Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zinos Mickevičiūtės, Laimutės Sankauskaitės (pranešėja), Rimanto Savicko

dalyvaujant ieškovui A. M.

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5001-812/2008 pagal ieškovo A. M. ieškinį atskovei K. M., įtrauktai į bylą išvadą teikiančiai institucijai - Panevėžio m. Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nuginčijimo ir

Aprašomoji dalis

nustat ė:

Ieškovas prašė nustatyti, kad jis, A. M., a/k (duomenys neskelbtini), nėra A. M., gim. 2001(duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini)) biologinis tėvas, panaikinti A. M., gim. 2001(duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini) gimimo liudijime, išduotame Panevėžio miesto Civilinės metrikacijos skyriaus, įrašo Nr. 672, įrašą, kad A. M. tėvas yra jis, A. M., a/k (duomenys neskelbtini) bei priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad su atsakove susipažino 2000 m. spalio mėnesį, 2000 m. gruodžio mėnesį atsakovė jam pranešė, kad laukiasi vaiko ir kad jis yra būsimo vaiko tėvas.

2001(duomenys neskelbtini) atsakovei gimė sūnus A., kuriam jis suteikė savo, M. pavardę ir buvo įrašytas vaiko tėvu 2001(duomenys neskelbtini) išduotame gimimo liudijime, įrašo Nr. 672. Vaiką A. augino ir auklėjo kaip savo sūnų. 2008 metų birželio mėnesį atsakovė jam prisipažino, jog jis nėra tikrasis A. tėvas, tačiau kas yra tikrasis A. tėvas atsakovė jam nenurodė.

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2008 m.spalio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo 11,70 Lt išlaidų, susisijusių su procesinių dokumentų įteikmu į valstybės biudžetą.

Sprendimu teismas nustatė, kad iš A. M. gimimo įrašo Nr. 672 matyti, kad jo motina - K. M., gim. (duomenys neskelbtini), o tėvas - A. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir vaikui suteikta tėvo A. M. pavardė (b.l. 4, 10).

Minėtas įrašas padarytas po 2004 m. balandžio 2 d. civilinės būklės akto įrašo papildymo, pakeitimo įrašo Nr. 208.

Teismas sprendime nurodė, kad iki civilinės būklės akto įrašo papildymo A. buvo suteikta motinos pavardė – M., o duomenų apie tėvą nurodyta nebuvo, motina įrašyta atsakovė K. M. (b.l. 11). Iš 2004-04-02 pareiškimo dėl tėvystės pripažinimo matyti, kad ieškovas ir atsakovė notaro patvirtintu pareiškimu prašė pripažinti ieškovą A. M. A. M., gim. 2001(duomenys neskelbtini), ir E. M., gim. 2003(duomenys neskelbtini), tėvu, įrašyti vaikų gimimo liudijime žinias apie tėvą ir suteikti dukrai M. pavardę, o sūnui – M. (įrašas taisytas ir pasirašytas M.) pavardę (b.l. 12). Teismas sprendime nurodė, kad iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad K. M. ir A. M. susipažino ir pradėjo artimai bendrauti 2000 metų spalį. 2000 metų gruodį atsakovė pradėjo lauktis kūdikio. Ieškovas nežinojo apie atsakovės artimus ryšius su kitu vyru ir šiai aplinkybei pagrįsti nepateikė įrodymų. Iš atsakovės paaiškinimų matyti, kad vienu metu ji palaikė intymius santykius su dviem vyriškais - ieškovu ir kitu vyru, bet nurodyti teismui duomenis apie galimą vaiko tėvą atsisakė. Liudytojui A. U. apie vaiko tėvystę žinoma tik iš atsakovės, o po to ir iš ieškovo, kuriam aplinkybę, kad A. tėvas yra kitas asmuo nurodė taip pat tik atsakovė. Nustatė, kad to, jog ieškovas nėra A. M. tėvas šaltinis yra tik atsakovės paaiškinimai. Kitų įrodymų, paneigiančių ar patvirtinančių atsakovės paaiškinimus, byloje nėra. Atsakovės paaiškinimus apie tai, kad ieškovas nėra nepilnamečio A. M. tėvas, teismas vertina kritiškai. Atsakovė nurodė, kad vaiko pradėjimo metu artimai bendravo su ieškovu ir kitu vyru, bet pateikti duomenis apie galimą vaiko tėvą atsisakė. Teismas neturi galimybės įsitikinti egzistavo ar ne atsakovės nurodytos aplinkybės, o pačios atsakovės įsitikinimas dėl vaiko tėvystės pagrįstas tik spėlionėmis, o ne objektyviais duomenimis. Šalys atsisakė DNR ekspertizės vaiko tėvystei nustatyti. Toks atsisakymas taip pat nelaikytinas įrodymu, paneigiančiu ieškovo tėvystę. Iš šių įrodymų, teismas padarė išvadą, kad byloje nesurinkta neginčijamų įrodymų, remiantis kuriais būtų galima nustatyti, kad ieškovas nėra A. M., g. 2001-(duomenys neskelbtini), tėvas.

Teismas nurodė, kad sprendžiant bylą dėl tėvystės nuginčijimo turi būti vadovaujamasi tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetiniu vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, kuris reiškia, kad bet kokie veiksmai ar priimami sprendimai, susiję su vaiku, jo teisėmis ir interesais, turi atitikti vaiko interesus (Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. l p.). Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra vien tik biologinės tiesos konstatavimas. Sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, kartu turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t.y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 str. 2d.). Tokios nuostatos laikomasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje (civilinės bylos Nr. 3K-3-421/2005, 3K-3-460/2007). Nagrinėjamoje byloje tokio tikslo šalys nesiekia. Nuginčijus vaiko tėvystę, ne formaliai, kaip teigia ieškovas ir atsakovė, o iš esmės pasikeistų objektyvi asmenų, prieš kuriuos priimamas sprendimas, tikrovė, kuri buvo susiformavusi septynerius metus - keistųsi ne tik A. M. pavardė jo gimimo akto įraše - A. M. liktų be tėvo, netektų teisės gauti išlaikymo iš jo.

Byloje esantys ieškovo atsakovės paaiškinimai, liudytojo parodymai nuosekliai patvirtina aplinkybę, kad A. ir ieškovą sieja glaudus dvasinis vaiko ir tėvo ryšys, vaikas nuo gimimo pripažįsta ir žino ieškovą kaip vienintelį savo tėvą.Visą laiką ieškovas pripažino vaiką kaip savo, auklėjo jį ir išlaikė, nutraukus santykius su atsakove ir toliau dalyvauja jo gyvenime. Be to, ieškovas su atsakove bendro gyvenimo metu sugyveno ir kitą vaiką - E. M. Tiek abu vaikus, tiek vaikus ir abi šalis byloje sieja tarpusavio vaikų ir tėvų ryšiai, ieškovas lanko ir bendrauja su abiem vaikais, teikia jiems išlaikymą - E. M. piniginėmis išmokomis, A. M. - nupirkdamas brangesnius, reikalingus lavinimui daiktus, aprangą. Visuma aplinkybių rodo, kad A. M. tėvo buvimas ir ryšys su juo tiek dvasinis, socialinis, tiek ir teisinis yra svarbus ir reikalingas . Tokius ryšius teismas pripažįsta labiausiai atitinkančiais nepilnamečio A. M. interesus, kurie yra prioritetiniai šioje byloje. Esant nurodytoms aplinkybėms, net ir nustačius byloje, kad ieškovas nėra biologinis A. M. tėvas, nebūtų pagrindo ieškinį tenkinti. Priteisė iš ieškovo procesinių dokumentų įteikimo išlaidas (CPK 88 str. l d. 3 p., 92 str.) valstybei.

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti i Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m.spalio 17 d. sprendimą priimti naują sprendimą – nustatyti, kad jis, A. M., a/k (duomenys neskelbtini) nėra A. M., gim. 2001-(duomenys neskelbtini), biologinis tėvas ir panaikinti A. M. gimimo liudijime (išduotas Panevėžio CMS, įrašo Nr. 672) įrašą apie tai, kad jis, A. M., yra A. M. tėvas.

Nurodo, kad su Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes yra priimtas iš esmės nesilaikant procesinės ir materialinės teisės normų (CPK 329 str., 330 str.), todėl yra naikintinas dėl šių motyvų ir argumentų.

1. Panevėžio miesto apylinkės teismas sprendime nurodo, kad vienintelis bylos įrodymas, patvirtinantis, kad jis nėra vaiko tėvas, yra atsakovės paaiškinimai, kuriuos, teismas nepagrįstai vertina kritiškai ir, kad aplinkybė, jog nebuvo atlikta DNR ekspertizė tėvystei nustatyti šalims jos atsisakius, nelaikytina įrodymu, paneigiančiu ieškovo tėvystę.Teismas, būdamas aktyvus šeimos bylų nagrinėjime (CPK 376 str.), privalėjo nurodyti šalims tokio šalių atsisakymo atlikti ekspertizę pasekmes, kad tai iš esmės užkirs kelią atsakovui remtis kitais įrodymais - ieškovės patvirtinimu apie tai, kad jis nėra vaiko tėvas ir jos sutikimu dėl jo tėvystės nuginčijimo A. M. atžvilgiu. DNR ekspertizės atlikimo jis atsisakė, laikydamas, kad ieškovės patvirtinimas teisme apie tai, kad jis tikrai nėra vaiko tėvas - yra pakankamas, kad DNR ekspertizės atlikimas yra netikslingas, sąlygojantis dideles išlaidas.Šios ekspertizės atsisakė ir atsakovė, nurodydama, kad ji yra netikslinga, nes ji pilnai pripažįsta ieškinį ir užtikrino, kad ieškovas nėra vaiko tėvas. Teismas, matydamas, kad surinkti įrodymai nėra pakankami objektyviai tiesai nustatyti privalėjo šalims siūlyti pateikti papildomus įrodymus.

2. Be to, teismas visiškai nepagrįstai sprendime nurodo, kad net ir nustačius byloje, kad jis nėra biologinis vaiko tėvas, nebūtų pagrindo tenkinti jo ieškinį. Teismo padaryta išvada, kad patenkinus ieškinį vaikas liktų be tėvo ir taip būtų neapginti vaiko interesai, yra neteisinga ir prieštarauja CK 3.161 straipsnio 2 daliai, kurioje nurodyta, kad vaikas turi teisę žinoti savo tėvus, jei tai nekenkia jo interesams ar įstatymai nenumato ko kita. Tai vienas iš esminių vaiko teisių apsaugos principų, nustatytų Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnyje ir 9 straipsnio 3 dalyje. Šį vaiko teisių apsaugos principą gina ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 traipsnio nuostatos, jis taip pat įtvirtintas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 traipsnio 1 dalyje. Vaiko teisė žinoti savo tėvus ribojama tik įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka. Taigi šis vaiko teisių apsaugos principas užtikrina galimybę vaikui žinoti savo biologinius tėvus.

Teismas nepagrįstai nurodė, kad šalys nesiekia tikslo nustatyti vaiko kilmę, o tokia teismo išvada nepagrįsta. Jis siekia nustatyti, kad A. M. nėra jo vaikas, - t.y sudaryti sąlygas ateityje nustatyti tikrąją vaiko kilmę. Atsakovė taip pat privalo imtis veiksmų tikrajai vaiko tėvystei nustatyti, nurodant tikrąjį jo tėvą. Nesant tokios galimybės jis negali būti dirbtinai įpareigojamas prisiimti tėvo pareigų su visomis iš to išplaukiančiomis teisinėmis pasekmėmis - išlaikymo teikimas, vaiko priežiūra, o ateityje - ir paveldėjimo klausimai. Jo ir A. M., kaip tėvo ir sūnaus santykiai nutrūko jam sužinojus apie tai, kad jis nėra jo tėvas ir jis savęs vaiko tėvu nelaiko.

Teismas neteisingai interpretavo tą aplinkybę, kad tarp ieškovo ir A. M. yra susiklostę dvasinis, socialinis ir teisinis ryšiai. Šie ryšiai egzistavo iki jam sužinant apie tai, kad jis nėra vaiko tėvas, o nuo sužinojimo tokie ryšiai nutrūko. Dėl to kritiškai vertintinas teismo motyvas dėl to, kad jis visą laiką pripažino A., kaip savo sūnų, jį auklėjo, išlaikė kaip savo vaiką, kad nutraukus santykius su atsakove ir toliau palaiko tokius pat santykius su vaiku. Jo santykiai su atsakove nutrūko 2007 m. pabaigoje.

Tvirtina, kad apie tai, kad jis nėra tikrasis vaiko tėvas A. M. yra pranešta. Atsakovė jau yra jį informavusi apie tai, kad keisis jo pavardė. Apie tai žino jau didelė dalis tiek jį, tiek atsakovę pažįstančių asmenų, visi šeimos nariai. Teismas negali sprendimu įpareigoti asmens prisiimti tėvo pareigų, siekiant įtvirtinti formalų tėvystės egzistavimą vaiko gimimo liudijime ar paliekant jam asmens, nesančio jo tikruoju tėvu pavardę. Teismo sprendimas negali užkirsti kelio vaikui žinoti savo kilmę. Teisinis tėvystės įtvirtinimas negali sukurti tikrovėje neegzistuojančių tėvo ir vaiko santykių.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir Panevėžio miesto apylinkės teismas 2008 m.spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.Teismas objektyviai ir išsamiai ištyrė visus įrodymus ir priėmė teisingą sprendimą, vadovaudamasis prioritetiniu vaiko teisių apsaugos gynimo principu (CK 3 str.3d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str.1p., Jungtinių tautų vaikų teisių konvencijios 3 str. 1d.). Ji mano, jog jos ir ieškovo teismui išsakyti teiginiai negali būti pagrindu nuginčyti jos nepilnamečio vaiko tėvystę. Ji savo elgesį vertina kritiškai, jos teiginiai yra tik jos subjektyvi nuomonė, o kaip iš tikrųjų yra, privalo įrodyti ieškovas. Nurodo, kad jeigu ir būtų atlikta DNR ekspertizė (jos ieškovas teismo posėdyje neprašė skirti) ir kokie bebūtų jos rezultatai, ji visiškai sutinka su teismo išvada, kad esant byloje nustatytoms ir įrodytoms faktinėms aplinkybėms, net ir nustačius, kad ieškovas nėra biologinis A. M. tėvas, tenkinti ieškinį nebūtų pagrindo. Nurodo, kad pastaruoju metu labai pablogėjo jos ir ieškovo tarpusavio sanykiai.

Nurodo, kad nepagrįstas apelianto argumentas, kad teismas neišaiškino ieškovui procesinių teisių ir pareigų, nesiūlė pateikti papildomų įrodymų ir pažeidė procesinės teisės normas, nes byloje yra priešingi duomenys, kad ieškovas savo teises suprato (b.l.25, teismo posėdžio protokolas).

Ieškovas A. M. savo tėvystę A. M., gimusiam 2001-(duomenys neskelbtini) pripažino tik 2004-04-02, kai CM skyriui pateikė notaro patvirtintą prašymą pripažinti jį vaiko tėvu ir padaryti tai patvirtinantį įrašą gimimo akte. Nuo to laiko ieškovas gyveno kartu su sūnumi ir jo motina atsakove K. M., auklėjo ir išlaikė A. M., tarp tėvo ir sūnaus susiformavo artimas ryšys.

Tik 2008 m. birželio mėnesį, kai jis nutraukė artimus ryšius su A. M. motina K. M., kuri jam patvirtino, kad jis nėra biologinis vaiko tėvas, ieškovas tvirtina sužinojęs tą aplinkybę, kad jis nėra biologinis vaiko tėvas, pareiškė prašymą dėl tėvystės nuginčijimo. Tėvystės nuginčijimo byla ieškovas tik siekia išvengti pareigos išlaikyti vaiką, jo reikalavimo motyvas nėra nustatyti tikrą biologinį A. M. tėvą, jis to net neprašo.

Atsakovė K. M., pripažindama, kad ieškovas A. M. nėra biologinis A. M. tėvas, atsisako nurodyti biologinį savo sūnaus tėvą, todėl nesutinka, kad būtų nuginčyta ieškovo tėvystė jos sūnui A. M..

Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas, todėl, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Be to, iškilus biologinės ir faktinės tėvystės santykio problemai, turėtų būti atsižvelgiama į visus pirmiau nurodytus kriterijus ir priimamas vaiko interesus labiau atitinkantis sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civ. byloje 3K-3-9/2007).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime pabrėžė teismų praktikos vienodumo (nuoseklumo, neprieštaringumo) svarbą ir nurodė, kad bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose, o žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų, tų kategorijų bylose. Konstatavo, kad bendrosios kompetencijos teismai, inter alia Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir Lietuvos apeliacinis teismas, pagal savo kompetenciją privalo užtikrinti atitinkamos jurisprudencijos tęstinumą, kad teismų praktika būtų koreguojama tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, konstituciškai pagrindžiama ir pateisinama, ir tai, kad toks bendrosios kompetencijos teismų praktikos koregavimas visais atvejais būtų deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojamas.

Kaip matyti, Panevėžio miesto apylinkės teismas įvertino visas reikšmingas šioje byloje nustatytas aplinkybes ir padarė išvadas, atsižvelgdamas į tai, kad per tą laiką, kol ieškovas gyveno su atsakove K. M., nors ir nesudarę santuokos, tarp A. M. ir ieškovo susiklostė artimi santykiai, juos sieja ir tai, kad A. M. gyvena kartu su seserimi, ieškovo dukra, E., gimusia gyvenant šalims kartu. Kadangi nėra siekio ir galimybės nustatyti biologinį vaiko tėvą, įvertinant tą aplinkybę, kad ieškovas pats savo noru ir niekieno neverčiamas pareiškė prašymą įrašyti save A. tėvu, kai tuo metu jis galėjo suabejoti vaiko biologine kilme, bet to nedarė. Prioritetu laikant A. M. teises ir interesus, apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p.

Rezoliucinė dalis

nutar i a:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš A. M. ( a.k. (duomenys neskelbtini)) 440 Lt teisininės pagalbos K. M. išlaidų (įmokos kodas 5630) ir 13 Lt procesinių dokumentų įteikimo apeliacinėje instancijoje išlaidų į valstybės biudžetą.