Kauno apygardos teismo nutartis

2018-07-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-504-327/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-07-02
Bylos Nr.
1S-504-327/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė, Viktoras Preikšas
Nuteistasis
V. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-504-327/2018Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko, ra­šytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. J. skun­dą dėl Kauno apy­linkės teis­mo Kaišiadorių rūmų 2018 m. birželio 6 d. nutarties, kuria tenkintas Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Andriaus Kiuršino skundas ir atsisakyta patvirtinti Lyg­tinio pa­lei­dimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus (toliau – Komisija) 2018 m. gegužės 14 d. priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam lyg­tinį pa­lei­dimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

V. J. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2006 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. spalio 16 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2, 6, punktus, 12 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – 2010 m. liepos 27 d., pabaiga – 2022 m. liepos 7 d.Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 4 metai 1 mėnuo 27 dienos (skaičiuojant nuo ko­mi­sijos po­sė­džio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, die­nos).Komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 164 straipsnio 2 dalimi, nutarė taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 3 dalį. Prokuroras šį nutarimą apskundė.Kauno apylinkės teismas 2018 m. birželio 6 d. nutartimi tenkino prokuroro skundą ir atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Teismas sprendė, jog nuteistąjį charakterizuojantys duomenys rodo jo nepakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.Skunde nuteistasis V. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo nutartį, patvirtinti Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį pa­leidimą iš pataisos įstaigos. Skunde pažymėta, jog tiek Komisija, tiek apylinkės teismas pripažino, kad nuteistojo V. J. elgesys bausmės atlikimo metu keičiasi pozityvia linkme. Atlikus pakartotiną nusi­kalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką nustatyta, kad vykdant Komisijos numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo 19 iki 12 balų. Už gerą elgesį ir visuomeninę veiklą 20 kartų skatintas, dirba, bausmę atlieka atviroje kolonijoje, su teise savaitgaliais lankytis savo gyvenamojoje vietoje. Pažymėtina, kad jokių teisės pa­žei­di­mų laikinai būdamas laisvėje nuteistasis nepadarė, pastaruosius penkerius metus drausminių nuobaudų neturi ir laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje.Nuteistasis V. J. laisvės atėmimo bausmę atlieka jau beveik aštuonerius metus, visą tą laiką patiria suvaržymus, kuriuos numato terminuoto laisvės atėmimo bausmės tu­ri­nys ir sąlygos. Taip pat pažymi, kad bausmės, kaip baudžiamosios atsakomybės sude­da­mo­sios dalies, paskirtis neapsiriboja vien tik nubaudimo ar prevencijos tikslais. Ne mažiaus svarbūs yra nuteistųjų socialinės reabilitacijos ir resocializacijos tikslai. Bausmės vykdymo atidėjimas savo esme nėra priešingas bausmės tikslams, bet yra vienas iš teisinių instru­men­tų, padedančių juos pasiekti. Apylinkės teismo nutartyje pateiktas bausmės paskirties aiš­ki­nimas yra neteisingas, neatitinka susiklosčiusios teismų praktikos ir šiuo konkrečiu atveju nega­li pateisinti atsisakymą tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nu­tarimą.Priešingai nei konstatavo apylinkės teismas, nuteistasis V. J. suvokia, ką padarė, ir deda visas pastangas pasitaisyti. Pataisos įstaigoje jis vadovavo anoniminių alkoholikų būreliui, įsidarbino, nesilaiko kriminalinio pasaulio subkultūros tradicijų, socialinio ugdymo centre vedė anglų kalbos, intelektualaus mąstymo būrelius, organizuodavo ir dalyvaudavo sporto varžybose, proto mūšiuose, turi daugiau nei šimtą diplomų ir prizų. Nuteistasis regu­lia­riai palaiko ryšius su artimaisiais, kaip minėta, jo pakartotinio nusikalstamumo rizika žema ir nuolat mažėja. Esant tokioms aplinkybėms ir tokiam nuteistojo elge­siui, visiškai neaišku, ką nuteistasis V. J. dar turi padaryti, kad galėtų būti paleistas į laisvę lygtinai.Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.Nuteistojo V. J. skundas atmetamas. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. J. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemo­nes, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau, kaip jau mi­nė­ta, lygtiniam paleidimui taikyti taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įsta­tymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, nau­doj­ant OASys metodiką, nustatyta, kad V. J. priklauso žemos rizikos grupei – 12 balų, todėl spręs­ti­na, ar jo pažanga šią riziką mažinant vertintina kaip akivaizdi ir duodanti pa­grindą išvadai, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemo­nėmis.Nors V. J. rizika pagal „OASys“ metodiką vertinama kaip žema, tačiau vis tik aukš­tes­nės instancijos teismui abejonių kelia socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam nustatytas kri­mi­no­geninis veiksnys – nuteistojo mąstymas ir elgesys. Iš minėtos išvados matyti, kad nuteistasis susidūręs su problemomis pasirenka ne visada konstruktyvius būdus joms išspręsti, jis apgalvoja ne visas savo elgesio pasekmes, nusikaltimo metu apie pasekmes išvis negalvojo. Nuteistasis turi išsikėlęs tikslus, tačiau nedetalizuoja žingsnių kaip jų sieks, linkęs pasitikėti savo „sveiku protu“ ir tiesioginiu patyrimu. Pažymėtina ir tai, jog nors nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis at­lieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netai­ky­mui, bet sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam pa­leidimui svarbias aplinkybes. V. J. padarė nusikalstamą veiką, sukėlusią negrįžtamas pasekmes, todėl paleidus nu­teistąjį lygtinai jau šiuo metu, būtų neįgyvendintas vienas iš bausmės tikslų – už­tikrinti teisingumo principą. Aukščiau aptartos aplinkybės rodo, kad nuteistasis nepakankamai stengėsi koreguoti savo elgesį ir gyvenimo būdą. Įver­tinus šiuos nuteistojo mąs­tymo ir elgesio aspektus, apeliacinės instancijos teismo ver­ti­ni­mu, vis dar išlieka rizika, jog nuteistasis, galimo lygtinio paleidimo metu savo tikslų sieks ne tik teisė­to­mis priemonėmis. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog lygtinio pa­lei­dimo instituto taikymas, net ir atitinkant formaliuosius BVK 157 straips­nyje numa­ty­tus pa­grin­dus, nėra imperatyvus. Įvertinus aptartus nuteistąjį charakte­rizuo­jančius aspektus, ko­legija spren­džia, jog nuteistojo atlikta bausmės dalis šiuo metu dar nepakan­kama jo nusikals­ta­miems polinkiams pakeisti.Aukštesnysis teismas pripažįsta, kad pastaruoju metu yra gana nemažai teigiamų nuteistojo el­ge­sio pokyčių, tačiau atsi­žvel­giant į visas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog V. J. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą ma­žin­damas nusikals­ta­mo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenu­si­kals. Pirmosios instancijos teismas nutartyje nu­ro­dė ir detalizavo visas aplinkybes, kuriomis re­miantis priimti sprendimą taikyti nuteistojo atž­vil­giu lygtinį pa­lei­di­mą nebuvo pa­grindo. Aukš­tesnysis teismas taip pat neturi pakankamo pa­grin­do patikėti nuteis­tuoju, kol byloje nėra pakan­kamų objektyvių duomenų, leidžiančių neabe­jo­tinai manyti, jog nuteistasis iš tiesų pasitaisė.Lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui taikyti jį kiekvienam nuteis­tajam, atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik įvertinęs visas nu­teis­tajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga maži­nant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenu­si­kals, teismas priima sprendimą.Įvertinus visas aptartas aplinkybes konstatuotina, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteis­ta­jam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Aukštesnės instancijos teismas nenus­tatė objektyvių ir reikšmingų aplinkybių, dėl kurių apylinkės teismo sprendimas atsisakyti tvirtinti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos negalėtų būti vertinamas kaip teisėtas ir pa­grįs­tas, todėl nuteistojo skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 6 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo V. J. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kai­šia­dorių rūmų 2018 m. birželio 6 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Svetlana JurgaitienėViktoras PreikšasValdas Vitunskas