Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio,

gynėjams: Pranui Makauskui, Jonui Burneikiui, Leonorai Vasiliauskienei, Mindaugui Kepeniui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro, nuteistųjų J. Č. , M. R. , G. R. ir T. Č. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2004 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio, kuriuo:

pagal LR Baudžiamojo kodekso (BK) 307 str. 1 d. – laisvės atėmimu vieneriems metams;

pagal BK 307 str. 2 d. – laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams;

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., 6 d., bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams.

Be to, M. R. pripažintas kaltu pagal BK 227 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 6 d., bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinė bausmė M. R. paskirta laisvės atėmimas trejiems metams. Remiantis BK 75 str. 1 d., 2 d., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

Pagal BK 147 str. (dėl R. J. , A. N. , N. N. pardavimo klientams teikti seksualines paslaugas) M. R. išteisintas, nesant jo veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Pagal BK 307 str. 3 d. M. R. išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo nusikaltimo padaryme.

pagal BK 307 str. 1 d. – laisvės atėmimu vieneriems metams;

pagal BK 258 str. 2 d. – 20 MGL (t.y., 2500 Lt) bauda;

Vadovaujantis BK 65 str. 2 d., bausmės subendrintos ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams su 20 MGL bauda. Remiantis BK 75 str. 1 d., 2 d., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms;

Pagal BK 147 str. (dėl R. J. , A. N. , N. N. pardavimo klientams teikti seksualines paslaugas) G. R. išteisintas, nesant jo veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Pagal BK 307 str. 3 d. G. R. išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo nusikaltimo padaryme.

pagal BK 307 str. 3 d. – laisvės atėmimu penkeriems metams;

pagal BK 147 str. (dėl 2002 m. kovo 3 d. veikos) – laisvės atėmimu ketveriems metams septyneriems mėnesiams;

pagal 147 str. (dėl 2002 m. pradžioje įvykdytos veikos) – laisvės atėmimu ketveriems metams šešiems mėnesiams;

pagal 233 str. 1 d. – laisvės atėmimu vieneriems metams;

pagal 245 str. – 20 MGL ( t.y., 2500 Lt) bauda.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 65 str. 2 d., bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas šešeriems metams ir 20 MGL bauda.

Pagal BK 227 str. 2 d. T. Č. išteisintas neįrodžius jo dalyvavimo nusikaltimo padaryme.

Pagal BK 147 str. (dėl V. S. , D. E. , Rasos Bliuvaitės pardavimo klientams teikti seksualines paslaugas) T. Č. išteisintas, nesant jo veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

J. Č. pripažinta kalta pagal BK 233 str. 1 d. ir nuteista 20 MGL (t.y., 2500 Lt) bauda.

Tuo pačiu nuosprendžiu A. V. nuteistas pagal BK 307 str. 1d., Ž. S. nuteistas pagal BK 147 str. ir 308 str. 2 d., tačiau jų atžvilgiu apeliacinių skundų nepaduota.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. R. 2002m. pradžioje, tiksli data nenustatyta, Klaipėdos m. organizavo ir nuo to laiko tiesiogiai vadovavo pats bei per savo brolį G. R. prostitucijai, veikdamas organizuotoje grupėje su G. R. bei tyrimo nenustatytais asmenimis, pelnėsi iš kitų asmenų prostitucijos: nuo 2002 m. pradžios iš A. N. . N. , gim. 1984-01-23, nuo 2002 m. spalio mėnesio vidurio ir nuo 2003 m. spalio mėnesio pabaigos - iš N. N. , gim. 1980-11-23, prostitucijos. Siekdami pasipelnyti iš nurodytų asmenų prostitucijos, pagal išankstinį susitarimą su G. R. bei kitais tyrimo nenustatytais asmenimis, apgyvendino nurodytas merginas nuomojamuose butuose, esančiuose Liepų g. 40-12, Taikos pr. 9 - 39, Sulupės g. 5 - 11, Rambyno g. 22 - 8, Klaipėdos mieste, bei M. R. priklausančiame bute, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nurodė, kad už vieną valandą jų suteiktų seksualinių paslaugų iš klientų jos turės paimti 150 Lt, o už dvi valandas - 250 Lt, po to dalį uždirbtų pinigų už suteiktas seksualines paslaugas turės atiduoti jam su G. R. už klientų joms suradimą, suteiktą gyvenamą plotą, „apsaugą" bei dalį pinigų perduoti jo - M. R. - nurodytiems asmeninis, padėjusiems jam surasti ar pristačiusiems klientus. Taigi, pasinaudodamas A. N. ir N. N. pažeidžiamumu dėl jauno amžiaus, jų pasitikėjimu bei bloga materialine padėtimi, pažadėdamas joms piniginį atlygį už jų užsiėmimą prostitucija, gavęs jų sutikimą būti kontroliuojamoms kasdieniniame gyvenime, veikdamas organizuotoje grupėje su G. R. bei tyrimo nenustatytais asmenimis, laikotarpiu nuo 2002 m. pradžios, tiksli data nenustatyta, iki 2003 m. gruodžio 4 d., pats tiesiogiai bei telefonu kontroliuodamas minėtas merginas, nesutikus arba atsisakius vykti suteikti surastam klientui seksualines paslaugas, grasindamas joms fiziniu susidorojimu, nuo l iki 15 - 20 kartų per savaitę (kiek tiksliai, tyrimo metu nenustatyta) liepdavo nurodytoms merginoms vykti į klientų jam pasakytas vietas Klaipėdos, Gargždų, Palangos miestuose esančius viešbučius, privačius namus, butus, kurie tyrimo metu nėra nustatyti, suteikti klientams seksualines paslaugas, paimti iš jų už tai pinigus, dalį kurių perduoti jam arba jas atvežusiems pas klientus asmenims, ką merginos ir padarė.

2003 m. gruodžio 4 d., apie 22⁴⁶ val., viešbučio „Žalias namas", esančio Vytauto g. 97, Palangoje, administratoriui A. V. paskambinus telefonu ir paprašius atvežti merginą, kuri suteiktų viešbučio gyventojui seksualines paslaugas, M. R. nurodė savo broliui G. R. A. N. paminėtų paslaugų suteikimui 2 valandoms nuvežti į minėtą viešbutį ir iš kliento paimti 250 Lt.

Be to, M. R. 2003 m. sausio 22 d., apie 18 val., degalinėje „RS", esančioje Minijos g. 139, Klaipėdoje, paskui 2003 m. sausio 27 d., apie 17 val., prie viešbučio „Lūgnė", esančio Galinio Pylimo g. 16, Klaipėdoje, o 2003 m. birželio 10 d., apie 18 ⁰⁵ val., prie baro „Vite", esančio Jūros g. 7, Klaipėdoje, siekdamas neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo - Klaipėdos m. VPK KP ONTT komisaro inspektoriaus O. S. - veikos, t. y., kad O. S. informuotų jį apie policijos atliekamas operatyvines priemones Klaipėdos mieste prieš asmenis, užsiimančius prekyba žmonėmis, pelnymusi iš kitų asmenų prostitucijos, sąvadavimu prostitucijai, numatomas kratas jų išnuomotuose butuose, kuriuose gyvena jo su G. R. kontroliuojamos prostitutės, tarpininkautų, kad jų sulaikytoms prostitutėms nebūtų taikomos įstatymuose numatytos poveikio priemonės, tiesiogiai pasiūlė O. S. ir pažadėjo už tokios informacijos bei už jo, kaip policijos pareigūno, neveikimą vykdant savo įgaliojimus - M. R. nusikalstamos veikos, susijusios su pelnymusi iš kitų asmenų prostitucijos, dangstymą ir neatskleidimą, kas mėnesį mokėti 200 JAV dolerių kyšį, pervedant juos į pastarojo nurodytą sąskaitą banke. O. S. , veikiančiam pagal nusikalstamą veiką imituojantį modelį, sutikus priimti kyšį, 2003 m. balandžio 30 d. M. R. pervedė 700 Lt į pastarojo sąskaitą 10076999773, esančią „Hansabankas" banke, Klaipėdoje, nuo 2003 m. liepos 3 d. iki 2003 m. lapkričio 13 d. per 5 kartus kartu su T. Č. pervedė 5600 Lt: 2003 m. liepos 3 d. pervedė 1300 Lt, 2003 m. rugpjūčio 11 d. pervedė 1200 Lt, 2003 m. rugsėjo 8 d. pervedė 1100 Lt, 2003 m. spalio 9 d. pervedė 1000 Lt, 2003 m. lapkričio 13d. pervedė 1000 Lt ir taip papirko valstybės pareigūną.

M. R. buvo kaltinamas ir atiduotas teismui už tai, kad jis ir G. R. organizavo ir vadovavo nepilnamečio asmens prostitucijai ir pelnėsi iš nepilnametės R. J. , gim. (duomenys neskelbtini), prostitucijos, tačiau dėl šios veikos išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo nusikaltimo padaryme.

G. R. , veikdamas organizuota grupe su M. R. bei kitais tyrimo nenustatytais asmenimis pelnėsi iš kitų asmenų prostitucijos: nuo 2002 m. pradžios iš A. N. , gim.1984-01-23, nuo 2003 m. spalio mėn. pabaigos iš N. N. , gim.1980-11-23. Siekdami pasipelnyti iš nurodytų asmenų prostitucijos, pagal išankstinį susitarimą su M. R. bei kitais tyrimo nenustatytais asmenimis, apgyvendino nurodytas merginas nuomojamuose butuose, esančiuose Liepų g. 40 - 12, Taikos pr. 9 - 39, Sulupės g. 5 - 11, Rambyno g. 22 - 8, Klaipėdos mieste bei M. R. priklausančiame bute, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nurodė, kad už vieną valandą jų suteiktų seksualinių paslaugų iš klientų jos turės paimti 150 Lt, o už dvi valandas - 250 Lt, po to dalį uždirbtų pinigų už suteiktas seksualines paslaugas turės atiduoti jam su M. R. už klientų joms suradimą, suteiktą gyvenamą plotą, „apsaugą" bei dalį pinigų perduoti jo - G. R. - nurodytiems asmenims, padėjusiems jam surasti ar pristačiusiems klientus. Taigi, pasinaudodamas A. N. , N. N. pažeidžiamumu dėl jauno amžiaus, jų pasitikėjimu bei bloga materialine padėtimi, pažadėdamas joms piniginį atlygį už jų užsiėmimą prostitucija, gavęs jų sutikimą būti kontroliuojamoms kasdieniniame gyvenime, veikdamas organizuota grupe su M. R. bei tyrimo nenustatytais asmenimis, laikotarpiu nuo 2002 m. pradžios, tiksli data nenustatyta, iki 2003 m. gruodžio 4 d., pats tiesiogiai bei telefonu kontroliuodamas minėtas merginas, nesutikus arba atsisakius vykti suteikti surastam klientui seksualines paslaugas grasindamas joms fiziniu susidorojimu, nuo l iki 15-20 kartų per savaitę (kiek tiksliai, tyrimo metu nenustatyta) liepdavo nurodytoms merginoms vykti į klientų jam pasakytas vietas Klaipėdos, Gargždų, Palangos miestuose - viešbučius, privačius namus, butus, kurie tyrimo metu nėra nustatyti, suteikti klientams seksualines paslaugas, paimti iš jų už tai pinigus, dalį kurių perduoti jam arba jas atvežusiems pas klientus asmenims, ką merginos ir padarė.

2003 m. gruodžio 4 d., apie 22 ⁴⁶ val. , viešbučio „Žalias namas", esančio Vytauto g. 97, Palangoje, administratoriui A. V. telefonu M. R. paprašius atvežti merginą, kuri suteiktų viešbučio gyventojui seksualines paslaugas, G. R. , vykdydamas M. R. nurodymą A. N. paminėtų paslaugų suteikimui 2 valandoms nuvežti į minėtą viešbutį ir iš kliento paimti 250 Lt, ją (A. N. ) tą pačią dieną, apie 23 ³⁰ val., atvežė į minėtą viešbutį.

G. R. iki 2003 m. gruodžio 4 d., neteisėtai, neturėdamas leidimo, tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis įsigijo nešaunamąjį ginklą - smogiamojo- trupinamojo poveikio blakštą, kurį nešiojo vežiodamas automobilyje „Audi - 100", valstybinis Nr. KLF 785, Klaipėdos ir Palangos miestuose.

Be to, G. R. buvo kaltinamas ir atiduotas teismui už tai, kad jis ir M. R. organizavo ir vadovavo nepilnamečio asmens prostitucijai ir pelnėsi iš nepilnametės R. J. , gim. (duomenys neskelbtini), prostitucijos, tačiau dėl šios veikos išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo nusikaltimo padaryme.

T. Č. , 2002 m. kovo 3 d. Telšių m. „Statoil" degalinėje, turėdamas tikslą pelnytis iš kitų asmenų prostitucijos, iš Ž. S. už 800 Lt įgijo nepilnametę V. S. , asmens kodas 48501261396, 2002 m. vasaros pradžioje, tiksli data nenustatyta, apie 16 val., kelyje Šiauliai - Palanga, prie Plungės m., tiksli vieta nenustatyta, tais pačiais tikslais iš Ž. S. už 800 Lt įgijo nepilnametę D. E. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), tiesiogiai pats vadovavo jų prostitucijai bei, veikdamas organizuotoje grupėje su tyrimo nenustatytais asmenimis, pelnėsi iš jų prostitucijos, o nuo 2002 m. spalio mėn., tiksli data nenustatyta, vadovavo ir nepilnametės S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), prostitucijai bei, veikdamas organizuotoje grupėje su tyrimo nenustatytais asmenimis, pelnėsi ir iš jos prostitucijos. Turėdami tikslą pasipelnyti iš nurodytų asmenų prostitucijos, pagal išankstinį susitarimą su tyrimo nenustatytais asmenimis, apgyvendino nurodytas merginas nuomojamame nenustatytame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, bei butuose (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nurodė joms, kad už vieną valandą iš klientų už suteiktas seksualines paslaugas turės paimti 150 Lt, o už dvi valandas - 200 Lt, po to dalį uždirbtų pinigų turės atiduoti jam (U. Č. ) už klientų suradimą (sąvadavimą), suteiktą gyvenamąjį plotą, „apsaugą" bei dalį pinigų - jo nurodytiems asmenims, suradusiems ar pristačiusiems klientą. Taigi, pasinaudodamas nepilnamečių R. B., V. S. bei D. E. pažeidžiamumu dėl jauno amžiaus, apgaule bei jų pasitikėjimu, bloga materialine padėtimi, pažadėdamas joms piniginį atlygį už jų užsiėmimą prostitucija, gavęs jų sutikimą būti kontroliuojamoms kasdieniniame gyvenime, veikdamas organizuotoje grupėje su tyrimo nenustatytais asmenimis, laikotarpiu nuo 2002 m. kovo 3 d. iki 2004 m. sausio 19 d., pats tiesiogiai bei telefonu kontroliuodamas minėtas merginas, nuo l iki 15 - 20 kartų per savaitę (kiek tiksliai, tyrimo metu nenustatyta) liepdavo nurodytoms merginoms vykti į klientų jam pasakytas vietas Klaipėdos, Palangos miestuose esančius viešbučius, privačius namus, butus, kurie tyrimo metu nėra nustatyti, suteikti klientams seksualines paslaugas, paimti iš jų už tai pinigus, dalį kurių perduoti jam arba jas atvežusiems pas klientus asmenims, ką merginos ir padarė.

Be to, T. Č. laikotarpiu nuo 2004 m. vasario l d. 21 ⁴⁰ val. iki 2004 m. vasario 3 d. 22 ³⁸ val. skambindamas liudytojai V. S. iš savo mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir liepdamas pakeisti jos duotus tyrimo metu parodymus apie jo dalyvavimą nusikaltimų padaryme, siųsdamas iš savo telefono žinutes, kuriose užuominomis prašė pakeisti minėtus parodymus (iš viso 10 SMS žinučių ir 8 skambučiai) į melagingus. Taigi jis, T. Č. , darė V. S. psichologinį poveikį, siekė paveikti minėtą liudytoją, kad ši nuvyktų į prokuratūrą ir pakeistų savo 2004 m. sausio 19 d. ikiteisminio tyrimo byloje Nr.30-9-023-03 duotus parodymus apie jo - T. Č. - nusikalstamą veiką, t. y. prekybą žmonėmis, nepilnamečių asmenų prostitucijos organizavimą ir vadovavimą jai.

Be to, T. Č. , būdamas 2004-01-22 Klaipėdos m. apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi įpareigotas 6 mėnesius nepalaikyti ryšio tiesiogiai, per kitus asmenis techninėmis ar kitomis priemonėmis su V. S. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), R. B. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), šio teismo sprendimo nevykdė - laikotarpiu nuo 2004 m. sausio 29 d. 12 ²⁸ val. iki 2004 m. vasario 3 d. 13 ⁴⁶ val. skambino liudytojai R. B. iš savo mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), siuntė žinutes (iš viso 2 SMS žinutės ir du skambučiai) bei laikotarpiu nuo 2004 m. vasario l d. 21⁴⁰ val. iki 2004 m. vasario 3 d. 22 ³⁸ val., skambino liudytojai V. S. iš savo mobiliojo ryšio telefono numerio ir liepė pakeisti jos tyrimo metu duotus parodymus apie jo dalyvavimą nusikaltimų padaryme, siuntė iš savo telefono žinutes, kuriose užuominomis prašė pakeisti minėtus parodymus (iš viso 10 SMS žinučių ir 8 skambučiai) į melagingus.

T. Č. buvo kaltinamas ir atiduotas teismui už tai, kad 2003 m. birželio 10 d., apie 18⁰⁵ val., jis prie baro „Vite", esančio Jūros g. 7, Klaipėdoje, kartu su M. R. , siekdamas neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo - Klaipėdos m. VPK KP ONTT komisaro inspektoriaus O. S. - veikos, t. y., kad O. S. informuotų jį arba M. R. ir G. R. apie policijos atliekamas operatyvines priemones Klaipėdos mieste prieš asmenis, užsiimančius prekyba žmonėmis, pelnymusi iš kitų asmenų prostitucijos, sąvadavimu prostitucijai, numatomas kratas jų išnuomotuose butuose, kuriuose gyvena jo bei M. R. ir G. R. kontroliuojamos prostitutės, tarpininkautų, kad jų sulaikytoms prostitutėms nebūtų taikomos įstatymuose numatytos poveikio priemonės, tiesiogiai pasiūlė O. S. ir pažadėjo už tokios informacijos bei už jo, kaip policijos pareigūno, neveikimą vykdant savo įgaliojimus - T. Č. , M. R. , G. R. nusikalstamos veikos, susijusios su prekyba žmonėmis ir pelnymusi iš kitų asmenų prostitucijos, dangstymą ir neatskleidimą, kas mėnesį mokėti 200 JAV dolerių kyšį, pervedant juos į pastarojo nurodytą sąskaitą banke. O. S. , veikiančiam pagal nusikalstamą veiką imituojantį modelį, sutikus priimti kyšį, laikotarpiu nuo 2003 m. liepos 3 d. iki 2003 m. lapkričio 13 d. per 5 kartus kartu su M. R. pervedė 5600 Lt: 2003 m. liepos 3 d. pervedė 1300 Lt, 2003 m. rugpjūčio 11 d. pervedė 1200 Lt, 2003 m. rugsėjo 8 d. pervedė 1100 Lt, 2003 m. spalio 9 d. pervedė 1000 Lt, 2003 m. lapkričio 13d. pervedė 1000 Lt ir taip papirko valstybės pareigūną. Dėl šios veikos T. Č. nuosprendžiu išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo nusikaltimo padaryme.

J. Č. , 2004 m. vasario 2 d., apie 14 val., prie parduotuvės MAXIMA, esančios Telšių m., veikdama savo vyro T. Č. interesais, siekdama, kad liudytoja V. S. pakeistų 2004-01-19 ikiteisminio tyrimo pareigūnams duotus parodymus apie T. Č. dalyvavimą nusikaltimų padaryme, nurodė liudytojai artimiausiu laiku eiti į prokuratūrą ir juos pakeisti į melagingus, motyvuojant tuo, kad jos duoti parodymai neva policijos pareigūnų buvo išgauti dėl psichologinio poveikio, kad jie yra neteisingi. Jeigu V. S. to nepadarys ir tų parodymų pagrindu T. Č. bus nuteistas, ji - J. Č. - grasino ateityje pavartoti smurtą.

Apeliantas prisipažįsta ir gailisi dėl savo veiksmų, neneigia, kad turėjo pajamų iš prostitucijos, tačiau nurodo, kad N. N. prostitucijai nesąvadavo, prostitucijai nevadovavo ir neorganizavo, be to, O. S. nepapirko. Nuosprendis yra keistinas, nes teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, pažeistos procesinės normos, netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir neteisingai paskirta bausmė. Jis yra neteistas, dėl paskirtos kardomosios priemonės – namų arešto praranda savo verslą, dėl ko kenčia šeima, mažametis vaikas.

Nuteistasis T. Č. apeliaciniu skundu prašo pakeisti nuosprendį ir už įvykdytą nusikaltimą, numatytą BK 307 str. 1 d. paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Be to, prašo išteisinti dėl nusikaltimų, numatytų BK 147 str., 30 7str. 3 d., 227 str. 2 d., 233 str. 1 d. ir 245 str. neįrodžius jo kaltės dėl dalyvavimo šiose veikose.

Apeliantas nurodo, kad nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, o nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Nuosprendis dalyje dėl organizavimo ir vadovavimo nepilnamečių asmenų prostitucijai grindžiamas tik nuteistojo Ž. S. nenuosekliais parodymais bei liudytojų V. S. ir D. E. parodymais. Nuosprendyje nurodoma, kad jis minėtas merginas įsigijo už 800 Lt, tačiau tai parodė tik ˙. S. , abi merginos nepatvirtino mačiusios perduodant pinigus, joms vėliau pats ˙. S. nurodė skirtingas sumas. Be to, Ž. S. parodymai turi būti vertinami kritiškai, kadangi jis siekia išvengti atsakomybės už jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, tarp jų ir už D. E. išžaginimą.

Tokiais pat įrodymais teismas grindžia ir jo kaltę dėl pelnymosi iš nepilnamečių prostitucijos. Apie tai, kad V. S. ir D. E. yra nepilnametės, apeliantas nežinojo, sprendžiant pagal jų išvaizdą ir gyvenimo būdą jis buvo įsitikinęs, jog merginos yra pilnametės. V. S. parodymai, kad jis yra matęs jos gimimo liudijimą, yra duoti tik paskutinės apklausos metu ir kelia abejonių, nes su savimi ji jokių dokumentų neturėjo ir, be to, iki susitikimo vertėsi prostitucija jau ne vienerius metus. Abi merginos ikiteisminio tyrimo pareigūnų buvo prigąsdintos, davė melagingus parodymus ir siekė išvengti administracinės atsakomybės už vertimąsi prostitucija. Abi liudytojos nedalyvavo teisminio nagrinėjimo metu, o tai pažeidė T. Č. teisę į gynybą. Teismo išvada, kad jis vadovavo ir veikdamas organizuotoje grupėje pelnėsi iš prostitucijos, yra nepagrįsta jokiais byloje esančiais įrodymais. Be to, byloje nėra surinkta įrodymų, kad jis siekė paveikti liudytoją V. S. . Šis kaltinimas buvo grindžiamas tik tuo, kad buvo skambinama ir siunčiamos žinutės iš mobilaus ryšio telefono, tačiau telefonu su tokiu numeriu apeliantas niekada nesinaudojo. Tais pačiais įrodymais grindžiamas ir kaltinimas dėl teismo sprendimo nevykdymo, todėl dėl šios veikos jis taip pat turi būti išteisintas.

Apeliantas pripažįsta, kad sąvadavo prostitucijai, tačiau mano, kad jo veika turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 307 str. 1 d., todėl jam paskirta bausmė yra per griežta. Jis nėra teistas, įvykdytas nusikaltimas nėra sunkus, taip pat nėra ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Iki teismo jis dirbo, išlaikė žmoną ir mažametį vaiką, todėl prašo teismo skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu arba bausmės vykdymą atidėti.

Bylos nagrinėjime dalyvaujantis prokuroras prašo prokuroro apeliacinį skundą patenkinti, o nuteistųjų M. R. . R. , T. Č. ir J. Č. apeliacinius skundus atmesti. Nuteistieji M. R. , T. Č. , J. Č. bei jų gynėjai prašo patenkinti nuteistųjų apeliacinius skundus. Be to, nuteistieji M. R. , G. R. , T. Č. ir jų gynėjai, prašo atmesti prokuroro apeliacinį skundą.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro bei nuteistųjų M. R. , T. Č. ir J. Č. skundai atmestini.

Nuosprendį priėmęs teismas teisingai įvertino liudytojų A. N. , N. N. bei nepilnametės R. J. apklausų ikiteisminio tyrimo metu protokolų duomenis, konstatuodamas, kad jie buvo gauti esmingai pažeidžiant Baudžiamojo proceso įstatymą, o jų gavimo būdas prieštarauja BPK 20 str. 4 d. įtvirtintam įrodymų leistinumo principui.

Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad paminėtos liudytojos buvo apklaustos nakties metu. A. N. apklausa tęsėsi nuo 1 val. 50 min. iki 8³⁰ val., nepilnametės R. J. nuo 3 val. iki 5 val. 30 min. Liudytoja N. N. buvo sulaikyta antrą valandą nakties aštuonioms valandoms, o po to vykdoma jos apklausa.

Bendrosios liudytojų šaukimo į apklausą ikiteisminio tyrimo metu ir apklausos taisyklės įtvirtintos BPK 182-184, 186 straipsniuose. Pagal jas paprastai asmuo į apklausą pas pareigūną kviečiamas šaukimu ar kitokiu įstatyme numatytu būdu darbo dienomis ir dienos metu. Paminėtuose straipsniuose įtvirtintos nuostatos nedraudžia ikiteisminio tyrimo pareigūnui kviesti bei apklausti asmenį ir nakties metu, t.y. tarp 22 ir 6 valandos. Tačiau tai turi būti daroma tik neatidėliotinais ir itin išskirtinais atvejais, prisilaikant proporcingumo principo įtvirtinto BPK 11 str. 2 d. ir nustatančio, kad atliekant Baudžiamojo proceso kodekse numatytus tyrimo veiksmus draudžiama ne tik naudoti smurtą, grasinti, bet ir atlikti kitokius žmogaus orumą žeminančius bei sveikatai kenkiančius veiksmus. Parodymai gauti panaudojant smurtą, grasinimus ar kitokią prievartą negali būti pripažinti gautais teisėtu būdu. Paminėto proporcingumo principo laikymasis reiškia tai, kad atliekant procesinius veiksmus, tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra laikomasi teisingos pusiausvyros.

Taikant į bylą įtrauktų asmenų apklausą reglamentuojančius įstatymus, santykis tarp siekiamo tikslo reikšmingumo ir būtinumo suvaržyti apklausiamo asmens teises ir laisves gali būti nevienodas, priklausomai nuo numanomų parodymų reikšmingumo, apklausiamojo procesinio statuso (ekspertas, liudytojas, įtariamasis, kaltinamasis ir t.t.) bei kitokių aplinkybių.

Šioje byloje A. N. bei R. J. buvo apklaustos liudytojomis. Nors prokuroro apeliaciniame skunde ir teigiama, kad minimos jų apklausos buvo itin svarbios, o liudytojų parodymai reikšmingi aiškinantis bylos aplinkybes, kaip pagrįstai konstatavo apygardos teismas, atsižvelgiant į tuos jų parodymus, nei vienai iš liudytojų už vertimąsi prostitucija nebuvo taikomos jokios sankcijos.

Byloje nustatytos minimų liudytojų sulaikymo aplinkybės, jų apklausų nakties metu laikas bei ilgalaikė trukmė, duoda pakankamą pagrindą išvadai, jog vykdant N. N. , A. N. bei R. J. apklausas ikiteisminio tyrimo metu, proporcingumo principas buvo akivaizdžiai pažeistas. Liudytojų parodymai, išgauti nepateisinamai orumą žeminančiomis aplinkybėmis, prilyginami parodymams gautiems panaudojant apklausiamųjų atžvilgiu psichologinę prievartą, t.y. būdu, kuris pripažįstamas neteisėtu. Tokiu būdu gauti liudytojų parodymai, priešingai nei teigiama prokuroro apeliaciniame skunde, negali būti pripažinti teisėtai gautais duomenimis, patvirtinančiais nuteistųjų M. R. G. R. ir G. R. kaltumą pagal BK 307 str. 3 d.

Be to, ikiteisminio tyrimo metu apklausiant R. J. buvo pažeisti BPK 186 str. 1 d. reikalavimai, nustatantys nepilnamečio liudytojo apklausos ypatumus. Pagal šį BPK straipsnį jaunesnį kaip aštuoniolikos metų liudytoją apklausia ikiteisminio tyrimo teisėjas, jei to prašo jo atstovas, prokuroras ar gynėjas. Tai reiškia, kad prieš apklausą turėjo būti išklausyta nepilnamečio asmens atstovo nuomonė dėl apklausos būdo ir į ją atsižvelgta. Tačiau ikiteisminio tyrimo pareigūnė šių nepilnametės liudytojos teisių nei jai, nei jos atstovei neišaiškino ir jų nerealizavo. Be to, teisėjų kolegija svarstydama byloje surinktų įrodymų leistinumo klausimą, atkreipia dėmesį į tai, kad nepilnametė R. J. buvo apklausta naktį po to, kai jos gyvenamajame bute taip pat nakties metu buvo atlikta krata. Pagal BPK 149 str. 5 d. daryti kratas nakties metu draudžiama, išskyrus neatidėliotinus atvejus: kai krata pradėta dienos metu, tačiau užsitęsė ir ją tenka baigti naktį; kai dėl kratos uždelsimo gali būti sunaikinti ar paslėpti ieškomi daiktai, dokumentai ir pan. Tuo tarpu iš bylos duomenų matyti, kad krata pas R. J. pradėta jau po vidurnakčio.

Dėl virš išdėstyto teisėjų kolegija konstatuoja, jog nuosprendį priėmęs teismas teisingai įvertino ikiteisminio tyrimo metu - 2003 m. gruodžio 5 d. duotus liudytojų A. N. , N. N. bei R. J. parodymus, kaip duomenis gautus pažeidžiant BPK 20 str. 4 d. reikalavimus.

Nuteistųjų M. R. bei G. R. kaltės pagal BK 307 str. dėl organizavimo, vadovavimo ir pelnymosi iš nepilnametės R. J. prostitucijos neginčijamai nepatvirtina ir kiti prokuroro apeliaciniame skunde išdėstyti įrodymai. Jais remiantis būtų galima padaryti tik bendro pobūdžio prielaidą, jog nepilnametė R. J. užsiiminėjo prostitucija, o jos prostitucijai vadovavo M. R. . Tačiau apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad R. J. teisme kategoriškai paneigė kada nors užsiiminėjusi prostitucija. Ji paaiškino, kad iš kaltinamųjų pažįsta tik G. R. , kurį keletą kartų matė klube ,,Svingas". R. J. neigė vertimąsi prostitucija bei ryšius su M. R. ir G. R. ir ikiteisminio tyrimo metu - 2003 m. gruodžio 10 d. apklausoje (t. 1 b.l. 161-162). Iš byloje esančių A. N. bei N. N. parodymų taip pat neseka, kad Gediminas ir M. R. būtų pelnęsi iš nepilnametės R. J. prostitucijos. Savo kaltės dėl pelnymosi iš nepilnametės R. J. prostitucijos, organizavimo ir vadovavimo nepilnametės prostitucijai visuose parodymuose kategoriškai nepripažino ir Mindaugas bei G. R. .

Prokuroro teigimu M. R. ir G. R. kaltę patvirtina byloje užfiksuoti telefoniniai pokalbiai tarp M. R. ir R. J. . Prokuroro apeliaciniame skunde nurodomų telefoninių pokalbių išklotinėse iš tikrųjų užfiksuoti pokalbiai M. R. , G. R. su kitais asmenimis. Jų turinys leidžia padaryti pagrįstą išvadą, jog abu nuteistieji pelnėsi iš kito asmens prostitucijos, o G. R. dar ir organizavo bei vadovavo prostitucijai. Tačiau nei viename iš prokuroro nurodytų užfiksuotų pokalbių nėra įvardinta R. J. . Išvada, kad pokalbiuose su M. R. dalyvauja būtent ji grindžiama tik abejotina prielaida, kad visais atvejais telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) kalbėjo būtent ji. Byloje, išskyrus jos pačios duotus, ir sekančią dieną paneigtus parodymus, nėra jokių patikimų duomenų patvirtinančių, kad tuo telefonu visą laiką naudojosi R. J. , kad būtent jos pokalbiai pateikiamose išklotinėse ir yra užfiksuoti.

Prokuroro apeliaciniame skunde teigiama, kad M. R. G. R. ir G. R. žinojimą, jog R. J. yra nepilnametė patvirtina tas faktas, jog ji gulėjo vaikų ligoninėje, o M. R. apie tai buvo žinoma. Tačiau iš G. R. ir nenustatytos merginos pokalbio matyti, kad jo metu buvo kalbama apie ligoninėje gulinčią merginą vardu Aneta. Tuo tarpu pati R. J. kategoriškai paneigė naudojusis tokiu išgalvotu vardu, paaiškino, kad visi ją vadina tikruoju R. vardu. Pakankamai patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad Aneta ir R. J. yra tas pats asmuo byloje nesurinkta. Liudytojai R. J. neigiant šią aplinkybę, prokuroro nurodomų pokalbių įrašų bei liudytojos R. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų šio fakto konstatavimui, teisėjų kolegijos nuomone, nepakanka. Pažymėtina, kad R. B. taip pat ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta ir davė prokuroro minimus parodymus, pažeidžiant baudžiamojo proceso kodekso 186 str. reikalavimus, nustatančius nepilnamečio liudytojo apklausos ypatumus (t. 1 b.l. 172-175). Todėl ir šiais R. B. parodymais teismas remtis negalėjo.

Apeliaciniame skunde nurodyti byloje užfiksuotas telefoninis pokalbis tarp M. R. ir nenustatyto vyriškio, įrašai pokalbio tarp M. R. G. R. ir policijos pareigūno O. S. (t. 6 b.l. 20-21; t. 5 b.l. 45) kaltinimo dėl G. R. pelnymosi, o M. R. dar ir organizavimo ir vadovavimo nepilnametės R. J. prostitucijai, taip pat nepatvirtina. Paminėtuose pokalbiuose užfiksuota bendro pobūdžio informacija. Viename iš minimų pokalbių į O. S. klausimą ar pas M. R. yra nepilnamečių, jis atsako: ,,Nu žinok nežinau, negaliu pasakyti", ,,Žinok, tikrai nežinau", ,,pas mane dvi yra". Tačiau šis pokalbis neatskleidžia jokių konkrečių aplinkybių susijusių su M. R. organizavimu ir vadovavimu R. J. prostitucijai. Kitame prokuroro paminėtame įraše užfiksuotas pokalbis tarp Mindaugo ir nenustatyto vyriškio dėl merginos vardu Raimonda, kuriai, kaip galima suprasti iš pokalbio, 17 metų. Tačiau byloje šios merginos anketiniai duomenys nenustatyti, neaišku kiek tai merginai metų aprašomo pokalbio metu buvo iš tikrųjų, kaltinimas dėl pelnymosi iš šios nepilnametės merginos prostitucijos nuteistiesiems pareikštas nebuvo.

U. Č. pagal BK 227 str. 2 d. dėl policijos pareigūno O. S. papirkimo išteisintas pagrįstai. T. Č. kaltė šioje kaltinimo dalyje iš esmės grindžiamas tik pokalbio tarp O. S. , T. Č. bei M. R. įrašu bei policijos pareigūno dalyvavusio pokalbyje parodymais. Šiame pokalbyje (t. 1 b.l. 27-35) iš tikrųjų užuominomis kalbama apie T. Č. galimybę mokėti pinigus O. S. . Tačiau viso byloje esančio pokalbio analizė neduoda pakankamai pagrindo išvadai, jog U. Č. jo metu O. S. tiesiogiai ar užuominomis pasiūlė kyšį, ar, kad dėl tokio kyšio davimo būtų buvę susitarta. Užfiksuotame pokalbyje nei vienas iš jo dalyvių neįvardino nei pinigų sumos, kurie sudarytų kyšio dalyką, nei pareigūno veiksmų, už kurių atlikimą ar neatlikimą kyšis būtų mokamas. Iš byloje esančio įrašo matyti, kad pokalbį apie pinigus pradėjo ir jį aktyviai palaikė pats O. S. , kreipdamasis į M. R. ir U. Č. su klausimu, ar jiems dėl bendro reikalo viskas esą aišku. Akivaizdu, kad toks pareigūno klausimas išprovokavo atsakomąją M. R. G. R. ir T. Č. reakciją - norą tęsti pokalbį dėl galimybės mokėti pinigus O. S. . Taigi, pokalbio, apie galimybę mokėti pinigus O. S. leistinas ribas, nustatė pats pareigūnas. Jo metu išsakytus T. Č. bendro pobūdžio teiginius, kad sutiktų mokėti O. S. negali būti kvalifikuojami pagal BK 227 str. 2 d., kaip pareigūno papirkimas.

T. Č. kaltės neįrodo ir prokuroro skunde minima aplinkybė, jog į O. S. sąskaitą buvo pervesta didesnė pinigų suma. Ikiteisminio tyrimo metu apskritai nebuvo nustatyti asmenys pervedę pinigus į policijos pareigūno O. S. sąskaitą. Byloje nėra jokių duomenų, kad šios sąskaitos numerį būtų žinojęs U. Č. . Taigi, galima tiktai, jokiais įrodymais nepatvirtina, prielaida, kad U. Č. pinigus perdavė minimos sąskaitos numerį žinojusiam M. R. , o šis, per byloje nenustatytus asmenis tuos pinigus pervedė į O. S. sąskaitą. Tačiau prielaidomis ir spėjimais apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas.

Prokuroro apeliaciniame skunde pagrįstai teigiama, jog apygardos teismas suklydo nuteistųjų M. R. . R. , G. R. bei T. Č. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažindamas jų prisipažinimą bei nuoširdų gailėjimąsi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 23 ,,Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis" 16 p. teismams išaiškinta, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes. Nuteistųjų M. R. . R. , G. R. ir T. Č. parodymų turinys ikiteisminiame tyrime bei teisiamajame posėdyje rodo, kad nei vienas iš jų savo kaltę dėl pareikštų kaltinimų, kuriuos ir teismas pripažino esant įrodytais, pilnai nepripažino, ją pripažino tik iš dalies. Taigi, kaltinamiesiems neigiant esmines teismo nustatytas bylos aplinkybes, jų atsakomybę švelninanti aplinkybė - prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis pripažinti nepagrįstai, todėl iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinama.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. R. apeliacinis skundas atmestinas. Jo apeliacinio skundo motyvai nekelia abejonių apygardos teismo nuosprendžio pagrįstumu.

Nuteistojo apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai prijungė prie bylos telefoninių pokalbių įrašus, kurių dalis įrašyta rusų kalba, kad teismui buvo pateikti ne visi byloje surinkti įrašai. Tačiau bylą nagrinėjant apeliacine tvarka paminėtų, apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų apeliantas atsisakė, prašė įrodymų byloje netirti, pokalbių išklotinių į lietuvių kalbą neversti, papildomai reikšmingų bylai pokalbių įrašų iš ikiteisminio tyrimo institucijų nereikalauti.

Apeliacinio skundo motyvai, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo pažeisti BPK 154, 159 str. reikalavimai bei Operatyvinės veiklos įstatymo 10 ir 12 straipsniai prieštarauja bylos duomenims. M. R. telefoninių pokalbių pasiklausymas buvo sankcionuotas Klaipėdos apygardos teismo 2003 m. lapkričio 11 d. nutartimi. Šios nutarties priėmimo procedūra bei jos turinys visiškai atitinka Lietuvos Respublikos Operatyvinės veiklos 10 str. reikalavimus. Ta aplinkybė, jog minėta nutartimi leista atlikti operatyvinius veiksmus nuo lapkričio 10 d., o ne nutarties priėmimo dienos, vertintina, kaip rašymo klaida, neturėjusi jokios įtakos byloje surinktų įrodymų, kuriais grindžiama M. R. kaltė teisėtumui.

Nepagrįstai M. R. G. R. apeliaciniame skunde teigiama, jog byloje sankcionuotas Nusikalstamos veikos imitacijos modelis (NVIM) pripažintinas niekiniu ir pažeidžiančiu pilietines teises. Modelyje numatyti veiksmai ikiteisminio tyrimo metu Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo buvo sankcionuoti Operatyvinės veiklos įstatymo 12 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal šio straipsnio 3 d., 4 d., modelio pratęsimų skaičius neribojamas. Todėl nėra pagrindo teigti, kad NVIM pratęsimas dar 6 mėnesiams buvo neteisėtas.

Nepagrįstai M. R. apeliaciniame skunde abejojama įvykio vietos apžiūros protokolo surašymo teisingumu. Apeliaciniame skunde šios abejonės grindžiamos faktais, kad protokolas surašytas per 6 minutes, kad jame nepasirašė apžiūroje dalyvavęs specialistas. Tačiau apelianto nurodomame protokole yra šiame procesiniame veiksme dalyvavusio specialisto Z.Turskio parašas (t.1, b.l. 96), o protokolo turinio apimtis nekelia abejonių dėl šio procesinio dokumento nurodytos surašymo trukmės.

Apeliaciniame skunde išdėstyti motyvai neduoda pagrindo abejoti liudytojo V. P. parodymų objektyvumu. Įvykio aplinkybes jis visuose parodymuose aiškino nuosekliai, vienodai. Jo parodymai patvirtinami A. N., A. V. , G. R. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis.

Nuteistojo M. R. kaltė dėl pelnymosi iš kito asmens prostitucijos, dėl prostitucijos organizavimo ir vadovavimo jai įrodyta byloje surinktais ir nuosprendyje įvertintais įrodymais. Iš byloje esančių telefoninių pokalbių įrašų tarp M. R. ir kitų asmenų bei pokalbio, betarpiškai įrašyto tarp M. R. ir O. S. , taip pat iš O. S. parodymų matyti, kad M. R. pelnėsi ne tik iš A. N. , bet ir iš N. N. prostitucijos, organizavo jos prostituciją bei jai vadovavo.

Pagrįstai M. R. G. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 227 str. 2 d. Jo kaltė dėl O. S. papirkimo įrodyta O. S. parodymais, kad M. R. G. R. pasiūlė jam kas mėnesį mokėti po 200 JAV dolerių už tai, kad jis nevykdytų jokios veiklos prieš M. R. nusikalstamą veiką. O. S. parodymai patvirtinami M. R. ir O. S. pokalbių įrašų išklotinėmis, banko dokumentais. Iš paminėtų byloje esančių įrodymų matyti, kad į O. S. M. R. nurodytą sąskaitą ne kartą buvo pervestos įvairios pinigų sumos.

Tai, kad byloje nenustatyti konkretūs asmenys įvykdę technines pinigų pervedimo operacijas, nepatvirtina M. R. nekaltumo. Jis vienintelis iš pašalinių asmenų žinojo O. S. sąskaitos numerį, todėl tik jis pats tiesiogiai, veikdamas kitų asmenų vardu, ar per kitus asmenis ir pervedė pinigus į O. S. sąskaitą. Tokia nuteistojo M. R. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 227 str. 2 d.

M. R. paskirtoji bausmė nešvelnintina. Ji paskirta nepažeidžiant BK 54 str. reikalavimų. Paskirdamas bausmę M. R. teismas įvertino visas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, taip pat ir tas, kurias savo apeliaciniame skunde nurodo apeliantas – vienintelis dirba šeimoje, išlaiko žmoną ir mažametį vaiką. Į tas pačias aplinkybes atsižvelgti dar kartą ir jomis remiantis sušvelninti paskirtąją M. R. bausmę dar labiau, nėra pagrindo.

Nepagrįstas, todėl atmestinas ir nuteistojo T. Č. apeliacinis skundas. Apygardos teismas teisingai įvertino kaltinamojo Ž. S. , nukentėjusiųjų V. S. ir D. E. parodymus ir jais pagrindė savo išvadas. Nors apeliantas ir abejoja Ž. S. , V. S. bei D. E. parodymų objektyvumu, nuosprendį priėmęs teismas, remdamasis jų parodymų dėl nepilnamečių nukentėjusiųjų įgijimo vietos, laiko, už jas sumokėtų pinigų sumų, tapatumu, pagrįstai konstatavo, jog jų parodymais nėra pagrindo netikėti. Nukentėjusiosios V. S. ir D. E. parodymus dėl T. Č. jų atžvilgiu atliktų nusikalstamų veiksmų davė apklausiamos ikiteisminio tyrimo teisėjos, todėl nepagrįstai T. Č. apeliaciniame skunde teigiama, kad policijos pareigūnai grasinimais įtakojo jų parodymų neobjektyvumą.

Pagrįstai U. Č. nuteistas ir pagal BK 233 str. 1 d. dėl poveikio nukentėjusiajai V. S. , kad ikiteisminio tyrimo pareigūnams ji duotų melagingus parodymus. T. Č. kaltė įrodyta nukentėjusiosios V. S. parodymais, objektyviais duomenimis užfiksuotais perduodant informaciją telekomunikaciniais kanalais. Paminėtais duomenimis nustatyta, kad su V. U. Č. jo iniciatyva kontaktavo 18 kartų. V. S. patvirtino, kad SMS žinutėmis bei telefoninių pokalbių metu U. Č. darė jai poveikį, kad ji byloje duotus parodymus pakeistų į melagingus.

Išvados teismo nuosprendyje dėl T. Č. kaltės pagal BK 245 str. pagrįstos V. S. ir R. B. parodymais bei juos patvirtinančiais daikto ar dokumento pateikimo protokolo bei telekomunikacinių bendrovių UAB „TELE2“, UAB „OMNITEL“ bei UAB „BITĖ GSM“ pateiktais duomenimis (t.1. b.l. 182, 183, 188).

Atsižvelgiant į T. Č. padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jam paskirtoji bausmė negali būti sušvelninta. U. Č. nuteistas už sunkius tyčinius nusikaltimus, už kuriuos jam paskirta subendrinta šešerių metų laisvės atėmimo bausmė. Todėl, net ir esant apelianto nurodytoms aplinkybėms – išlaiko žmoną ir mažametį vaiką, bausmės vykdymo atidėjimas, taikant BK 75 str. nuostatas yra negalimas.

Nešvelnintina ir J. Č. paskirtoji bausmė. Apygardos teismas nuosprendyje pakankamai išsamiai aptarė bausmės rūšį bei dydį apsprendusias aplinkybes ir paskirdamas bausmę BK 54 str. reikalavimų nepažeidė. J. Č. paskirtoji bausmė – 2500 Lt bauda, nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežta, todėl nešvelnintina.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1d. 1 p.

nutaria:

Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro, nuteistųjų M. R. . R. , T. Č. ir J. Č. apeliacinius skundus atmesti.