Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Remigijus Preikšaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-362-462/2013

Teisėja Liucija Paulauskaitė (Proceso Nr. 1-10-3-00002-2012-2)

2013 m. gegužės 16 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų A. V. ir E. S. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 31 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. ir nuteistas laisvės apribojimu 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

Teismas nukentėjusiųjų civilinius ieškinius tenkino iš dalies. Iš A. B. priteisė A. V. ir E. S. po 65 Lt kiekvienam turtinei žalai atlyginti. Kitas ieškinio dalis teismas atmetė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. nuteistas už tai, kad nežymiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, t. y. 2011-12-30, apie 17.00 val., Palangoje, „(duomenys neskelbtini)“ namo kieme, prieš A. V. ir E. S. panaudojo smurtą ir padarė jiems nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiais savo veiksmais A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų buvo pažeista įstatymų ginama prigimtinė ir absoliuti vertybė – žmogaus sveikata. Nekyla abejonių, jog nukentėjusieji dėl A. B. neteisėtų veiksmų patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, emocinį stresą, išgyveno pažeminimą, nepatogumus. Nukentėjusiajam A. V. teko gydyti dantis, buvo sumuštas veidas, smurtas buvo patirtas prieš naujametinę naktį A. V. kieme, patirtą neturtinę žalą A. V. įvertino 5 000 Lt, kurie iš kaltinamojo A. B. priteistini. Nukentėjusysis E. S. dėl sužalojimo paakyje negalėjo lankytis suplanuotoje naujametinėje šventėje, patirtą neturtinę žalą jis įvertino 5 000 Lt, kurie iš kaltinamojo A. B. pritiestini. Tai patvirtina specialisto išvados, nukentėjusiųjų parodymai. Palangos miesto apylinkės teismas nustatęs, kad nukentėjusieji patyrė fizinį skausmą ir kaltinamojo A. B. veikoje nustatęs tyčia, netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos priteisimą ir jos dydį, nesivadovavo CK 6.250 str. nurodytais kriterijais, kitomis teisės normomis, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika.

Apeliaciniame skunde toliau pažymima, kad skundžiamas nuosprendis neatitinka BPK 305 str. numatytų nuosprendžio turiniui keliamų reikalavimų, kadangi nuosprendžio aprašomoji dalis dėl įrodymų vertinimo ir dėl bausmės skyrimo nėra motyvuotos. Apylinkės teismas paskyrė pernelyg švelnią bausmę. Nuteistajam buvo paskirtas laisvės apribojimas 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

Pirmosios instancijos teismas niekaip nemotyvavo tokios bausmės paskyrimo, nors motyvacija turi būti pagrįsta aplinkybėmis, susijusiomis su padaryto nusikaltimo pavojingumu ir kaltininko asmenybe. Skirdamas bausmę A. B., teismas neatsižvelgė į tai, kad jo veikoje buvo nustatyta tyčia, kad jis nedirba, kad nukentėjusiojo A. V. atžvilgiu tokia veika įvykdyta ne pirmą kartą. A. B. nusikaltimo padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai konstatuotina kaip jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Pažymėtina ir tai, kad A. B. nuteistas už nusikaltimą, kurį įvykdė brutaliais smurtiniais veiksmais, panaudodamas fizinį smurtą pasikėsino į labiausiai įstatymų ginamą vertybę – asmens sveikatą, savo veiksmų kritiškai nevertina ir visiškai nesigaili nusikaltęs.

Apeliantai (nukentėjusieji) akcentuoja, jog Palangos miesto apylinkės teismas paskyręs A. B. bausmę, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str., 60 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 305 str. nuostatas bei dėl pasikartojančių A. B. tyčinių veiksmų nukentėjusiojo A. V. atžvilgiu neuždraudė bendrauti su A. V.

Teismo posėdyje nukentėjusysis A. V. ir jo atstovė advokatė Ligija Marcinkienė prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Nuteistasis A. B. ir jo gynėja advokatė Danguolė Žilinskienė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 31 d. nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės ir netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 328 str. 2 ir 4 p.).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 str. 2 d. numatyta, kad skunde ar pareiškime turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Skundas turi būti pasirašytas nukentėjusiojo, o 408 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju pareiškimas – nukentėjusiojo teisėto atstovo.

Nors įstatymas įsakmiai nereikalauja, jog nukentėjusysis(ieji) pateikdamas(mi) privataus kaltinimo skundą teismui, jame, be minėtų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 str. 2 d. numatytų duomenų, taip pat nurodytų ir kaltinamojo atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nukentėjusiojo privataus kaltinimo skundui negali būti keliami lygiai tokie patys reikalavimai kaip profesionalaus kaltintojo – prokuroro surašomam kaltinamajam aktui (BPK 219 str.).

Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tada kai veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Byloje esantis Asmens blaivumo testas patvirtina, kad 2011-12-30 17.20 val. alkotesteriu Lion alcometer 500 A. B. buvo nustatytas 1.29 promilių girtumas (b. l. 55).

Pažymėtina, kad Palangos miesto apylinkės teismui kartu su privataus kaltinimo skundu buvo pateikta visa medžiaga, susijusi su Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK Viešosios policijos skyriaus tyrėjo 2012-01-20 nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal A. V. ir E. S. pareiškimus. Taigi privataus kaltinimo skundą nagrinėdamas apylinkės teismas turėjo visus duomenis apie tai, kad iš karto po nusikalstamos veikos padarymo A. B. buvo nustatytas vidutinio laipsnio girtumas. Todėl galima pagrįstai teigti, jo nukentėjusieji pateikdami privataus kaltinimo skundą teismui savo iniciatyva neprivalėjo nurodyti ir kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nes tai jau yra teismo, išnagrinėjusio baudžiamąją bylą iš esmės, kompetencijoje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į šią aplinkybę ir nepripažino, kad A. B. nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai laikytina jo atsakomybe sunkinančia aplinkybe, nes apeliacinio teismo vertinimu, ji turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad A. B. nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai laikytina jo atsakomybe sunkinančia aplinkybe.

Apeliacinės instancijos teismas nustato, jog A. B. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio nežymiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, t. y. 2011-12-30, apie 17.00 val., Palangoje, „(duomenys neskelbtini)“ namo kieme, prieš A. V. ir E. S. panaudojo smurtą ir padarė jiems nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiais savo veiksmais A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d.

Byloje nustatyta, kad nuteistasis A. B. į svetimą, t. y. nukentėjusiojo A. V. kiemą, esantį „(duomenys neskelbtini)“, Palangoje, atėjo būdamas neblaivus ir smurtavo dviejų asmenų atžvilgiu.

Skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ne tik į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 str. 2 d.).

Nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., sankcija numato šias alternatyvias bausmės rūšis: viešuosius darbus, laisvės apribojimą, areštą, laisvės atėmimą iki vienerių metų.

Atsižvelgdama į visas išdėstytas aplinkybes, veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir į nustatytą A. B. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nuteistojo asmenybę (nuteistasis A. B. 2012-04-25 administracine tvarka nubaustas už tai, kad būdamas girtas įžeidinėjo policijos pareigūnų garbę ir orumą, taip pat būdamas neblaivus važiavo netvarkingu dviračiu b. l. 46-47). Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, jog praeityje, t. y. 2005-05-06 A. V. taip pat buvo kreipęsis į teisėsaugos institucijas dėl A. B. panaudoto smurto jo atžvilgiu (b. l. 9-10). Todėl įvertinus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis bei kitas nustatytas baudžiamosios bylos aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog nuteistajam A. B. apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu paskirdamas laisvės apribojimą 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, paskyrė per švelnią bausmę.

Laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Bausmės terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais (BK 48 str. 2 d.).

Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju paskirta bausmė yra per švelni, neatitinkanti bausmės paskirties, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 str. 2 d. Apylinkės teismas, išnagrinėjęs visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su pačia nuteistojo asmenybe, padarė pagrįstą išvadą, kad tinkamiausia bausmės rūšis nuteistajam bus laisvės apribojimas, tačiau nustatė neadekvačiai trumpą jo terminą, kuris lygus šios bausmės rūšies minimumui. Juolab, kad nuteistasis net apeliacinės instancijos teisme neigė savo kaltę (b. l. 118).

Dėl išvardytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad A. B. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., optimalus laisvės apribojimo bausmės dydis yra 9 (devyni) mėnesiai.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 str. 4 d. numatyta, kad asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus. Palangos miesto apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu paskyręs nuteistajam laisvės apribojimą, įpareigojo jį nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad remiantis anksčiau nurodytomis bylos aplinkybėmis, t. y. kad nuteistasis nusikalstamą veiką padarė atėjęs į nukentėjusiojo A. V. privačią namų valdą, taip pat į tai, jog byloje yra duomenys, jog nukentėjusysis jau anksčiau yra kreipęsis į teisėsaugos institucijas dėl galimo nuteistojo smurto, yra pagrindas nuteistajam paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 str. 5 d. numatytus draudimus – uždrausti lankytis nukentėjusiojo A. V. namų valdoje, bei bendrauti su nukentėjusiuoju A. V. (BK 48 str. 5 d. 1 ir 2 p).

Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 31 d. nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės.

Todėl skundžiama nuosprendžio dalis, kuria A. B. nuteistas laisvės apribojimu 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, keičiama – nuteistajam A. B. skirtina 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, taip pat uždraudžiant jam lankytis nukentėjusiojo A. V. namų valdoje bei bendrauti su nukentėjusiuoju A. V. (BK 48 str. 2 d., 4 d., 5 d. 1 ir 2 p., BPK 326 str. 2 d. 2 p. ir 328 str. 2 p.).

Nukentėjusiųjų apeliaciniame skunde teigiama, kad Palangos miesto apylinkės teismas nustatęs, jog nukentėjusieji patyrė fizinį skausmą ir kaltinamojo A. B. veikoje nustatęs tyčia, netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos priteisimą ir jos dydį. Teisėjų kolegija išsamiai išnagrinėjusi baudžiamojoje byloje esančius duomenis konstatuoja, kad tokie apeliantų teiginiai yra pagrįsti, todėl yra pagrindas skundžiamą nuosprendį pakeisti ir dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.).

Nukentėjusieji privataus kaltinimo skundu prašė priteisti iš A. B. 65 Lt turtinės ir 7 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą A. V.; priteisti iš A. B. 975 Lt turtinės ir 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą E. S.

Privataus kaltinimo skunde nurodoma, kad E. S. turėjo išlaidų, kurias sudaro 65 Lt už specialisto išvadą. Taip pat kadangi buvo sužalotas veidas nukentėjusysis negalėjo eiti į darbą, o jis tuo metu dirbo pagal verslo liudijimą, buvo pasirašęs rangos sutartį, jo dienos uždarbis – 130 Lt litų, dėl sutrikdytos sveikatos jis negalėjo eiti į darbą 7 darbo dienas, dėl ko negautos pajamos sudaro 910 Lt. Dėl A. B. veiksmų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, buvo padaryta žala sveikatai, dėl patirto smurto nukentėjusysis patyrė dvasinius išgyvenimus. Kadangi smurtas buvo patirtas prieš naujametinę naktį, nukentėjusysis negalėjo lankytis suplanuotoje naujametinėje šventėje. Privataus kaltinimo skunde taip pat buvo nurodyta, jog dėl A. B. nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis A. V. turėjo išlaidų, kurias sudaro 65 Lt už specialisto išvadą. Dėl A. B. nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis A. V. patyrė fizinį skausmą, buvo padaryta žala sveikatai, dėl patirto smurto nukentėjusysis patyrė dvasinius išgyvenimus (b. l. 2-6).

Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiųjų civilinius ieškinius tenkino iš dalies, t. y. iš A. B. priteisė A. V. 65 Lt ir E. S. 65 Lt turtinei žalai atlyginti, kitas ieškinio dalis teismas atmetė. Palangos miesto apylinkės teismas nuosprendyje nurodė, kad A. V. ir E. S. ieškiniai dėl turtinės žalos padarymo pagrįsti dėl 65 Lt, kuriuos sumokėjo už apžiūrą pas specialistą. Kita ieškinių dalis jokiais duomenimis nukentėjusiųjų nepagrįsta, todėl negali būti patenkinta (b. l. 96-98).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl privataus kaltinimo skunde pareikštų reikalavimų nukentėjusiesiems A. V. ir E. S. priteisti neturtinę žalą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 str. 1 d. numatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Nukentėjusysis E. S. privataus kaltinimo skunde nurodė, kad dėl sutrikdytos sveikatos jis negalėjo eiti į darbą 7 darbo dienas, dėl ko jo negautos pajamos sudaro 910 Lt. Nukentėjusysis nurodė, kad buvo sužalotas jo veidas ir jis negalėjo eiti į darbą, o jis tuo metu dirbo pagal verslo liudijimą, buvo pasirašęs rangos sutartį, jo dienos uždarbis – 130 Lt litų. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų šias nukentėjusiojo nurodomas aplinkybes. Tai yra, byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog nukentėjusysis tuo metu dirbo pagal verslo liudijimą bei buvo pasirašęs kokią nors rangos sutartį. Todėl šią reikalavimo dalį tenkinti nėra jokio pagrindo, todėl ji atmestina.

Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priedermė tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas (kasacinės bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006).

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (Baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (Baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso įstatymo normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso įstatymo normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (Baudžiamojo proceso kodekso 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kurių visuma ir nulemia jos dydį. Šiuo atveju nukentėjusiesiems nuo patirtų sužalojimų buvo sukeltas fizinis skausmas, be to, smurtas buvo patirtas prieš naujametinę naktį, todėl darytina išvada, jog nukentėjusieji negalėjo pilnavertiškai jaustis švenčiant Naujųjų metų naktį, kuri neabejotinai yra švenčiama visuotinai. Tačiau apeliacinės instancijos teismas taip pat akcentuoja, jog abiems nukentėjusiesiems buvo padaryti tik nežymūs sveikatos sutrikdymai, taip pat atsižvelgiant į tai, jog visi įvykio dalyviai buvo suaugę vyrai, teismas nemato pagrindo laikyti, jog nukentėjusieji patyrė itin didelius dvasinius išgyvenimus dėl patirto smurto, taip pat nėra jokio pagrindo manyti, kad padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas gali jiems jaustis ateityje.

Atsižvelgiant į tai, kolegijos vertinimu, nukentėjusiųjų privataus kaltinimo skunde pareikšti reikalavimai dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintini iš dalies ir iš nuteistojo A. B. nukentėjusiesiems A. V. ir E. S. priteistina po 1 000 (vieną tūkstantį) Lt neturtinei žalai atlyginti.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str. 2 d. numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusiuosius A. V. ir E. S. pirmosios instancijos teisme atstovavo advokatė Ligija Marcinkienė, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog nukentėjusieji turėjo išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiesiems A. V. ir E. S. taip pat atstovavo advokatė Ligija Marcinkienė. Teismui pateikti 2013-02-04 pinigų priėmimo kvitai patvirtina, kad nukentėjusieji advokatei sumokėjo po 700 Lt už apeliacinio skundo parengimą ir atstovavimą apeliacinės instancijos teisme (b. l. 107-108). Todėl šios nukentėjusiųjų patirtos proceso išlaidos priteistinos iš nuteistojo A. B. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p. ir 328 str. 2 ir 4 p.,

nusprend ž i a:

nukentėjusiųjų A. V. ir E. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 31 d. nuosprendį pakeisti.

A. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Nuteistajam A. B., Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 31 d. nuosprendžiu pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., paskirti laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

Uždrausti nuteistajam A. B. lankytis nukentėjusiojo A. V. namų valdoje, adresu „(duomenys neskelbtini)“, Palangoje, bei bendrauti su nukentėjusiuoju A. V.

Iš nuteistojo A. B. nukentėjusiesiems A. V. ir E. S. priteisti po 1 000 (vieną tūkstantį) Lt kiekvienam neturtinei žalai atlyginti ir po 700 Lt kiekvienam advokato paslaugoms apmokėti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.