Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-01-29 · Administracinė byla Nr. I-170-739/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-01-29
Bylos Nr.
I-170-739/2014
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00142-2013-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dalia Pranckienė, Irena Varžinskienė, Dalytė Zlatkuvienė
Atsakovas
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Pareiškėjas
K. B.
Administracinė byla Nr. I-170-739-2014Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00142-2013-0Procesinio sprendimo kategorija: 22.; 29.; 74. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. sausio 29d.Panevėžys

Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Dalios Pranckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Varžinskienės ir Dalytės Zlatkuvienės,

dalyvaujant teismo posėdžių sekretorei Virginijai Kriukovienei,atsakovo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui J. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. B. skundą dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovui Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas skundu prašo panaikinti atsakovo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Panevėžio AVPK) 2013-05-21 sprendimą „Dėl neterminuoto leidimo įsigyti, laikyti(nešiotis) ir registruoti dujinį pistoletą (revolverį), senovinį ginklą ar nedidelės galios ginklą, įsigytą iki 2011m. kovo 1d. neišdavimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą išduoti jam neterminuotą leidimą įsigyti, laikyti (nešiotis) ginklus. Pareiškėjas skunde nurodė, kad ginčijamu Sprendimu jam buvo atsisakyta išduoti neterminuotą leidimą įsigyti, laikyti ir nešiotis ginklus, nurodant, kad jis neatitinka Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo(toliau – Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas) 17 str.1d.2p, 11p., 18str.2d.1p. reikalavimų. Pareiškėjas pažymi, kad skundžiamame Sprendime nepagrįstai konstatuota, jog pareiškėjas neatitinka Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme keliamo asmens nepriekaištingos reputacijos reikalavimo dėl to, kad įsiteisėjusiu nuosprendžiu jis pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau-Baudžiamasis Kodeksas) numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo, kadangi pareiškėjo teistumas yra išnykęs. Sprendime taip pat nurodyta, kad pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei, sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, atsižvelgiant į policijos turimus duomenis, tačiau argumentų ar motyvų, pagrindžiančių nurodytą pagrindą, atsakovas nepateikė, o pareiškėjas gyvena įprastą gyvenimą, dirba, sukūrė šeimą, ginklas jam reikalingas tik savigynai, nes 2009 metais buvo padegtas jo naudojamas automobilis, kuris nuosavybės teise priklausė pareiškėjo motinai.Todėl pareiškėjas mano, kad nėra pagrindo tvirtinimui, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu ir teismo posėdyje jo atstovas prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad policija turi duomenų, kad pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumu, todėl buvo priimtas sprendimas neišduoti leidimo pareiškėjui įsigyti ir laikyti ginklus. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu pateikė teismui susipažinimui įslaptintus duomenis. Jis nurodė, kad atsakovas neišslaptins įslaptintos informacijos ar jos dalies.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Iš bylos rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas 2013-05-10 Panevėžio AVPK pateikė prašymą išduoti neterminuotą leidimą įsigyti, laikyti (nešiotis) ir registruoti dujinį pistoletą (revolverį), senovinį ginklą ar nedidelės galios ginklą, įsigytą iki 2011m. kovo 1d. ( 33 b. l.). Šiame prašyme pareiškėjas prašė leidimo laikyti ( nešiotis) ir užregistruoti iki 2011-03-01 įgytą ginklą: mažos galios revolverį Kora Brno kal. 6mm Me Flobert Nr.629458. Atlikęs pareiškėjo patikrinimą, atsakovas nustatė, kad Panevėžio AVPK Specialių užduočių biuro Pirmasis poskyris (SUB-1) disponuoja žvalgybine informacija apie tai, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę aplinkinių gyvybei ar sveikatai bei jų turtui (41 b. l.), kad pareiškėjas yra baustas administracine tvarka (45-49b.l.), o taip pat, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiais bei Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas (50-58b.l.). Atsižvelgdamas į tai atsakovas priėmė 2013-05-21 Sprendimą (6b.l.), kuriuo nusprendė neišduoti pareiškėjui neterminuoto leidimo įsigyti ir laikyti(nešiotis) ginklus, nes pareiškėjas neatitinka Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo( Žin., 2010, Nr.142-7261) 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto reikalavimų ir 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 18 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimų.

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Panevėžio AVPK 2013-05-21 sprendimo „Dėl neterminuoto leidimo įsigyti, laikyti(nešiotis) ir registruoti dujinį pistoletą (revolverį), senovinį ginklą ar nedidelės galios ginklą, įsigytą iki 2011m. kovo 1d. neišdavimo“ pagrįstumo ir teisėtumo.

Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas, kuris išdėstytas nauja redakcija, įsigaliojusia 2011-03-01 (Žin.2010,Nr.142-7261), reglamentuoja ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą. Įstatymo paskirtis – nustatyti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartos ir apyvartos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas (1 str. 2 d.). Šie klausimai yra detalizuoti Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 (2011-03-01 įsakymo Nr. 5-V-172 redakcija) patvirtintose Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklėse (toliau – Taisyklės).Įstatymas nustato, kad leidimus įsigyti B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis išduoda policijos įstaigos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos, nustatyta tvarka atlikusios patikrinimus, kuriais siekiama nustatyti, ar asmenims, pretenduojantiems gauti leidimus įsigyti ginklus, netaikomi šio įstatymo nustatyti apribojimai (12 straipsnio 1, 3 punktai). Pagrindus, dėl kurių atsisakoma leisti įsigyti ginklus, numato Įstatymo 12 straipsnio 12 dalis, 17 straipsnio 1 dalis, taip pat atsisakoma leisti įsigyti ginklus, jei netenkinami Įstatymo 13 straipsnio 2–7 dalyse nustatyti reikalavimai. Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatyta, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Taisyklių 12.1 punktu policijos pareigūnui pavesta patikrinti, ar asmenys teisti (neteisti), bausti (nebausti) administracinėmis nuobaudomis, ar asmenims pagal Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą taikyti (netaikyti) teismo įpareigojimai, ar teritorinė policijos įstaiga turi (neturi) duomenų, kad pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Nurodytų duomenų patikrinimui policijos įstaiga turi teisę naudotis Vidaus reikalų ministerijos ir policijos informacinėmis sistemomis ar kitomis programinėmis priemonėmis. Pareigūnui nustačius, jog atitinkamos informacijos apie asmenį (-is) nėra, daromas įrašas (žyma) „Informacijos nėra“, o jeigu asmuo (-ys) buvo (yra) teistas (-i), baustas (-i) administracine nuobauda, jam taikomos Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo priemonės ar yra duomenų, kad pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, anketos antroje pusėje daromas Taisyklėse nurodyto turinio įrašas (žyma) ir prie prašymo pridedama iš duomenų bazių atspausdinta informacija, kuri patvirtinama pareigūno, atlikusio patikrinimą, parašu.

Kaip jau nustatyta aukščiau, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Specialiųjų užduočių biuro Pirmajame poskyryje Taisyklių 12.1 punkto nustatyta tvarka buvo atliktas duomenų apie pareiškėją patikrinimas ir padaryta žyma, jog šis poskyris disponuoja žvalgybine informacija, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę aplinkinių asmenų gyvybei, sveikatai ar jų turtui. Panevėžio vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos biuro Licencijavimo skyriaus specialistas parengė 5 lapų pažymą su duomenimis apie pareiškėjui taikytas administracines nuobaudas ir 9 lapus pažymų apie pareiškėjui paskirtas kriminalines bausmes,vykdytus ikiteisminius tyrimus baudžiamosiose bylose(41, 45-58b.l.).

Teismo posėdyje atsakovo atstovas atstovai nurodė, kad duomenys, apie kurių buvimą nurodyta Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Specialiųjų užduočių biuro Pirmajame poskyryje padarytoje žymoje, yra nevieši ir atsakovas atsisako juo išslaptinti. Bylos nagrinėjimo teisme metu teismas susipažino su šia slapto pobūdžio medžiaga. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, kaip įrodymai administracinėje byloje gali būti naudojami tik juos išslaptinus įstatymo nustatyta tvarka. Tačiau draudimas naudoti tokius duomenis kaip įrodymus nėra absoliutus. Tai yra nurodęs ir Lietuvos Konstitucinis Teismas 2007 m. gegužės 15 d. nutarime, pasisakydamas, kad tai, ar konkrečioje nagrinėjamoje administracinėje byloje faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, bus įrodymai, sprendžia teismas, atsižvelgdamas į visas aplinkybes. Nagrinėjamoje byloje teismas mano, kad įrodymais laikytini ir teismui pateikti slapti duomenys, juos įvertinus kartu su turimais viešais duomenimis, su kuriais susipažinti pareiškėjui procesinių kliūčių nebuvo.

Iš byloje esančių viešų duomenų nustatyta, kad 2003-09-30 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pareiškėjas buvo pripažintas kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (svetimo turto grobimas) bei 2003-12-17 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 1 dalyje (turto prievartavimas)(84-101b.l.). 2005-10-11 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pareiškėjas pripažintas kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 1 dalyje ir 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje ir subendrinus bausmes bei pridėjus pagal ankstesnį nuosprendį neatliktą bausmę, pareiškėjui paskirta subendrinta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, paskiriant ją atlikti pataisos namuose ir konfiskuojant 7000Lt. 2010-04-12 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pareiškėjas pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje(viešosios tvarkos pažeidimas) ir jam paskirta 3250Lt bauda. Ginčijamo Sprendimo priėmimo metu pareiškėjas turėjo galiojančių administracinių nuobaudų. Per laikotarpį nuo 2009-10-13 iki 2012-05-22 paareiškėjas administracine tvarka buvo baustas 7 kartus, tame tarpe 2009-10-13 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso( toliau - ATPK) 174 straipsnį, jis patrauktas administracinėn atsakomybėn už chuliganišką, įžūlų elgesį, ne vieną kartą baustas už greičio viršijimą pagal ATPK 124 straipsnio 3,4,5,6 dalis (45-49, 65-66,71-74b.l.) Policijos įstaigos tvarkomų registrų duomenimis, Panevėžio AVPK duomenimis pareiškėjo atžvilgiu 2012 metais buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl nusikaltimų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje, kuris buvo nutrauktas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad viešos medžiagos duomenų ir neviešų duomenų visuma atsakovui leido konstatuoti, jog pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų sveikatai , nuosavybei, viešajai tvarkai.

Dėl nurodytų priežasčių Panevėžio AVPK 2012-02-09 Sprendimas toje dalyje, kuria pareiškėjui neišduotas neterminuotas leidimas įsigyti, laikyti(nešiotis) ir registruoti dujinį pistoletą (revolverį), senovinį ginklą ar nedidelės galios ginklą, įsigytą iki 2011-03-01, nes apie pareiškėją policija turi duomenų, kad pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų sveikatai nuosavybei, viešajai tvarkai savo turiniu aukštesnės galios teisės aktams neprieštarauja, yra pagrįstas teisės normomis ir faktinėmis aplinkybėmis, todėl yra teisėtas, jį naikinti pagrindo nėra.

Priimdamas ginčijamą sprendimą atsakovas taip pat vadovavosi Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuriuo nustatyta, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo nesantis nepriekaištingos reputacijos, bei 18 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kuriuo nustatyta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo.

Iš byloje esančių 2003-09-30 Panevėžio miesto apylinkės teismo ir 2003-12-17 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžių, kuriais pareiškėjas buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už nusikaltimus, numatytus Baudžiamojo Kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir 181 straipsnio 1 dalyje, 2005-10-11 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžio, pagal kurį pareiškėjas buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 1 dalyje ir 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 2010-04-12 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo pareiškėjas patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymą bei remiantis LR BK 15 straipsniu, nustatančiu tyčinės nusikalstamos veikos sampratą, pripažintina, jog pareiškėjo įvykdyti nusikaltimai yra tyčiniai, tačiau tik už nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje bei 181 straipsnio 1 dalyje, numatytos laisvės atėmimo bausmės viršija 3 metus laisvės atėmimo. Teismas vadovaujasi Baudžiamojo įstatymo grįžtamosios galios taisykle, įtvirtinta Baudžiamojo Kodekso 3 straipsnio 2 dalyje, bei Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 1R-88 patvirtinto Smurtinių nusikaltimų, dėl kurių padaryta žala kompensuojama, sąrašo nuostatomis, pagal kurias smurtiniu nusikaltimu pripažįstama tik Baudžiamajame kodekse numatyto nusikaltimo požymių turinti veika, kuria buvo tyčia atimta žmogaus gyvybė arba sunkiai ar nesunkiai sutrikdyta jo sveikata, arba apysunkio, sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo žmogaus laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ar neliečiamumui požymių turinti veika, bet smurtiniu nusikaltimu nelaikoma Baudžiamajame kodekse numatyto nusikaltimo požymių turinti veika, kuria žmogui buvo sukeltas fizinis skausmas, kuria žmogus buvo nežymiai sužalotas ar trumpam susargdintas. Pareiškėjo įvykdyti tyčiniai nusikaltimai , už kuriuos jis buvo nuteistas ir už kuriuos numatyta laisvės atėmimo bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo, nėra įtraukti į Smurtinių nusikaltimų, dėl kurių padaryta žala, kompensuojama, sąrašą. Todėl teismas daro išvadą, kad pareiškėjo įvykdyti tyčiniai nusikaltimai, už kuriuos numatyta laisvės atėmimo bausmės viršija 3 metų laisvės atėmimą, negali būti pripažinti kaip Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti smurtiniai nusikaltimai. Taigi daroma išvada, jog ginčijamo sprendimo motyvai, kuriais policijos įstaiga pareiškėją pripažino neatitinkančiu Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 18 straipsnio 2 dalies 1 punkto prieštarauja teisės normoms ir yra iš sprendimo šalinami.

Apibendrinus išdėstytas aplinkybes ir iš skundžiamo sprendimo pašalinus motyvus dėl pareiškėjo neatitikimo Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 18 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatų, teismas pripažįsta, kad skundžiamas sprendimas iš esmės yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį naikinti. Pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas(Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Dalia PranckienėIrena VaržinskienėDalytė Zlatkuvienė