Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis, sekretoriaujant Ramunei Gudaitei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Mastauskienei, kaltinamajai D. M., jos gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei, nukentėjusiajai V. M., viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Alytaus r., lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ med. slaugytoja, deklaruota ir gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Garliava, Kauno r., teista 2012-05-21 Kauno apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d. - 6 mėn. laisvės apribojimo, įpareigojant bausmės vykdymo metu nekeisti gyvenamosios vietos, bei atlyginti nukentėjusiajai 1200Lt patirtą žalą, 2013-11-06 Kauno apylinkės teismo pagal BK 145 str. 1 d. – 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda, bauda sumokėta,

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 str. 2 d. padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. M. 2015 m. balandžio 11 d. apie 12.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Garliavoje, Kauno r., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu tyčia du kartus ranka sudavė šeimos narei – savo sutuoktinio motinai nukentėjusiajai V. M. į galvą, tuo sukeldama jai fizinį skausmą, t. y. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d.

Kaltinamoji D. M. teisme kalta prisipažino visiškai, sutiko duoti parodymus ir parodė, kad visos kaltinime nurodytos aplinkybės yra tikslios, konflikto metu sukėlė fizinį skausmą savo sutuoktinio motinai, suduodama jai du kartus per galvą. Mano, kad jos girtumas turėjo tam įtakos, ateityje pažadėjo smurto nenaudoti ir alkoholio negerti, nekonfliktuoti. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios.

Nukentėjusioji V. M.teismo posėdžio metu paaiškino, kad kaltininkė tik išgėrusi konfliktuoja, todėl nori, kad ji nebegertų. Civilinio ieškinio nereiškia.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamajai D. M. pilnai pripažinus savo kaltę, visi proceso dalyviai sutiko, jos kaltė dėl nusikalstamos veikos padarymo įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

- įtariamąja apklausta D. M. ikiteisminio tyrimo metu dėl jai inkriminuotos veikos padarymo kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), Garliavoje, Kauno r., kartu su vyro motina V. M. ir savo šeima. 2015-04-11 apie 12 val. vyro motina V. M. pradėjo priekaištauti dėl įvairių buitinių problemų. Ji jai nenusileido, bandė atsikirsti žodžiu, bet kadangi buvo neblaivi susinervino ir sudavė V. M. kelis kartus į galvą. Namie taip pat buvo jos vyras D. M. ir uošvis J. M., bet jie abu konflikto nematė, nes buvo kituose kambariuose. Po jų su anyta konflikto nuėjo į savo kambarį atsigulti, o anyta į lauką. Dėl šio įvykio nuoširdžiai gailisi, prisipažįsta pilnai, stengsis, kad ateityje tokie ir panašūs įvykiai nepasikartotų (b.l. 44).

- nukentėjusiosios V. M. parodymais, kad 2015-04-11 apie 12 val., būnant namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Garliavoje, Kauno r., tarp jos ir marčios D. M. kilo žodinis konfliktas. Marti buvo neblaivi. Konflikto metu ją marti sekiojo, o atėjusi į virtuvę ranka trenkė du kartus į galvą, taip sukėlė fizinį skausmą. Virtuvėje tuo metu buvo sūnus D. M. ir jos vyras. Konflikto vaikai nematė. Prieš ją smurtas naudojamas nebe pirmą kartą (b.l. 9-10).

- liudytojo D. M. parodymais, kad 2015-04-11 apie 12 val. jam, jo žmonai D. M. ir mamai V. M. būnant namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Garliavoje, Kauno r., virtuvės patalpoje, jo žmona pradėjo dalintis tėvų turtus, todėl kilo konfliktas, tada žmona D. priėjusi prie mamos Veronikos sugriebė ją už plaukų ir du kartus ranka trenkė į galvą. Mama po šių smūgių išsisuko iš jos rankų ir išbėgo į kiemą, iškvietė pareigūnus, o po kelių minučių žmona nuėjo į kambarį ir apsimetė, kad miega. Jis vykusio konflikto metu neužstojo nei vienos pusės, į konfliktą kištis nenorėjo. Po pusvalandžio atvykę policjos pareigūnai sulaikė jo žmoną D., kuri konflikto metu buvo išgėrusi. Teigė, kad išgėrusi žmona dažnai konfliktuoja, tiek su juo, tiek su jo mama V. Dėl to yra ne kartą kviesta policija, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (b.l. 18).

- pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad įvykio vietoje, (duomenys neskelbtini), Garliavoje, Kauno r., virtuvė tvarkinga, nematyti jokių buvusio konflikto požymių (b.l. 9-10).

- Tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (b.l. 2-4).

- Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu Nr. 7280, kuriame užfiksuota, kad 2015-04-11 14.44 val. D. M. nustatytas 2.61 promilių girtumas (b.l. 47 ).

Visi šie veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl, vadovaujantis BPK 20 str., jie laikomi įrodymais.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo arba trumpam susargdino.

Ištirtų įrodymų visuma, pačios kaltinamosios D. M. visišku prisipažinimu, nukentėjusiosios V. M. duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kitais įrodymais, kaltinamosios kaltė pilnai įrodyta. Nustatyta, kad aukščiau nurodytais ir ištirtais įrodymais neginčytinai įrodyta, kad D. M. 2015 m. balandžio 11 d. apie 12.00 val., namuose, esančiuose Beržų g.42, Garliavoje, Kauno r., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu tyčia du kartus ranka sudavė šeimos narei – savo sutuoktinio motinai nukentėjusiajai V. M. į galvą, tuo sukeldama jai fizinį skausmą. Todėl kaltinamosios veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 2 d.

BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadiją, kaltės formą, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad ji pripažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad nusikalto būdama apsvaigusi nuo alkoholio (BK 59 str. 1 d. 2 p., 60 str. 1 d. 9 p.), kadangi tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BPK 20 str.).

D. M. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, ji veikė tiesiogine tyčia, suprato savo veikos žalingą poveikį, nurodė, kad taip pasielgė dėl girtumo, teismo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiosios.

Teismas, skirdamas kaltinamajai D. M. bausmę dėl nusikalstamos veikos padarymo atsižvelgia į jos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį: Kaltinamoji padarė nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą, ji veikė tiesiogine tyčia, smurtavo artimoje aplinkoje, smurtą naudojo prieš savo sutuoktinio mamą. Taip pat atsižvelgia į kaltinamosios asmenybę – teista du kartus: Kauno apylinkės teismo 2012-05-21 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 str. 1 d.– laisvės apribojimu 6 mėn., bausmė atlikta; Kauno apylinkės teismo2013-11-06 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 145 str. 1 d. – 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda, bauda sumokėta teistumas neišnykęs, šį nusikaltimą padarė būdama teista. Bausta administracine tvarka (b.l. 30-31), dirbanti, VĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje stacionare gydėsi, ambulatoriškai lankėsi (b.l. 25-26), Kauno apskrities Priklausomybės ligų centre neužregistruota (b.l. 23), jai netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (b.l. 28), nustatyta viena atsakomybę lengvinanti ir viena sunkinanti aplinkybė. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, įgyvendinant teisingumo principą, bei atsižvelgiant į BK 55 str. nuostatas, darytina išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, D. M. paskyrus laisvės atėmimo bausmę, kadangi teisima jau trečią kartą, kurios trukmė nustatytina atsižvelgiant į virš aptartų faktinių aplinkybių visumą.

Įvertinus tai, kad kaltinamoji visiškai prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, nuoširdžiai dėl to gailėjosi, jos padarytas nusikaltimas yra nesunkus, turi pastovią gyvenamąją vietą, dirba, yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus galutinės laisvės atėmimo bausmės, vykdymo, todėl D. M. atžvilgiu būtų tikslinga ir teisinga taikyti BK 75 str. nuostatas, reglamentuojančias laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Atidėjus bausmės vykdymą jai taip pat skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės. Kadangi kaltinamoji nusikalto prieš šeimos narį, jai skirtinos baudžiamojo poveikio priemonė: atsiprašyti nukentėjusiosios; dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose; neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto, rajono ribų be Pataisos įstaigos darbuotojų leidimo.

Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ str. 2 d.), šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra sumažintina vienu trečdaliu.

Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Į bausmės laiką įskaičiuotinas laikas, D. M. išbūtas laikiname sulaikyme nuo 2015-04-11 iki 2015-04-13 (dvi paros).

Byloje 2015-04-21 dieną buvo gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos elektroniniu parašu pasirašyta ir elektroniniu paštu atsiųsta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. TP-7-(2.10)-1657 (b.l. 59), kurioje nurodyta, kad šios tarnybos koordinatoriaus parinkimu advokatė Ingrida Maldeikienė teikė antrinę teisinę pagalbą D. M. šioje byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui iki 2015-04-21 dienos sudaro 34,74 EUR.

Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Kadangi šioje byloje kaltinamajai gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, kuris numato, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka, tai tokio advokato darbo apmokėjimui valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos iš principo galėtų būti priteisiamos iš kalta pripažintos D. M. vadovaujantis jau minėtomis BPK 106 str. nuostatomis.

Tačiau nagrinėjamu atveju minėtų išlaidų priteisti nėra pagrindo. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos rašte (pažymoje) nėra suformuluotas prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybės naudai, todėl tokia pažyma traktuojama kaip informacinio pobūdžio ir jokiu būdu neįpareigojanti teismą šias išlaidas priteisti iš nuteistojo. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str., 273 str., 276 str., 291 str., 297-299 str., 301-303 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., 432 str.,

nusprendžia:

D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d. ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 1,6,8 p. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieniems) metams ir įpareigoti D. M. atsiprašyti nukentėjusiosios, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose šešis mėnesius ir neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto, rajono ribų be Pataisos įstaigos darbuotojų leidimo.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti D. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015-04-11 iki 2015-04-13 (dvi paras).

Kaltinamajai paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotos policijos įstaigoje, pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš D. M. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.