, bet vadovaudamasis išimtinai tik pareiškėjo formaliais argumentais, priėmė aiškiai neteisėtą ir neteisingą skundžiamą sprendimą, tikėtina, sukelsiantį itin daug neigiamų padarinių tiek Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tiek kitiems byloje nedalyvavusiems subjektams.

21. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

22. Byloje nustatyta, jog Vyriausybės atstovų įstaigos Vyriausybės atstovas Vilniaus ir Alytaus apskrityse, vadovaudamasis Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 punktu, kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, prašydamas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių įgyvendinti STR 105.1 papunkčio nuostatas ir atlikti nuo 2020 m. sausio 1 d. iki šiol nepatikrintų į sąrašą įtrauktų ypatingų statinių ir daugiabučių gyvenamųjų namų, kurių aukštingumas iki 5 aukštų imtinai, statinių naudojimo priežiūrą.

23. Vyriausybės atstovo funkcijos yra expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, kurios 123 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus, prižiūri Vyriausybės skiriami atstovai, o šio straipsnio 3 dalyje – kad Vyriausybės atstovo įgaliojimus ir jų vykdymo tvarką nustato įstatymas. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog būtent minėtose nuostatose yra užfiksuota savivaldybių veiklos administracinės priežiūros instituto esmė: 1) priežiūros objektai – savivaldybės; 2) priežiūros dalykai – ar laikomasi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdomi Vyriausybės sprendimai; 3) priežiūros subjektai – Vyriausybės skiriami atstovai, veikiantys Vyriausybės vardu ir jai pavaldūs (Konstitucinio Teismo 1998 m. vasario 18 d. nutarimas). Įgyvendindamas konstitucinę pareigą, įstatymų leidėjas Vyriausybės atstovo įgaliojimus ir jų įgyvendinimo tvarką įtvirtino Savivaldybių administracinės priežiūros įstatyme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-202/2012).

24. Ginčo metu galiojusio Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ 105.1 papunktyje reglamentuota, kad šio Reglamento 102.2 ir 102.3 papunkčiuose nurodyti Subjektai turi atlikti šių konkrečių statinių (jo dalių) naudojimo priežiūrą vietoje: ypatingųjų statinių, kurių požymiai apibrėžti statybos techniniame reglamente STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ [9.17], ir daugiabučių gyvenamųjų namų, kurių aukštingumas iki 5 aukštų imtinai, – ne rečiau kaip vieną kartą per metus. Šis reikalavimas netaikomas geležinkelių statiniams, kurių naudotojai, vadovaujantis Geležinkelių transporto kodeksu [9.12], turi įgaliojimus geležinkelių transporto eismo saugos srityje ir kurie geležinkelių statinių techninės priežiūros dokumentus teikia per GERVIS [9.22] ir ypatingiesiems statiniams, kurie priskiriami ypatingųjų statinių kategorijai tik dėl to, kad jie yra kultūros paveldo statiniai.

25. Visų pirma, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas faktines bylos aplinkybes, aptartą teisinį reguliavimą ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, konstatuoja, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius nepagrįstai nevykdė teisėto Vyriausybės atstovų įstaigos Vyriausybės atstovo Vilniaus ir Alytaus apskrityse reikalavimo nedelsiant įgyvendinti STR 105.1 papunkčio nuostatas. Pažymėtina, kad ginčo metu minėta teisės norma buvo galiojanti ir imperatyvaus pobūdžio, todėl teismas pagrįstai pripažino atsakovo veiksmų neatitiktį (neveikimą) anksčiau minėto STR papunkčio reikalavimui.

26. Antra, atsakovas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriais informavo, jog STR 105.1 papunktis, kuriuo jam buvo nustatyta pareiga ne rečiau kaip vieną kartą per metus atlikti visų ypatingųjų statinių, kurių požymiai apibrėžti statybos techniniame reglamente STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, ir daugiabučių gyvenamųjų namų, kurių aukštingumas iki 5 aukštų imtinai, naudojimo priežiūrą, buvo pakeistas, t. y. šio STR 105.1 papunktyje įtvirtinto reikalavimo nebeliko (Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2024 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. D1-402 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. D1-971 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų (inžinerinių statinių) formavimo tvarka“ patvirtinimo“ pakeitimo“ (TAR, 2024 m. lapkričio 25 d., Nr. 2024-20453) pakeitė 105.1 papunktį ir jį išdėstė taip: į Naudotojų sąrašą įrašytų statinių, kurie įtraukti į Subjektų patvirtintus statinių metinius Naudojimo priežiūros planus, rengiamus vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, skirtomis planiniams ūkio subjektų veiklos patikrinimams (šis reikalavimas netaikomas ypatingiesiems statiniams, kurie priskiriami ypatingųjų statinių kategorijai todėl, kad jie yra kultūros paveldo statiniai); naudojamo statinio, kuriame įvyko avarija ir (ar) nustatyta jos grėsmė, pastebėtos deformacijos ir (ar) gautas pranešimas dėl jų, ar kai yra prielaidų, kad stichinių nelaimių ir (ar) ekstremalių įvykių metu pažeisti esminiai statinių reikalavimai; statinio, dėl kurio gautas skundas, prašymas ar pranešimas apie techninės priežiūros nevykdymą ir (ar) netinkamą vykdymą).

27. Taigi nors pareiškėjas veikė įgyvendindamas Konstitucijos jam pavestą savivaldybių administracinę priežiūrą, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pasikeitus teisiniam reguliavimui, pareiškėjo suformuluoto reikalavimo – įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių vykdyti Vyriausybės atstovų įstaigos Vyriausybės atstovo Vilniaus ir Alytaus apskrityse reikalavimą – įgyvendinimas objektyviai nėra įmanomas. Teisėjų kolegija pažymi, jog bendrasis teisės principas įtvirtina, kad teisė negali reikalauti to, kas neįmanoma, todėl lygiai taip pat ir teismo sprendimas negali reikalauti įvykdyti to, kas objektyviai yra negalima (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-2088/2012).

28. Teisėjų kolegija sprendžia, jog Vyriausybės atstovas, veikdamas intra vires (įstatymų suteiktų įgaliojimų ribose) bei įgyvendindamas savivaldybių administracinę priežiūrą, pagrįstai kreipėsi į teismą tuo metu, kai atsakovas neįgyvendino teisės aktais jam nustatytų reikalavimų (neatliko pareigų). Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo atsakovo įpareigojimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų apimtyje. Tačiau tenkinti Vyriausybės atstovų įstaigos Vyriausybės atstovo Vilniaus ir Alytaus apskrityse reikalavimą dabartiniu momentu duotosiomis aplinkybėmis (pasikeitus teisiniam reguliavimui) nebėra pagrindo, t. y. nagrinėjamoje administracinėje byloje nebeliko pagrindo vertinti pareiškėjo reikalavimo teisėtumo bei pagrįstumo.

29. Vertinant susiklosčiusios situacijos kontekste kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai yra nereikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija jų nebetiria, nebeanalizuoja ir plačiau dėl jų šiame sprendime nepasisako.

30. Remiantis aukščiau aptartais argumentais, Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. balandžio 24 d. sprendimas naikintinas, atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus apeliacinis skundas tenkintinas, o priėmus naują sprendimą pareiškėjo pareiškimas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. balandžio 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Vyriausybės atstovų įstaigos Vyriausybės atstovo Vilniaus ir Alytaus apskrityse pareiškimą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.