Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), registruotas Užimtumo tarnyboje, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

E. T., 2024 m. lapkričio 23 d. apie 16.15 val. (duomenys neskelbtini) esančia žiedine sankryža, kol sukėlė eismo įvykį ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu pastatu, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, alkoholio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARTB0172, nustatytas mažiausias 1,71 promilių neblaivumas.

Šiais veiksmais E. T. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai

Kaltinamasis E. T., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad pardavė automobilį ir kitą dieną vartojo alkoholį, po to važiavo ir padarė avariją. Įvykis buvo 2024 m. lapkričio 23 d., tai įvyko (duomenys neskelbtini), pro (duomenys neskelbtini) tiltą pravažiavus ir ant posūkio padarė avariją. Nurodė, kad vartojo alų. Suvartojęs alkoholio po pusvalandžio sėdo už automobilio vairo. Jautėsi, taip, kad sugebės vairuoti, kad gali vairuoti. Važiavo iš (duomenys neskelbtini) g. į namus – (duomenys neskelbtini). Važiavo, buvo šlapia ir nespėjo sustabdyti, atsitrenkė į kitą automobilį. Policija gal pati atsirado ten, ar kažkas iškvietė, negalėjo pasakyti. Atvažiavo policijos pareigūnai, bet moteris pastebėjo iš pradžių, kad jis yra neblaivus, ir policijos pareigūnai pamatė, kad neblaivus, davė prasipūsti. Su nustatytu neblaivumu sutinka. Nurodė, kad tai jo automobilis, blogai vertina savo poelgį, anksčiau nėra vairavęs neblaivus, žinojo, kad negalima vairuoti neblaiviam. Su alkoholio vartojimu neturi problemų, daug nevartoja alkoholio. Nedirba, užimtumo tarnyboje yra registruotas, pajamos bus tokios, ką mokės užimtumo tarnyba. Nedirba nuo 2024 m. lapkričio 11 d., baigėsi sezonas, mažiau darbo, tai pasiaukojo dėl kolektyvo ir išėjo iš darbo. Iš užimtumo tarnybos turėtų iš pradžių - 460 Eur, paskui 500 Eur ar 600 Eur. Santaupų neturi, gal pora tūkstančių, turto nekilnojamo neturi. Vienas gyvena. Pateikė prašymus savo ir mamos, dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Nurodė, kad laiduotoja L. G. yra jo mama, jie pastoviai bendrauja, per savaitę kelis kartus važiuoja pas ją, skambina pastoviai. Mama gali daryti jam įtaką, gali parėkti, tiesiog pakalbėti, paverkti kartu. Jie apie įvykį kalbėjo. Ji sakė, kad blogai padarė. Mama sužinojo apie šį įvykį iš ryto - sekmadienį. Iš vakaro neskambino. Po eismo įvykio, išsigandęs buvo, suvokė, ką padarė ir blogai jautėsi. Su moterimi, į kurią įvažiavo nebendravo, neatsiprašė, bet norėtų atsiprašyti. Teigė, kad yra geras vairuotojas. Administraciniai pažeidimai, buvo padaryti, tada nebuvo geras vairuotojas, visas baudas yra sumokėjęs. Teisę vairuoti turi nuo 2007 m. Jam darbui reikia teisių, nes planuoja dirbti vairuotoju. Penktadienį paskambino jam pagal skelbimą ir pardavė tą mašiną, ir paliko rankpinigius, ir surašė sutartį prikimo-pardavimo, tai tas pats automobilis, kurį vairavo. „Regitroje“ neužregistravo, kad perleido, tam pirkėjui, dar negrąžino pinigų, bet grąžins, pagal popierius jis pats yra to automobilio savininkas. Nurodė, kad laikysis įstatymų, supranta, ką padarė, pripažįsta savo kaltę. Mama jam daro įtaką, palaiko jį, kalba, taip pat jį paskatina, klausosi mamos nuomonės.

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina kiti baudžiamojoje byloje surinkti bei teisme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, ištirti įrodymai.

Kaip galima laiduotoja teisiamojo posėdžio metu apklausta L. G. prašė ją skirti sūnaus E. T. laiduoja, nurodė, kad pirmas toks jo atvejis, per 17 metų vairavimą jo, negali pateisinti jo poelgio, geras vaikas. Jis yra vyriausias sūnus, dar nesusituokęs, tai kaip mamyčiukas. Jų geri santykiai, šeima jų nemaža, nes jau antra santuoka, tai jie yra penki vaikai kartu, jis draugiškas, visi jie bendrauja, ir kam reikės, ar jos sesei, ar kam, tai visiems tikrai padės, ir draugai nuo pat mažens likę visi, jie kas antrą dieną gyvai matosi, bendrauja ir telefonu, padeda ir sesei, ir broliui, ir glaudžiai bendrauja. Jie su vyru atskirai gyvena, jis butą nusipirko. Jį paremti gali, pabarti, pavaikyti, šitas atvejis išskirtinis buvo. E. kitos dienos ryte pranešė apie įvykį. Verkė ir sakė, kad prisidirbo. Tai jis pirmiausiai sesei paskambino, o jai kitą dieną paskambino, tai paklausė, ar nėra žmonių sužeistų. Jis taupėsi pinigus, skolinosi ant tos mašinos, ta mašina kažkokia prakeikta, nes nesisekė su ja. Jis per tuos 18 metų, tai geras vairuotojas buvo. Apie administracinius nusižengimus, tai jis lyg nieko nesakė. Jos yra vidurinis išsilavinimas, nedirba, dabar darbo biržoje stovi, su kojomis problemų turi, jei su užstatu būtų laidavimas, tai sutiktų, bandytų tada gal kažką parduoti. Su 4000 Eur užstatu sutiktų, jei išeitų sodo sklypą parduoti, ji nebausta administracine tvarka. Nurodė, kad turi teisę vairuoti. Stengiasi, kad sūnus nedarytų daugiau nusikaltimų. Jos pajamos dabar jokios, negauna iš darbo biržos jokių pajamų, ją vyras šiuo metu išlaiko. Nepilnamečių vaikų neturi. Blogai vertina sūnaus poelgį.

Liudytojas E. A., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis yra Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau) Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus tyrėjas. 2024 m. lapkričio 23 d. dirbant nustatytame maršrute, patruliuojant tarnybiniu automobiliu, radijo šaukiniu „1732“ , kartu su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus vyr. patruliu P. J., apie 16.20 val. iš Kauno AVPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) žiedinėje sankryžoje įvyko eismo įvykis. Atvykus į „(duomenys neskelbtini)” žiedinę sankryžą, adresu (duomenys neskelbtini), žiedinėje sankryžoje, rado susidūrusius „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. nepamena ir „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. nepamena. Aiškinantis įvykio aplinkybes, buvo nustatyta, kad automobilį „(duomenys neskelbtini)“ vairavo vyras, tikslių anketinių duomenų nepamena, o automobilį „(duomenys neskelbtini)“ vairavo moteris, taip pat anketinių duomenų nepamena. Moteris, nurodė, kad jai važiuojant automobiliu, (duomenys neskelbtini) tiltu, kryptimi į Kauno centrą, jai įvažinėjat į „(duomenys neskelbtini)” žiedinę sankryžą, kairiausia eismo juosta, ji pajuto smūgi į savo automobilio galą, dėl ko jos automobilis net apsisuko. Ši išlipusi pastebėjo, jog į jos automobilio galą atsitrenkė iš paskos važiavęs automobilis „(duomenys neskelbtini)“. Jiems pradėjus bendrauti su automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, jis atrodė sutrikęs, bendravo nerišliai, jo judesiai buvo nekoordinuoti, iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, todėl kilo įtarimas, kad asmuo gali būti neblaivus. Todėl jis pirmiausia buvo patikrintas bekontakčiu alkoholio matuokliu, kuris užfiksavo alkoholį iškvėptame ore. Paklausus „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo, kada jis paskutinį kartą vartojo alkoholį, jis nurodė, kad alkoholio išvis nevartojo. Todėl 16.24 val. jis buvo patikrintas alkoholio kiekio matuokliu ir pirmu tikrinimu jam buvo nustatytas 1,73 promilių neblaivumas. Palaukus ne mažiau nei 15 minučių, tuo pačiu alkotesteriu, 16.42 val. antru tikrinimu buvo nustatytas 1,71 promilių neblaivumas. Po patikrinimo jis toliau neigė, kad vartojo alkoholį, tačiau su tikrinimo rezultatais sutiko. Patikrinus asmenį per policijos duomenų bazę, paaiškėjo, kad jis turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą, o automobilis priklauso pačiam vairuotojui (1 t., b. l. 36-39).

Liudytoja R. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2024 m. lapkričio 23 d. apie 16.15 val. ji vairavo jai priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavimo sąlygos buvo geros, kokia buvo asfalto danga, ji neprisimena, bet nebuvo slidi, eismas buvo intensyvus. Važiavo nuo (duomenys neskelbtini) tilto antra eismo juosta, kryptimi link (duomenys neskelbtini), privažiavus „(duomenys neskelbtini)“ žiedinę sankryžą, kurios asfalto danga yra pažymėta raudona spalva, ji į ją įvažiavo antroje juostoje šiek tiek pavažiavusi pajuto stiprų smūgį į automobilio dešinės pusės, galinę dalį, nuo smūgio jos automobilis apsisuko ir sustojo. Iš kur atvažiavo automobilis, kuris trenkėsi į jos automobilį, ji nematė, mano, kad jis važiavo už jos, tuo metu ji stebėjo važiuojamąją kelio dalį ir per galinio vaizdo veidrodėlį nežiūrėjo, kadangi tuo metu jai keisti eismo juostos nereikėjo. Po eismo įvykio iš automobilio ji išlipo ir pamatė, kad į jos vairuojamą automobilį įvažiavo „(duomenys neskelbtini)“ automobilis, taip pat iš automobilio buvo išlipęs ir vairuotojas, kuris atsitrenkė į jos automobilį, vyras jai pradėjo sakyti, kad ji atvažiavo iš (duomenys neskelbtini), pradėjo ginčytis ir netrukus prie jų privažiavo policijos automobilis, kas iškvietė policijos pareigūnus, ji nežino. Atvykę policijos pareigūnai užregistravo įvykį ir iškvietė greitąją pagalba, kurie atvažiavę ją apžiūrėjo ir rimtų sužalojimų jai nenustatė, todėl į gydymo įstaigą ji nevyko. Apie tai, kad vyras neblaivus ji suprato, tik po kurio laiko, kai pareigūnai tarpusavyje kalbėjosi apie automobilio nutransportavimą į aikštelę. Po įvykio į jokią gydymo įstaigą ji nesikreipė (1 t., b. l. 30-33).

2024 m. lapkričio 23 d. kelių eismo įvykio apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) žiedinėje sankryžoje, fotografuota, sudarytas planas (1 t., b. l. 12-21).

2024 m. lapkričio 23 d. transporto priemonių techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), žiedinėje sankryžoje apžiūrėtas lengvasis automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu užfiksuoti automobilio apgadinimai, t. y. apgadintas galinis kairės ir dešinės pusės sparnai, galinis bamperis, galiniai ratai, galinė važiuoklė. Apžiūrėtas lengvasis automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Apžiūros metu užfiksuoti automobilio apgadinimai, t. y. apgadintas variklio dangtis, kairės pusės priekinis sparnas, priekinis bamperis, abu priekiniai žibintai. Automobilio apžiūros metu paimti daiktai: automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio užvedimo raktelis. Automobilis ir raktelis perduotas saugoti UAB „Augenas“, Technikos g. 18A, Kaunas ( 1t., b. l. 40-47).

2024 m. lapkričio 23 d. transporto priemonių techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), žiedinėje sankryžoje apžiūrėtas lengvasis automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Apžiūros metu užfiksuoti automobilio apgadinimai, sugadintas variklio dangtis, kairės pusės priekinis sparnas, priekinis bamperis, abu priekiniai žibintai (1 t., b. l. 48-66).

Vaizdo įrašo apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašu. Vaizdo medžiagos peržiūrėjimui pasinaudota „(duomenys neskelbtini)s_ch1_2 0241123160000 _20241123163000“ apačioje kairėje pusėje matome užrašą „(duomenys neskelbtini)“, dešinėje pusėje viršuje matome „2024-11-23, 16:00:00“, matomas šviesus paros laikas, priešais matome tilta, gatve, tiltu matome atvažiuojančius automobilius, nuolatos juda automobiliai, nuo tilto įvažinėją į žiedinę sankryžą, vaizdo įrašo laike „16:13:18“ matyti nuo tilto pirma eismo juostą atvažiuojantį pilkos spalvos automobilį, automobilis įvažiuoja į raudoną spalva pažymėtą kelio dangą ir trenkiasi į antra eismo juosta važiuojančio šviesios spalvos automobilio, galinę, dešinės pusės dalį, šviesios spalvos automobilis trenkiasi su kaires pusės automobilio šonu į atitvarus ir pilkos spalvos automobilis trenkiasi į atitvarus, šviesios spalvos automobilis pasitraukia iš vaizdo filmavimo zonos, pilkos spalvos automobilis sustoja. Matosi, kaip iš vairuotojo vietos išlipa vyras, vilkintis tamsios spalvos kelnėmis ir tamsios spalvos striuke, matosi geltonos spalvos kapišonas. Vaikštinėja aplink automobilį, atsisėda atgal į automobilį. Vaizdo įrašo laiku 16.19.00 val. atvažiuoja policijos pareigūnų automobilis, kuris sustoja prie eismo įvykyje dalyvavusių automobilių (1 t., b. l. 93-95).

2024 m. lapkričio 23 d. neblaivumo nustatymo aktu nustatyta, kad alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARTB-0172, patikros sertifikato Nr. 2199212, 2024 m. lapkričio 23 d., 16.24 val. pirmu pūtimu E. T. nustatytas 1,73 promilių neblaivumas, antruoju pūtimu 2024 m. lapkričio 23 d., 16.42 val. nustatytas 1,71 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 73-75).

AB „Regitra“ duomenų bazės išrašu nustatyta, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso E. T. (1 t., b. l. 99).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos apie vidutinę transporto priemonės vertę Lietuvoje matyti, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“, 2015 metų laidos vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 15 538 Eur (1 t., b. l. 103).

2024 m. lapkričio 23 d. G. M. paaiškinimu dėl eismo įvykio, kuriame nurodyta, jog jis važiavo per (duomenys neskelbtini) tiltą, išvažinėjo iš (duomenys neskelbtini) žiedo antra eile. Pro galinio vaizdo veidrodėlį pamatė kaip dideliu greičiu atlekia pilkos spalvos automobilis pirma eile. Posūkyje automobilis prieš pat jam pro akis išlėkė į antrą eismo juostą ir atsitrenkė į priešais, jo juostoje, automobilio galą. Įvykis įvyko apie 16.20 val. Iš kurio pusės važiavo „(duomenys neskelbtini)“ nematė, matė tik priekyje, kaip į „(duomenys neskelbtini)“ atsitrenkė paskui jį važiavęs automobilis (1 t., b. l. 76).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, kuriam nurodyta, jog 2024 m. lapkričio 23 d. apie 16 val. 15 min. adresu (duomenys neskelbtini) žiedinėje sankryžoje E. T., vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą moters R. K.. Po eismo įvykio patikrinus E. T., neblaivumą alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARTB0172, patikros Sertifikato Nr. 2199212, 2024 m. lapkričio 23 d. 16.24 val. pirmu tikrinimu nustatyta 1,73 promilių girtumas. Tuo pačiu prietaisu 2024 m. lapkričio 23 d., 16.42 val. antru tikrinimu nustatytas 1,71 promilių girtumas. Automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nutransportuotas į automobilių saugojimo aikštelę adresu Technikos g. 18A, Kaunas. E. T. įteiktas šaukimas atvykti į policijos komisariatą (1 t., b. l. 1-2).

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Kartu pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-348-303/2015).

Kaltinamasis E. T. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad jis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Šioje baudžiamojo įstatymo nuostatoje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas 1) vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdami neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba 2) vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba 3) vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi aptariamo straipsnio dispozicijoje numatyti keli alternatyvūs nusikalstamos veikos požymiai, kurių bent vieno pakanka tam, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Šiuo atveju E. T. inkriminuota tai, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis kaip 1,51 promilių neblaivumas. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, pirmojo patikrinimo alkoholio kiekio matuokliu metu jam nustatytas 1.73 promilių neblaivumas, antru – 1,71 promilių neblaivumas. Pats kaltinamasis šios aplinkybės nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje neginčijo. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. T. savo kaltę padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir nurodė, kad pardavė automobilį ir kitą dieną, tai yra 2024 m. lapkričio 23 d. vartojo alkoholį, po to važiavo ir padarė avariją, viskas įvyko (duomenys neskelbtini), pro (duomenys neskelbtini) tiltą pravažiavus ir ant posūkio, ten padarė avariją. Nurodė, kad vartojo alų. Suvartojęs alkoholio po pusvalandžio sėdo už automobilio vairo. Jautėsi taip, kad sugebės vairuoti, kad gali vairuoti. Važiavo iš (duomenys neskelbtini) į namus – (duomenys neskelbtini). Teigė, kad važiavo, buvo šlapia ir nespėjo sustabdyti, atsitrenkė į kitą automobilį. Negalėjo nurodyti, kaip įvykio vietoje atsirado policija, gal pati atsirado ten, ar kažkas iškvietė. Moteris pastebėjo pirma, kad jis yra neblaivus, ir policijos pareigūnai pamatė, kad neblaivus, davė prasipūsti, su nustatytu neblaivumu sutinka. Šiuos kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus betarpiškai patvirtina ir galimos laiduotojos L. G. parodymai, kuri nurodė, jog E. kitos dienos ryte pranešė jai apie įvykį. Verkė ir sakė, kad prisidirbo. Taip pat liudytojos R. K. parodymais, kad 2024 m. lapkričio 23 d. apie 16.15 val. ji vairavo jai priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Važiavo nuo (duomenys neskelbtini) tilto antra eismo juosta, kryptimi link (duomenys neskelbtini), privažiavus „(duomenys neskelbtini)“ žiedinę sankryžą, kurios asfalto danga yra pažymėta raudona spalva, ji į ją įvažiavo antroje juostoje šiek tiek pavažiavusi pajuto stiprų smūgį į automobilio dešinės pusės, galinę dalį, nuo smūgio jos automobilis apsisuko ir sustojo. Po eismo įvykio iš automobilio ji išlipo ir pamatė, kad į jos vairuojamą automobilį įvažiavo „(duomenys neskelbtini)“ automobilis. Taip pat liudytojo E. A. parodymai, kad apie 16.20 val. iš Kauno AVPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad Jonavos gatvėje, (duomenys neskelbtini) žiedinėje sankryžoje įvyko eismo įvykis. Žiedinėje sankryžoje, rado susidūrusius „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Pradėjus bendrauti su automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, jis atrodė sutrikęs, bendravo nerišliai, jo judesiai buvo nekoordinuoti, iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, 16.24 val. jis buvo patikrintas alkoholio kiekio matuokliu ir pirmu tikrinimu jam buvo nustatytas 1.73 promilių neblaivumas, tuo pačiu alkotesteriu, 16.42 val. antru tikrinimu buvo nustatytas 1,71 promilių neblaivumas. Kaltinamojo kaltę pagrindžia ir neblaivumo nustatymo aktas, kuriame nurodyta, kad alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARTB-0172, patikros sertifikato Nr. 2199212, 2024 m. lapkričio 23 d., 16.24 val. pirmu pūtimu E. T. nustatytas 1,73 promilių neblaivumas, antruoju pūtimu 2024 m. lapkričio 23 d., 16.42 val. nustatytas 1,71 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 73-75). Analogiškas aplinkybes nurodė ir pats kaltinamasis ir ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu. Įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, jog kaltinamojo parodymuose ir tarnybiniuose pranešimuose nurodyta įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) žiedinėje sankryžoje (1 t., b. l. 12-21). Pripažintina, kad E. T. kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilės neblaivumas. Kaltinamasis suprato savo veiksmų pavojingumą, ką, kaip matyti, ir pats pripažino. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, žinodamas, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, turėdamas ir galėdamas suvokti tokios veikos pavojingumą. Nepaisant to, jis nurodytą draudimą ignoravo, vairavo automobilį būdamas neblaivus ir norėjo taip elgtis, nors vairuoti automobilį nebuvo jokios būtinybės. Tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

III. Dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pateikė prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį mamos L. G. atsakomybei. L. G. taip pat pateikė prašymą atleisti E. T. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, ją paskiriant laiduotoja. Teismo vertinimu, šioje byloje yra pagrindas taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.

BK 40 straipsnio 1–3 dalyse numatytos formaliosios bei materialiosios sąlygos, kurioms esant asmuo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tai yra galimybė taikyti šį institutą numatyta tada, kai asmuo padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą. Be to, laidavimui taikyti būtina nustatyti tai, kad asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi nusikaltęs, ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta.

Šiuo atveju, E. T. padarė vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą. Jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, anksčiau nebuvo teistas Lietuvos Respublikoje, turtinė žala padaryta eismo įvykio metu R. K. turtui, tačiau ji nurodė, jog civilinio ieškinio nereikš, jokia žala jai nepadaryta, žalą padaryta R. K. automobiliui atlygins draudimo bendrovė, spręstina, jog turtinė žala nei fiziniams, nei juridiniams asmenims šioje byloje nebuvo padaryta, kadangi civilinis ieškinys nepareikštas. Taigi visos formaliosios sąlygos laidavimui taikyti šioje baudžiamojoje byloje nustatytos.

Tačiau vien formaliųjų sąlygų laidavimui taikyti nepakanka, kadangi būtina įvertinti ir motyvus, kurie galėtų sudaryti pagrindą spręsti apie materialiųjų sąlygų, tai yra manymo, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų bei laiduotojo, kuris vertas teismo pasitikėjimo, galimybės daryti teigiamą įtaką kaltininkui, egzistavimą.

Šiuo atveju, kaip matyti iš baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų, paties kaltinamojo bei jo mama, kuri išreiškė sutikimą būti laiduotoja, paaiškinimų, įprastai kaltinamojo elgesiui įtakos žalingas alkoholio vartojimas neturi, jis nepiktnaudžiauja alkoholiu, o nusikalstamą veiką šiuo atveju jis padarė nepakankamai įvertinęs savo būklę ir savo veiksmų, vairuojant automobilį, pavojingumą. Galima laiduotoja L. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad sūnus yra geras vairuotojas ir geras žmogus. Nurodė, kad jų santykiai geri, šeima yra nemaža, tačiau sūnus su visais yra draugiškas, nurodė, kad ir kam reikės, ar jos sesei, ar kam, tai visiems tikrai padės, teigė, kad ir draugai nuo pat mažens likę visi. L. G. nurodė, kad su sūnumi susitinka kas antrą dieną, bendrauja ir telefonu, juos sieja tvirti šeimyniniai santykiai. Prašyme dėl E. T. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės galima laiduotoja nurodė, kad ji padeda kaltinamajam priimti teisingus sprendimus, jis visada išklauso jos nuomonės, į ją atsižvelgia. Teigė, kad padės sūnui eiti tinkama linkme, nes žino, jog sūnui gali padaryti teigiamą įtaką. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto nusikaltimo, paaiškino, kad mamos įtaka yra pakankama. Nurodė, jog jis su mama pastoviai bendrauja, per savaitę kelis kartus važiuoja pas ją, skambina pastoviai. Mama gali daryti jam įtaką, gali parėkti, tiesiog pakalbėti, paverkti kartu. Teigė, kad apie įvykį kalbėjo, mama jam sakė, kad blogai padarė. Teismo posėdžio metu nurodė, kad mama jam daro įtaka, palaiko jį, kalba, taip pat jį paskatina, jis klausosi mamos nuomonės. E. T. nuosekliai paaiškino savo veiksmų priežastis, pasižadėjo daugiau teisei priešingų veikų neatlikti. Galima laiduotoja teigė, kad skatins savo sūnaus gerą elgesį, darys jam gerą įtaką, nes jų santykiai yra geri. Šios aplinkybės neabejotinai teismui sudaro pagrindą manyti, jog nusikaltimo padarymas buvo ne kaltinamojo susiformavusių delinkventinių nuostatų padarinys, o labiau atsitiktinio pobūdžio veikimas, pasirenkant netinkamą elgesio modelį. Taigi byloje egzistuoja pagrindas manyti, kad kaltinamasis, jį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Tokį manymą, o kartu ir galimybes laiduotojui daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, sustiprina ir teigiamai apibūdinama jo mama, kuri sutiko laiduoti už kaltinamąjį, asmenybė. Tiek L. G., tiek ir pats kaltinamasis pabrėžė artimą jų ryšį, kurį kaltinamasis motyvavo išsakydamas tokias aplinkybes, kad mama jį gali įtakoti elgtis gerai. Galima laiduotoja taip pat nurodė, kad mano, jog ji savo sūnui gali padėti nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Galima laiduotoja L. G. nurodė, kad jos nuomone, kaltinamasis atsižvelgs į jos nuomonę ir koreguos savo elgesį. Laiduotoja nėra teista, per paskutinius 3 metus nėra bausta administracine tvarka, laiduotoja šuo metu nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje, nes turi problemų su kojomis. Teismui nepateikta jokių duomenų, kurie laiduotoją apibūdintų kaip teisės pažeidimus linkusį daryti, nepaisantį įstatymų bei visuomenėje priimtų elgesio normų asmenį. Kaltinamojo bei laiduotojos teisiamajame posėdyje išsakyti argumentai sudaro pagrindą spręsti, kad ji iš tiesų gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam bei padėti jam laidavimo laikotarpiu įsisąmoninti savo netinkamo, teisei priešingo elgesio pasekmes bei ateityje tokių veiksmų nebekartoti. Dėl šios priežasties, teismo vertinimu, egzistuoja visos, tiek formaliosios, tiek ir materialiosios, sąlygos atleisti E. T. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, į laiduotoją charakterizuojančius duomenis, o taip pat laiduotojos požiūris į kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką ir glaudus ryšys tarp jos ir kaltinamojo, teismui sudaro pagrindą manyti, kad L. G. yra verta teismo pasitikėjimo, savo asmeninėmis savybėmis, nepriekaištinga reputacija darys teigiamą įtaką kaltinamojo pasitaisymui.

Esant E. T. ir L. G. prašymui perduoti kaltinamąjį L. G. atsakomybei pagal laidavimą, teismas vertina tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, jis Lietuvos Respublikoje neteistas (1 t., b. l. 64-65), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 115-119), tačiau paskirtos baudos yra sumokėtos. Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo Ambulatoriniame skyriuje neregistruotas (1 t., b. l. 112), VšĮ LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (1 t., b. l. 114). Kaltinamasis E. T. šiuo metu nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Teismo vertinimu, yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos E. T. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Esant visoms privalomoms sąlygoms, numatytoms BK 40 straipsnio 1–3 dalyse, įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, nusikaltimo padarymo aplinkybes, įvertinus laiduotojos – kaltinamojo mamos gaunamas pajamas - laiduotoja nedirba, turi problemų su sveikata, ją išlaiko jos vyras, teismas sprendžia, kad kaltinamasis E. T. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Teismo vertinimu, užstatas šioje baudžiamojoje byloje nėra būtinas siekiant, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų bei užtikrinant tinkamą laiduotojos pareigų vykdymą nuosprendžio vykdymo laikotarpiu, todėl laidavimo institutas šioje byloje taikytinas be užstato.

Dėl nustatytino laidavimo termino pažymėtina, kad vadovaujantis įstatymu, laidavimo terminą teismas parenka savo nuožiūra, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, kaltininko asmenybę bei kitas aplinkybes, kadangi baudžiamasis įstatymas nenustato tam jokių sąlygų ar kriterijų. Įvertinęs, E. T. padarytos veikos pavojingumą, tiek eismo saugumui, tiek eismo dalyvių sveikatai bei gyvybei, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, sprendžia, jog proporcingas padarytam nusikaltimui ir prevencinių tikslų pasiekimui 1 metų 6 mėnesių laidavimo terminas. Teismo vertinimu šiuo atveju nustatytas laidavimo terminas yra pakankamas garantas užkardyti nusikalstamo elgesio pasikartojimą minimaliai varžant atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens teises.

IV. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Atleidus kaltinamąjį E. T. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių.

Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad kaltinamasis E. T., naudodamasis specialia teise padarė vieną pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 1,71 promilių neblaivumas, vairavo transporto priemonę miesto gatvėmis, itin judrioje žiedinėje sankryžoje, dienos metu, sukėlė eismo įvykį, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Kadangi E. T. kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailisi, praeityje neteistas, yra baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, todėl nustatytinas artimas vidurkiui (BK 68 straipsnio 2 dalis) uždraudimo naudotis specialia teise terminas. Savo veiksmais kaltinamasis E. T. sukėlė realų pavojų ne tik savo, bet ir kitų asmenų sveikatai bei gyvybei, padarė eismo įvykį. Įvertinus visas šias aplinkybes, nustatytinas 2 (dvejų) metų terminas, per kurį E. T. uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių eismo transporto priemones. Uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones terminas skaičiuotinas nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2024 m. gruodžio 3 d.

Papildomai pažymėtina, kad transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui nustatomas ne didesnis nei 1,5 promilių neblaivumas, užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 422 straipsnį. Už šio administracinio nusižengimo padarymą be piniginės baudos asmeniui privalomai skiriamas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių (ANK 422 straipsnio 6 dalis) (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-256-898/2020). Taigi, skirti minimalų šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą nėra jokio teisinio ir objektyvaus pagrindo.

BK 72 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimas privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje, kelių transporto priemonė yra laikoma nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemone ir atitinka BK 72 straipsnio nuostatose nurodytus konfiskuotino turto požymius. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Nagrinėjamu atveju, automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo panaudotas E. T. inkriminuoto nusikaltimo padarymui, jis atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką, BK 72 straipsnio prasme. E. T., būdamas neblaivus, vairavo minėtą transporto priemonę. Be šios transporto priemonės nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymas būtų neįmanomas, todėl įvykio metu E. T. vairuotas automobilis laikytinas konfiskuotinu turtu, numatytu BK 72 straipsnio 2 dalyje. Teismas pažymi, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad minėto automobilio valdytojas - savininkas yra E. T. (1 t., b. l. 99). Pabrėžtina, kad AB „Regitra“ duomenimis būtent E. T. yra automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas ir savininkas. Nors gynėjas teigė, kad yra sudaryta šios transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartis, yra paimti rankpinigiai ir pirkėjas, bet kuriuo metu gali įregistruoti nuosavybę. Teismas pažymi, kad patikrinus viešai skelbiamus duomenis AB „Regitra“ tinklapyje apie nuosavybės deklaravimus ir pateiktas deklaracijas (https://www.eregitra.lt/services/vehicle-declaration/search) matyti, kad nuo 2024 m. balandžio 9 d. tik E. T. yra deklaravęs nuosavybę. Pabrėžtina ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (Žin., 2000, Nr. 92-2883; 2007, Nr. 128-5213) 20 straipsnio 1 dalies 2-3 punktus apie įgytą nuosavybės teisę į Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro tvarkytojui deklaruotą motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą. Šiuos duomenis privaloma deklaruoti per 5 darbo dienas nuo nuosavybės teisės įgijimo, o apie perleistą nuosavybės teisę į Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro tvarkytojui deklaruotą motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą. Šiuos duomenis privaloma deklaruoti per 5 darbo dienas nuo duomenų apie įgytą nuosavybės teisę deklaravimo, o tais atvejais, kai nuosavybės teisė perleista užsieniečiui ar Lietuvos Respublikoje neregistruotam užsienio juridiniam asmeniui, – per 5 darbo dienas nuo nuosavybės teisės perleidimo. Kaip matyti iš AB Regitra išrašo duomenų apie transporto priemonės nuosavybės teises nėra įregistruota, kas reiškia, kad tariamas pirkėjas nedeklaravo nuosavybės teises į kaltinamojo automobilį. Pabrėžtina ir tai, kad kaltinamasis ir jo gynėjas nepateikė jokių įrodymų, kad yra sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis, kurioje būtų numatyta, jog nuo jos pasirašymo nuosavybės teisės pereina pirkėjui. Aplinkybę, kad automobilis parduotas nurodė tik kaltinamasis ir jo gynėjas, tačiau byloje tai pagrindžiančių įrodymų nėra. Akcentuotina ir tai, kad 2024 m. gruodžio 3 d. nutarimas skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas nuo 2024 m. gruodžio 3 d. iki 2025 m. birželio 3 d. (b. l. 138-140). Įvykis įvyko 2024 m. lapkričio 23 d., kaltinamojo teigimu automobilis buvo tariamai parduotas prieš dieną, kas reiškia, jeigu būtų automobilis parduotas naujasis pirkėjas jo nuosavybę turėjo deklaruoti iki 2024 m. lapkričio 29 d., tačiau tas nebuvo padaryta, kadangi Lietuvos teismų „Liteko“ sistemos duomenis, patikrinus Kelių transporto priemonių registro duomenis matyti, kad automobilio nuosprendžio priėmimo dieną savininkas – valdytojas E. T.. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui ir nustatytoms aplinkybėms, gynėjo teiginiai, kad pirkėjas, bet kuriuo metu gali įregistruoti nuosavybės teises ir kaltinamajam nebepriklauso atmestini, kaip nepagrįsti. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad konfiskuotinas turtas būtų buvęs paslėptas ar suvartotas, jis nuosavybės teise priklauso atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės E. T.. E. T. ir jo gynėjo nurodytos aplinkybės, susijusios su automobilio pardavimu, paimtais rankpinigiais, laikytinos neįrodytos, kadangi šių aplinkybių pagrindžiančių byloje nėra surinkta. Pažymėtina, kad gynėjas baigiamosios bylos metu teigė, kad rankpinigių paėmimas gali sudaryti pagrindą naujų bylų ir teisminių ginčų pradėjimui. E. T., sėsdamas už vairo būdamas neblaivus, prisiėmė visas iš to kilusias pasekmes. Tuo atveju, jeigu veikos darymo metu egzistavo aplinkybės, kurias nurodo E. T., jis turėjo visas objektyvias galimybes pasirinkti tokį elgesio variantą, kuris nekeltų rizikos pasekmėms kilti, todėl turto konfiskavimas šiuo atveju ir kilsiančios teisinės pasekmės kaltinamąjį galimai privers susimąstyti dėl savo elgesio pasekmių ir daugiau nenusikalsti.

Šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad kaltinamojo atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų taikymas bus išimtinai neproporcingas. Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. E. T. veikė tiesiogine tyčia, jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis, pasielgė itin neatsakingai, vartojęs alkoholio, praėjus neilgam laiko tarpui sėdo už automobilio vairo, vairavo sunkaus girtumo būklės, be to, vairavo mieste, kas įvertinus jo būklę, dar labiau didino pavojų eismo saugumui, važiavo gatvėmis, kur būna pakankamai intensyvus eismas. E. T. yra baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimų padarymą ir turi galiojančių nuobaudų, todėl negali būti laikomas išimtinai pavyzdingu kelių eismo dalyviu. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti kaltinamajam turto konfiskavimo institutą. Įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (girtumo laipsnį, vairavimas dienos metu judrioje žiedinėje sankryžoje, sukeltas eismo įvykis), darytina išvada, kad turto konfiskavimas laikytinas proporcingu, kadangi šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymas šiuo atveju užtikrina interesų pusiausvyrą ir paneigia galimą nebaudžiamumo jausmą. Šiuo atveju baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo paskyrimas yra pakankamas garantas užkardyti nusikalstamo elgesio pasikartojimą ateityje, jokių išskirtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės, šioje byloje nenustatyta.

Teismų praktikoje nurodoma, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019). Todėl, nagrinėjamu atveju, netaikyti BK 72 straipsnio ir nekonfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemonės pagrindo nėra.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes bei siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam E. T. nusikalstamų veikų darymui, transporto priemonė – automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotinas, t. y. kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte, 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.

Teismo nuomone, būtent tokių baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas kaltinamajam galės efektyviai jį atgrasyti nuo naujų nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų, susijusių su šiurkščiais Kelių eismo taisyklių pažeidimais, darymo ateityje.

IV. Dėl kitų klausimų

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo. Jam paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones sustabdymas (1 t., b. l. 149-151), rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 141-143), dokumentų paėmimas (1 t., b. l. 145-147), kurios nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas E. T. priklausančiam turtui – automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus panaikintinas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris saugomas UAB ,,Augenas“, nuosprendžiui įsiteisėjus persiųstinas baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, vykdančiai institucijai, automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 80), persiųstinas baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, vykdančiai institucijai, E. T. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 83), persiųstinas AB „Regitra“.

Byloje buvo gauta 2024 m. gruodžio 5 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. ATP-2024-49252, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 83,33 Eur.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje buvo nustatytas būtinas gynėjo dalyvavimas, nes baudžiamojo proceso normos įsakmiai nurodo būtiną advokato dalyvavimą nagrinėjant bylas pagreitinto proceso tvarka, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, iš E. T. valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

E. T., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį L. G., gimusios (duomenys neskelbtini), atsakomybėn 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, BK 68 straipsniu, 72 straipsniu, paskirti E. T. baudžiamojo poveikio priemones:

- uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo kaltinamajam dienos, t. y. nuo 2024 m. gruodžio 3 d., apie tai pranešti AB „Regitra“;

- konfiskuoti E. T. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), su užvedimo raktu, saugomus UAB ,,Augenas“ aikštelėje, esančioje Technikos g. 18A Kaune.

Laikiną E. T. nuosavybės teisės apribojimą į automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus panaikinti.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, dokumentų paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąsias priemones panaikinti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo raktu, kuris saugomas UAB ,,Augenas“, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, vykdančiai institucijai;

- automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus persiųsti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, vykdančiai institucijai;

- E. T. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, saugomą baudžiamojoje byloje, persiųsti AB „Regitra“.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš E. T. valstybės naudai nepriteisti.

Išaiškinti atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės ir laiduotojui, kad:

1. Laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

3. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka, skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.