Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-06-21 · Administracinė byla Nr. I-3027-437/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-06-21
Bylos Nr.
I-3027-437/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01771-2015-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Raimondas Blauzdžius
Pareiškėjas
M. G.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
  • 1.15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-3027-437/2016Proceso Nr. 3-61-3-01771-2015-7Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Raimondas Blauzdžius, dalyvaujant pareiškėjui M. G., atsakovės atstovui Aigerdui Skroliui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo M. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas M. G. kreipėsi į teismą su skundu (t. 1, b. l. 1), kuriuo prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau –Tarnyba), 10 000 eurų neturtinei žalai atlyginti už etapavimą žiauriomis, nežmoniškomis, orumą žeminančiomis, nepriimtinomis sąlygomis. Nurodo, kad buvo laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, Kauno tardymo izoliatoriuje, Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime, Marijampolės pataisos namuose. Laikotarpiu (apytiksliai) nuo 2013-11-23 iki 2015 m. buvo etapuojamas iš vienos įkalinimo įstaigos į kitą nežmoniškomis sąlygomis. Konvojaus pareigūnai žemindavo, tyčiojosi, nuolat demonstruodavo kovinius ginklus. Atlikdami asmens bei daiktų apžiūras tyčiodavosi tiek iš asmens, tiek iš jo daiktų. Automobilio patalpoje, kurios plotas buvo 2 m², buvo vežama po 7 asmenis su asmeniniais daiktais. Žiemą buvo šalta, dėl vietos trūkumo tirpo kojos. Dėl oro trūkumo darėsi silpna. Etapavimo automobiliai baisūs, viduje blogas kvapas, purvina. Dėl tokių sąlygų patyrė didžiulę moralinę žalą, garbės ir orumo pažeminimą, nežmoniškas kančias, nepatogumus.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas skundą palaikė.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovė Tarnyba atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (t. 1, b. l. 6–10). Nurodo, kad Nurodo, kad Tarnyba konvojuoja specialiais automobiliais, autobusais, kuriuose pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos kameros. Visuose specialios paskirties automobiliuose įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, atsarginiai išėjimai. Pažymi, kad asmenų konvojavimas Lietuvos Respublikoje vykdomas vadovaujantis Konvojavimo taisyklėmis, patvirtintomis teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 (toliau – Konvojavimo taisyklės). Kitų teisės aktų, reglamentuojančių konvojavimo eigą, nėra. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimų skyriaus specialistai teigiamai įvertino esamą specialiosios paskirties transporto būklę.

Vadovaudamasi Konvojavimo taisyklių 109 p. Tarnyba užtikrina, kad specialiosios paskirties transportu vyktų tik nustatytas leidžiamas asmenų skaičius – tiek bendras skaičius, tiek skaičius pagal atskiras kameras. Jeigu bendras reikalingų konvojuoti asmenų skaičius artėja prie kritinės ribos, skiriamos papildomos transporto priemonės, kurios besąlygiškai užtikrina tiek bendrą asmenų pervežimą, tiek izoliaciją pagal papildomus kriterijus (režimo, operatyvinius, medicininius) arba atsisakoma priimti konvojuojamuosius, šią aplinkybę pažymint konvojaus kelionės žiniaraštyje. Konvojavimo taisyklės nenustato konvojuojamųjų asmenų daiktų pervežimo.

Paaiškina, kad pagal Konvojavimo taisyklių 3 p. ,,Konvojus - viešojo saugumo pajėgų, institucijų ir įstaigų, vykdančių operatyvinę veiklą, Lietuvos Kariuomenės Karo policijos, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ginkluotų pareigūnų grupė, kurios užduotis yra konvojuojamųjų konvojavimas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą. Konvojavimas - ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą“.

Pareiškėjas, manydamas, kad jis buvo konvojuojamas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, jo teises, jausdamas sukeliamą neigiamą poveikį fizinei ar psichinei sveikatai, galėjo pateikti konvojaus viršininkui skundą žodžiu arba raštu. Tarnyba duomenų apie nežmonišką ir žeminantį pareigūnų elgesį konvojavimo metu neturi. Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš Tarnybos galimai neteisėtų veiksmų, pareiškėjui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, kad buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) pareiškėjui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.270 straipsnio prasme.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas skundo prašė netenkinti.

Skundas netenkinamas.

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš, jo vertinimu, neteisėtų valdžios institucijos – Tarnybos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų konvojavimo sąlygų laikotarpiu nuo 2013-11-23 iki 2015 m. jį konvojuojant iš vienos laisvės atėmimo vietos į kitą.

Motyvuojamoji dalis

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose: žalą, kaltę, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neteisėti veiksmai konstatuojami, kai valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje taip pat ne kartą pažymėta, kad nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (LVAT 2005-09-30 nutartis administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, 2011-06-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A62-932/2011).

Pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos, t. y. Tarnybos neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp Viešojo saugumo tarnybos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir, pareiškėjo vertinimu, atsiradusios žalos. Sprendžiant dėl Tarnybos (jos pareigūnų) veikos tariamo neteisėtumo, būtina nustatyti, ar konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja Tarnybos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė pareiškėjo, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos bus nustatytos) atsirado būtent dėl tų Tarnybos neteisėtų veiksmų.

Tarnybos pareigūnų veiklos ir darbo organizavimo ypatumus, vykdant asmenų konvojavimą nustato Konvojavimo taisyklės. Minėtų taisyklių 3 punkte pateikiama konvojavimo sąvoka: „Konvojavimas – ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą“, taip pat numatyta, kad „Specialiosios transporto priemonės – tai specialusis automobilis, specialusis autobusas, specialusis vagonas, kuriuose asmenims konvojuoti yra pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos kameros“.

Konvojavimo taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2008-05-01 iki 2015-01-08) 109 punkte nustatyta, kad specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų. Į bylą pateikti Konvojavimo žiniaraščiai patvirtina pareiškėjo konvojavimo faktą.

Pažymėtina, kad atsakovės atstovas į bylą pateikė įrodymus ir apie pareiškėjo konvojavimą 2012 metais (t. 1, b. l. 11-41, 57-58, 104-125). Pareiškėjas žalos atlyginimo už šį laikotarpį neprašo. Už 2013 metus atsakovės atstovas duomenų apie pareiškėjo konvojavimą nepateikė. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas išsakė nuomonę, kad 2013 metais pareiškėjas galėjo būti konvojuojamas kitų institucijų.

Konvojavimo taisyklių 137 p. nustatyta, kad konvojaus viršininkas ar pareigūnai, tikrinantys konvojų, gavę iš konvojuojamųjų skundus, kuriuos konvojuojamieji pateikė žodžiu ar raštu, privalo vietoje imtis priemonių teisėtiems konvojuojamųjų prašymams patenkinti. Jeigu konvojaus viršininkas vietoje negali patenkinti prašymo ir išnagrinėti skundo, tai jį kartu su savo tarnybiniu pranešimu turi perduoti įstaigos, į kurią konvojuojamas konvojuojamasis, administracijai. Įrašus apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus viršininkas daro konvojaus kelionės žiniaraštyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigūną. Minėta nuostata suteikia teisę konvojuojamajam turint pretenzijų dėl konvojavimo sąlygų, su skundu, ar prašymu kreiptis į konvojaus pareigūnus.

Konvojaus pareigūnas apie gautą skundą (prašymą) turi įrašyti žiniaraštyje ir pagal galimybes išspręsti. Byloje nėra duomenų, taip pat nėra atitinkamų įrašų ir žiniaraščiuose, kad pareiškėjas su skundu dėl netinkamų konvojavimo sąlygų būtų kreipęsis į konvojų. Todėl vien tik deklaratyvaus pobūdžio argumentai, nagrinėjamu atveju nepaneigia atsakovės atstovės į bylą pateiktų įrodymų (duomenys kelionės žiniaraščiuose, iš kurių matyti, kad automobiliuose nebuvo vežama asmenų daugiau, nei yra sėdimų vietų).

Pareiškėjo teigimu, automobiliuose nebuvo šildymo sistemos, todėl žiemą automobilyje buvo labai šalta, tuo tarpu vasarą automobiliuose nebūdavo vėdinimo sistemos dėl ko būdavo labai karšta.

Pareiškėjas buvo konvojuojamas (t. 1, b. l. 42-56, 59-103) transporto priemonėmis Iveco/Eurocargo valst. Nr. GND 472 (techninės apžiūros kortelė t. 1, b. l. 127), Mecedes-Benz valst. Nr. AHG 184 (techninės apžiūros kortelė t. 1, b. l. 147), Mercedes-Benz valst. Nr. AHG 175, Mercedes-Benz valst. Nr. DOK 714 (techninės apžiūros kortelė t. 1, b. l. 152), VW Crafter valst. Nr. EDL 149 (techninės apžiūros kortelė t. 1, b. l. 155), VW Crafter valst. Nr. EDL 150 (techninės apžiūros kortelė t. 1, b. l. 158), VW Crafter valst. Nr. EDL 152 (techninės apžiūros kortelė t. 1, b. l. 161), VW Crafter valst. Nr. EDL 153 (techninės apžiūros kortelė t. 1, b. l. 164), VW Crafter valst. Nr. EDL 154 (techninės apžiūros kortelė t. 1, b. l. 167), VW Crafter valst. Nr. EFS 558 (techninės apžiūros kortelė t. 1, b. l. 170), VW Crafter valst. Nr. EFS 559 (techninės apžiūros kortelė t. 1, b. l. 173), VW Crafter valst. Nr. EFS 561 (techninės apžiūros kortelė t. 1, b. l. 176), VW Crafter valst. Nr. EFS 563 (techninės apžiūros kortelė t. 1, b. l. 179), VW Crafter valst. Nr. EFS 565 (techninės apžiūros kortelė t. 1, b. l. 182), VW Crafter valst. Nr. FUV 253 (techninės apžiūros kortelė t. 1, b. l. 186), VW Crafter valst. Nr. FUV 254 (techninės apžiūros kortelė t. 1, b. l. 189). Byloje yra atsakovės atstovės pateikti duomenys apie specialiųjų transporto priemonių, kuriomis pareiškėjas buvo konvojuojamas, tinkamumą eksploatuoti pagal paskirtį, tai patvirtina Lietuvoje akredituotų techninės apžiūros kontrolierių išduotos techninės apžiūros rezultatų kortelės (t. 1, b. l. 127, 147, 152, 155, 158, 164, 167, 170, 173, 176, 186, 189). Techninės apžiūros rezultatų kortelės duomenys paneigia pareiškėjo teiginius, kad automobiliai neprižiūrėti.

Pagrindiniai techniniai reikalavimai būtini specialiajam transportui nurodyti Konvojavimo taisyklių 146 p. Konvojavimo taisyklių 146.4. p. nustatyta, kad privalo būti veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m3/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apšvietimas ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai). Šių taisyklių 147 p. nustatyta, jog draudžiama lydėti konvojuojamuosius specialiaisiais automobiliais ar specialiaisiais autobusais, kurie neatitinka šių taisyklių 146 punkte ir Kelių eismo taisyklėse nurodytų reikalavimų. Byloje pateikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimų skyriaus atlikti dirbtinės apšvietos matavimo tyrimai ir ventiliacijos efektyvumo matavimo tyrimai taip pat tvirtina, kad automobiliuose įrengta vėdinimo sistema atitinka taisyklėse nustatytą normatyvą, t. y. ne mažesnį kaip 15 m3/h lauko oro vienam asmeniui, dirbtinis apšvietimas ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai) (t. 1, b. l. 126, 140, 143, 144, 148, 149, 183, 190-192, 195).

Esminis momentas yra tas, kad pareiškėjas konvojavimo metu nei vėliau nesikreipė į institucijos pareigūnus dėl konvojavimo sąlygų. Ši aplinkybė taip pat rodo, kad jo konvojavimas vyko tinkamomis sąlygomis. Minėtų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo pripažinti, kad Viešojo saugumo tarnyba atliko neteisėtus veiksmus konvojuojant pareiškėją laikotarpiu nuo 2013-11-23 iki 2015 m. įskaitytinai. Vertintina, kad pareiškėjui neturtinė žala nebuvo padaryta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 127 straipsnio 1 dalimi,

nusprendė:

Pareiškėjo M. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Raimondas Blauzdžius