- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-04
- Bylos Nr.
- e2S-771-803/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-28966-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „SILCOM NORTH“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „SILCOM NORTH“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio7 d. nutarties, priimtos išnagrinėjus atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „SILCOM NORTH“ pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bedrovei „SILCOM NORTH“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Juris LT“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 2002,55 Eur skolą, 146,59 Eur delspinigių, 40,00 Eur skolos išieškojimo mokesčio, 8 procentų dydžio procesinių metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovei skirti procesiniai dokumentai buvo įteikti 2020 m. lakpričio 3 d. atsakovės direktorei A. M.-S.. Atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį tenkino – priteisė ieškovei UAB „Juris LT“ iš atsakovės UAB „SILCOM NORTH“ 2002,55 Eur skolos, 146,59 Eur delspinigių, 40,00 Eur skolos ieškojimo mokesčio, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2189,14 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo dienos (2020-10-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 449,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
3. Atsakovė 2020 m. lapkričio 24 d. pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Nurodė, kad procesinius dokumentus iš teismo atsiėmė 2020 m. lapkričio 4 d. Atsakovė kreipėsi į advokatą dėl atsiliepimo pateikimo, tačiau per apsirikimą informavo atstovą, kad procesinius dokumentus pašte atsiėmė 2020 m. lapkričio 10 d., todėl atstovas apskaičiavo, kad terminas atsiliepimui pateikti yra 2020 m. lapkričio 24 d. Atsakovė nurodė, kad praleido terminą atsiliepimui pateikti dėl žmogiškos klaidos, o ne siekiant piktnaudžiauti procesu. Atsakovė pareiškimą grindžia ta aplinkybe, jog priimtas sprendimas už akių yra nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas ir bylos nagrinėjimas turi būti atnaujintas. Nurodė, kad pradinis kreditorius – krovinio vežėjas UAB „DHL Lietuva“ (toliau – ir DHL) neturėjo teisės reikalauti tokios kainos už suteiktas paslaugas, nes pats vežėjas buvo nurodęs, kad tokio dydžio kroviniui yra taikomos specialios kainos. Atsakovė nurodė, jog šalys dėl paslaugų kainos nebuvo susitarusios. Atsakovė pažymėjo, jog krovinys buvo atgabentas, paslauga buvo suteikta tinkamai ir atsakovė sutinka ją apmokėti, tačiau šalims prieš paslaugos suteikimą nesusitarus dėl kainos, kaina turėtų būti nustatoma derybų būdu, o ne vienašaliu „DHL“ pareiškimu. Atsakovė nurodė, jog „DHL“ nustatyta kaina yra per didelė. Atsakovė taip pat nurodė, jog „DHL“ neteisingai nustatė krovinio pakuočių dydžius, todėl nepagrįstai padidino krovinio tūrinį svorį ir neteisingai apskaičiavimo kainą. Atsakovė prašė panaikinti teismo 2020 m. lapkričio 23 d. priimtą sprendimą už akių bei atnaujinti bylos nagrinėjimą.
Šalies argumentai
4. Ieškovė nesutiko su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Nurodė, kad teismas 2020 m. lapkričio 23 d. priimdamas sprendimą už akių tinkamai įvertino visas ieškinyje nurodytas aplinkybes ir prie ieškinio pridėtus įrodymus, todėl priimtas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Ieškovės teigimu, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Prašė atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 7 d. nutartimi netenkino atsakovės UAB „SILCOM NORTH“ pareiškimo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo.
6. Teismas konstatavo, kad procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti tinkamai. Sprendė, kad atsakovei, kaip juridiniam asmeniui, taikomi aukštesni atidumo, apdairumo ir rūpestingumo standartai, todėl atsakovė gavusi procesinius dokumentus turėjo suvokti, kada jai buvo įteikti procesiniai dokumentai bei iki kada turi pateikti atsiliepimą teismui. Teismas nustatė, kad atsakovės atstovo prašymas prijungti prie elektroninės bylos kortelės buvo patenkintas 2020 m. lapkričio 18 d., o sprendimas už akių priimtas 2020 m. lapkričio 23 d., todėl teismo nuomone atsakovės atstovas turėjo pakankamai laiko susipažinti su elektronine byla bei pateikti prašymą pratęsti terminą atsiliepimui pateikti iki sprendimo už akių priėmimo. Teismas sprendė, kad šios aplinkybės vertintinos kaip atsakovės nerūpestingumas ir negali būti laikomos svarbiomis priežastimis, sudarančiomis pagrindą sprendimui už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą.
7. Teimas nustatė, jog šalys 2020 m. vasario 27 d. sudarė Siuntų ir krovinių vežimo sutartį (toliau – Sutartis). Pagal atsakovės užsakymą pradinis kreditorius „DHL“ suteikė atsakovei paslaugas, t. y. gabeno siuntą (devynios vienodos dėžės) iš Ispanijos (Madrido) į Lietuvą (Vilnių). Pagal Sutartį už krovinio gabenimą atsakovė būtų privalėjusi sumokėti 10 810,42 Eur, tačiau pradinis kreditorius pritaikė specialią kainą ir išrašė atsakovei PVM sąskaitas faktūras: 2020 m. gegužės 27 d. VNOIR00033411 1655,00 Eur sumai ir 2020 m. gegužės 28d. Nr. VNOIR00033411 347,55 Eur sumai, iš viso 2002,55 Eur sumai. Atsakovė pretenzijų dėl paslaugų kokybės nereiškė, PVM sąskaitų faktūrų, kaip išrašytų be pagrindo, pradiniam kreditoriui negrąžino.
8. Teismo nuomone vien atsakovės deklaratyvūs teiginiai dėl per didelės krovinio vežimo kainos nesudaro pagrindo pripažinti, kad pradinis kreditorius, tinkamai įvykdęs savo sutartinius įsipareigojimus, neturi teisės gauti užmokesčio už atliktą krovinio pervežimą pagal atsakovės pateiktą užsakymą.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismas konstatavo, kad teismas priėmė sprendimą už akių išsamiai ir visapusiškai įvertinęs byloje esančią medžiagą ir pateiktus įrodymus, įvertinęs ieškovės reikalavimo pagrįstumą, dėl ko ieškinį tenkino visa apimtimi. Pažymėjo, kad pareiškime išdėstyti atsakovės nesutikimo su ieškovės reikalavimu motyvai ir argumentai, kurie nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, nagrinėjamu atveju nesudaro teisinio pagrindo pripažinti priimtą sprendimą už akių neteisėtu ar nepagrįstu.
III. Atskirojo skundo argumentai ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Atsakovė UAB „SILCOM NORTH“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą už akių ir atnaujinti civilinės bylos Nr. e2-34844-566/2020 nagrinėjimą. Nurodo tokius esminius atskirojo skundo argumentus:
10.1. tarp atsakovės ir UAB „DHL Lietuva“ sudarytos Sutarties priede buvo nurodytos pervežimo kainos, kurios buvo apskaičiuotos pagal pakuotės svorį, matmenis ir geografines zonas, iš kurios siunta siunčiama. Nepaisant Sutartyje nurodytos kainos apskaičiavimo sistemos kroviniams, viršijantiems 50 kg, faktiškai šia sistema nebūdavo vadovaujamasi ir DHL nustatydavo specialią su klientu suderintą kainą. Atsakovė kreipėsi į DHL dėl krovinio gabenimo iš Brazilijos, kurį sudarė 9 kartoninės dėžės po 20,5 kg, kurių matmenys 750x560x660 mm. Tokio krovinio gabenimas iš Brazilijos kainuotų 2 174,02 Eur + importo/tranzito procedūrų kaštai, jei tokių prireiktų. Pagal Sutarties kainoraštį, tokios siuntos atgabenimas į Lietuvą, būtų kainavęs apytiksliai 10 000 Eur. Šios aplinkybės rodo, kad Sutarties priede nurodytos siuntų gabenimo kainos buvo taikomos tik mažesnėms siuntoms nei krovinys. Tokio dydžio kroviniams kaip ginčo krovinys, šalys susitardavo dėl specialių kainų;
10.2. krovinio gabenimo iš Madrido kaina turėtų būti pastebimai mažesnė nei iš Brazilijos. Atsakovė buvo sutikusi apmokėti 1 655 Eur (su PVM) sąskaitą su sąlyga, kad DHL panaikins 347,55 Eur sąskaitą. Šie kriterijai gali būti reikšmingi sprendžiant šalių ginčą ir, manytina, kad teismas turėjo į juos atsižvelgti;
10.3. byloje nėra duomenų, kad DHL ir atsakovė būtų susitarusios dėl krovinio gabenimo iš Madrido į Vilnių kainos. Atsakovė taip pat jokia forma nebuvo išreiškusi, kad jai krovinio gabenimo kaina yra nesvarbi. Atitinkamai, byloje pirmos instancijos teismas turėjo išspręsti esminį klausimą – jeigu yra šalių susitarimas dėl paslaugos teikimo, paslauga suteikta, tačiau šalys nesusitarė dėl paslaugos kainos, ar DHL gali reikalauti bet kokios vienašališkai nustatytos kainos ar kaina turi būti nustatoma remiantis kažkokiais objektyviais kriterijais;
10.4. už suteiktą paslaugą DHL iš pradžių pateikė 2 974,71 Eur sąskaitą, vėliau šią sąskaitą panaikino ir išrašė dvejas sąskaitas 1 655 Eur ir 347,55 Eur, iš viso 2002, 55 Eur. Nepaisant to, atsakovei taip ir nebuvo paaiškinta, kuo remiantis buvo išrašyta 2 974,71 Eur sąskaita, o vėliau ji sumažinta net 972,16 Eur. Šios sumos buvo vienašališkai nustatytos DHL, jų apskaičiavimo metodika nėra viešininama ir žinoma tik DHL darbuotojams;
10.5. nesant šalių susitarimo dėl paslaugos kainos, vien aplinkybė, kad paslauga buvo suteikta tinkamai, nesudaro pagrindo paslaugos teikėjui paslaugos kainą nustatyti vienašališkai;
10.6. šalims nesusitarus dėl sandorio kainos, šalys dėl šios kainos turėtų susitarti derybų būdu arba kainą turėtų nustatyti teismas, atsižvelgdamas į CK 6.162 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus. Teismas neturėjo teisinio pagrindo priteisti DHL vienašališkai nustatytos kainos, dėl kurios šalys nesusitarė ir, manytina, arba turėjo priteisti tą kainą dėl kurio ginčo nėra (1 655 Eur su PVM), arba nustatyti, kokia kaina turėjo būti už suteiktą paslaugą, remiantis CK 6.162 straipsnio 2 dalyje nustatytais kriterijais;
10.7. krovinys buvo supakuotas kartoninėse dėžėse, kurių matmenys 750x560x660 mm. Kilus atsakovės ir DHL ginčui dėl kainos, DHL vadybininkė pradėjo teigti esą krovinį sudariusios pakuotės buvo didesnės t.y. ne 750x560x660 mm, o 780x600x660 mm, kas įtakoja krovinio tūrinio svorio apskaičiavimą ir didesnę kainą. Tačiau šią aplinkybę DHL grindė tik vienašaliu paaiškinimu, nepateikdamas jokių objektyvių duomenų, kas kelia abejonių dėl tokių teiginių pagrįstumo;
10.8. atsakovės pateikti įrodymai patvirtina, kad krovinys iš Brazilijos pargabentas būtent 750x560x660 mm pakuotėse ir nėra duomenų, kad krovinys buvo perpakuotas. Krovinys atskraidintas į Madridą nebuvo perpakuotas. DHL apsiėmė vežti tokį krovinį, koks buvo pakrautas Brazilijoje. Atitinkamai, tai rodo, kad DHL nepagrįstai nustatė didesnį apmokestinamą svorį ir nepagrįstai apskaičiavo paslaugos kainą.
Atsiliepimas
11. Ieškovė UAB „Juris LT“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti. Nurodo šiuos esminius argumentus:
11.1. ieškovė visiškai palaiko pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriais remiantis buvo netenkintas atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo;
11.2. atsakovės teiginiai, jog pradinis kreditorius ir apeliantė nebuvo susitarę dėl paslaugos kainos, vertintini kritiškai. Pradinis kreditorius ir atsakovė 2020 m. vasario 27 d. sudarė Siuntų ir krovinių vežimo sutartį, todėl atsakovė turėjo suvokti, kad už paslaugas turės apmokėti pagal Sutartį. Kaip matyti iš atsakovo pateikiamo susirašinėjimo, pagal Sutartį atsakovas būtų turėjęs sumokėti 10 810,42 Eur ir nors nebuvo susitarta su atsakove dėl specialios siuntos gabenimo kainos iš Ispanijos, pradinis kreditorius pritaikė specialią kainą ir tokiu būdu už paslaugas paskaičiavo mažesnę sumą – 2 974,71 Eur – bei išrašė PVM sąskaitą-faktūrą.
11.3. atsakovė nurodo krovinio išmatavimus ir/ar svorį, bet tai neįpareigoja pradinio kreditoriaus jais vadovautis bei besąlygiškai pasitikėti. Pradinis kreditorius, gavęs siuntinį, pats jį išmatavo ir pasvėrė. Kaip matyti iš bylos medžiagos (susirašinėjimo), atsakovė apie jos siuntinio parametrus buvo informuota. El. laiške pradinis kreditorius nurodė, jog atsakovės siuntų išmatavimai yra didesni, nei nurodė atsakovė ir dėl to yra padidėjęs tūrinis svoris, todėl keičiasi ir paslaugos kainai;
11.4. atsakovei vengiant atsiskaityti su pradiniu kreditoriumi, pradinis kreditorius dar padarė nuolaidą už suteiktas paslaugas, taip siekdamas išspręsti susidariusią situaciją taikiai, ir pateikė PVM sąskaitą-faktūrą apmokėjimui, tačiau per klaidą išrašė per mažą sąskaitą, todėl išrašė papildomai dar vieną PVM sąskaitą-faktūrą – tokiu būdu suteiktų paslaugų kaina sudaro 2002,55 Eur. Taigi nors už suteiktas paslaugas išrašyta suma yra 5 kartus mažesnė, nei būtų pagal Sutartį, tačiau atsakovė vis tiek nesutiko sumokėti už suteiktas paslaugas;
11.5. atsakovė neįrodė, jog pirmosios instancijos teismas padarė kokių nors procesinės teisės normų pažeidimų, sąlygojančių pagrindą konstatuoti, kad priimta teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartis yra neteisėta ar nepagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
13. CPK 288 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
14. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad neegzistuoja nei vienas iš CPK 288 straipsnio 4 dalyje nurodytų pagrindų panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą. Atsakovė atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl teismo sprendimas už akių yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti panaikintas, o bylos nagrinėjimas atnaujintas.
15. Taigi atsakovei atskirajame skunde nekvestionuojant sprendimo už akių priėmimo sąlygų, apeliacinės instancijos teismas pasisakys tik dėl to, ar kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti atsakovės įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytą pagrindą panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą dėl to, kad šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, yra konstatavęs, jog atsakovei, siekiančiai sprendimo už akių peržiūrėjimo, nepakanka pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti savo nesutikimą ar abejones teismo priimtu sprendimu. Atsakovės pateikti įrodymai turi besąlygiškai patvirtinti tai, jog priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti panaikintas nepaisant atsakovės netinkamo naudojimosi procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365-690/2018).
17. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „DHL Lietuva“ ir atsakovė 2020 m. vasario 27 d. sudarė siuntų ir krovinių vežimo sutartį (toliau – Sutartis), pagal kurią pradinė kreditorė įsipareigojo vežti ar organizuoti atsakovės perduotų siuntų ir krovinių vežimą kelių ir/arba oro transportu, o atsakovė įsipareigojo už suteiktas paslaugas sumokėti atlyginimą Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka (Sutarties 1.1 punktas). Remiantis Sutarties 3.1 punktu Sutartyje nurodytas paslaugas pradinė kreditorė teikia pagal atsakovės žodžiu, raštu, elektroniniu paštu arba pradinės kreditorės interneto svetainėje pateiktą užsakymą. Sutarties 11.1 punkte numatyta, kad paslaugų kainos bei mokesčiai Express siuntoms nustatomos pagal galiojantį DHL kainoraštį, nuolaidos fiksuojamos sutarties prieduose. Pradinė kreditorė išrašė PVM sąskaitas faktūras: 2020 m. gegužės 27 d. VNOIR00033411 1655,00 Eur sumai ir 2020 m. gegužės 28 d. Nr. VNOIR00033411 347,55 Eur sumai, iš viso 2002,55 Eur sumai. Atsakovė nesutinka su šia suma. Atsakovės teigimu šalys nebuvo sudarę susitarimo dėl paslaugos kainos, be to, ieškovė neįrodė, kad krovinio matmenys yra didesni nei nurodė atsakovė. Kaip matyti iš atskirojo skundo turinio, atsakovės nuomone, išrašytose PVM sąskaitose faktūrose yra nurodytos per didelės krovinio vežimo kainos, kadangi jei krovinio gabenimo kainą iš Brazilijos DHL apskaičiavo 2 174,02 Eur su PVM (1796,69 Eur be PVM), kaina iš Madrido turėtų būti mažesnė nei iš Brazilijos ir turėtų sudaryti apie 800-900 Eur be PVM.
18. Pažymėtina, kad dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę turi įstatymo pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).
19. Kaip matyti iš bylos duomenų, pirmosios instancijos teismas nustatė ir atsakovė neginčija, kad pagal tarp jos ir pradinės kreditorės UAB „DHL Lietuva“ sudarytą Sutartį krovinio gabenimas iš Madrido į Vilnių turėtų kainuoti 10 810,42 Eur. Atsakovė el. susirašinėjimo metu prašė pritaikyti specialią kainą, kuri įforminama, kai siuntos svoris yra didesnis kaip 50 kg. Byloje nėra duomenų, jog šalys susitarė dėl kitos, t. y. specialios kainos krovinio gabenimo iš Madrido į Vilnių atveju. Sutarties 11.1 punkte numatyta, kad nuolaidos fiksuojamos sutarties prieduose, tačiau konkretaus susitarimo dėl krovinio gabenimo iš Madrido į Vilnių kainos nuolaidos neegzistavimas ir tai, kad pradinė kreditorė nenurodė kokią nuolaidą pritaikys sunkesniam negu 50 kg krovinio gabenimui iš Madrido į Vilnių, nereiškia, kad Sutarties šalys nesusitarė dėl krovinių gabenimo paslaugos kainos.
20. Teismo vertinimu pateikti į bylą įrodymai dėl sutartos krovinių gabenimo iš Brazilijos paslaugos kainos tik patvirtina, jog speciali kaina turėjo būti suderinta tarp šalių, o nesant jokio individualaus susitarimo dėl mažesnės negu Sutartyje nurodytos kainos už krovinio gabenimą iš Madrido į Vilnių, atsakovei užsakant virš 50 kg krovinio gabenimą, taikytina Sutartyje numatyta kaina. Atsižvelgiant į nurodytą, atmestini kaip nepagrįsti atsakovės argumentai, kad šalys nesusitarė dėl paslaugos kainos, o Sutarties priede nurodytas kainoraštis ginčui yra nereikšmingas. Priešingai, nesant kito susitarimo dėl krovinio gabenimo kainos, šalys turi vadovautis sudarytos Sutarties kainoraštyje nurodytomis ir galiojančiomis kainomis.
21. Teismo vertinimu aplinkybė, kad sąskaitose yra nurodyta mažesnė kaina negu buvo aptarta Sutartyje savaime nereiškia, kad kaina yra nustatyta neteisėtai ir nepagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nesant įrodymų apie kitokią suderintą kainą už krovinio iš Madrido į Vilnių gabenimą negu numatyta Sutartyje, pradinė kreditorė, įvykdžiusi savo sutartinius įsipareigojimus, t. y. atlikusi krovinio pervežimą, turi teisę į paslaugos apmokėjimą ir spręsti dėl taikytinos nuolaidos dydžio, t. y. specialios kainos. Aplinkybė, kad UAB „DHL Lietuva“ sistemoje yra galimybė pritaikyti specialią kainą kroviniui, kai svoris yra didesnis negu 50 kg nereiškia, kad pradinė kreditorė privalo specialią kainą taikyti, ar kad pritaikytoji kaina neatitinka šios kainos.
22. Atsakovė atskirąjį skundą taip pat grindžia tuo, kad DHL nepagrįtai nustatė, kad krovinio pakuotės yra didesnės. Atskirajame skunde atsakovė nurodo, kad DHL neinformavo nei apie pirminę kainą, nei apie nustatytas tariamai didesnes pakuotes, nei apie patikslintą kainą. Tačiau šios aplinkybės nepaneigia, kad ginčo krovinio gabenimas pagal Sutarties kainoraštį – 10 810,42 Eur. Nesuderinus kitos negu Sutartyje nurodyta kaina, atsakovė turi pareigą sumokėti už paslaugas Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka (Sutarties 1.1 punktas). Pagal Sutarties 10.1 punktą viršijus užsakyme nurodytą svorį atsakovė įsipareigojo sumokėti už faktinį krovinio svorį vežėjo nustatytą kainą. Pradinei kreditorei nurodžius sąskaitose ženkliai mažesnę krovinio gabenimo paslaugos kainą (2002,55 Eur) negu numatyta Sutartyje (10 810,42 Eur) atsakovės argumentai dėl krovinio tūrinio svorio, kad pradinė kreditorė nepagrįstai nurodė, jog krovinį sudariusios pakuotės buvo didesnės, t. y. ne 750x560x660 mm, o 780x600x660 mm, šiuo atveju neturi jokios reikšmės.
23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovei nepateikus jokių įrodymų ar argumentų, kurie paneigtų ir (ar) leistų suabejoti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimo už akių pagrįstumu ir teisėtumu, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „SILCOM NORTH“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 7 d nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.