Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2.3.4.3; 1.2.14.1.1; 1.2.26.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.10.3; 1.1.8.12; 1.1.9.7; 2.1.16.1.7; 2.1.16.1.9

2019 m. gruodžio 23 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. G., gimęs (duomenys neskelbtini)Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, vykdantis individualią veiklą, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas 2016-06-27 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį 12 MGL bauda, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bauda sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė 8 MGL bauda. 2017-03-03 nutartimi paskirta neatlikta bausmė pakeista į 2 parų areštą, 2018-02-02 paleistas atlikęs bausmę, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. G. 2019-01-30, apie 14.50 val. iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė 900 eurų, paprastąjį vekselį, kuriuo L. G. įsipareigojo sumokėti 890 eurų M. G., planšetinį kompiuterį „Lenovo Idea Tab 4“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), 200 eurų vertės, automobilio vaizdo registratorių „Neoline Wide S39“, 90 eurų vertės, garso kolonėlę „Huawei“, 50 eurų vertės, priklausančius M. G..

Be to, jis 2019-04-21, apie 17.30 val., būdamas viešoje vietoje, prie (duomenys neskelbtini), Kaune, kitų žmonių akivaizdoje, įžūliu elgesiu panaudodamas nukentėjusio D. L. atžvilgiu fizinį smurtą – sudavė ne mažiau tris smūgius kumščiais į veidą ir galvą, dėl to nukentėjęs nukrito ant grindinio, tuo padarė poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, kairiame paakyje, dešiniame petyje, nugaroje ir dešiniame dilbyje, odos nubrozdinimą viršutinėje lūpoje, kraujosruvą viršutinėje lūpoje, sukėlė nukentėjusiam nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis L. G. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad kai grįžo iš užsienio, apsigyveno pas brolį. Po to sugalvojo vėl išvažiuoti į užsienį, bet prieš išvažiuodamas, broliui nieko nesakęs, pagrobė jo daiktus. Vėliau jam brolis rašė žinutes, bet jis nieko jam neatsakė, tokiu būdu susipyko su broliu. Važiavo į užsienį užsidirbti pinigų, grįžęs su broliu atsiskaitė. Grįžęs iš užsienio (duomenys neskelbtini)g., Kaune išsinuomojo butą. D. L. nepažinojo, bet su juo bendravo mama. Konflikto metu pripažįsta sudavęs D. L. tris smūgius, dėl to labai gailisi pripažįsta, kad pašalinių žmonių akivaizdoje sužalojo D. L.. Dėl pareikšto civilinio ieškinio nesutinka. Sutiktų atlyginti 500 eurų.

Kaltinamajam visiškai pripažinus kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo padarytos nusikalstamos veikos įrodytos ir kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais:

Nukentėjęs M. G. parodė, kad L. G. yra jo brolis. 2018-12-14 jis jį priėmė gyventi į savo namus (duomenys neskelbtini), nes jis neturi savo namų. Prieš tai, kai jis apsigyveno jo namuose, jis gyveno Olandijoje. Apie dvejus metus jis su broliu nebendravo. Brolis pas jį apsigyveno kartu su savo drauge K.. 2019-01-30, apie 13.30 val., jis išėjo į darbą, namuose liko brolis L. su K.. Kai grįžo namo, pastebėjo, kad yra neužrakintos buto durys. Atėjus į namus jis įsitikino, kad namuose nėra nei brolio L., nei jo draugės K., nėra brolio asmeninių daiktų, drabužių. Tada pastebėjo, kad jo kambaryje yra atidaryti stalčiai. Iš vieno stalčiaus buvo pagrobta 400 eurų, iš kito – 500 eurų. Visi pinigai 100 eurų kupiūromis. Iš to stalčiaus, iš kurio buvo pagrobti 500 eurų, buvo pagrobtas jo ir brolio L. G. pasirašytas vekselis. Vekselį jis su broliu L. buvo pasirašęs 2019 sausio mėnesį. Vekselis buvo pasirašytas dėl to, kad jis broliui paskolino 1000 eurų. Pasirašydamas vekselį, brolis jam įsipareigojo sumokėti 1000 eurų. Vekselyje buvo parašyta data iki kurios jis turi sumokėti skolą. Šiuo metu tos datos jau neprisimena. Iš namų buvo pagrobtas vekselio originalas. Broliui jis pats buvo davęs naudotis planšetinį kompiuterį „Lenovo Idea 4“. Šio kompiuterio namie nerado. Įsitikinęs, kad jį su savimi pasiėmė brolis. Iš virtuvės buvo pagrobtas automobilinis vaizdo registratorius „Neoline Wide S39“. Iš namų virtuvės buvo pagrobta belaidė garso kolonėlė „Huawei“. Kodėl brolis pagrobė jo turtą ir išvyko, jis nežino. Brolis sakė, kad vogė, nes galvojo gyventi užsienyje. Brolis jam neskolingas, jo atsiprašė ir jis jam neturi jokių pretenzijų (1 t., b. l. 53-54, 56-57, 70).

Daiktų apžiūros protokole aprašyti M. G. pateikti daiktai, kurie buvo pagrobti, tai – garso kolonėlė „Huawei“, automobilio vaizdo registratorius „Neoline“. Daiktai po apžiūros grąžinti M. G. ( 1 t., b. l. 59-60, 61-63).

Apžiūros protokole aprašytas vaizdas, užfiksuotas namo, (duomenys neskelbtini), Kaune, vaizdo kamerų. Užfiksuota, kaip 2019-01-30 L. G. ir K. P. iš namų neša daiktus (1 t., b. l. 29-30, 31-46).

Apžiūros protokole aprašyta ir užfiksuota įvykio vieta butas (duomenys neskelbtini), Kaune (1 t., b. l. 22-23, 24-25).

Nukentėjęs D. L. parodė, kad 2019-04-21, apie 17.30 val., kartu su tėvu V. J. L., automobiliu „Volvo V50“ grįžo namo. Įvažiavo į kiemą (duomenys neskelbtini). Kieme pamatė iš matymo pažįstamus kaimynus du vaikinus, su kuriais jo tėvas anksčiau turėjo konfliktų dėl automobilių statymo kieme ir automobilio apgadinimo. Tėvas jaunuoliams pasakė „kaip jūs važinėjate, duris visada trankote“. Tada jaunuoliai pradėjo sakyti, kad jie nieko nežino. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu jis išlipo iš automobilio, kurį vairavo tėvas. Jis ėjo link savo namų, link trečios laiptinės, o tėvas statė automobilį į automobilių stovėjimo aikštelę. Beeinant link laiptinės durų, prie durų stovėjo tie patys jaunuoliai su kuriais sukonfliktavo dėl automobilių. Prie namo laiptinės šiek tiek apsižodžiavo, dėl to abu jaunuoliai, vienas jaunuolis iš dešinio šono, kitas iš priekio, jį pagriebė ir rankomis pradėjo tempti. Tada jaunuoliai jį pargriovė ant žemės ir pradėjo mušti kumščiais. Mušė abu vaikinai. Vienas vaikinas sudavė daugiau smūgių kumščiais, kitas mažiau. Jis sudavė apie du-tris smūgius į galvą, sėdo į savo automobilį ir išvažiavo. Kitas jaunuolis, rankomis mušė toliau. Pamena, kad jam tikrai buvo suduoti 5 smūgiai kumščiais į galvą. Paskui smūgių neatsimena, mano, kad buvo praradęs sąmonę. Atsimena, kad po įvykio ėjo link savo namų. Kad jam buvo suduoti apie 10-15 smūgių, sprendžia iš savo sužalojimų, kadangi sužalojimai matosi ir ant veido, pakaušyje iškilę guzai, taip pat sumušimo mėlynės yra likę ant dešinės rankos trijose vietose, taip pat jaučia skausmą dešiniame klube. Grįžęs namo laukė greitosios medicinos pagalbos, kurią iškvietė jo mama. Atvykus medikams su greitąja medicinos pagalba nuvyko į Kauno klinikų priėmimo skyrių, kur buvo apžiūrėtas ir išleistas į namus. Buvo nustatyti paviršiniai kūno sužalojimai (1 t., b. l. 134-135, 150-152).

Specialisto išvada Nr. G1009/2019(02), kurioje nurodyta, kad D. L. konstatuota poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, kairiame paakyje, dešiniame petyje, nugaroje ir dešiniame dilbyje, odos nubrozdinimas viršutinėje lūpoje, kraujosruva viršutinėje lūpoje. Nukentėjusiam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 197-198).

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolas, kuriame užfiksuota, kaip D. L.atpažino M. G., kuris su kaimynu sudavė kumščiais jam į galvą ir veidą (1 t., b. l. 155-156, 157-158).

Liudytojas V. J. L. parodė kad 2019-04-21, apie 17.30-17.45 val. automobiliu „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su sūnumi D. L. parvažiavo į kiemą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo jis, sūnus sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Atvažiavus į kiemą pamatė, kad kieme stovi vaikinai, kurie į automobilį „Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) krovė alkoholinius gėrimus. Pamatęs du vaikinus, vienas iš kurių yra jo kaimynas, jam pasakė, kad su mašinom važinėtų ramiau, kad nenubraižytų mašinų. Tada vaikinas pradėjo sakyt „ką tu man sakai, aš tau langus išdaužysiu, ką aš noriu tą darau, ką čia man aiškini“. Įvyko žodinis konfliktas. Tada jis sūnui D. pasakė, kad šis išliptų iš mašinos ir eitų namo, o jis pastatys automobilį. D. išlipo iš automobilio, o jis automobilių stovėjimo aikštelėje statė automobilį. Tada išlipo iš mašinos ir pamatė, kad sūnus prie paskutinės (duomenys neskelbtini)namo laiptinės guli sumuštas. Kas kiek mušė nematė, bet matė, kad prie gulinčio sūnaus stovėjo tas pats kaimynas, gyvenantis (duomenys neskelbtini)ir jo brolis su kuriais buvo sukonfliktavę. Kaimynas iš (duomenys neskelbtini)buto stovėjo prie sūnaus, o kitas vyras sėdo į automobilį „Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir išvažiavo. Tada jis pakėlė D. nuo žemės ir parėjo namo. Žmona iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir policiją. Atvykusi greitoji sūnų išvežė į Kauno klinikų priėmimo skyrių. Dėl šio įvykio jam jokia žala nepadaryta, fizinį skausmą patyrė sūnus (1 t., b. l. 162-163).

Liudytojas D. D. parodė, kad dirba Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinėje kinologų grupėje. 2019-04-21 kartu su kolega G. M. dienos metu, tikslaus laiko nurodyti negali, kadangi nepamena, iš Kauno apskr. VPK budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), Kaune prie namo guli sumuštas žmogus. Privažiavus prie namo, prie trečios laiptinės pastebėjo stovinčius du vyrus. Vienas vyresnio amžiaus, kitas jaunas. Aiškinantis įvykio aplinkybes su lauke buvusiais vyrais, paaiškėjo, kad vyresnis vyras yra asmens, kuris buvo sumuštas tėvas, o jaunesnis vyras, kuris sumušė asmenį. Vyrai minėjo, kad konfliktas įvyko dėl automobilio „Volvo“, kurį apibraižė. Jis nuėjo iki buto, kuriame buvo nukentėjęs asmuo, o kolega G. liko lauke su abiem vyrais. Buto viduje buvo nukentėjęs vyriškis, kuris sėdėjo ant sofos su greitosios medicinos pagalbos darbuotojais ir nukentėjusio mama. Nukentėjęs vyras paaiškino, kad jį sumušė vienas asmuo prie namo kampo. Sakė, kad gavo į veidą. Ar pas nukentėjusį vyrą buvo kokie nors sužalojimai, nepamena. Tik pamena, kad medikai sakė, kad jį vešis į Kauno klinikas. Vyras, kuris buvo prie laiptinės, jaunesnis, prisipažino, kad su nukentėjusiu įvyko žodinis konfliktas ir, kad to konflikto metu, jis sudavė nukentėjusiam į veidą. Vyresnis vyras, sakė, kad vyras su kuriuo jis stovėjo prie laiptinės buvo su broliu, kuris po to kažkur dingo (1 t., b. l. 166-167).

Liudytoja G. L. parodė, kad 2019-04-21, laikotarpiu nuo 14.30 val. iki 15.30 val. sutuoktinis V. J. grįžo į kiemą kartu su sūnumi D. automobiliu „Volvo“. Automobilį vairavo V., kadangi sūnus buvo išgėręs alkoholio. Ji tuo metu buvo virtuvėje ir matė per virtuvės langą (gyvena pirmame aukšte), kaip D. išlipo iš automobilio, o V. statė automobilį ir dar išleido iš kiemo kitą automobilį. Tuo metu, kai D. išlipo iš automobilio, matė, kad prie laiptinės, kurioje ji gyvena, stovi du jaunuoliai. Vienas jų, gyvena (duomenys neskelbtini)bute, trečiame aukšte, toje pačioje laiptinėje. Girdėjo, kad vienas iš jaunuolių, tas kuris gyvena (duomenys neskelbtini)bute, pasakė sūnui: „einam už namo pasikalbėsim“. Ką tiksliai pasakė D. tam jaunuoliui, pasakyti tiksliai negali, bet kaip suprato, eiti atsisakė. Tada pamatė, kaip jaunuolis iš (duomenys neskelbtini)buto smūgiavo sūnui kumščiu į galvą, į veidą ir kaklą ne mažiau tris smūgius. Po suduotų smūgių matė, kaip D. nukrito ant plytelių, ant šono, tačiau ar ant kairio ar ant dešinio šono, pasakyti negali, nes šiek tiek užstojo stogelio atrama. D. nukritus ant žemės, matė, kaip kitas jaunuolis ne mažiau du-tris kartus D. spyrė į šoną, tačiau į kurį šoną spyrė, pasakyti negali. Ji išsigando, atsidarė virtuvės langą ir pradėjo šaukti: „ką darai, tau policiją iškviesiu“. Tada jaunuolis, kuris gyvena (duomenys neskelbtini)bute atsakė: „tu nežinai su kuo susidėjai, langus išdaužysiu“. Tuo pat metu, kai atsidarė langą ir rėkė, skambino 112. Tuo metu, kai kvietė policiją, kitas jaunuolis sėdo į automobilį ir išvažiavo. Kai V. pastatė automobilį, priėjo prie D., kuris gulėjo ant plytelių, padėjo jam atsistoti ir kartu su D. parėjo į namus. Jiems parėjus, matė, kad pas D. po dešine akimi mėlynė, buvo kruvina prie nosies ir prie lūpos. D. ir V. dar neparėjus į namus, atvyko policija ir greitoji medicinos pagalba. Medikai D. apžiūrėjo ir iš karto išvežė į Kauno klinikas. Skubios pagalbos skyriuje jį apžiūrėję, suteikę pagalbą, išleido į namus (1 t., b. l. 171-173).

Liudytojas G. M. parodė, kad 2019-04-21, nuo 9 val. iki 21 val., dirbo kartu su kolega vyriausiuoju patruliu D. D.. Apie 17.55 val. iš Kauno apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą, kad reikia nuvykti į (duomenys neskelbtini), kur yra sumuštas žmogus. Atvykus minėtu adresu prie namo Nr. 29 paskutinės laiptinės stovėjo du vyriškiai. Vienas vyresnio amžiaus, kitas jaunesnio amžiaus. Jaunesnis asmuo prisistatęs L. G. paaiškino, kad jį ir jo brolį M. G. kaimynas ir jo sūnus apkaltino dėl automobilio apgadinimo ir, kad tas konfliktas peraugo į muštynes. Nurodė, kad kaimyno sūnus puolė muštis, kad jis gynė savo brolį ir gindamas smūgiavo kaimyno sūnui, tačiau nedetalizavo į kur smūgiavo ir kiek kartų. Vyresnysis vyriškis aiškino, kad asmuo su kuriuo kilo konfliktas, yra apgadinęs automobilį, tačiau apie įvykį, dėl kurio jie atvyko, vyresnio amžiaus vyriškis nieko neaiškino. Pasiaiškinęs aplinkybes su abiem asmenimis, L. G. sulaikė ir pasodino į tarnybinį automobilį. Apžiūrėjęs automobilį, jokių apgadinimų nematė. Per langą buvo išlindusi ir moteris, kaip suprato V. J. L. žmona, kuri skundėsi kaimyno elgesiu, tačiau nieko konkretaus nenurodė (1 t., b. l. 177-178).

Liudytojas N. P. parodė, kad 2019 m. balandžio mėnesį, tiksliai dienos pasakyti negali, tačiau galėjo būti arba prieš Velykas, arba per Velykas, arba po Velykų, antroje dienos pusėje, buvo savo automobilyje BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su dar dviem draugais. Automobilis stovėjo aikštelėje prie namo, kurio numerio nepamena, esančio (duomenys neskelbtini). Būdamas automobilyje laukė draugės G. V. apie 10 minučių. Per tą laiką į tą kiemą įvažiavo automobilis „Passat“, sustojo prie paskutinės laiptinės iš dešinės pusės. Iš jo išlipo du jaunuoliai, kurie iš vieno automobilio į kitą, stovėjusį kieme, dėjo kažkokius daiktus (dėžes, krepšius). Po to į kiemą įvažiavo dar vienas automobilis, kiek pamena „Volvo“. Matė, kad automobilyje buvo du vyriškiai, vienas vyresnis, kitas jaunesnis, kad automobilį vairavo vyresnis vyras. Iš automobilio „Volvo“ pirmiausiai išlipo jaunesnis vyras, paskui jį netrukus išlipo ir vyresnis vyras. Atkreipė dėmesį, kad kai jaunesnis vyras išlipo, paskui jį išlipo vyresnis vyras, kai išlipo, jie pradėjo konfliktuoti su prieš tai atvažiavusiais jaunuoliais. Iš pradžių negirdėjo dėl ko vyksta konfliktas, tačiau po to atsidarė automobilio langą ir išgirdo, kad dėl subraižytos mašinos. Girdėjo, kaip vyresnis vyras, pasakė, važiuokit iš čia, o jaunuoliai pasakė, kad išsikraus daiktus ir išvažiuos, kad nereikia čia jokių pykčių. Matėsi, kad jaunuoliai taikiai su vyriškiais bendravo, o vyriškiai nelabai taikiai, jie rėkavo dėl automobilio. Tada atėjo draugė G., atsisėdo į automobilį ir jie išvažiavo iš kiemo. Beveik išvažiavus iš kiemo, pasižiūrėjo per veidrodėlį ir pamatė, kad jaunesnis vyriškis, kažkurį iš jaunuolių pastūmė, tačiau kurį pastūmė, ar tą kuris buvo su baltu megztiniu, ar tą kuris buvo tamsiai apsirengęs, pasakyti negali. Po pastūmimo, matė, kad tas asmuo, kurį pastūmė, atsirėmė į kieme stovintį automobilį. Tada prasidėjo stumdymasis tarp jaunesnio vyriškio ir jaunuolio, kuris buvo apsirengęs tamsiai. Baltu megztiniu jaunuolis, traukė jaunuolį apsirengusį tamsiai. Visą tai pamatęs per automobilio langą, jis išlipo ir nubėgo prie tų asmenų. Kai pribėgo prie tų asmenų, matė, kad jaunesnis vyriškis, guli ant žemės ant nugaros. Tik jam pribėgus, jis stojosi ant keturių ir jis jam padėjo atsistoti. Matė, kad pas jaunesnį vyriškį, kuriam padėjo atsistoti, buvo prakirsta lūpa, bėgo kraujas, jis spjaudėsi krauju. Tik padėjus jam atsistoti, vyriškis prisidegė cigaretę. Kaip suprato, nelabai kas jam ten ir buvo. Kai priėjo prie asmenų, matė, kad iš pirmo aukšto yra išlindusi močiutė, kuri kažką rėkė. Jaunuoliai sakė, kad konfliktas prasidėjo, nes vyresnis ir jaunesnis vyriškis, juos užsipuolė, kad jie subraižė jų automobilį. Paklausus, kada tas automobilis buvo apibraižytas, vyresnis vyriškis atsakė, kad prieš dvi savaites. Kai paklausė, kodėl nekvietė policijos ir kaip dabar įrodys, kad apibraižė automobilį būtent tie jaunuoliai, vyresnis vyriškis pradėjo keisti nuomonę. Jaunuolis, kuris buvo apsirengęs tamsiai, sakė, palauks policijos, paaiškins kaip buvo, kad vėl neliktų kaltas ir paprašė, kad jis jam duotų telefono numerį, kad jis galėtų nurodyti kaip liudytoją. Telefono numerį jis padiktavo ir išvažiavo. Jaunesnis vyriškis, kuriam padėjo atsistoti buvo neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Apie suduotus smūgius nieko negali pasakyti, nes nematė, viskas vyko labai greitai. Kadangi daug dirba ir yra labai užimtas, todėl prašo jo parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, vadovautis ir remtis teisme, nes jie yra teisingi ir nieko naujo daugiau nepasakys, nei pasakė apklausos metu (1 t., b. l. 181-182).

BK 284 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Viešosios tvarkos pažeidimas pasireiškia bent vienu iš šių būdų – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais. Pagal teismų praktiką viešoji vieta suprantama kaip tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę (gali) lankytis bet kurie kiti asmenys, o įžūlus elgesys, kaip viešosios tvarkos pažeidimo objektyvus požymis, reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Viešosios tvarkos pažeidimo baigtumo momentas sietinas su neigiamų padarinių visuomenėje atsiradimu dėl kaltininko įžūlių veiksmų, grasinimų, patyčių ar vandalizmo akto. Viešosios tvarkos sutrikdymas gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad įžūliais veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, ir šių padarinių nori.

Visais atvejais BK 284 straipsniui taikyti būtina nustatyti kaltininko veiksmais sukeltus padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Sprendimas priklauso nuo daugybės aplinkybių, pvz., ar kaltininko veiksmai buvo atlikti pašalinių asmenų akivaizdoje ir kokia buvo aplinkinių reakcija į juos, ar jie pasijuto nesaugiai, ar tarp jų buvo lengviau pažeidžiamų asmenų (vaikų, nėščių moterų, pagyvenusių ar ligotų žmonių ir t. t.), kurioje vietoje ir kokiu metu buvo atlikti neteisėti veiksmai, kiek jie truko, ar dėl jų buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, visuomeninis renginys, ar kaltininko veiksmai buvo demonstratyviai agresyvūs, ar buvo panaudoti daiktai, skirti kūnui žaloti ar gyvybei atimti, ar veika padaryta vieno asmens ar jų grupės ir kt.

Taigi, teismas konstatuoja jog L. G. būdamas viešoje vietoje, prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kitų žmonių akivaizdoje, įžūliu elgesiu panaudodamas nukentėjusio D. L. atžvilgiu fizinį smurtą – sudavė ne mažiau tris smūgius kumščiais į veidą ir galvą, dėl to nukentėjęs nukrito ant grindinio, tuo padarydamas poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, kairiame paakyje, dešiniame petyje, nugaroje ir dešiniame dilbyje, odos nubrozdinimą viršutinėje lūpoje, kraujosruvą viršutinėje lūpoje, sukėlė nukentėjusiam nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas pagrobė svetimą turtą.

Byloje nustatyta, kad L. G. 2019-01-30, apie 14.50 val. iš buto, esančio A. (duomenys neskelbtini), Kaune, pagrobė 900 eurų, paprastąjį vekselį, kuriuo L. G. įsipareigojo sumokėti 890 eurų M. G., planšetinį kompiuterį „:Lenovo Idea Tab 4“, Imei Nr. (duomenys neskelbtini), 200 eurų vertės, automobilio vaizdo registratorių „Neoline Wide S39“, 90 eurų vertės, garso kolonėlę „Huawei“, 50 eurų vertės, priklausančius M. G..

Iš surinktų ir byloje esančių įrodymų matyti, kad kaltinamojo kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Faktiniais duomenimis – kaltinamojo kaltės pripažinimu, nukentėjusių parodymais bei ištirtais rašytiniais įrodymais, todėl L. G. nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį.

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, jog atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Šis punktas apima tris savarankiškas lengvinančias aplinkybes. Viena jų yra kaltininko prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis. Tai reiškia, kad kaltininkas prisipažįsta esąs kaltas dėl padarytų nusikalstamų veikų ir neigiamai vertina savo poelgius. Šioje byloje kaltinamasis L. G. visiškai prisipažino kaltas ir paaiškino, kokiomis aplinkybėmis padarė nusikalstamas veikas, dėl kurių padarymo jis nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

BK 61 straipsnyje nurodyta, jog teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimas veikas, nuoširdžiai gailisi ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria jam ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje, už padarytą nusikaltimą, numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės kaltinamajam L. G. skyrimo, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į tai, kad sunkinančių aplinkybių nėra. L. G. padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus, anksčiau teistas, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 141-145), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikoje nesigydė, nesilankė (3 t., b. l. 40, 41), Kauno apskrities priklausomybės ligų centro įskaitoje neregistruotas (3 t., b. l. 37).

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas priėjo išvados, kad L. G. skirtina laisvės apribojimo bausmė.

Teismas konstatuoja, kad yra visos sąlygos kaltinamajam taikyti BK 64¹ straipsnį ir paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu.

Be to, L. G. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 5 MGL (250 eurų) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 straipsnis). Teismas sprendžia, kad būtent toks baudžiamojo proceso jo atžvilgiu pabaigimas būtų optimalus, tikslingas bei teisingas ir būtent tokiu būdu būtų įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės tikslai.

Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki bausmės vykdymo pradžios, po to panaikintina. Kardomoji priemonė – dokumento paėmimas, naikintina paskelbus nuosprendį ir asmens dokumentas (asmens tapatybės kortelė), grąžintina L. G..

Nukentėjęs ir civilinis ieškovas D. L. pareiškė 1500 eurų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (3 t., b. l. 96-97), tačiau sutinka ieškinį mažinti iki 1000 eurų.

Ieškinys priteistinas, kadangi žala padaryta asmens sveikatai, tačiau mažintinas atsižvelgiant, kad nukentėjusiam nesukelta jokių sunkių pasekmių.

BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltininkui ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims, civilinį ieškinį.

Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.250 straipsnyje.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Byloje nustatyta, kad kaltinamojo L. G. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiam D. L. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, taigi tarp šių veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus dvasiniams išgyvenimams, emocinei būsenai. Teismui nekyla jokių abejonių, kad dėl nusikaltimo nukentėjęs D. L. patyrė fizinį skausmą bei išgąstį. Teismui nėra pateikta jokių duomenų apie nukentėjusiam dėl nusikalstamos veikos padaryto sveikatos sutrikdymo likusius liekamuosius reiškinius. Taigi, nukentėjusio pozicija dėl civilinio ieškinio neturėtų reikšti norą pasipelnyti.

Iš kitos pusės teismas taip pat turi įvertinti ir šią žalą padariusių asmenų kaltę, jų turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje dalyje pažymėtina, jog ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį, esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Nukentėjusiam priteistinas neturtinės žalos dydis turi atitikti protingumo kriterijų, būti adekvatus padaryto nusikaltimo pasekmėms.

Bylos duomenimis, kaltinamasis nuo pat tyrimo pradžios kaltę pripažino, dirba, verčiasi individualia veikla. Atsižvelgiant į ankščiau išdėstytų aplinkybių visumą bei vertinant kaltinamojo jauną amžių, šeiminę padėtį, turtinę padėtį, nusikalstamų veiksmų padarinius nukentėjusio sveikatai, paties kaltinamojo poziciją, kad jis sutinka nukentėjusiam atlyginti dalį prašomos sumos ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo yra mažintinas iki 500 eurų.

Teismo manymu, toks neturtinės žalos dydis atitinka padarytos veikos pavojingumą, nuteistojo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 303-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

L. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje ir nuteisti jį:

pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant visą bausmės laiką būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu bei nekeisti gyvenamosios vietos be bausmę vykdančios institucijos žinios,

pagal BK 284 straipsnį – laisvės apribojimu 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant visą bausmės laiką būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu bei nekeisti gyvenamosios vietos be bausmę vykdančios institucijos žinios.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant visą bausmės laiką būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu bei nekeisti gyvenamosios vietos be bausmę vykdančios institucijos žinios.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir L. G. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant visą bausmės laiką būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu bei nekeisti gyvenamosios vietos be bausmę vykdančios institucijos žinios.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis BK 71 straipsniu, L. G. paskirti 5 MGL (250 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Nukentėjusio D. L. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir iš L. G. priteisti jam 500 eurų (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą turi būti sumokėta per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pasirinktame banke į Teisingumo ministerijos sąskaitą Luminor Bank AS (duomenys neskelbtini), nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.

Jeigu per teismo nustatytą terminą įmoka nėra sumokama, Teisingumo ministerija kreipiasi dėl priverstinio paskirtos įmokos išieškojimo į antstolį.

Jeigu asmuo vengia atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – sumokėti įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, Teisingumo ministerija ar jos įgaliota institucija privalo kreiptis į teisėsaugos institucijas su prašymu pradėti baudžiamąjį procesą pagal BK 243 straipsnį, už kurio padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu. Šiuo atveju, nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, po to panaikinti. Kardomąją priemonę – asmens dokumento paėmimą, panaikinti paskelbus nuosprendį ir dokumentą (asmens tapatybės kortelę), grąžinti L. G..

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.