- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-02
- Bylos Nr.
- 1S-504-327/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė, Viktoras Preikšas
- Nuteistasis
- V. J.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. J. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. birželio 6 d. nutarties, kuria tenkintas Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Andriaus Kiuršino skundas ir atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus (toliau – Komisija) 2018 m. gegužės 14 d. priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
V. J. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2006 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. spalio 16 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2, 6, punktus, 12 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – 2010 m. liepos 27 d., pabaiga – 2022 m. liepos 7 d.Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 4 metai 1 mėnuo 27 dienos (skaičiuojant nuo komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dienos).Komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 164 straipsnio 2 dalimi, nutarė taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 3 dalį. Prokuroras šį nutarimą apskundė.Kauno apylinkės teismas 2018 m. birželio 6 d. nutartimi tenkino prokuroro skundą ir atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Teismas sprendė, jog nuteistąjį charakterizuojantys duomenys rodo jo nepakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.Skunde nuteistasis V. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo nutartį, patvirtinti Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde pažymėta, jog tiek Komisija, tiek apylinkės teismas pripažino, kad nuteistojo V. J. elgesys bausmės atlikimo metu keičiasi pozityvia linkme. Atlikus pakartotiną nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką nustatyta, kad vykdant Komisijos numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo 19 iki 12 balų. Už gerą elgesį ir visuomeninę veiklą 20 kartų skatintas, dirba, bausmę atlieka atviroje kolonijoje, su teise savaitgaliais lankytis savo gyvenamojoje vietoje. Pažymėtina, kad jokių teisės pažeidimų laikinai būdamas laisvėje nuteistasis nepadarė, pastaruosius penkerius metus drausminių nuobaudų neturi ir laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje.Nuteistasis V. J. laisvės atėmimo bausmę atlieka jau beveik aštuonerius metus, visą tą laiką patiria suvaržymus, kuriuos numato terminuoto laisvės atėmimo bausmės turinys ir sąlygos. Taip pat pažymi, kad bausmės, kaip baudžiamosios atsakomybės sudedamosios dalies, paskirtis neapsiriboja vien tik nubaudimo ar prevencijos tikslais. Ne mažiaus svarbūs yra nuteistųjų socialinės reabilitacijos ir resocializacijos tikslai. Bausmės vykdymo atidėjimas savo esme nėra priešingas bausmės tikslams, bet yra vienas iš teisinių instrumentų, padedančių juos pasiekti. Apylinkės teismo nutartyje pateiktas bausmės paskirties aiškinimas yra neteisingas, neatitinka susiklosčiusios teismų praktikos ir šiuo konkrečiu atveju negali pateisinti atsisakymą tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą.Priešingai nei konstatavo apylinkės teismas, nuteistasis V. J. suvokia, ką padarė, ir deda visas pastangas pasitaisyti. Pataisos įstaigoje jis vadovavo anoniminių alkoholikų būreliui, įsidarbino, nesilaiko kriminalinio pasaulio subkultūros tradicijų, socialinio ugdymo centre vedė anglų kalbos, intelektualaus mąstymo būrelius, organizuodavo ir dalyvaudavo sporto varžybose, proto mūšiuose, turi daugiau nei šimtą diplomų ir prizų. Nuteistasis reguliariai palaiko ryšius su artimaisiais, kaip minėta, jo pakartotinio nusikalstamumo rizika žema ir nuolat mažėja. Esant tokioms aplinkybėms ir tokiam nuteistojo elgesiui, visiškai neaišku, ką nuteistasis V. J. dar turi padaryti, kad galėtų būti paleistas į laisvę lygtinai.Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.Nuteistojo V. J. skundas atmetamas. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. J. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau, kaip jau minėta, lygtiniam paleidimui taikyti taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad V. J. priklauso žemos rizikos grupei – 12 balų, todėl spręstina, ar jo pažanga šią riziką mažinant vertintina kaip akivaizdi ir duodanti pagrindą išvadai, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.Nors V. J. rizika pagal „OASys“ metodiką vertinama kaip žema, tačiau vis tik aukštesnės instancijos teismui abejonių kelia socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam nustatytas kriminogeninis veiksnys – nuteistojo mąstymas ir elgesys. Iš minėtos išvados matyti, kad nuteistasis susidūręs su problemomis pasirenka ne visada konstruktyvius būdus joms išspręsti, jis apgalvoja ne visas savo elgesio pasekmes, nusikaltimo metu apie pasekmes išvis negalvojo. Nuteistasis turi išsikėlęs tikslus, tačiau nedetalizuoja žingsnių kaip jų sieks, linkęs pasitikėti savo „sveiku protu“ ir tiesioginiu patyrimu. Pažymėtina ir tai, jog nors nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, bet sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. V. J. padarė nusikalstamą veiką, sukėlusią negrįžtamas pasekmes, todėl paleidus nuteistąjį lygtinai jau šiuo metu, būtų neįgyvendintas vienas iš bausmės tikslų – užtikrinti teisingumo principą. Aukščiau aptartos aplinkybės rodo, kad nuteistasis nepakankamai stengėsi koreguoti savo elgesį ir gyvenimo būdą. Įvertinus šiuos nuteistojo mąstymo ir elgesio aspektus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vis dar išlieka rizika, jog nuteistasis, galimo lygtinio paleidimo metu savo tikslų sieks ne tik teisėtomis priemonėmis. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, net ir atitinkant formaliuosius BVK 157 straipsnyje numatytus pagrindus, nėra imperatyvus. Įvertinus aptartus nuteistąjį charakterizuojančius aspektus, kolegija sprendžia, jog nuteistojo atlikta bausmės dalis šiuo metu dar nepakankama jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti.Aukštesnysis teismas pripažįsta, kad pastaruoju metu yra gana nemažai teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių, tačiau atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog V. J. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė ir detalizavo visas aplinkybes, kuriomis remiantis priimti sprendimą taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą nebuvo pagrindo. Aukštesnysis teismas taip pat neturi pakankamo pagrindo patikėti nuteistuoju, kol byloje nėra pakankamų objektyvių duomenų, leidžiančių neabejotinai manyti, jog nuteistasis iš tiesų pasitaisė.Lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui taikyti jį kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, teismas priima sprendimą.Įvertinus visas aptartas aplinkybes konstatuotina, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Aukštesnės instancijos teismas nenustatė objektyvių ir reikšmingų aplinkybių, dėl kurių apylinkės teismo sprendimas atsisakyti tvirtinti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos negalėtų būti vertinamas kaip teisėtas ir pagrįstas, todėl nuteistojo skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 6 d. nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo V. J. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. birželio 6 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.