Kauno apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant pareiškėjui V. A. ir suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. A. ir Č. A. pareiškimą suinteresuotiems asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta: A. A. ir Z. A. susituokė (duomenys neskelbtini) (b.l. 11). Santuokoje jiems gimė vaikai: sūnūs Č. A., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 10) ir V. A., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 9). A. A. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 14), o Z. A. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l.13) Valstybės įmonės registrų centro pažymos Nr. GR.3A-3750-1 ir GR.3A-3750-2 (b.l.11,12) patvirtina, kad A. A. ir Z. A. iki mirties gyveno ir buvo registruoti (duomenys neskelbtini). Kaišiadorių rajono savivaldybės 1-ojo notaro biuro notaro G. B. 2019 m. vasario 1 d. liudijime nurodyta, kad po A. A. mirties paveldėjimo byla Kaišiadorių rajono savivaldybės 1-ame notaro biure nebuvo užvesta ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas bei testamentų registre duomenų apie A. A. palikimo priėmimo faktus nėra. (b.l.15).

A. A. vardu yra paskirta piniginė kompensacija už išperkamą žemę (duomenys neskelbtini) rajone. Tai patvirtina Valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimas 2018-10-24 Nr. (28.8-08-4)RNA-30437 bei pažyma apie valstybės išperkamą žemę Nr. 425 (b. l. 16-17).

Pareiškėjų Č. A. ir V. A. pareiškime nurodytas ir teismo posėdžio metu patvirtintas aplinkybes, kad po jo tėvo A. A. mirties, atsiradusį palikimą- butą, esantį (duomenys neskelbtini), pradėdama faktiškai jį valdyti priėmė jį pergyvenęs sutuoktinis, pareiškėjų motina – Z. A., tai patvirtina VĮ Registrų centro išrašai, jog pareiškėjų tėvai A. A. ir Z. A. iki mirties buvo deklaravę gyvenamąją vietą ir gyveno (duomenys neskelbtini), bei pačių pareiškėjų paaiškinimai duoti teismo posėdžio metu apie tai, jog jų motina Z. A. po tėvo mirties liko gyventi judviejų bute, prižiūrėjo paveldėtą turtą ir juo rūpinosi kaip savo, tvarkė, paėmė namų apyvokos daiktus bei asmeninius mirusio tėvo daiktus, mokėjo visus priklausančius mokesčius. Tai, kad po pareiškėjų tėvo A. A. mirties paveldėtą turtą faktiškai valdė ir juo rūpinosi jį pergyvenusi sutuoktinė, teismo posėdyje patvirtino pats pareiškėjas Č. A., kuriam šios aplinkybės gerai žinomos. Po motinos Z. A. mirties (duomenys neskelbtini), likusi palikimą priėmė pareiškėjas V. A., o Č. A. palikimo atsisakė. Tai patvirtina Kaišiadorių rajono 1-o notarų biuro notaro G. B. informacija Nr. 10, 2019-03-12.

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.3 straipsnio 1 dalis). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 3 dalis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

Taigi, bylos duomenimis nustatyta, kad po palikėjo A. A. mirties (duomenys neskelbtini), jo sutuoktinė Z. A. priėmė mirusio sutuoktinio palikimą, nes visu likusiu palikėjo turtu kilnojamuoju ir nekilnojamuoju naudojosi, jį tvarkė ir valdė, gyveno tame pačiame bute, mokėjo būtinus mokesčius ir tokiu būdu likusį turtą tvarkė kaip savo, t. y. palikimą priėmė pradėjusi faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą –per 3 mėn. nuo palikėjo mirties. Palikėjo A. A. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai negalima kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.

Ginčo dėl palikimo nėra. Suinteresuotas asmuo- Valstybinė mokesčių inspekcija neprieštarauja, kad būtų nustatytas pareiškime prašomas juridinę reikšmę turintis faktas. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad Z. A. mirusio sutuoktinio A. A. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėjusi faktiškai jo turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisių įgyvendinimui po mirusiojo A. A. mirties.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265-270 straipsniais ir 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškėjų V. A. ir Č. A. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. A., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė sutuoktinio A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Šis sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.