- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-26
- Bylos Nr.
- 2A-363-302/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-17306-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Atsakovas
- UAB „B2B Baltic“
- Ieškovas
- UAB „BI5“
- Kategorijos
- 50.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „B2B Baltic“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 27 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „BI5“ ieškinį atsakovui UAB „B2B Baltic“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „BI5“ kreipėsi į teismą Civilinio proceso kodekso 425 straipsnio nustatyta tvarka ir prašė priteisti iš atsakovo UAB „B2B Baltic“ 3 750 Lt skolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011-03-01 B. I. sudarė su atsakovu transporto priemonės nuomos sutartį, pagal kurią atsakovui už 750 Lt dydžio mėnesinį nuomos mokestį buvo išnuomotas lengvasis automobilis BMW 320, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovas pagal nuomos sutartį apmokėjo už automobilio nuomą laikotarpiu nuo 2011-03-01 iki 2012-05-31, tačiau atsakovas delsė sumokėti nuomos mokestį už 2010 m. birželio mėnesį. Kadangi atsakovas nemokėjo nuomos mokesčio už 2010 m. birželio mėnesį ilgiau kaip du mėnesius, B. I. nutraukė nuomos sutartį nuo 2012-11-01. Nutraukus nuomos sutartį atsakovas privalėjo atsiskaityti už automobilio nuomą laikotarpiu nuo 2012-06-01 iki 2012-10-31, tačiau iki šiol neatsiskaitė ir yra skolingas 3 750 Lt nuomos mokesčio. Pagal 2012-11-21 reikalavimo perleidimo sutartį B. I. perleido ieškovui reikalavimo teisę į atsakovo nuomos mokesčio įsiskolinimą už 2010 m. birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo bei spalio mėnesius pagal nuomos sutartį, kurio suma sudaro 3 750 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 10 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir priteisė iš atsakovo UAB „B2B Baltic“ ieškovo UAB „BI5“ naudai 3 750 Lt skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 56 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „B2B Baltic“ pareiškė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, nurodydamas, kad atsakovas ir nuomotoja B. I. buvo sutarę, jog perduodant transporto priemonę atsakovui bus pasirašytas atskiras detalus automobilio perdavimo-priėmimo aktas. Atsakovas pasirašė nuomos sutartį tikėdamasis, jog atskiras minėtas aktas bus surašomas vėliau – apžiūrėjus automobilį, tačiau nuomotoja, būdama nesąžininga ir pažeisdama savo, kaip sutarties šalies prievolę vykdyti savo pareigas sąžiningai, jokio atskiro akto nesurašė, automobilio ne tik neperdavė, bet dar ir reikalauja nuomos mokesčio. Atsakovas per visą laiką nepatyrė jokių išlaidų, susijusių su automobilio eksploatacija, šios išlaidos turi būti įtrauktos į buhalterinę apskaitą. Atsakovas yra sudaręs kitą automobilio nuomos sutartį. Bendrovėje dirba tik trys darbuotojai ir vieno automobilio visiškai pakanka. Ieškovas nepateikė jokių dokumentų, kurie pagrįstų automobilio grąžinimą, tačiau tokių dokumentų ir negali būti, nes automobilis niekada nebuvo perduotas atsakovui kaip nuomininkui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 27 d. sprendimu preliminarų sprendimą, kuriuo ieškinys buvo patenkintas visiškai, paliko nepakeistą. Priimdamas sprendimą, teismas pažymėjo, jog šiuo atveju atsakovas kelia klausimą, kad automobilis nebuvo perduotas atsakovui, kadangi nebuvo pasirašytas transporto priemonės perdavimo-priėmimo aktas, taip pat, kad atsakovas nepatyrė jokių automobilio eksploatavimo išlaidų. Teismas su tokiais atsakovo argumentais nesutiko ir nurodė, jog atsakovas nuo pat nuomos transporto priemonės sutarties sudarymo, t.y. nuo 2011-04-18 iki 2012-06-15 kiekvieną mėnesį atliko banko pavedimus už nuomą B. I.. Be to, pažymėjo, jog nors atsakovas ir pateikė į bylą pranešimų kopijas dėl transporto priemonės nuomos sutarties nutraukimo, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog minėti pranešimai buvo atsakovo išsiųsti B. I.. Dėl to, teismas padarė išvadą, jog transporto priemonės nuomos sutartį nuo 2012-11-01 nutraukė ne atsakovas, o B. I., taip pat, kad B. I. atsakovui nuomojo transporto priemonę, o atsakovas jam perduotą naudoti transporto priemonę priėmė bei nereiškė jokių pretenzijų dėl kokybės. Atsižvelgiant į tai, teismas priteisė ieškovui nuomos mokestį 3 750 Lt sumoje.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliantas UAB „B2B Baltic“ pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 27 d. sprendimo ir prašo skundžiamą sprendimą panaikinti bei išreikalauti papildomus įrodymus. Nurodo, kad faktiškai automobilis apeliantui nebuvo perduotas ir šią aplinkybę pagrindžia tai, jog pasirašytoje nuomos sutartyje yra abstrakčiai nurodoma kokie automobilio dokumentai ir kiti priedai buvo perduodami sutarties metu. Jeigu automobilis buvo iš tikrųjų perduotas apeliantui, tai nuomotojas po sutarties nutraukimo turėjo reikalauti grąžinti transporto priemonę, tačiau tokių reikalavimų savo rašte nuomotoja B. I. nenurodė. Sutarties 3.1.6 punktas numato apelianto pareigą nuomos metu užtikrinti tinkamą automobilio būklę, tačiau apeliantas jokių išlaidų, susijusių su automobilio eksploatacija nepatyrė, o automobilio eksploatavimo sąnaudos nebuvo įtrauktos į įmonės buhalterinę apskaitą, be to, automobiliu įmonės vardu niekas nesinaudojo. Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį, jog aplinkybę, kad automobilis nebuvo perduotas apeliantui patvirtina ir tai, kad apeliantas per minėtą laiką nuo 2011-03-01 iki 2012-11-01 neatliko automobilio techninės apžiūros, nors remiantis valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis, automobilio techninė apžiūra buvo atlikta 2012-05-19, t.y. tuo metu, kai automobilis neva buvo apelianto žinioje. Be to, apeliantas nemokėjo nei vienos draudimo įmokos, o atsižvelgus į tai, kad pasak ieškovo, apeliantas automobiliu neva naudojosi iki 2012-11-01, t.y. daugiau nei pusantrų metų, apeliantas neišvengiamai turėjo bent kartą drausti automobilį privalomuoju draudimu bei mokėti privalomojo draudimo įmoką. Nurodo, kad apeliantas tinkamai pasinaudojo savo teise nutraukti sutartį ir ją vienašališkai nutraukė tiek žodžiu, tiek raštu dar 2012 m. gegužės mėnesį, taip pat, kad jokie automobilio grąžinimo aktai nutraukiant sutartį 2012 m. gegužės mėnesį pasirašomi nebuvo, kas dar kartą patvirtina aplinkybę, jog automobilis apeliantui niekada nebuvo perduotas. Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį, jog B. I. pranešimą apie sutarties nutraukimą pateikė tik 2012-11-01, t.y. praėjus 5 mėnesiams po to, kai apeliantas nustojo mokėti nuomos mokestį. Apelianto manymu, vien ta aplinkybė, kad nuomos mokestis kurį laiką buvo mokamas, nepagrindžia automobilio perdavimo fakto ir faktinių nuomos santykių. Pasirašius sutartį apeliantas tikėjosi greitu laiku gauti automobilį, kadangi automobilis buvo skirtas darbuotojui, kuris dirbo nuotoliniu būdu. Be to, apelianto veiklos metu keitėsi direktorius, todėl tik po kurio laiko pastebėta, jog automobilis faktiškai apelianto veikloje nebuvo naudojamas.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „BI5“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti galioti skundžiamą sprendimą, o apelianto apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodo, kad jeigu iš tiesų automobilis nebuvo perduotas atsakovui, jis neteigtų, kad tinkamai mokėjo nuomos mokestį, nes tiesiog nebūtų pagrindo nuomos mokesčiui mokėti bei būtų reikalavęs be pagrindo sumokėtų lėšų pagal nuomos sutartį grąžinimo. Priešingai nei teigia apeliantas, automobilis jam perduotas buvo, o nuomos sutarties 2.1 punktas aiškiai numato, kad nuomos sutartis yra ir automobilio perdavimo-priėmimo aktas. Automobilis buvo perduotas su visais priedais ir dokumentais, būtinais naudoti automobilį, o tai, kad jie nebuvo išvardinti sutartyje, nepaneigia jų perdavimo fakto. Ieškovo manymu, apelianto teiginiai, jog jis nepatyrė jokių išlaidų, susijusių su automobilio eksploatacija bei draudimu, yra niekuo nepagrįsti ir nereikšmingi, kadangi šioje byloje nėra reiškiami reikalavimai dėl šių išlaidų atlyginimo. Apeliantas teismo posėdžio metu patvirtino, kad minėtas automobilis buvo skirtas jo darbuotojai I. M., todėl galimai ji 2012-05-19 atliko automobilio techninę apžiūrą. Priešingai nei teigia apeliantas, jis nebuvo informavęs B. I. apie nuomos sutarties nutraukimą, o tai, kad apeliantas nustojo mokėti nuomos mokestį negali būti laikoma nuomos sutarties nutraukimu, o turi būti traktuojama kaip nuomos sutarties pažeidimas. Be to, nuomos sutarties 6.2 punktas numato, jog nuomotojas turi teisę vienašališkai nutraukti nuomos sutartį prieš terminą, jeigu nuomininkas nesumoka nuomos mokesčio ilgiau kaip du mėnesius. Todėl, B. I. įgijo teisę vienašališkai nutraukti nuomos sutartį tik 2012-09-26, kuria pasinaudojo 2012-10-29, todėl apelianto teiginys dėl 5 mėnesių delsimo nutraukti sutartį neatitinka tikrovės. Apeliantas taip pat prašo išreikalauti bei prijungti prie bylos naujus įrodymus, tačiau ieškovas prieštarauja tokiam apelianto prašymui, kadangi atsakovas galėjo ji pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Be to, prašomi išreikalauti įrodymai nebuvo nurodomi bei tiriami pirmosios instancijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai išaiškino materialinės teisės normas, tinkamai taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl sprendimas nekeistinas.
Apeliantas nurodo, kad teismas skundžiamame sprendime netinkamai vertino įrodymus, o konkrečiai atsakovo nurodytas aplinkybes apie nuomotojos tinkamą sutarties įvykdymą perduodant nuomininkui išnuomotą daiktą ir dokumentus, o taip pat apelianto argumentų dėl transporto priemonės sutarties nutraukimo. Su šiais apeliacinio skundo motyvais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
Byloje nustatyta, kad B. I. ir atsakovas UAB „B2B Baltic“ sudarė 2011-03-01 Transporto priemonės nuomos sutarties Nr. 4, pagal kurią B. I. atsakovui laikinai valdyti ir naudotis už mokestį perdavė lengvąjį automobilį BMW 320, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 7). Atsakovas nuo sutarties sudarymo iki 2012 m. birželio mėn. ieškovei mokėjo sutartyje sutartą nuomos mokestį (b.l. 9-10). B. I. 2012-10-29 pranešimu vienašališkai nutraukė nuomos sutartį nuo 2012-11-01, tuo pagrindu, kad atsakovas nuo 2012 m. birželio mėnesio iki pranešimo išsiuntimo nemoka nuomos mokesčio (b.l. 11), taip pat B. I. pareikalavo sumokėti skolą, kuri susidarė dėl nuomos mokesčio nemokėjimo iki sutarties nutraukimo, t.y. 3 750 Lt. 2012-11-21 reikalavimo perleidimo sutartimi B. I. savo reikalavimą teisę į atsakovą dėl 3 750 Lt perleido ieškovui (b.l. 6). Ieškovui kreipusis į teismą dėl skolos pagal reikalavimo perleidimo sutartį priteisimo atsakovas iškėlė klausimą dėl automobilio jam neperdavimo, šį klausimą teismas išsprendė ir pagrįstai atmetė. Atsakovas nesutikdamas su teismo sprendimu, nurodo, kad teismui nebuvo pagrindo spręsti apie automobilio perdavimo, nes tarp sutarties šalių nebuvo pasirašytas automobilio perdavimo-priėmimo aktas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju šalys atskiro perdavimo-priėmimo akto nepasirašė ir neketino pasirašyti, nes pagal nuomos sutarties 2.1 p. jos sutarė, kad pati nuomos sutartis kartu yra ir automobilio priėmimo-perdavimo aktas.
Transporto priemonių nuoma iš kitų nuomos sutarčių išsiskiria specifiniu nuomos objektu – transporto priemonės valdymas ir naudojimas reikalauja užtikrinti kvalifikuotą vairavimą ir techninę eksploataciją. Transporto priemonių nuomos santykių reglamentavimas skiriasi priklausomai nuo to, kuriai šaliai – nuomotojui ar nuomininkui – tenka šios pareigos. Jeigu vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas teikia nuomotojas, sutarčiai taikomos CK 6.512–6.521 straipsnių normos. Tuo tarpu ginčo materialiniai santykiai atitinka CK 6.522 straipsnyje įtvirtintą transporto priemonių nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutarties sampratą. Šių santykių reglamentavimui, kaip specialiosios, skirtos CK 6.522–6.529 straipsnių normos, santykiams, kurių nurodytos normos nereglamentuoja, pagal bendrąsias teisės normų konkurencijos taisykles taikomos bendrosios nuomos sutarčių taisyklės (CK 6.477–6.503 straipsniai). Byloje nėra nustatyta ir to neteigia šalys, kad automobilis buvo išnuomotas kitu nei CK 6.522–6.529 straipsniuose nustatyta tvarka, todėl apeliacinės instancijos teismas laiko, kad tarp šalių sudaryta transporto priemonės nuoma neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų.
Sutartis dėl transporto priemonės nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų, kaip ir visos civilinės sutartys, grindžiama sutarties laisvės principu, todėl kilę ginčai dėl šalių teisių ir pareigų visų pirma spręstini pagal tai, kokias sąlygas šalys nustatė sudarydamos sutartį. Sutarties sąlygos turi būti vertinamos jų atitikties imperatyviosioms teisės normoms aspektu (CK 6.156 straipsnio 4 dalis); jeigu sutarties sąlygas nustato dispozityvioji teisės norma, tai šalys gali susitarti šių sąlygų netaikyti arba susitarti dėl kitokių sąlygų, jeigu tokio šalių susitarimo nėra, sutarties sąlygos nustatomos pagal dispozityviąją teisės normą (CK 6.156 straipsnio 5 dalis). Šia teise šalys pasinaudojo ir pačioje sutartyje susitarė dėl automobilio perdavimo fakto, nesurašant apie tai priėmimo-perdavimo akto. Pažymėtina tai, kad šis sutarties punktas atsakovo nėra nuginčytas įstatymo nustatyta tvarka, t.y. pateikiant ieškinį į teismą dėl šio punkto nuginčijimo, tokiu būdu jis šalims iki buvo nutraukta sutartis buvo privalomas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad atsakovas ilgą laiką pripažino automobilio nuomos ne tik teisinius santykius, bet faktinius santykius, nes jis vykdė vieną iš esminių nuomos sutarties sąlygų – reguliariai mokėjo sutartą nuomos mokestį. Atsakovui savo veiksmais patvirtinus sutarties galiojimą su visomis jos sąlygomis, ir ją ilgą laiką vykdžius, jo argumentai dėl išnuomoto daikto neperdavimo ar sutarties punktų neatitikimo realijai teismo pagrįstai atmesti, kaip neteisingi.
Apelianto nurodyta aplinkybė, kad jis neatliko automobilio techninės apžiūros, nors remiantis valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis, automobilio techninė apžiūra buvo atlikta 2012-05-19, t.y. tuo metu, kai automobilis buvo apelianto žinioje; apeliantas nemokėjo nei vienos draudimo įmokos, nepaneigia nuomos sutarties šalių pasirašyto sutarties 2.1 punkto ir jame esančios sąlygos apie automobilio perdavimą atsakovui. Sutarties sąlygos dėl CK 6.524 straipsnyje nustatytų transporto priemonės priežiūros pareigų visų pirma svarbios tam, kad nuo jų priklauso, kam tenka transporto priemonės priežiūros ir remonto išlaidos, antra tai gali būti reikšminga sprendžiant dėl kitų neigiamų pasekmių, susijusių su tuo, kad transporto priemonė nuomos laikotarpiu buvo netinkamos būklės, rizikos paskirstymo sutarties šalims, o ne apelianto nurodytai sąlygai ginčyti.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad aptartas argumentas dėl ieškovo neva netinkamos sutarties įvykdymo, t.y. išnuomotos transporto priemonės neperdavimo atsakovui, paneigiamas paties atsakovo veiksmais teigiant teismui, kad jis nuomos sutartį nutraukė nuo 2012 m. gegužės mėnesio. Jeigu sutikti su atsakovo nuomone, kad realiai jokios transporto nuomos tarp šalių nesusiklostė, tai atsakovui nebuvo pagrindo šios nuomos ir nutraukinėti.
Pirmos instancijos teismas taip pat pagrįstai atmetė atsakovo argumentus bei pateiktus įrodymus apie tai, kad atsakovas dar 2012-05-02 vienašališkai nutraukė nuomos sutartį (b.l. 36). Atsakovas nepateikė įrodymų, jog šie pranešimai buvo išsiųsti B. I., priešingai 2012-05-31 padarytas įrašas pačiame pranešime leidžia daryti išvadą, kad B. I. jis nebuvo įteiktas jai neatvykus. Pats pranešimas yra be adreso ir pagal esančią pastabą, pranešimas turėjo būti įteikiamas pasirašytinai. Tokiu būdu atsakovui nepranešus nuomotojai apie nuomos sutarties vienašališką nutraukimą, teismui nebuvo pagrindo spręsti, kad nuomos sutartį atsakovas su B. I. nutraukė nuo 2012 m. gegužės 31 d. kaip teigia atsakovas.
Dėl naujų įrodymų išreikalavimo
Apeliantas prašo išreikalauti naujus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog proceso įstatymas numato teismo teisę priimti nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Šiuo atveju akivaizdu, jog prašomi išreikalauti įrodymai neturi įtakos faktinių bylos aplinkybių nustatymui. Be to toks įrodymų reikalavimas prieštarauja CPK 314 straipsnio reikalavimas, nes atsakovas tokių įrodymų neprašė prijungti prie bylos ar reikalauti teismo, nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str.1 d. 1 p.).
Apeliantui nėra priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, nes apeliacinis skundas yra atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, teismas
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.