Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2021-10-04 · Administracinė byla Nr. I1-6384-402/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-10-04
Bylos Nr.
I1-6384-402/2021
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01017-2021-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Natalja Zelionkienė (pirm.)
Pareiškėjas
J. V.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Lietuvos valstybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-6384-402/2021Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01017-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 4 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Natalja Zelionkienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau - ir Pravieniškių PN-AK, atsakovės atstovas, pataisos namai), 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. 1. 1-2).

Skunde (b. l. 1-2) nurodė, kad Pravieniškių PN-AK nuo 2020-12-09 iki 2021-01-15 buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis: nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis dušu, nes dušas yra be sienelių, užuolaidų ir kiti asmenys gali stebėti. Dėl tokių įstaigos administracijos veiksmų ar neveikimo patyrė orumo pažeminimą, pakankamai gilius dvasinius ir psichologinius išgyvenimus, pažeminimą, diskomfortą. Prašė skundą tenkinti ir priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime (b. 1. 6-10) prašė skundą atmesti ir nurodė, kad teisės aktai nenumato įstaigai prievolės įrengti matomumą ribojančias pertvaras nuteistųjų dušinėse. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymas Nr. V-82 „Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ nustato dušo kabinų įrengimą tik ilgalaikių pasimatymų kambariuose. Reikalavimai nuteistųjų dušinėms ir būriuose įrengtoms maudymosi vietoms nereglamentuoti. Trečiojo sektoriaus 6 ir 8 būrių bendrosiose nuteistųjų dušinėse įrengta po 9 maudymosi vietas. Nuteistieji dušu naudojasi pagal patvirtintą ir įstaigoje stenduose paskelbtu būrio naudojimosi dušu grafiką. Vienu metu naudotis dušu gali tiek nuteistųjų, kiek yra įrengta bendrojoje dušinėje maudymosi vietų. Dušų įrengimas be atskirų kabinų yra analogiškas visų viešų įstaigų (sporto klubų, pramogų centrų, baseinų) persirengimo ir dušų patalpų įrengimui ir atitinka bendrąsias visuomenėje galiojančias ir didžiajai daliai visuomenės priimtas nuostatas dėl tokių patalpų įrengimo. Pravieniškių PN-AK šiuo aspektu nuteistiesiems nėra sudarytos išimtinai kitokios (blogesnės) sąlygos, negu likusiai visuomenės daliai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai apie patirtus neigiamus išgyvenimus dėl to, jog jį galėjo stebėti kiti kartu besimaudantys asmenys, laikytini jo paties subjektyvia nuomone, nesudarančia pagrindo neturtinės žalos atsiradimui. Pravieniškių PN-AK neturi jokių duomenų apie pareiškėjui kilusius dvasinius išgyvenimus ar fizinius negalavimus bausmės atlikimo metu, kurių priežastimi galėtų būti netinkamos kalinimo sąlygos. Skundo reikalavimas neturi jokio realaus ar objektyvaus pagrindo, pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovės dėl jos neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusią neturtinę žalą, kurią patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2020-12-09 iki 2021-01-15.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas, ginčo laikotarpiu, Pravieniškių PN-AK bausmę atliko 3-ame sektoriuje: 6 būrio 8 kameroje, 8 būrio 8 kameroje, 6 būrio 11 kameroje (b. l. 6).

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d. ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio taip neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Pareiškėjas nurodė, kad neužtikrintas privatumas naudojantis dušu, nes dušas yra be sienelių, užuolaidų ir kiti asmenys gali stebėti.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad teisės aktai nenumato įstaigai prievolės įrengti matomumą ribojančias pertvaras nuteistųjų dušinėse. Trečiojo sektoriaus 6 ir 8 būrių bendrosiose nuteistųjų dušinėse įrengta po 9 maudymosi vietas, nuteistieji dušu naudojasi pagal patvirtintą ir įstaigoje stenduose paskelbtu būrio naudojimosi dušu grafiką.

Teismas pažymi, kad vertinant reikalavimą pagrįsti, kad buvo laikomasi kalinimo sąlygas reglamentuojančių teisės normų, pastebėtina, jog, vadovaujantis EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjui įvykdžius pareigą nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., EŽTT 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimų Nr. 42525/07, 60800/08), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013). Atitinkamai šiuo atveju įrodinėjimo našta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui Pravieniškių PN-AK buvo užtikrintas privatumas naudojantis dušu, tenka atsakovui.

Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo naudojimosi dušu atitikimo teisės aktų reikalavimams, pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje dėl dušo patalpos įrengimo yra konstatuota, jog pertvarų duše nebuvimas negali būti laikomas pakankamu faktu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga tokias pertvaras įrengti, todėl jų neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas, tačiau pripažintina, kad ši aplinkybė neužtikrina visiško privatumo buvimo (žr., pvz., 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1763-858/2015; 2016 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016). Pagal vyraujančią vėliausiąją Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti (žr., pvz., 2017 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5031-442/2017, 2019 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1001-552/2019, 2020 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1229-624/2020, 2020 m. liepos 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-929-556/2020).

Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, paneigiančios pareiškėjo argumentus dėl pertvarų nebuvimo dušuose. Atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad privatumas pareiškėjui naudojantis dušais Pravieniškių PN-AK buvo tinkamai užtikrintas. Teismas sprendžia, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog dušai buvo įrengti taip, kad galimai nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas jais naudojantis. Atsižvelgiant į tai, šiuo aspektu konstatuotini Pravieniškių PN-AK neteisėti veiksmai neužtikrinant pareiškėjo privatumo naudojantis dušu visą kalinimo laiką, atsižvelgiant į aplinkybę, kad teisės aktų nuostatos numato asmenims teisę pasinaudoti dušu vieną kartą per savaitę po 15 min.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostata įpareigoja teismą patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo (žr., pvz., 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-810-492/2017, 2013 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013, 2013 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013).

Iš administracinių teismų praktikos matyti, kad asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos turi būti sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais. Neturtinė žala įvertinama pinigais, kai ją darantys veiksniai yra pakankamai intensyvūs.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nenustatyta, kad dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis dušu pareiškėjo fizinė ar psichinė sveikata buvo neigiamai paveikta. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl privatumo naudojantis dušu neužtikrinimo būtų kreipęsis raštu į Pravieniškių PN-AK administraciją su prašymais ar skundais. Atsižvelgdamas ir įvertinęs nustatyto Pravieniškių PN-AK padaryto pareiškėjo teisių pažeidimų pobūdį, mastą, trukmę ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog minėtas pažeidimas nesudarė pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Šiuo atveju asmens teisių pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu yra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistoms teisėms apginti, ji atitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus (CK 6.250 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo J. V. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje buvo pažeista pareiškėjo J. V. teisė į privatumą naudojantis dušu laikotarpiu nuo 2020-12-09 iki 2021-01-15.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

TeisėjaNatalja Zelionkienė