Alytaus apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rasos Urbienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo bylos medžiagą, kurioje K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis K. P. 2019 m. spalio 3 d. apie 15.02 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, buitinio konflikto metu, tyčia šeimos narei – sutuoktinei S. P. sugriebė už plaukų, ištempė ją iš namo į lauką ir stūmė nuo laiptų, dėl ko nukentėjusioji S. P. parkrito ant nugaros, tokiais veiksmais nukentėjusiajai S. P. sukėlė fizinį skausmą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Iš kaltinamojo K. P. apklausos protokolo (b. l. 55) matyti, kad visiškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką. Nurodė, kad nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus ir mano, kad tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Su sutuoktine S. P. nuo šių metų gegužės 25 d. kartu negyvena, vyksta skyrybų procesas. Sutuoktinė jam yra palikusi prižiūrėti judviejų dukrą. 2019 m. spalio 3 d. apie 15 val. sutuoktinė atvažiavo pasiimti dukros iš jo namų, esančių (duomenys neskelbtini). Tuo metu mergaitė miegojo. Jis S. P. sakė, kad nežadintų mergaitės ir, kad kai ši pabus galės ją paimti. Pats tuo metu buvo nemažai gėręs alkoholio. Tačiau sutuoktinė balsu pradėjo žadinti dukrą, todėl supykęs sugriebė S. P. už plaukų ir ištempė ją į lauką, po to dar pastūmė nuo laiptų. Nuo smūgio S. P. parkrito ant žemės. Mano, kad galėjo susimušti nugarą. Dėl tokio savo poelgio labai gailisi.

Nukentėjusioji S. P. parodė (b. l. 19-20, 23), kad pastaruoju metu tarp jos ir jos sutuoktinio K. P. yra pradėtas skyrybų procesas, jie gyvena skyrium. Tarpusavyje nebendrauja, tik esant būtinumui, kai tai susiję su jų bendru mažamečiu. Ji yra dirbanti, todėl darbo metu kartais abiejų bendru sutarimu K. P. dukrą pasilieka pas save keletui dienų. 2019 m. rugsėjo 30 d. ji sutuoktinio paprašė savaitei pasaugoti dukrą. Šis sutiko. 2019 m. spalio 3 d. pagal tvarkaraštį darbe gavusi laisvą dieną, apie 15.00 val. paskambino sutuoktiniui ir pasakė, kad atvyksta paimti dukrą. Iš pokalbio suprato, kad jis neblaivus. K. P. sakė, jog mergaitė miega, todėl jos neduos paimti. Sunerimusi, jog vaikas nebūtų su neblaiviu tėvu, atvyko į jo namus, adresu (duomenys neskelbtini). Duris rado užrakintas. K. P. nesutiko jos įleisti į vidų. Tada ji paskambino jam į telefoną ir įspėjo, jog neįleidus ir neatidavus vaiko, kvies policiją. Tuomet šis atidarė duris, ją įleido iki virtuvės, kur pro praviras duris matė miegančią dukrą. Dukrą pradėjo žadinti balsu iš virtuvės, kadangi K. P. neleido jos arčiau, tada jis čiupo ją už plaukų ir išvilko iš namo į kiemą. Ji, tempiama už plaukų, garsiai nešaukė, tik prašė paleisti. Ištempus ją iš namo, prie durų sutuoktinis mėgino atimti jos telefoną ir stūmė nuo laiptų. Ji nuo laiptų nukrito ant nugaros, atsistojusi pradėjo nuo jo bėgti, jis vijosi ir pavijo. Kadangi telefono iš jos atimti nepavyko, ji bėgdama paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Šiuo metu ji penktame nėštumo mėnesyje, bet savijauta gera, medikų apžiūros nereikia. Į teismo medicinos ekspertą nesikreips, nes jai nepadaryti jokie išoriniai žymūs kūno sužalojimai, tik patyrė išgąstį, fizinį skausmą. Civilinio ieškinio byloje nereikš.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo K. P. prisipažinimo, nukentėjusiosios S. P. parodymų, kaltinamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo taip pat patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys:

S. P. protokolas-pareiškimas (b. l. 5), iš kurio matyti, kad 2019 m. spalio 13 d. į Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariatą kreipėsi S. P. ir pranešė, jog 2019 m. spalio 3 d. apie 15.00 val., atvykus pas sutuoktinį K. P. pasiimti savo dukros L. P., jis jos atžvilgiu pavartojo fizinį smurtą;

įvykio vietos apžiūros protokolas ir fotonuotraukos (b. l. 13-14, 15-16), iš kurių matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini).

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas arba kitaip smurtaudamas prieš savo artimąjį giminaitį arba šeimos narį nežymiai jį sužalojo arba sukėlė jam fizinį skausmą. Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad K. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. 2019 m. spalio 3 d. apie 15.02 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, buitinio konflikto metu, tyčia šeimos narei – sutuoktinei S. P. sugriebė už plaukų, ištempė ją iš namo į lauką ir stūmė nuo laiptų, dėl ko nukentėjusioji S. P. parkrito ant nugaros, tokiais veiksmais nukentėjusiajai S. P. sukėlė fizinį skausmą. Tokie kaltinamojo veiksmai netoleruotini ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu, jie atitinka Smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatas, reglamentuojančias žmogaus teisių ir laisvių pažeidimą. Nukentėjusiajai (teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis įsiteisėjo 2019 m. spalio 8 d.), kas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.66 straipsnio 1 dalį laikoma santuokos nutraukimo momentu, 2019 m. spalio 3 d. dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų sveikatos sutrikdymo mastas nenustatytas, tačiau bylos duomenimis fizinio skausmo sukėlimo faktą patvirtina ne tik nukentėjusiosios duoti parodymai, kad ji jautė fizinį skausmą, bet ir paties kaltinamojo kaltės pripažinimas bei pirmiau aptarti faktiniai bylos duomenys. Nusikaltimas baigtas, tarp kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys.

Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už K. P. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato (b. l. 63). Kaltinamasis K. P. sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis sutiko ir neprieštaravo dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio (b. l. 59-61). Nukentėjusioji sutinka su prokuroro sprendimu užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 64).

Skiriant bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės rūšį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas teismo nustatytas aplinkybes bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir kt.).

Kaltinamasis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą prieš artimą žmogų – sutuoktinę ir dukros motiną S. P. (BK 38 straipsnis). Kaltinamojo K. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo K. P. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, laikytina tai, kad nusikalstamą veiką, kaip ikiteisminio tyrimo metu pripažino pats kaltinamasis, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Bylos duomenimis nustatyta, kad K. P. yra darbingo amžiaus (b. l. 34-35), praeityje neteistas (b. l. 36), administracine tvarka nebaustas (b. l. 37), Prienų rajono Psichikos sveikatos centre narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas (b. l. 38), niekur dirba (b. l. 39), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 40). Dėl neteisėtų neblaivaus kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji jautė fizinį skausmą, jai skaudėjo, sveikatos sutrikdymo mastas, S. P. nesikreipus į medikus, nenustatytas. Civilinio ieškinio nukentėjusioji kaltinamajam nereiškia, sutinka su prokurorės sprendimu užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, siekiant ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir prevenciškai jį pataisyti, atsižvelgiant į kaltinamojo amžių, asmenybę, aplinkybes, kuriomis buvo padaryta nusikalstama veika, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, kaltinamajam, tikslu įgyvendinti bausmės paskirtį, siekiant prevencijos tikslų, skirtina prokurorės pasiūlyta bausmės rūšis – šešių mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį, su kuria kaltinamasis sutinka.

Be to, teismas pažymi, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, todėl šiuo atveju kaltinamajam teismo iniciatyva, vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi bei 72² straipsniu, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis K. P. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. spalio 3 d. 17.27 val. iki 2019 m. spalio 4 d. 14.20 val. (b. l. 43, 45), todėl kardomojo kalinimo laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 65-66 straipsniai, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio 9 dalis).

Kaltinamajam K. P., vadovaujantis BPK 119 straipsniu bei 139 straipsnio 3 dalimi, iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios paliktina galioti paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nebendrauti ir neieškoti ryšių su S. P. (b. l. 57-58).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,

K. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir K. P. paskirti galutinę 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityti K. P. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. spalio 3 d. 17.27 val. iki 2019 m. spalio 4 d. 14.20 val., t. y. 1 parą, ją prilyginant 6 viešųjų darbų valandom.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi ir 72² straipsniu K. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausyti smurtinį elgesį keičiančią programą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti įpareigojant nebendrauti ir neieškoti ryšių su S. P. palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

darbą nuteistajam parenka bausmę vykdanti institucija kartu su savivaldybių vykdomosiomis institucijomis;

jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti pagal šį straipsnį jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę;

jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas;

jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti K. P., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.