- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-11-04
- Bylos Nr.
- 1-778-963/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-20474-2020-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Stonkuvienė
- Kaltinamasis
- E. T.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje: E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaravęs ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nevedęs, turintis pradinį išsilavinimą, nedirbantis, teistas:
1) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 178 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį vienerių metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu bei per tris mėnesius pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje;
2) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 30 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 7 punktu, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms;
3) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams;
4) Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 7 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, gydytis nuo alkoholizmo, 2020 m. sausio 3 d. bausmę atliko, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. T. mušdamas ar kitaip smurtaudamas padarė žmogui nesunkų sveikatos sutrikdymą, o būtent:
E. T. 2020 m. gegužės 27 d. apie 13.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, konflikto metu kumščiais sudavė A. P. ne mažiau kaip tris smūgius į veido sritį, tuo padarydamas kairio skruostikaulio lūžimą, masyvią kairio skruosto ir kairės akies akiduobės kraujosruvą, nulaužė dviejų viršutinių dantų vainiką, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis E. T. teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai. Paaiškino, kad jis sėdėjo ir valgė, o nukentėjusysis girtas grįžo ir davė jam į galvą. Tada jis nukentėjusiajam sudavė keletą smūgių, taip gindamasis. Nurodė, kad neapskaičiavo savo smūgių. Su arešto bausme nesutinka. Paaiškino, kad šiuo metu jos sveikata bloga, nes jis dvi savaites dėl sumušimo buvo komoje. Gulėjo ligoninėje. Yra trūkusi kaukolė. Dėl jo sumušimo yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nurodė, kad nedirba, bet planuoja registruotis Užimtumo tarnyboje, nes tik neseniai yra išrašytas iš ligoninės. Taip pat teiks dokumentus neįgalumui gauti. Jo ankstesni teistumai yra už vagystes. Su civiliniu ieškiniu sutiko. Pažymėjo, kad planuoja įsidarbinti ir atlyginti žalą. Prašė skirti švelnesnę bausmę.
Kadangi kaltinamasis po kaltinamojo akto paskelbimo savo kaltę pripažino visiškai ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant prokurorei ir kitiems proceso dalyviams įrodymų tyrimą nutraukė.
Be kaltinamojo prisipažinimo, byloje surinkti ir ištirti kiti duomenys, kurie vadovaujantis BPK 273, 291 straipsniais, buvo išnagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo proceso tvarka.
Kaltinamasis E. T., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltu prisipažino ir parodė, kad 2020 m. gegužės 27 d. buvo namuose, apytiksliai apie 13.00 val. jam valgant virtuvėje į namus neblaivus grįžo A. P.. Jis dažnai vartoja alkoholį, retai būna blaivus. Mamos tuo metu namuose nebuvo. Iš pradžių tarp jų kilo žodinis konfliktas, nes jis buvo prieš kelias dienas užstatęs mamos pirktą planšetę, tai minėtą dieną jiems susitikus, A. P. paklausė, ar išpirko planšetę. Kadangi ne jis buvo pirkęs planšetę, todėl jam atsakė, koks jo reikalas ir panašiai, kalbėjo grubiai. Tada A. P. susinervinęs metė į kriauklę kelis puodukus ir juos sudaužė ir liepė jam išvalyti kriauklę, tai yra išrinkti jo sudaužytų puodukų šukes, jis atsisakė ir jis jam sėdinčiam ant kėdės trinktelėjo į galvos sritį, į viršugalvį. Tada jis atsistojo ir kumščiu trenkė jam vieną smūgį į veidą, kaip suprato pataikė į nosį, pradėjo iš nosies bėgti kraujas. Nuo jo smūgio jis kažkiek atsilošę atgal ir nugara atsirėmė į palangę, bet ant grindų nenukrito. Tada kumščiu jam sudavė dar vieną smūgį ir pataikė A. P. į žandikaulį, konkrečiai, į kurį nepamina, o tada nutarė išeiti iš namų, todėl nubėgo į balkoną, pasiėmė batus ir nuėjo į savo kambarį ir užsirakino. Yra dešiniarankis, todėl abu smūgius A. P. sudavė dešine ranka. Neneigia, kad galėjo suduoti ir dar vieną smūgį į veidą. Buvo gavęs iš tyrėjos siuntimą pas ekspertus, bet nevyko, nes A. P. jam sudavė delnu per ausį ar pakaušį, nepadarė jokių sužalojimų, nebuvo likę jokių žymių, todėl pas ekspertus nevyko. Su ligonių kasų ieškiniu yra supažindintas, su juo sutinka, įsipareigoja per laiką jį atlyginti. Prašo užbaigti bylą teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiks su jam paskirta arešto bausme. Šiuo metu gyvena pas draugę, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Po įvykio buvo susitikęs su A. P., jo atsiprašė, jis jam atleido. Labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. (b. l. 105-106, 113-114)
Nukentėjusysis A. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad E. T. yra jo žmonos E. P. sūnus iš pirmos jos santuokos. Kai vedė E. P. E. T. buvo apie 18 metų. E. T. iš pradžių gyveno, vėliau buvo išvažiavęs į Švediją, po to į Vokietiją, po to keletą metų atlikinėjo bausmę kalėjime. Grįžęs pradėjo nešti daiktus iš namų, nes tuo metu vartojo jau narkotikus. Nesutarė, išėjo gyventi pas tėvą. Apytiksliai prieš du metus mirė tėvas, tai grįžo pas juos gyventi į butą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Jis E. T. pinigų neduoda, tačiau kai nuperka šeimai maisto, tai iš to maitinasi. Jo jis neišlaiko, klausia, iš kur gauna pinigų, tai atsako, jog draugai vaišina. Jo ir E. T. santykiai yra nekokie, kadangi jis neša daiktus iš namų, jį tai erzina ir jie dėl to konfliktuoja. Šio mėnesio pabaigoje dingo iš namų kompiuteris, suprato, kad jį išnešė E. T.. Kompiuterį buvo pirkusi jo žmona. E. T. vis klausdavo, kada parneš kompiuterį, jis kartodavo tai ryt, tai poryt. 2020 m. gegužės 27 d. apie 13.00 val. grįžo į namus, buvo išgėręs. E. T. virtuvėje valgė. Pilna kriauklė buvo indų, ir prie kriauklės rikiavo vėl kitus nešvarius indus. E. T. pavalgęs niekada nesuplauna indų, tai liepė išsiplauti indus ir ranka nuo kriauklės nustūmė į kriauklę nešvarius puodukus, pasakydamas susiplauk, gal koks puodukas stumiant ir sudužo. Jis jo sudaužytų indų sutvarkyti neliepė, o tiesiog sakė „išsiplauni indus“. Jo paklausė, ar parnešė kompiuterį. Sėdėdamas atsakė jam labai negražiu keiksmažodžiu, tada jis jam nestipriai delnu trinktelėjo per pakaušį paklausdamas „kaip čia kalbi“. Jokių kitų smūgių nesudavė. E. T. staiga atsistojo, smogė kumščiu viena smūgį į veidą, tiksliai kur pataikė pasakyti negali, nuo smūgio krito aukštielninkas ant nugaros ir pakaušiu trenkėsi į radiatorių. Kažkuriam laikui prarado sąmonę, mano, kad sąmonę buvo praradęs keletą sekundžių. Kai atsipeikėjo, gulėjo ant nugaros, visa krūtinė buvo kruvina, kai atsisėdo, iš nosies tekėjo kraujas, pažiūrėjęs į veidrodį pamatė, kad tiek dešiniame, tiek kairiame smilkinyje yra gumbai, iš nosies stipriai bėgo kraujas. E. T. iš virtuvės buvo išėjęs į savo kambarį. Matydamas, kad nesustabdys kraujavimo, išsikvietė medikus. E. T., išgirdęs, kad kviečia pagalbą, išėjo iš namų. E. T. buvo susinervinęs, šaukė, rėkė. Neneigia, serga epilepsija, tačiau nukrito ne nuo epilepsijos priepuolio, o nuo E. T. pastūmimo. Buvo nuvežtas į Klaipėdos universitetinę ligoninę, kur jam nustatyta kairės pusės skruostikaulio lūžis, buvo operuotas ir 2020 m. gegužės 30 d. po pietų išleistas gydytis į namus. Nežino, kokiu būdu šio įvykio metu E. T. jam išmušė priekinių viršutinių keturių dantų plokštelę, pati plokštelė liko sveika, ją tiesiog reikia priklijuoti specialiais klijais, kokiu momentu jis juos jam išmušė, negali pasakyti, kai atgavo sąmonę, dantų plokštelė mėtėsi šalia. Jam E. T. sužalojimų gydymas nekainavo, nes yra apsidraudęs „Lietuvos draudime“ ir draudimas jam apmokės gydymo išlaidas. Negali nei patvirtinti, nei paneigti, ar tuo metu, kai buvo be sąmonės E. T. jam dar sudavė kokių tai smūgių, tačiau kaip mano sužalojimai jam buvo padaryti ne vienu smūgiu. E. T. iki to įvykio vaikščiojo nebintuota ranka, dabar mato, jog vaikšto apsibintavęs ranką, mano, kad ranką susižalojo mušdamas jį. E. T. dėl padarytos neturtinės žalos jokio ieškinio nereiškia, padarytą turtinę žalą apmokės draudimas. To įvykio metu namuose buvo vieni. (b. l. 48-50).
Liudytoja E. P., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, priklauso jai, jį įsigijo iki santuokos su A. P.. A. P. pas ją ir jos sūnų E. T. atėjo gyventi, kai E. T. buvo apytiksliai 18 metų. A. P. niekados materialiai E. T. nepadėjo, jis nėra E. T. patėvis, A. P. E. T. yra niekas ir jis E. T. išlaikyti nepadėjo. Ji visiškai išlaiko E. T. ir A. P., nes A. P. yra priklausomas nuo alkoholio, o kai yra neblaivus, yra labai agresyvus. Ji neblaiviam A. P. būna lanksti, nes nenori konfliktų, tačiau E. T.nesitaiko su A. P. agresyvumu, todėl konfliktai tarp jų būna dažnai. Kai ji yra namuose, tai juos ramina ir konfliktų išvengia, tačiau kai jos nėra namuose, jie konfliktuoja. 2020 m. gegužės 27 d., kai tarp A. P. ir E. T. vyko muštynės, namuose jos nebuvo, tačiau kai grįžo į namus, matė kriauklėje sudaužytą stiklinę, virtuvėje buvo pritaškyta kraujo. E. T. paskambino apie 13.00 val. Trumpai jis jai pasakė, kad A. P. ant jo puolė ir jis sumušė A. P.. Kadangi žino, jog A. P. yra agresyvus, šaukė E. T., kad bėgtų iš namų. Dar per telefoną girdėjo A. P. šūkavimus. Pačio įvykio ji nematė, tačiau žinodama, kad A. P. yra agresyvus, tiki, kad jis išprovokavo E. T. ir dėl to gavosi šis įvykis. E. T. yra ramaus būdo, kol jo niekas neužkabina, neužgaulioja. E. T. yra vartojęs narkotikus daug metų, o šiuo metu perėjo į metadono programą, todėl A. P. jį visą laiką žemina ir vadina narkomanu. Niekados jie nesutarė, nerado bendros kalbos, yra priversti gyventi viename bute. E. T. serga sunkia kepenų cirozės forma. Visą balandį gulėjo slaugos ligoninėje, buvo labai sunkios būklės. Neneigia, kad E. T. galėjo sužaloti A. P.. A. P. serga alkoholine epilepsija, dažnai ištinka priepuoliai. Ar 2020 m. gegužės 27 d. A. P. buvo ištikęs priepuolis, nežino. (b. l. 62-64).
2020 m. gegužės 27 d. Tarnybiniame pranešime apie galimą smurtą artimoje aplinkoje užfiksuoti A. P. gauti paaiškinimai apie patirtą smurtą. (b. l. 6-10).
2020 m. birželio 16 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus Specialisto išvadoje Nr. G 940/2020 (03) nurodyta, kad A. P. nustatyti sužalojimai: kairiojo skruostikaulio lūžis, masyvi kairio skruosto ir kairės akiduobės kraujosruva, nulaužti dviejų viršutiniu kandžių (12,22 dantų) vainikai. A. P. padarytas skruostikaulio lūžis sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. (b. l. 31).
Išanalizavęs ir įvertinęs duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis E. T. 2020 m. gegužės 27 d. apie 13.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, konflikto metu kumščiais sudavė A. P. ne mažiau kaip tris smūgius į veido sritį, tuo padarydamas kairio skruostikaulio lūžimą, masyvią kairio skruosto ir kairės akies akiduobės kraujosruvą, nulaužė dviejų viršutinių dantų vainiką, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo E. T. kaltė dėl nurodytos nusikalstamos veikos įrodyta jo paties prisipažinimu kaltu teisiamojo posėdžio metu. Kaltinamasis E. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tuo metu kai jis valgė, nukentėjusysis girtas grįžo namo ir sudavė jam į galvą. Tada jis gundamasis nukentėjusiajam sudavė keletą smūgių. Kaltinamojo kaltę be jo paties prisipažinimo patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai, kurie buvo išnagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, t. y.: nukentėjusiam A. P. padarytų sužalojimų mastą patvirtina specialisto išvada (b. l. 31), nukentėjusiojo A. P. parodymai (b. l. 48-50), liudytojos E. P. parodymai (b. l. 62-64).
Byloje nustatyta, kad E. T. mušdamas padarė žmogui nesunkų sveikatos sutrikdymą. Iš visumos įrodymų teismas daro išvadą, kad kaltinamasis suvokė, jog mušdamas gali sužaloti nukentėjusįjį, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Tarp kaltinamojo E. T. veiksmų ir nukentėjusiajam A. P. padaryto kūno sužalojimo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nustatyta, kad nukentėjusiajam A. P. kaltinamojo veiksmais buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, todėl kaltinamojo E. T. veiksmai kvalifikuojami pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybes, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių visumą.
Kaltinamojo E. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama, tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis E. T. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą. Anksčiau jis buvo teistas keturis kartus (b. l. 79-86), teistumas neišnykęs. Sprendžiant dėl bausmės rūšies E. T. parinkimo, atsižvelgtina ir į tai, kad jis nedirba, nesimoko, Užimtumo tarnyboje nesiregistruoja, administracine tvarka baustas vieną kartą, paskirtos baudos nesumokėjo (b. l. 78), prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, sutiko atlyginti padarytą žalą. Įvertinęs visa tai, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai tikslingiausiai ir veiksmingiausia bus pasiekti E. T. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą jam paskyrus sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, nustatant jos maksimalų dydį, numatytą BK 48 straipsnio 2 dalyje. Siekiant padėti kaltinamajam E. T. pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 4 punktu jam skirtini įpareigojimai: devynis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir nepaskyrus BK 48 straipsnio 3 dalyje numatytos intensyvios priežiūros.
Kadangi kaltinamasis E. T. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamajam E. T. paskirta kardomoji priemonė - įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo (b. l. 120-121), panaikintina pradėjus bausmės vykdymą.
Klaipėdos teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 1679,10 Eur civilinį ieškinį (b. l. 36-40), kuriuo prašo iš kaltinamojo E. T. priteisti nukentėjusiojo A. P. gydymo išlaidas Valstybinei ligonių kasai, išlaidų dydis patvirtintas gydymo paslaugų apskaitos išrašu. Kaltinamasis su šiuo civiliniu ieškiniu sutiko. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 115 straipsnį, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys pagrįstas ir visiškai tenkintinas, nes kaltinamasis E. T. neteisėta veika padarė žalą nukentėjusiojo sveikatai, todėl privalo atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas, išleistas nukentėjusiojo gydymui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
E. T. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam dvejų metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu devynis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę E. T. paskirti - vienerių metų keturių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu devynis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
E. T. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.
Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš E. T. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai 1679,10 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus septyniasdešimt devynis eurus 10 centų) turtinei žalai atlyginti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.