Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje spręsdamas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos konservai“ ieškinio atsakovui SIA „Senga“ dėl skolos priteisimo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 31 000 Eur skolą, 4 320 Eur delspinigius, 40 Eur sumą pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad pagal tarp ieškovės ir atsakovo 2015-12-28 ir 2016-01-04 sudarytas pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 2015-12/28, Nr. 04/01-06, ginčas teismingas ieškovės buveinės vietos teismui Lietuvos Respublikoje, t. y. Klaipėdos rajono apylinkės teismui, tačiau atsižvelgiant į tai, jog šis teismas, kaip juridinis asmuo reorganizavimo metu pasibaigia nuo 2018-01-01, t. y. iš esmės šiais metais, proceso ekonomiškumo tikslais ieškinys teikiamas Klaipėdos miesto apylinkės teismui, kuriam priskirtina teritorija padidėja pasibaigsiančio teismo teritorijos apimtimi.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinį atsisakytina priimti.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų procesinių formos ir turinio reikalavimų (CPK 111 straipsnis), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Tuo tarpu teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais, imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai (CPK 2 straipsnis). CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, jog teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas tam teismui. Pažymėtina, kad civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra viena iš sąlygų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Vadovaujantis CPK 29 straipsnyje įtvirtinta bendrąja teismingumo taisykle, ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą; juridiniam asmeniui ieškinys pareiškiamas pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre.

Kai kurios su bylų teismingumu susijusios nuostatos įstatyme suformuluotos imperatyvia forma, kuomet jų privalo laikytis visi asmenys, norintys pasinaudoti teisminės gynybos teise ar teise kreiptis į teismą su pareiškimu, kitos – dispozityvia forma, kuomet bylos teismingumas priklauso nuo besikreipiančio į teismą asmens pasirinkimo. Sutartinio teritorinio teismingumo atveju (CPK 32 straipsnio 1 dalis) teismą, nagrinėsiantį bylą, pasirenka ginčo šalys, tarpusavio rašytiniu susitarimu galinčios pakeisti teritorinį bylos teismingumą. Tokiu būdu įstatyme yra įtvirtintas ginčo šalių autonomijos principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), suteikiantis šalims teisę (laisvę) tarpusavio susitarimu pakeisti bendrosiomis teismingumo taisyklėmis nustatytą bylos nagrinėjimo vietą. CPK normos šalių valią keisti bylos teritorinį teismingumą riboja tik imperatyviu draudimu šalių susitarimu keisti išimtinį ir rūšinį teismingumą (CPK 32 straipsnio 2 dalis). Tuo atveju, jeigu susitarimas pastarųjų taisyklių nepažeidžia, jis turi būti teismų pripažįstamas ir vykdomas, esant galimybei jį įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-748/2002).

Nustatyta, kad šalys 2015-12-28 sutarties Nr. 2015-12/28 8.2. punktu susitarė, kad visi ginčai ir nesutarimai pagal sutartį, kurių nepavyko išspręsti derybų būdu, turi būti sprendžiami teismo tvarka valstybiniame teisme ieškovės buveinės vietoje. Šalys 2016-01-04 sutarties Nr. 04/01-06 9.1. punktu taipogi susitarė, kad visi ginčai ir nesutarimai pagal sutartį, kurių nepavyko išspręsti derybų būdu, turi būti sprendžiami teismo tvarka valstybiniame teisme ieškovės buveinės vietoje. Taigi, pripažintina, kad minėtų sutarčių pagrindu šalys nustatė šalių sutartinį teritorinį teismingumą – ginčus spręsti teisme, esančiame ieškovės buveinės vietoje. Pažymėtina, jog apie aplinkybę dėl teritorinio teismingumo pakeitimo pagal ieškovės buveinės vietą ieškovė teismui nurodė ir pačiame ieškinyje. Ieškovės buveinės registracijos adresas – Rogainių g. 64, Martinų k., Klaipėdos rajonas, o buveinės adresas – 2-osios Klemiškės k., Sendvarių seniūnija, Klaipėdos rajonas.

Ieškovės nurodyta aplinkybė tai, kad Klaipėdos rajono teismas reorganizuojamas ir kaip juridinis asmuo reorganizavimo metu pasibaigia nuo 2018-01-01, todėl proceso ekonomiškumo tikslais ieškinys gali būti teikiamas Klaipėdos miesto apylinkės teismui, negali būti vertinamas kaip pagrindas keisti šiuo metu galiojančio šalių nustatyto sutartinio teritorinio teismingumo.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovė, pateikdama ieškinį dėl skolos priteisimo Klaipėdos miesto apylinkės teismui, nepaisė teismingumo taisyklių, todėl ieškovės UAB „Baltijos konservai“ ieškinį atsisakytina priimti kaip neteismingą Klaipėdos miesto apylinkės teismui ir jis grąžintinas ieškovei (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Ieškovei išaiškintina, kad ji turi teisę pareikšti ieškinį Klaipėdos rajono apylinkės teismui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 3 dalimi, 5 dalimi, 290-291 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos konservai“ ieškinį atsakovui SIA „Senga“ dėl skolos priteisimo, kaip neteismingą Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

Nutarties kopiją bei jo pateiktą ieškinį su priedais įteikti arba išsiųsti ieškovei.

Išaiškinti ieškovei, kad ji su ieškiniu turi teisę kreiptis į Klaipėdos rajono apylinkės teismą.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.