Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant asmeniui, kurio atžvilgiu priimtas nutarimas skirti administracinę nuobaudą, - pareiškėjui R. L.,

Institucijos, priėmusios nutarimą skirti administracinę nuobaudą, - Administracinės komisijos prie Kauno miesto savivaldybės tarybos įgaliotai atstovei Violetai Zeltinienei,

Institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, - Kauno miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Viešosios tvarkos tarnybos įgaliotam atstovui – Gintarui Macijauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal pareiškėjo R. L. skundą dėl 2010-10-26 Administracinės komisijos prie Kauno miesto savivaldybės tarybos nutarimo skirti administracinę nuobaudą panaikinimo, administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010-10-26 Administracinės komisijos prie Kauno miesto savivaldybės tarybos nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AD-942 R. L. buvo paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 161-1 str., padarymą.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas pareiškėjui buvo surašytas ir administracinė nuobauda paskirta už tai, kad 2010-10-11 buvo nustatyta, jog pareiškėjas, būdamas DNSB ,,(duomenys neskelbtini)“ pirmininku, neturėjo galiojančios sutarties su komunalinių atliekų tvarkytoju (UAB “(duomenys neskelbtini)“) su kuriuo Kauno miesto savivaldybė sudariusi Mišrių komunalinių atliekų tvarkymo sutartį dėl atliekų tvarkymo. Institucija konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Kauno miesto tarybos 2008-03-20 sprendimu Nr. T-142 patvirtintų Kauno miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių (2010-09-16 sprendimo Nr. T-496 redakcija) 24 p., 76 p., 77.2 p. reikalavimus.

Pareiškėjas teismo prašė nutarimą skirti administracinę nuobaudą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, nesant jo veiksmuose pažeidimo įvykio ir sudėties.

Pareiškėjas skunde (b.l. 3-9), taip pat jis ir jo įgaliota atstovė teismo posėdžio metu prašė ištirti bei nustatyti, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos 2008-03-20 sprendimu Nr. T-142 patvirtintų Kauno miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių (2010-09-16 sprendimo Nr. T-496 redakcija) 76 p. prieštarauja Konkurencijos įstatymo 4 str., CK 6.156 str. 1 d., 2 d., taip pat pripažinti ginčijamą punktą negaliojančiu ir netaikytinu nuo tos dienos, kai jo pagrindu atsirado teisinės pasekmės, kad 77.2 p. prieštarauja Rinkliavų įstatymo 11 str. 2 d., Viešojo administravimo įstatymo 16 str. 3 d., 17 str. 3 d., CK 6.156 str. 1 d., 2 d., pripažinti ginčijamą punktą negaliojančiu ir netaikytinu nuo tos dienos, kai jo pagrindu atsirado teisinės pasekmės. Taip pat nurodė, kad tiek pažeidimo protokolas surašytas, tiek nutarimas skirti administracinę nuobaudą priimtas nepagrįstai, nes DNSB „(duomenys neskelbtini)" veikia ir, tuo pačiu, bendrijos pirmininkas privalo vadovautis Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo nuostatomis. Remiantis paminėto įstatymo nuostatomis įgyvendinamos namo patalpų savininkų bendrosios teisės, pareigos ir interesai, susiję su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu, todėl pareiškėjas atsakingas tik už tai, bet ne už viso daugiabučio gyvenamojo namo gyventojų tariamą pareigą sutartį sudaryti išskirtinai tik su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Savivaldybių tarybas Atliekų tvarkymo įstatymo 31 str. 1 d. įpareigoja patvirtinti Taisykles, reglamentuojančias viešųjų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimą ir užtikrinančias, kad šios paslaugos atitiktų aplinkosaugos, techninius-ekonominius, higienos reikalavimus ir savivaldybių bei regioninių atliekų tvarkymo planų įgyvendinimą, nustatančias komunalinių atliekų tvarkymo sąlygas. Taisyklėse, kurių pažeidimas inkriminuotas pareiškėjui, nėra aiškiai apibrėžta viešosios paslaugos ar viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos samprata. Taisyklių 77.2 p. yra nustatyta pareiga, kurios esmė yra įpareigojimas sudaryti sutartį. Šiuo metu iš esmės analogiška sutartis dėl aptariamų paslaugų sudaryta su UAB „(duomenys neskelbtini)". Iš procesinių dokumentų, surašytų pareiškėjo atžvilgiu, turinio atsiranda pagrindas išvadai, kad Kauno miesto savivaldybė draudžia naudotis UAB „(duomenys neskelbtini)" paslaugomis, kuri teikia iš esmės analogiškas paslaugas kaip ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. CK normose yra įtvirtintas vienas iš esminių sutarčių elementų - sutarties laisvės principas. Pagal šį principą šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. Šis principas draudžia versti kitą asmenį sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį (CK 6.156 str. 1 d., 2 d.). Pareiškėjas ir jo įgaliota atstovė pabrėžė, kad Taisyklių 76 p., 77.2 p. įtvirtintos norminio pobūdžio teisės ir pareigos yra suformuluotos netinkamai, jų turinys akivaizdžiai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms, todėl yra neteisėtos.

Administracinę nuobaudą paskyrusios Institucijos įgaliota atstovė teismo prašė nutarimą skirti administracinę nuobaudą palikti nepakeistą ir pareiškėjo skundo nepatenkinti.

Institucijos įgaliota atstovė paaiškino teismo posėdžio metu, kad Institucijai pateikta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga patvirtino, jog pareiškėjas privalo pasirašyti sutartį su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, kadangi atliekų tvarkymo funkcijas atlikti Kauno miesto savivaldybė pasirašė su šia bendrove. Taisyklių 77.2 p. (2010 metų sprendimo redakcija) įpareigojo pareiškėją pasirašyti sutartį. Dėl šių priežasčių sutarties sudarymas su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ neatleidžia nuo pareigos pasirašyti sutartį su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“.

Institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, įgaliotas atstovas prašė priimti sprendimą teismo nuožiūra. Jis išdėstė motyvus iš esmės analogiškus Institucijos, kuri priėmė nutarimą skirti administracinę nuobaudą, įgaliotos atstovės argumentams.

Nutarimas skirti administracinę nuobaudą panaikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.

Teismui pateiktų įrodymų visetas patvirtina, kad pareiškėjas, kaip DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas, vykdydamas 2010-03-10 DNSB ,,(duomenys neskelbtini)“ narių visuotinio susirinkimo nutarimus nutraukė sutartį su UAB (duomenys neskelbtini)“ ir sudarė sutartį dėl komunalinių atliekų tvarkymo su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. 2010-09-06 visuotinis narių susirinkimas nutarė netenkinti Kauno miesto savivaldybės raginimo pasirašyti paminėtą sutartį su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir palikti galioti sutartį, sudarytą su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“.

ATPK 161-1 str. nustato administracinę atsakomybę už savivaldybių tarybų patvirtintų atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimą. Pareiškėjas kaltinamas pažeidęs Kauno miesto savivaldybės tarybos 2008-03-20 sprendimu Nr. T-142 patvirtintų Kauno miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių (toliau - Taisyklės) 24 p., 76 p., 77.2 p. reikalavimus (2010-0-16 Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-496 patvirtintų Taisyklių redakcija). Šiose Taisyklėse numatyta, kad Kauno miesto savivaldybės teritorijoje komunalines atliekas surenka ir tvarko įstatymų nustatyta tvarka parinktas komunalinių atliekų tvarkytojas, kuris teikia paslaugas pagal sutartyje su Savivaldybe nustatytomis sąlygomis, o savivaldybės teritorijoje esantys komunalinių atliekų turėtojai gali naudotis tik tų komunalinių atliekų tvarkytojų, su kuriais Savivaldybė sudarė sutartis, paslaugomis. Apie šiuos komunalinių atliekų tvarkytojus teikiama informacija skelbimais viešose vietose ir žiniasklaidoje. Sutartis su komunalinių atliekų tvarkytoju privalo sudaryti daugiabučių namų savininkų bendrijų pirmininkai. Teismui pateikti duomenys patvirtina, jog, remiantis paminėtomis Taisyklėmis, Kauno miesto savivaldybė sutartį dėl atliekų tvarkymo pasirašė su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“.

LVAT, formuodamas vienodą teismų praktiką nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylas (ABTĮ 13 str., 20 str., Teismų įstatymo 33 str.)., ne kartą daugybėje nutarčių pabrėžė, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. ATPK 248 str. numato - administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 str. 1 d. nustato, kad organas (šiuo atveju Administracinė komisija prie Kauno miesto savivaldybės tarybos), nagrinėdama administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą turi būti surinktas pakankamas įrodymų visetas (ATPK 256 str.). ATPK 257 str. nuostatos imperatyviai nurodo, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant priimtas procesinis sprendimas (nutarimas skirti administracinę nuobaudą) gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (LVAT 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. N444-4788/2009, Administracinių teismų praktika 1. P. 305, Administracinių teismų praktika Nr. 7, P. 259). Teismas pabrėžia, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. ATPK 256 str. įvardija, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ABTĮ 57 str. 6 d. įtvirtina nuostatą, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Todėl teismas negali teikti pirmenybės atitinkamiems įrodymams. Be to, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 str. 1 d.). Administraciniam teisės pažeidimui būdingi keturi organiškai tarp savęs susiję objektyvūs ir subjektyvūs požymiai – jo sudėties elementai: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė. Įvertinęs skundo argumentus, pareiškėjo ir jo įgaliotos atstovės paaiškinimus, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas iš esmės teigia, jog jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 161-1 str., nepadarė, nes jo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties būtinojo požymio - subjektyviosios pusės. Pateiktų įrodymų visuma patvirtina, jog pareiškėjas Kauno miesto savivaldybės iš esmės buvo verčiamas sudaryti sutartį su Kauno miesto savivaldybės nustatytu komunalinių atliekų tvarkytoju (UAB ,,(duomenys neskelbtini)“) - t.y. priverstinai sukurti civilinius sutartinius prievolinius teisinius santykius (ABTĮ 57 str.). Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (toliau - Įstatymas) 20 str. 7 d., 8 d. numatyta, jog aukščiausias bendrijos valdymo organas yra bendrijos narių susirinkimas. Susirinkimas turi teisę nustatyti disponavimo bendrijos turtu ir lėšomis tvarką, spręsti lėšų skolinimosi bei pajamų paskirstymo klausimus, nustatyti ir patvirtinti namo vidaus tvarkos ir žemės sklypo priežiūros taisykles. Įstatymo 23 str. 2 d. 3 p. įpareigoja bendrijos pirmininką bendrijos narių susirinkimo nustatyta tvarka organizuoti bendrijos ūkinę veiklą, susijusią su bendrojo naudojimo objektų, taip pat namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra. Šio Įstatymo 29 str. 1 d. 1 p. įpareigoja bendrijos narį (tame tarpe ir bendrijos pirmininką) vykdyti bendrijos narių susirinkimo sprendimus. Iš to seka, kad pareiškėjas, kaip bendrijos pirmininkas ir kaip bendrijos narys, būdamas atsakingas už bendrijos visuotiniame susirinkime priimto sprendimo vykdymą, teisėtai veikė sudarydamas komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų sutartį su UAB“(duomenys neskelbtini)“. Teismui pateikti duomenys nepatvirtina, kad bendrijos narių 2010-03-10 visuotiniame susirinkime vienbalsiai priimtas sprendimas sudaryti sutartį dėl atliekų tvarkymo su UAB“(duomenys neskelbtini)“ būtų nuginčytas, jis yra galiojantis, atitinkantis Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo nuostatas ir juo privalo vadovautis visi namo butų savininkai bei bendrijos pirmininkas (Įstatymo 23 str. 1 d.). Įvertinęs nustatytas bylos faktines ir teisiškai reikšmingas aplinkybes bei atsižvelgęs į principą, kad visos nepašalintos abejonės turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, teismas daro išvadą, jog pareiškėjo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina, nenustačius jo veiksmuose privalomojo pažeidimo sudėties elemento – subjektyvinės pusės (kaltės) dėl ATPK 161-1 str. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo (ATPK 250 str. 1 p.).

Teismas nustatė, jog pareiškėjo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, todėl atmestinas prašymas ištirti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2008-03-20 sprendimu Nr. T-142 patvirtintų Kauno miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių teisėtumą ABTĮ 111 str. 2 d. 1 p. pagrindu. Visus kitus skundo argumentus teismas laiko pertekliniais ir nesudarančiais savarankiško pagrindo skundžiamam Institucijos nutarimui panaikinti (bendrovės pavadinimo netikslumai, Taisyklių redakcijų nuorodos ir t.t.).

Rezoliucinė dalis

n utaria:

Panaikinti 2010-10-26 Administracinės komisijos prie Kauno miesto savivaldybės tarybos nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AD-942, kuriuo R. L. buvo paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 161-1 str., padarymą, ir R. L. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Nutarimas per 10 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.